Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015-04-08 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 21 MGL bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3,

2) 2016-11-04 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalis, laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams ir 30 MGL bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams ir 20 MGL bauda, remiantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2015-04-08 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 metams ir 34 MGL (1280,44 Eur) bauda, laisvės apribojimo bausmę atlikęs, 2017-12-06 išregistruotas iš probacijos tarnybos registro, 34 MGL dydžio bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, 273 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad tikras dokumentas – 2013-11-29 Leidimas kirsti mišką miško savininkui Serija A Nr. 077258 yra suklastotas ir jame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytaus miškų urėdijoje, (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiama atlikti plynąjį pagrindinį miško kirtimą 1,4 ha plote, kuris galioja nuo 2013-11-29 iki 2013-12-31, nors žinojo, kad leidimas galioja nuo 2012-06-07 iki 2012-12-31 ir išduotas 2012-06-07, laikė šį žinomai suklastotą dokumentą prie savęs laikotarpiu nuo 2012-06-07 iki 2013-12-16 ir jį panaudojo 2013-12-16, pateikdamas A. V. individualios įmonės (į. k. (duomenys neskelbtini)) savininkui A. V., kuris, nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, K. A. nurodymu ir jo nurodytomis miško kirtimo ribomis, vadovaudamasis K. A. pateiktu Leidimu kirsti mišką miško savininkui Serija A Nr. 077258, laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2013-12-31 kartu su savo įmonės darbuotojais 2013-12-16 Miško kirtimo-ištraukimo paslaugų pirkimo sutarties Nr. 2013/02 pagrindu iškirto didesnį negu 1 ha miško plotą K. A. žmonai I. A. priklausančioje miško dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) girininkijoje, 351 kvartale, 9, 10 sklypuose, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., t. y. neteisėtai, neturint leidimo kirsti mišką, iškirto 1,2 ha plotą, išpjaudami plynu kirtimu 399 vnt. žalių pušų, kurių bendras kiekis sudaro 279,871 m³, tuo buvo padaryta 4 214,92 Eur dydžio žala aplinkai.

Kaltinamasis K. A. kaltės nepripažino, nurodydamas, kad jis nieko nežino apie suklastotą leidimą miškui kirsti ir jo nepanaudojo, o A. V. jis pateikė tikrą, teisėtai išduotą leidimą kirsti mišką 0,3 ha plote. Duodamas paaiškinimus teisme, kaltinamasis parodė, kad nuo 2012 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Šios įmonės akcininkai buvo jo sutuoktinė I. A. ir J. K.. UAB (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą, susijusią su miško pirkimu ir medienos pardavimu. 2012 m. UAB (duomenys neskelbtini) nupirko mišką 1,3 ha ploto Alytaus r. (duomenys neskelbtini) girinkijoje, kurį iškirto įmonė „Medienos prekybos grupė“, tada nekilo jokių teisinių problemų dėl miško kirtimo ir realizavimo. Iš 1,3 ha ploto miško tada buvo iškirsta apie 400 m³ medienos. Vėliau atsirado galimybė nupirkti analogiško ploto mišką tokio pat medžių brandumo, kuris buvo šalia minėtojo, pirmojo sklypo. Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo pakankamai piniginių lėšų, todėl mišką nupirko kaltinamojo sutuoktinė I. A., o po to įmonė (duomenys neskelbtini) sudarė su I. A. sutartį dėl to miško pardavimo. Reikėjo rasti įmonę, kuri iškirstų ir ištrauktų medžius. Kaltinamasis dėl šių darbų atlikimo pradėjo derybas su A. V., kuris turėjo individualią įmonę ir vertėsi miško ruoša. Kadangi buvo neaiški būsimų darbų apimtis, nes dar nebuvo nustatytos kirstino miško ribos, kaltinamasis su A. V. nuvyko į mišką ir apytikriai parodė ribas bei davė A. V. leidimo kirsti mišką, išduoto 2012 m. minėtam pirmajam sklypui, kopiją, kad A. V. galėtų orientuotis koks bus kertamo miško plotas ir koks numatomas iškirsti medienos kiekis. Šį leidimą kaltinamasis paėmė iš UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijos ir pasidarė jo kopiją tam, kad galėtų atiduoti A. V.. Apžiūrėję numatomą kirsti mišką, su A. V. susitarė dėl darbų eigos ir kainos. Kaltinamasis pasamdė geodezistą, kuris 1,3 ha miško plote kuoliukais pažymėjo I. A. sklypo ribas. Po to susitarė su A. D., kad jis paruoštų kirtimo dokumentus, kad būtų galima išsiimti leidimą miško kirtimui. Kai A. D. atžymėjo kirstino miško ploto ribas, paaiškėjo, kad bus galima kirsti mažesnį, nei buvo tartasi su A. V., miško plotą, t. y. 0,3 ha. Apie tai kaltinamasis telefonu pranešė A. V., bet šis pasakė, kad vis tiek sutinka atlikti darbus, nors ir mažesniame plote, nes metų pabaiga, jiems reikia darbo ir jie atvažiuos kirsti miško. Po to kaltinamasis kartu su I. A. ir miško bendrasavininkais Ž. nuvyko į miškų urėdiją ir išsiėmė leidimą kirsti 0,3 ha miško. Šio leidimo kopiją kaltinamasis kartu su J. K. nuvežė į kirtavietę ir atidavė A. V.. Tai padarė prieš kirtimo darbų pradžią. Tada matė, kad A. V. įmonės darbininkai pasirengę pradėti miško kirtimo darbus. Kai miškas buvo iškirstas, paaiškėjo, kad yra iškirstas didesnis plotas, nei buvo nurodytas leidime. Jis susitarė su A. V., kad pabaigus darbus A. V. IĮ atsodins mišką. A. V. turėjo pabaigti darbus iki 2013-12-31, bet faktiškai medžių traukimas iš kirtavietės vyko visą sausio mėnesį ir tik vasario mėnesį mediena buvo išvežta pardavimui. Dėl sutarties netinkamo vykdymo prasidėjo konfliktai su A. V.. Pastarasis, dar nebaigęs sutartyje numatytų darbų, surašė ir pateikė K. A. aktą, kuriame buvo nurodyta, kad iškirsta 536 m³ medienos. Kaltinamasis pasirašė tą aktą, nors faktiškai tik tada, kai mediena lentpjūvėse būna pamatuojama, galutinai paaiškėja tikrasis jos kiekis. Bet jis pasitikėjo A. V., kuris žadėjo, kad aktą perrašys, jei paaiškės, kad medienos kiekis bus mažesnis. Kol miškas buvo kertamas, kaltinamasis į vietą buvo nuvažiavęs vieną ar du kartus, o kai prasidėjo miško traukimo darbai ir buvo vežama mediena, kaltinamasis su J. K. kiekvieną mašiną išleisdavo į lentpjūvę, sužymėdami jos kiekį ir pasirašydami medienos gabenimo dokumentuose. Pristačius medieną į lentpjūves, paaiškėjo tikrasis iškirstos medienos kiekis, t. y. kad jos buvo ne 536 m³, o apie 400 m³. Dėl to kaltinamasis nesutiko sumokėti A. V. už tiek medienos, kiek buvo nurodyta akte, rašė jam pretenzijas. Tuomet A. V. apskundė jį policijai, kad įmonė (duomenys neskelbtini) parduoda neapskaitytą medieną. Prasidėjo ikiteisminiai tyrimai. Praėjus vos ne metams nuo miško kirtimo, Valstybinės miškų tarnybos inspektorius I. A. parodė kaltinamajam leidimą, išduotą 2013-11-29 UAB (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę kirsti 1,4 ha miško plotą. Kaltinamasis šio leidimo anksčiau nebuvo matęs. Tą patį leidimą jam rodė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas, bet kaltinamasis pakartojo, kad apie tokį leidimą jam nežinoma. Jis šio leidimo nesuklastojo ir nežino kas tai padarė, tačiau jo nuomone leidimą galėjo suklastoti A. V., nes A. V. IĮ iškirto didesnį miško plotą, nei buvo leista, ir jam grėsė atsakomybė, todėl kad apsigintų jis galėjo suklastoti leidimą, tam panaudodamas kitą, t. y. 2012 m. leidimą, kurio kopiją kaltinamasis buvo davęs A. V. maždaug du mėnesiai iki miško kirtimo darbų pradžios.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. A. kaltę taip pat neigė. Apklaustas įtariamuoju 2015-11-30, K. A. parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo įmonės įkūrimo dienos 2012-05-21. J. K. įmonėje dirbo projektų vadovu. Įmonės pirmas pirkinys buvo miškas (duomenys neskelbtini), kada plynu kirtimu buvo iškirstos pušys 1,35 ha plote. 2013 m. lapkričio mėnesį K. A. sutuoktinė I. A. iš Ž. šeimos nupirko mišką už 10 000 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) Tada UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį su I. A. dėl to miško pirkimo. Miškui nukirsti UAB (duomenys neskelbtini) nusamdė A. V. individualią įmonę. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) jau buvo kirtusi mišką (duomenys neskelbtini) kaime gretimame sklype ir naujo miško plotas buvo labai panašus, tai K. A. su A. V. 2013 m. lapkričio pradžioje apvaikščiojo mišką, iš anksto apžiūrėdami galimo kirtimo ribas ir K. A. davė A. V. leidimą kirsti mišką, kuris galiojo nuo 2012-06-07, paaiškindamas, kad prieš metus UAB (duomenys neskelbtini) jau kirto labai panašų sklypą ir tikisi, kad naujam sklypui bus išduotas leidimas panašiam medžių kiekiui kirsti. Apžiūrėjęs ribas, A. V. sutiko kirsti mišką. Leidimas kirsti mišką I. A. ir bendrasavininkų V. ir A. Ž. privačiame miške buvo išduotas 2013-11-29. Kirsti mišką A. V. pradėjo 2013 m. gruodžio viduryje. Tą dieną, kai prasidėjo miško kirtimo darbai, K. A. susiskambino su A. V. ir šis pasakė, kad K. A. nuvažiuotų į mišką ir nuvežtų leidimą, nes jo darbuotojai jau pradėjo kirsti mišką. K. A. nuvežė leidimą ir padavė kažkuriam iš darbininkų. Tame leidime, kurį jis nuvežė, buvo nurodyta, kad kirsti galima 0,3 ha plotą. K. A. neįspėjo darbininkų, kad kirsti reikia tik 0,3 ha, o ne 1 ha, kaip kad buvo iš anksto sutaręs su A. V., tačiau apie tai, kad kirsti reikės mažesnį plotą, kaltinamasis buvo pasakęs A. V.. Kitą dieną kaltinamasis nuvažiavo į mišką pažiūrėti kaip vyksta darbai ir matė, kad miškas kertamas leistinoje vietoje. Sekantį kartą jis nuvažiavo į mišką maždaug po savaitės ir pamatė, kad miške yra iškirsta daugiau negu 1 ha ploto. Tuo metu pjovimo darbai buvo jau baigti, darbuotojų miške nebuvo. Susiskambino su A. V. ir susitikę sprendė ką daryti. Nutarė, kad medieną vis tiek reikia ištraukti, ją parduoti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, atsiskaityti su A. V. už visą išpjautą medieną, o jeigu bus nustatyta, kad kirtimas neteisėtas, sutarė kartu atlyginti žalą valstybei. Po to A. V. IĮ pradėjo traukti iškirstą medieną. Ją iš miško vežė miškovežio vairuotojas M. B. ir kiti vairuotojai. Mediena buvo vežama į įmones „Takrė“, „Storaenso“, (duomenys neskelbtini). Visai parduotai medienai buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Bet vėliau K. A. susipyko su A. V. dėl to, kad jis baigė darbus vėliau negu buvo numatyta sutartyje, t. y. jis turėjo ištraukti medieną iki 2013-12-31, o faktiškai šiuos darbus baigė tik 2014 m. sausio mėnesį, todėl K. A. sutiko mokėti A. V. tik pusę sumos pagal sutartį ir dar žadėjo išskaičiuoti už brokuotą medieną. A. V. su tuo nesutiko, jis atsisakė suarti ir atsodinti iškirstą mišką. Šiuos darbus atliko kitas asmuo, UAB (duomenys neskelbtini) už juos sumokėjo, o su A. V. taip ir liko neatsiskaityta dėl atsiradusių nesutarimų. Po pusmečio K. A. paskambino specialistas I. A. ir pakvietė atvykti. Jam nuvykus, I. A. parodė leidimą kirsti mišką, išduotą UAB (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad leidžiama kirsti daugiau kaip 1 ha ploto mišką. K. A. pasakė, kad apie šį leidimą jis nieko nežino (4 t., b. 1. 109–112).

Papildomai apklaustas įtariamuoju 2017-01-13 K. A. parodė, kad 2011 m. UAB (duomenys neskelbtini) iš Ž. įsigijo 1,35 ha miško kadastrinėje vietovėje Nr. (duomenys neskelbtini). Gavo leidimą to miško kirtimui ir tada miškas buvo iškirstas plynai. Po poros metų K. A. susitarė su privataus miško savininkais Ž. dėl miško kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo, šis miškas buvo visai šalia pirmojo, 2011 m. įgyto miško, jo plotas buvo analogiškas, t. y. 1,35 ha. Sutaręs su savininkais dėl miško pardavimo, K. A. pradėjo ieškoti subrangovų tam miškui iškirsti. Buvo nustatytos miško ribos, atlikti geodeziniai matavimai. Tuomet su A. V. sutarė, kad jo darbininkai iškirs mišką, kai bus gautas leidimas. Kartu su A. V. jie apžiūrėjo mišką ir K. A. parodė bei padavė A. V. leidimo kirsti mišką, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją, kad A. V. galėtų numatyti kokia bus darbų apimtis, kadangi miškas buvo brandus ir turėjo būti kertamas plynai. Tuomet su A. V. sutarė kainą, pasirašė sutartį ir sutarė, kad kai bus leidimas, jie galės pradėti darbus. Visa tai buvo 2013 m. gruodžio viduryje. UAB (duomenys neskelbtini) pasamdė A. D., kad jis atžymėtų kertamus medžius ir paruoštų reikiamus dokumentus. Bet A. D. pasakė, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nebus galima kirsti viso miško plynai, nes kirsti galima tik 0,3 ha miško plotą. Apie tai K. A. informavo A. V. ir šis sutiko kirsti mažesnį miško plotą nei buvo anksčiau jų sutartas. A. V. nurodymu K. A. nuvežė leidimą kirsti mišką į kirtavietę ir atidavė ten dirbusiems A. V. įmonės darbininkams. Šie turėjo matyti, kokiame plote sužymėti medžiai kirtimui. Po kelių dienų K. A. buvo nuvažiavęs pažiūrėti kaip vyksta darbai ir matė, kad miške leistinose ribose iškirsta apie 20–30 medžių. Dar po savaitės nuvykęs į kirtavietę K. A. pamatė, kad yra iškirstas didesnis miško plotas, negu buvo nurodytas leidime. Kirtavietėje buvęs A. V. jam pasakė, kad nieko čia tokio, tik reikia tą mišką greičiau atsodinti ir kad be leidimo iškirstas plotas nebus didesnis negu 1 ha. A. V. IĮ darbus atliko nekokybiškai, todėl K. A. įspėjo A. V., kad už darbus mokės mažiau nei buvo sutarę. A. V. su tuo nesutiko ir jie abu sukonfliktavo. Vėliau su A. V. buvo atsiskaityta tik iš dalies, nes jis pažeidė sutartį (4 t., b. l. 117–118).

Papildomai apklaustas įtariamuoju 2017-01-19 K. A. patvirtino, kad leidimo kirsti mišką Nr. 006853, išduoto 2013-11-07 I. A., V. ir A. Ž., pagal kurį leista kirsti mišką 0,3 ha plote kadastrinėje vietovėje Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją jis atidavė A. V. IĮ darbininkams, kai šie pradėjo miško kirtimo darbus. Leidimo kirsti mišką Serija A Nr. 077258, išduoto 2012-06-07 UAB (duomenys neskelbtini) kirsti mišką 1,4 ha plote, kopiją K. A. buvo davęs A. V. kaip pavyzdį, kad šis galėtų orientuotis koks miško plotas numatomas kirsti ir kiek bus medienos. Taigi, A. V. turėjo ir galėjo disponuoti abiem leidimais. Papildomai K. A. parodė, kad apklausos metu jam parodytas segtuvas su užrašu „Miškotvarkos projektų sutartys“ priklauso UAB (duomenys neskelbtini), jis pateiktas galimai iš buhalterijos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, kuri atlikinėjo kitą ikiteisminį tyrimą. Segtuve yra miško kirtimo, kirtimo-ištraukimo paslaugų pirkimo sutartys, medienos pirkimo-pardavimo sutartys bei su tuo susiję dokumentai, o taip pat yra ir dviejų leidimų kirsti mišką kopijos ir vieno leidimo kirsti mišką miško savininkui originalas bei kiti dokumentai. Šis segtuvas FNTT buvo pateiktas prieš 2–3 metus. Segtuve viso yra 61 lapas. Lapus sunumeravo ne K. A., tą galėjo padaryti FNTT darbuotojai arba UAB (duomenys neskelbtini)buhalterė. Segtuve yra lapelis su užrašu „Viso susegta ir sunumeruota 61 (šešiasdešimt vienas) lapas“, šį užrašą rašė ne jis, tačiau parašą ir vardo raidę bei pavardę užrašė jis, tai jo parašas, sutikslinimui, kad ten yra 61 lapas. Apklausos metu jam parodytas segtuve esantis leidimas kirsti mišką Serija A Nr. 077258, kuris pažymėtas dešiniajame viršutiniame kampe ranka užrašytu skaičiumi „60“. Tai dokumento originalas, jis išduotas 2012-06-07 UAB (duomenys neskelbtini), pagal jį buvo leista miške, esančiame kadastrinėje vietovėje Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) k.v., Alytaus sen., (duomenys neskelbtini), Alytaus miškų urėdijoje, (duomenys neskelbtini) girininkijoje, atlikti plyną pagrindinį miško kirtimą 1,4 ha plote. Miško kirtimo terminas iki 2012-12-31, pagamintos medienos išvežimo terminas iki 2013-03-31. Šį leidimą išdavė vyresnysis specialistas I. A.. Leidimas galiojo nuo 2012-06-07. Leidime pasirašęs jį išdavęs I. A. ir K. A. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, leidimas patvirtintas Valstybinės miškų tarnybos ir UAB (duomenys neskelbtini) antspaudais. Pagal šį leidimą miško kirtimo darbai buvo atlikti. Šio leidimo kopiją K. A. davė A. V., kad šis galėtų orientuotis, kokios bus darbų apimtys, kai bus gautas leidimas kirsti mišką analogiškame plote kadastrinėje vietovėje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., Alytaus sen., (duomenys neskelbtini), Alytaus miškų urėdijoje, (duomenys neskelbtini) girininkijoje. Apklausos metu K. A. parodžius 2013-11-29 UAB (duomenys neskelbtini) išduoto leidimo kirsti mišką Serija A Nr. 07725 kopiją, pagal kurį leidžiama miške, esančiame kadastrinėje vietovėje Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) k.v., Alytaus sen., (duomenys neskelbtini), Alytaus miškų urėdijoje, (duomenys neskelbtini) girininkijoje, atlikti plyną pagrindinį miško kirtimą 1,4 ha plote, kurio viršutiniame dešiniajame kampe yra užrašytas skaičius „60“, t. y. analogiškai kaip ir leidimo kirsti mišką Serija A Nr. 077258 originale, K. A. parodė, kad jis šios kopijos nepagamino, tokią kopiją anksčiau jam rodė I. A.. K. A. nurodė negalintis paaiškinti apie tai, kad leidimo kirsti mišką Serija A Nr. 077258 originale yra visiškai analogiškas turinys, t. y. medienos kiekiai, vietovė ir kiti rekvizitai kaip ir leidimo kirsti mišką Serija A Nr. 077258 kopijoje, skiriasi tik datos. K. A. nurodė datų nekeitęs ir nieko neklastojęs. Kas galėjo suklastoti leidimo kopiją jis nežino, bet įtaria, kad galimai tą padarė kažkas iš A. V. įmonės ar pats A. V., tikslu išvengti atsakomybės už per didelį iškirstą miško plotą (4 t., b. 1. 120–123).

Nors kaltinamasis K. A. kaltės nepripažįsta, tačiau byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie gauti įstatymo nustatyta tvarka, sudaro pagrindą teismui spręsti, kad kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir įrodytas.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2015-04-13 Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Alytaus apskrities VPK) buvo gautas A. V., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimas apie tai, kad jis savo vardu turi įregistravęs individualią įmonę, kuri užsiima miško ruoša. 2013 m. gruodžio mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) savininkas V. R. jo paprašė atlikti miško ruošos paslaugas įmonei (duomenys neskelbtini), t. y. kad iškirstų ir ištrauktų mišką. Tos įmonės direktoriumi buvo K. A.. A. V. buvo girdėjęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nesąžininga įmonė, laiku neatsiskaito už atliktus darbus, tačiau V. R. garantavo už šią įmonę, todėl A. V. 2013-12-16 sudarė su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi K. A. Miško kirtimo-ištraukimo paslaugų pirkimo sutartį, pagal kurią A. V. įmonei už atliktus darbus turėjo būti sumokėta 22 699,60 Lt (6574,26 Eur). Po sutarties sudarymo per nurodytą terminą darbai buvo atlikti. 2014-01-02 A. V. ir K. A. pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą. K. A. sutiko su atliktais darbais ir jų kaina. A. V. išrašė sąskaitą-faktūrą ir pateikė ją UAB (duomenys neskelbtini). K. A. sutiko sumokėti už atliktus darbus per savaitę laiko, bet neatsiskaitė, pradėjo aiškinti, kad įmonė neturi pinigų, prašė palaukti. 2014 m. gegužės mėnesį A. V. nuvyko pas V. R. pasiteirauti dėl UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo. V. R. pasakė, kad K. A. jo įmonei (duomenys neskelbtini) pardavė A. V. įmonės iškirstą medieną, už kurią V. R. sumokėjo K. A. „juodais“ pinigais, t. y. įmonėje neapskaitytais pinigais. V. R. padavė A. V. du taškavimo lapus, iš kurių buvo matyti priduotos medienos tūris. V. R. pasiūlė A. V. pačiam tartis su K. A. dėl atsiskaitymo už darbus, nes pas V. R. buvo dar likę K. A. medienos už 10 000 Lt. A. V. bandė susitarti su K. A. dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, tačiau šis toliau vilkino apmokėjimą, galiausiai pradėjo aiškinti, kad A. V. įmonė nekokybiškai atliko darbus ir kad sutartos 22 699,60 Lt sumos jis nemokės, nors A. V. teigimu jo įmonė darbus atliko laiku ir kokybiškai ir tą paliudija darbų priėmimo-perdavimo aktas. A. V. pasidomėjo įmone (duomenys neskelbtini) ir sužinojo, kad ši įmonė tokiu pat principu neatsiskaito už darbus ir su kitomis įmonėmis, taip sukčiauja, o savo buhalterinę apskaitą tvarko apgaulingai. A. V. kartu su pareiškimu policijai pateikė dokumentus: 2013-12-16 Miško kirtimo-ištraukimo paslaugų pirkimo sutartį, 2014-01-28 PVM sąskaitą faktūrą, 2014-01-02 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, leidimą, taškavimo lapus (1 t., b. 1. 1–2).

Iš 2013-12-16 sudarytos Miško kirtimo-ištraukimo paslaugų pirkimo sutarties Nr. 2013/02 matyti, kad sutartis sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) (užsakovas) ir A. V. IĮ (rangovas) dėl plyno miško kirtimo ir medienos ištraukimo darbų Alytaus r. sav., Alytaus sen., (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Rangovas įsipareigojo 2013-12-16 pradėti miško kirtimo ir ištraukimo darbus ir pabaigti 2013-12-31, o užsakovas įsipareigojo priimti tinkamai ir kokybiškai atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartą kainą – 35 Lt už kietmetrį pagal rangovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras per 14 darbo dienų. Taip pat užsakovas įsipareigojo pateikti rangovui leidimą kirsti mišką, pranešimą kirsti mišką atribotas kirtimui biržes. Kaip sutarties priedas yra nurodytas Leidimas kirsti mišką (jo išdavimo data ir numeris nenurodyti) (1 t., b. 1. 3–5).

2014-01-02 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad A. V. IĮ atliko miško ruošos darbus bendrovei (duomenys neskelbtini) ir Alytaus miškų urėdijoje, (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miške iškirto 536,00 m³ medienos, skaičiuojant už 1 m³ po 35 Lt, bendrai 22 699,60 Lt (su PVM) sumai (1 t., b. l. 7).

2014-01-28 A. V. IĮ išrašyta PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad pardavėjas A. V. IĮ pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) pagal aktą Nr. 01 atliko miško ruošos darbus už 22 699,60 Lt. Sąskaitą pasirašė A. V. ir UAB (duomenys neskelbtini)atstovas K. A. (1 t., b. 1. 6).

Iš A. V. pateikto dokumento – Leidimo kirsti mišką miško savininkui Serija A Nr. 077258 matyti, kad 2013-11-29 išduotas leidimas miško savininkui UAB (duomenys neskelbtini) kirsti mišką plynu kirtimu miške, esančiame Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) k. v., Alytaus sen., (duomenys neskelbtini), Alytaus miškų urėdijoje, (duomenys neskelbtini) girininkijoje; leidžiama atlikti plynąjį pagrindinį miško kirtimą sklype Nr. 349/37 1,4 ha plote, kirstinų medžių skaičius – 445, numatomas iškirsti apytikris likvidacinis medienos tūris – 378 kietmetrių. Leidime nurodytas miško kirtimo terminas – 2013-12-31. Leidimą išdavė ir pasirašė vyriausiasis specialistas I. A. 2013-11-29. Leidime yra UAB (duomenys neskelbtini) spaudas ir K. A. vardinis spaudas bei parašas (prie bylos pridėtame voke).

A. V. pateikti taškavimo lapai patvirtina medienos matavimo ir klasifikavimo, jos tūrio nustatymo faktą, ant lapų yra užrašai „K.“, „A.“ (1 t., b. l. 8–10).

Išrašas iš Registrų centro Gyventojų registro departamento patvirtina, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 165).

Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 str. 4 d., perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo A. V. parodymai. Iš 2015-04-16 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad A. V. parodė, jog turi individualią įmonę, kuri vykdo miško ruošos darbus. 2013 m. gruodžio mėnesį jis sutiko atlikti miško ruošos darbus įmonei (duomenys neskelbtini), kurios direktorius buvo K. A.. Nors A. V. nurodė žinojęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nepatikima įmonė, kuri neatsiskaito už darbus, tačiau jo pažįstamas V. R. už ją garantavo, sakė pats sumokės, jei kils problemos dėl atsiskaitymo, todėl A. V. sutiko atlikti darbus ir 2013-12-16 su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi K. A. sudarė miško kirtimo-ištraukimo paslaugų pirkimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti už darbus 22 699,60 Lt. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą leidimą A. V. įmonė kirto mišką (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, Alytaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijoje. Įmonė iškirto mišką per porą savaičių ir sukrovė netoli esančioje sandėliavimo vietoje. Viso pjovimo metu UAB (duomenys neskelbtini) gabeno medieną iš sandėliavimo vietos. 2013-12-31 visi darbai buvo baigti. 2014-01-02 A. V. susitiko su K. A. ir jie abu pasirašė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą. Akte nurodė, kad išpjautos ir ištrauktos iš miško medienos buvo 536 m³. A. V. 2014-01-28 išrašė PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sumokėti 22 699,60 Lt. K. A. pažadėjo atsiskaityti per savaitę, jokių pretenzijų jis tuo metu nereiškė. Bet pinigų per savaitę jis nesumokėjo ir A. V. teko vis raginti jį atsiskaityti. Iš pradžių K. A. nesakė, kad pinigų nemokės, žadėjo atsiskaityti, aiškino, kad neturi pinigų, bet vėliau jis pradėjo nekelti telefono. 2014-05-02 K. A. atsiuntė pretenziją dėl netinkamai įvykdytos sutarties, kurioje buvo nurodyta, kad A. V. nesilaikė sutarties, nes atsisakė atsodinti iškirstą mišką. Miško A. V. iš tikrųjų neatsodino, nes K. A. jam nesumokėjo už miško kirtimo ir ištraukimo darbus bei nenupirko sodmenų, kuriuos pagal sutartį turėjo atsodinti. Išsiuntė įmonei (duomenys neskelbtini) atsakymą į pretenziją, bet laiškai grįždavo neįteikti. Taip UAB (duomenys neskelbtini) liko skolinga A. V. individualiai įmonei už atliktus miško kirtimo darbus. A. V. buvo nuvykęs į UAB (duomenys neskelbtini) lentpjūvę ir prašė V. R. sumokėti pinigus, nes šis anksčiau jam garantavo, kad jei reikės, tai jis padengs UAB (duomenys neskelbtini) skolą. V. R. pasakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė jam visus A. V. įmonės iškirstus ir ištrauktus rąstus „juodais“ pinigais, t. y. neįtrauktais į buhalterinę apskaitą, o kitą, t. y. smulkią medieną pardavė kažkam kitam. V. R. žodžiais pas jį šiuo metu „yra K. A. 10 000 Lt“ ir padavė A. V. du taškavimo lapus, kuriuos V. R. teigė pats surašęs, kai pirko rąstus iš K. A.. A. V. nepavyko susitarti dėl skolos nei V. R., nei su K. A.. Taip pat A. V. apklausos metu nurodė, kad jo žiniomis K. A. perka mišką iš žmonių, sumoka jiems rankpinigius ir pradeda ieškoti įmonės, kuri išpjaus medieną, o paskui šiai įmonei sumoka mažiau nei būna sutarta, tai motyvuoja įvairiais būdais. Miško savininkui taip pat sumoka ne visą sutartą sumą. Dalį medienos parduoda UAB (duomenys neskelbtini), kuri sumoka jam „juodais“ pinigais, tokiu būdu nuslepia medienos kiekius, nes miško pjovėjai paprastai iš karto neskaičiuoja kiek išpjauta medienos, ji suskaičiuojama sandėliavimo vietoje po to, kai būna išpjautas visas miškas. Tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) medieną išveža iš miško pjovimo metu, todėl pjovėjai po to negali įrodyti koks medienos kiekis buvo išpjautas (1 t., b. l. 64–66).

Papildomos apklausos 2015-06-08 metu liudytojas A. V. parodė, kad jo įmonė miško kirtimo ir ištraukimo darbus (duomenys neskelbtini) kaime esančiame miške pradėjo 2013-12-15. Tą dieną K. A. pats asmeniškai parodė biržės ribas, iki kurių reikėjo išpjauti mišką. A. V. susitarė su K. A., kad šis sekančią dieną atveš miško kirtimo-ištraukimo paslaugų pirkimo sutartį ir leidimą kirsti mišką. A. V. įspėjo K. A., kad be leidimo miško nepjaus, todėl K. A. dar kartą patikino, kad leidimą jis turi ir atveš. 2013-12-15 A. V. įmonės darbininkai pradėjo valyti krūmus, ruoštis pjovimui, tačiau medžių nepjovė, nes neturėjo leidimo. 2013-12-16 apie 8.30 val. A. V. su savo įmonės darbininkais atvyko į mišką ir laukė, kol K. A. atveš sutartus dokumentus. Apie 9 val. atvyko K. A. su J. K.. K. A. padavė A. V. leidimą kirsti mišką Nr. 077258, jis buvo išduotas UAB (duomenys neskelbtini) ir galiojo nuo 2013-11-29. Turėdamas leidimą, A. V. nurodė darbininkams G. I., D. K., R. J., V. S. pradėti darbus. Jie pradėjo kirsti mišką ir traukti medieną į sandėliavimo vietą. Maždaug po penkių dienų A. V. susisiekė telefonu su K. A. ir pasakė, kad baiginėja miško kirtimo ir ištraukimo darbus pagal jo parodytas biržės ribas. K. A. pasakė, kad negali būti ir jis atvažiuos patikslinti. K. A. atvažiavo po savaitgalio, kurį A. V. darbininkai nedirbo, ir parodė naujas biržės ribas. Medinės gairės po savaitgalio jau buvo perneštos į kitas vietas ir apdažytos raudonais dažais. A. V. nuomone, K. A. galėjo pernešti gaires į kitas vietas savaitgalį, kai niekas nedirbo, nes prie darbuotojų jis to tikrai nedarė. Po gairių pernešimo kirtimo plotas padidėjo trečdaliu. A. V. dirba miške jau 15 metų ir todėl gerai orientuojasi miško plotuose. A. V. ir jo darbininkai kirto mišką iki naujai pažymėtų ribų. Mišką iškirto ir ištraukė į sandėliavimo vietas. Jiems dirbant, mediena buvo išvežama iš miško. Pagal K. A. parodytas ribas A. V. su darbuotojais iškirto plotą, kurį jis parodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Leidimas kirsti mišką, kurį jam davė K. A., yra tas pats, kurį A. V. pridėjo prie pareiškimo policijai. A. V. nekilo įtarimų, kad tas leidimas gali būti suklastotas, netikras. Kad leidime nurodyta vietovė yra ne ta, kurioje buvo atlikti darbai, jam įtarimų nesukėlė. Apie tai, kad tos vietovės skirtingos, sužinojo tik parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 69–70).

Iš liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedo (fotolentelės) matyti, kad A. V., dalyvaujant Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio vyr. specialistui I. A., parodė kirtavietę (duomenys neskelbtini) kaime Alytaus rajone, kurioje jo individuali įmonė UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu kirto mišką pagal K. A. pateiktą leidimą. Nustatyta, kad kirtavietė apaugusi krūmais, joje matomos arimo vagos. Specialistas I. A., naudodamas prietaisą GPS „Magelan“, pagal A. V. parodytas kirtavietės ribas nustatė, kad iškirstas plotas yra apie 1,5 ha kadastrinėje vietovėje Nr. (duomenys neskelbtini). Parodytas sklypas pagal kadastro numerį priklauso I. A., V. Ž. ir A. Ž.. Minėtam miško sklypui 2013-11-29 buvo išduotas leidimas kirsti mišką Serija A Nr. 006853, leistinas kertamas plotas buvo 0,3 ha. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, nustatyta, kad iškirstas plotas yra didesnis nei nurodytas leidime Nr. 006853 (1 t., b. l. 151–154).

Iš A. V. pateikto pretenzinio rašto matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. A. 2014-05-02 pateikė pretenziją A. V. IĮ dėl 2013-12-16 sutarties netinkamo vykdymo (1 t., b. l. 67).

Teisme apklaustas liudytojas I. A. parodė, kad nuo 2012 m. dirba Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio vyriausiuoju specialistu. Patvirtino, kad K. A. kreipėsi į tarnybą dėl leidimo kirsti mišką. Tada išdavė leidimą plynam kirtimui 30 arų plote, tai buvo 2013 m. pabaigoje. Leidimas buvo išduotas trims bendraturčiams – I. A., V. Ž. ir A. Ž., nes sklypas buvo sudarytas iš kelių dalių. Leidimą išdavė pagal biržių atrėžimo medžiagą, kurią pateikė A. D.. Leidimas kirsti mišką išduodamas dviem egzemplioriais, vienas savininkui, o antrasis lieka miškų tarnyboje. Vėliau, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto miško kirtimo, liudytojas buvo pakviestas dalyvauti tyrimo veiksmuose. Jis kartu su kolega R. B. dalyvavo apžiūrint įvykio vietą. Paskaičiavo pagal faktą kiek iškirsta medžių. Nustatė, kad kirtavietė buvo ne 30 arų plote, o 1,5 ha, taigi, 1,2 ha miško buvo iškirsta neteisėtai, be leidimo. Pagal kirtavietėje likusius kelmus, kirtavietės suarimą buvo galima spręsti, kad kirtimas vyko vienu metu. Policijoje liudytojui buvo parodytas leidimas, kurio Miškų kontrolės skyrius nebuvo išdavęs, nes tokio leidimo nebuvo tarnybos duomenų bazėje ir leidimų rašymo programoje. Todėl buvo galima teigti, kad tas leidimas netikras, jo blankas buvo seno pavyzdžio, be to, tokiu numeriu leidimas buvo išduotas anksčiau, t. y. 2012 m., jis buvo išduotas UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius buvo K. A.. I. A. patvirtino, kad jis dalyvavo atliekant liudytojų, tame tarpe ir A. V., parodymų patikrinimą vietoje. A. V. ir jo įmonės darbininkai parodė vietą, kurioje vykdė miško kirtimą pagal K. A. pateiktą leidimą. I. A. iš A. V. žodžių suprato, kad A. V. buvo tikras, jog leidimas kirsti mišką buvo išduotas didesniam plotui nei 0,3 ha, todėl jis ir vykdė miško kirtimą visame 1,5 ha plote. I. A. su GPS imtuvu matavo asmenų, kurių parodymai buvo tikrinami, nurodytas kirtimo vietas ir buvo akivaizdu, kad visi tie asmenys liudijo vienodai.

Liudytojas G. I., apklaustas teisme, parodė, kad jis dirbo A. V. individualioje įmonėje pjūklininku, pjovė medžius. 2013 m. gruodžio mėnesį A. V. nurodymu jis kartu su kitais įmonės darbininkais kirto mišką plynu kirtimu. Matė, kad prieš darbų pradžią buvo atvažiavęs K. A. ir dar vienas vyriškis. K. A. padavė A. V. leidimą kirsti mišką ir tada A. V. leido jiems pradėti darbą. Mišką pjovė apie dvi savaites. Iš pradžių buvo pažymėtas mažesnis kirtimo plotas, o po to tas plotas padidėjo. A. V. darbininkams pasakė, kad pasikeitė ribos ir kad pridėjo daugiau ploto, liepė jiems pjauti ir jie pjovė. Dar nebaigus kirsti visų medžių, jie buvo pradėti vežti iš miško.

BPK 276 str. 4 nustatyta tvarka perskaičius liudytojo G. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, G. I. juos patvirtino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, G. I. nurodė, kad 2013 m. gruodžio viduryje pjovė privatų mišką (duomenys neskelbtini) kaime Alytaus rajone. Tada darbdavio A. V. nurodymu jis atvyko į mišką, bet tą dieną miško nepjovė, o tik kirto krūmus, ruošėsi miško kirtimo ir ištraukimo darbams, kadangi miško kirtimo darbus užsakęs asmuo nepateikė leidimo. Tą leidimą miško darbus užsakęs asmuo atvežė kartu su dar vienu asmeniu gal po poros dienų ir padavė A. V.. Leidimas buvo su (duomenys neskelbtini) antspaudu. Asmuo, atvežęs leidimą, vaikščiojo su A. V. po mišką ir aprodė ribas, pagal kurias reikėjo išpjauti mišką. Pagal parodytas ribas jie pjovė mišką plynai ir išpjovė daugiau negu 1 ha miško. Iš viso jie dirbo apie tris savaites. Medieną vežė specialus miško traktorius tuo pat metu kai buvo pjaunami medžiai (1 t., b. 1. 78–79).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų matyti, kad liudytojas G. I. parodė kirtavietę miške (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kurioje jis ir kiti A. V. įmonės darbininkai 2013 m. gruodžio mėn. kirto mišką. Pagal G. I. parodytas kirtavietės ribas tyrimo veiksme dalyvavęs Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio vyr. specialistas I. A., naudodamas GPS prietaisą „Magelan“, nustatė, kad iškirstas bendras plotas yra 1,42 ha, perimetras 644,66 m. Kirtimas atliktas sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypas yra tas pats, kurį buvo parodęs A. V. (1 t., b. 1. 174–179).

Teisme apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad nuo 2011 m. jis dirbo A. V. individualioje įmonėje pjūklininku. 2013 m. gruodžio mėnesį prieš Kalėdas jie pjovė privatų mišką netoli (duomenys neskelbtini) girininkijos. Nurodymą pradėti kirsti medžius davė įmonės vadovas A. V.. Miško kirtimas vyko turint leidimą, antraip A. V. nebūtų leidęs darbininkams pradėti darbus. Kirtavietės ploto ribos buvo pažymėtos riboženkliais ir dažais ant medžių, bet tos ribos paskui buvo pratęstos. BPK 276 str. 4 d. tvarka perskaičius liudytojo D. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b. 1. 87–88), D. K. patvirtino, kad jam kartu su kitais A. V. IĮ darbininkais atvykus į mišką pjauti medžių, A. V. jiems pasakė, kad miško kirtimo darbus užsakęs asmuo nepateikė leidimo ir kad kol to leidimo jis neatveš, tol jie nepradės miško pjauti. Todėl kelias dienas jie tik kirto krūmus ir ruošėsi miško kirtimo ir ištraukimo darbams. Leidimą miško kirtimo darbus užsakęs asmuo atvežė kartu su dar vienu asmeniu ir padavė jį A. V.. Tada A. V. parodė savo darbininkams tą leidimą ir D. K. matė, kad leidimas su vyr. specialisto I. A. parašu ir (duomenys neskelbtini) antspaudu. Po to jie pradėjo miško kirtimo darbus. Pagal parodytas ribas pjovė mišką plynai ir išpjovė daugiau negu 1 ha miško. Iš viso dirbo apie dvi savaites ir baigė pjauti mišką prieš pat Naujuosius metus. Medieną vežė specialus miško traktorius, kuris kraudavo medieną į sandėlius

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų matyti, kad liudytojas D. K. parodė kirtavietę miške (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kurioje jis su kitais A. V. įmonės darbininkais 2013 m. gruodžio mėn. kirto mišką pagal UAB (duomenys neskelbtini) užsakymą. Apėjus D. K. nurodytas kirtavietės ribas, tyrimo veiksme dalyvavęs Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio vyr. specialistas I. A., naudodamas GPS prietaisą „Magelan“, nustatė, kad iškirstas bendras plotas yra 1,66 ha, perimetras 644,62 m. Kirtimas atliktas sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypas yra tas pats, kurį buvo parodęs A. V. (1 t., b. 1. 167–173).

Liudytojas V. S., apklaustas teisme, parodė, kad jis dirbo A. V. individualioje įmonėje, pjovė medžius. Prisimena, kad į kirtavietę buvo atvažiavęs K. A. ir bendravo su A. V.. Daugiau aplinkybių neprisiminė. BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka perskaičius V. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, V. S. patvirtino, kad davė tokius parodymus ir jie teisingi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. S. nurodė, kad nuo 2011-03-07 dirbo A. V. IĮ. 2013 m. gruodžio mėnesį darbdavys gavo užsakymą pjauti privatų mišką Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. A. V. nurodymu jis nuvyko į mišką 2013 m. gruodžio 14 ar tai 15 dieną, bet tomis dienomis miško nepjovė, tik kirto krūmus, nes nebuvo pateiktas leidimas miško kirtimo darbams. Pasiruošę mišką, jie laukė kol bus atvežtas leidimas. Šį leidimą atvežė miško kirtimo darbus užsakęs asmuo kartu su dar vienu asmeniu galimai 2013 m. gruodžio 16 d. Kuris iš dviejų asmenų padavė leidimą A. V., nematė, tačiau A. V. jam ir kitiems darbininkams parodė leidimą ir V. S. matė jame uždėtą antspaudą, daugiau detalių neįsidėmėjo. Miško teritorija, kurią reikėjo pjauti, buvo paženklinta stulpeliais, pažymėtais raudonais dažais. Stulpelius pažymėjo miško pjovimą užsakę asmenys, nes A. V. ar kažkas iš darbininkų tikrai to nepadarė. Pagal parodytas ribas darbininkai pjovė mišką plynai ir išpjovė daugiau negu 1 ha miško. Iš viso dirbo daugiau negu dvi savaites ir baigė pjauti mišką prieš Naujuosius metus. Medieną vežė specialus miško traktorius, kuris kraudavo medieną į krovininius automobilius, tuo metu kai darbininkai dar pjovė mišką, t. y. dar nebuvo išpjovę viso ploto. Kas konkrečiai vežė ir krovė medieną iš sandėlių, nežino (1 t., b. l. 84–85).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir prie jo pridėtos nuotraukos patvirtina, kad darant liudytojo V. S. parodymų patikrinimą vietoje, V. S. parodė kirtavietę, kurioje A. V. įmonės darbininkai pjovė mišką 2013 m. gruodžio mėnesį. Pagal V. S. parodytas kirtavietės ribas tyrimo veiksme dalyvavęs specialistas I. A. GPS prietaiso „Magelan“ pagalba nustatė, kad V. S. parodytas iškirstas plotas yra apie 1,39 ha, perimetras 633,50 m, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kirtavietė yra vieno amžiaus, joje matyti vientisos arimo vagos (1 t., b. 1. 180–185).

Teisme apklaustas liudytojas R. J. parodė, kad nuo 2011 m. dirbo A. V. IĮ pjūklininku. Prisimena, kad kirto privatų mišką. Tada A. V. įmonę miško kirtimo darbams atlikti buvo nusamdęs K. A.. R. J. patvirtino matęs K. A. vos ne kiekvieną dieną, kai vyko miško kirtimo darbai, jis stovėdavo ir žiūrėdavo, kaip jie pjauna medžius plynai. Su K. A. būdavo dar keli asmenys. Tik nupjovus medžius, atvažiuodavo miškovežis ir medžius išveždavo. Liudytojui atrodė, kad buvo labai skubama greičiau iškirsti mišką. A. V. buvo sakęs, kad yra leidimas kirsti mišką, bet R. J. to leidimo nematė. Taip pat liudytojas patvirtino tą aplinkybę, kad darbų eigoje kirtavietės riboženkliai buvo pratęsti, t. y. pernešti kuoliukai į kitą vietą, taip padidinant kirtimo plotą.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu fiksuota, kad liudytojas R. J. atpažino K. A. kaip asmenį, kuris (duomenys neskelbtini) miške atvežė leidimą kirsti mišką ir padavė jo darbdaviui A. V.. Taip pat liudytojas nurodė, kad būtent šio asmens užsakymu A. V. įmonė pjovė mišką ir jis dažnai atvažiuodavo ir apžiūrinėdavo mišką, kol jis buvo kertamas (1 t., b. l. 186–190).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų matyti, kad liudytojas R. J. parodė vietą Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančiame miške, kurioje jis su kitais A. V. įmonės darbininkais pjovė mišką 2013 m. gruodžio mėnesį. Tyrimo veiksme dalyvavęs Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio vyr. specialistas I. A. pagal R. J. parodytas ribas GPS prietaiso „Magelan“ pagalba nustatė, kad iškirstas plotas yra apie 1,48 ha, perimetras 640,27 m, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypas yra tas pats, kurį buvo parodęs A. V. (1 t., b. 1. 161–166).

Liudytojas M. B., apklaustas teisme, parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovo K. A. užsakymu vežė miškovežiu medieną iš miško (duomenys neskelbtini) girininkijoje, tai buvo įforminta važtaraščiais, kuriuos jis pats ir surašė. Pakraunant medieną, paprastai dalyvaudavo ir K. A.. Važtaraščiuose nurodydavo medienos kiekį ir leidimo numerį. Bet tas kiekis buvo tik apytikslis, tikslus kiekis paaiškėdavo nuvežus medieną pirkėjams, kurie ją tiksliai išmatuodavo.

Liudytojas A. Ž., apklaustas teisme, parodė, kad jis turėjo mišką (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone. To miško buvo keli savininkai, jo bendras plotas – 1,97 ha. Kai kurie savininkai savo dalis pardavė K. A.. Matininkas buvo atvažiavęs į vietą ir kuoliukais pažymėjo kuria sklypo dalimi kiekvienas savininkas naudosis. Tokia naudojimosi tvarka buvo patvirtinta notaro. Liudytojui žinoma, kad K. A. sutuoktinei I. A. priklausanti miško dalis yra iškirsta plynu kirtimu. Apie leidimo kirsti mišką išdavimo aplinkybes jam žinoma tiek, kad jis buvo nuvykęs pas miškų tarnybos specialistą I. A. ir pasirašė kažkokius dokumentus.

Liudytoja V. Ž. patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir A. Ž..

Teisme apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad jis dirba UAB „Geoplotas“ vadovu. Įmonė vykdo geodezinius, kadastrinius matavimus, sudaro topografines nuotraukas. 2013 m. lapkričio mėn. pas jį atėjo K. A. ir paprašė padaryti žemės sklypo planą notariniam veiksmui atlikti. Ten buvo kelių bendrasavininkų miškas. Pagal pateiktus duomenis A. J. paskaičiavo savininkų dalis ir nubraižė sklypo planą bei pažymėjo savininkams sklypo dalis, kad būtų galima nustatyti naudojimosi tvarką. Ginčų dėl sklypų ribų tarp savininkų nebuvo.

Teisme apklaustas liudytojas A. D. parodė, kad jis teikė miško biržių atrėžimo paslaugas. Prisimena, kad 2013 m. K. A. kreipėsi į jį su prašymu atrėžti kirtimui biržę miške netoli (duomenys neskelbtini) girininkijos ir jis atrėžė 30 arų biržę. Didesnės biržės negalėjo atrėžti, nes šalia buvo iškirsta kita biržė, o pagal biržės atrėžimo taisykles vienas plotas turi būti ne didesnis kaip 3 ha. K. A. prašė padaryti didžiausią kiek galima biržę. Tiksliai nesakė, kiek jis nori kirsti miško. Su K. A. buvo nuvykęs į tą mišką ir įvertinęs situaciją vietoje atrėžė 30 arų biržę, pažymėdamas dažais kirtimo ribas. Sklype, kurį atžymėjo kirtimui, augo pušys. Kas vyko po to liudytojui nežinoma. Jo paaiškinimu paprastai po biržės atrėžimo miško savininkas teikia prašymą Miškų tarnybai dėl leidimo kirsti mišką išdavimo. Kai atrėžiama biržė, savininkui duodamas biržės brėžinys, taškavimo lapas, taksavimo lapas. Kirtimas už pažymėtų ribų yra neteisėtas. A. D. nurodė buvo nuvykęs į vietą, kur buvo atrėžęs biržę K. A., ir matė, kad plynu kirtimu iškirsta žymiai daugiau nei 30 arų miško.

Teisme apklaustas liudytojas J. K. parodė, kad buvo vienas iš UAB (duomenys neskelbtini) steigėjų ir dirbo šioje įmonėje projektų vadovu, o K. A. buvo įmonės direktorius. UAB (duomenys neskelbtini) vykdė medienos pirkimą ir pardavimą. Buvo toks atvejis, kad K. A. sutuoktinė nusipirko dalį miško (duomenys neskelbtini) girininkijoje, tas miškas buvo kelių savininkų. Buvo nustatyta miško naudojimo tvarka, geodezistas atžymėjo I. A. sklypo ribas. Po to buvo nusamdytas A. D., kad sutvarkytų dokumentus, reikalingus miško kirtimui. A. D. atrėžė 0,3 ha biržę. Tada savininkai Alytaus miškų urėdijoje išsiėmė leidimą miškui kirsti. K. A. rado A. V. įmonę ir susitarė dėl miško kirtimo ir ištraukimo darbų. 2013 m. gruodžio viduryje J. K. su K. A. nuvyko į mišką, kurį reikėjo iškirsti, ten susitiko su A. V.. J. K. matė, kaip K. A. padavė A. V. leidimo kopiją kirsti 0,3 ha miško plotą. A. V. apžiūrėjo leidimą, bet jokių pastabų nepasakė ir pretenzijų dėl per mažo kirtimo ploto nereiškė. Jie trise apžiūrėjo biržę, kurios ribos buvo pažymėtos gairėmis. Kaip vyko miško kirtimo darbai J. K. nekontroliavo. Po kurio laiko A. V. pranešė, kad baigė pjauti medžius. J. K. su K. A. nuvyko į mišką ir pamatė, kad iškirsta ne 0,3 ha, o apie 1 ha plotas. A. V. paaiškino, kad nesužiūrėjo savo darbininkų, nes ne visada buvo kirtavietėje. Galvojo, ką dabar daryti. A. V. pasakė, kad reikia išvežti medieną, o jis greitai suars ir atsodins mišką. Jeigu kils nesklandumai, tai sumokės baudą. Pradėjo vežti medieną. A. V. atsiuntė darbų atlikimo-priėmimo aktą, kuriame buvo nurodytas iškirstos medienos tūris – apie 500 m³ medienos. Kadangi mediena dar nebuvo išvežta į lentpjūves ir pamatuota, jie su K. A. nežinojo, ar tas kiekis tikslus, todėl aktą K. A. pasirašė. Kai mediena buvo parduota, paaiškėjo, kad jos buvo apie 300 m³. Apie kiekio neatitikimus pasakė A. V. ir tada prasidėjo konfliktai, A. V. reikalavo sumokėti jam už tą kiekį, kuris buvo nurodytas akte. Bet J. K. ir K. A. įrodinėjo A. V., kad iš to ploto nebuvo galima iškirsti virš 500 kubų medienos, aiškino, kad prieš tai jie buvo iškirtę panašų miško sklypą ir ten buvo 370 kubų medienos bei kaip įrodymą pateikė A. V. anksčiau išduoto leidimo kirsti mišką kopiją. Ar UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitė su A. V. įmone už atliktus darbus liudytojui nežinoma.

Teisme apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Be kitų veiksmų, teko atlikti ir A. V. apklausą. A. V. pasakojo apie tai, kad iškirto mišką ir jo skaičiavimu buvo iškirsta apie 500 m³ medienos, o pirkimo-pardavimo dokumentuose jos kiekis buvo nurodytas mažesnis. A. V. viską pasakojo nuoširdžiai ir detaliai, jo parodymuose nebuvo kokių nors prieštaravimų. A. V. buvo pateikęs iškirstos medienos taškavimo lapus, pagal kuriuos jis skaičiavo medienos kiekį. A. V. pasakojo, kad buvo nuvykęs pas V. R., kuris pripažino, kad jo įmonei (duomenys neskelbtini) K. A. pardavė neapskaitytą A. V. iškirstą medieną. V. R. neva sutiko, kad vyktų jų trišalės derybos dėl atsiskaitymo su A. V. įmone, bet K. A. su tuo nesutiko. M. K. nurodė atlikęs ikiteisminį tyrimą dėl V. R. nusikalstamos veikos, nes buvo nustatyta, kad jis realizavo įmonėje neapskaitytą medieną. V. R. tyrimo metu pripažino, kad jis realizavo neapskaitytą medieną, bet jis nepripažino, kad tą medieną įgijo iš UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat M. K. nurodė atlikęs A. V. ir mišką kirtusių jo įmonės darbininkų parodymų patikrinimą vietoje, jie buvo nuvykę į kirtavietę ir visi asmenys vienodai parodė iškirstą miško plotą. A. V., pasakodamas apie leidimą kirsti mišką, nurodė, kad buvo sutarta kirsti virš 1 ha plotą ir jis nežinojo, kad leidimas buvo išduotas tik 0,3 ha plotui kirsti. A. V. sakė, kad jis gavo leidimą iš K. A. ir tame leidime buvo nurodytas didesnis plotas, t. y. toks, kokį jie buvo sutarę, ir būtent pagal K. A. pateiktą leidimą A. V. ir atliko miško kirtimą. Liudytojo M. K. teigimu jam nebuvo pagrindo įtarti, kad leidimą galėjo suklastoti pats A. V., nes ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad netikras leidimas pagamintas panaudojant tikrą leidimą, o šis dokumentas buvo paimtas iš FNTT, nes anksčiau FNTT pareigūnai paėmė tyrimui UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, ir viename segtuve, kurio lapai buvo sunumeruoti, buvo tikras leidimas, pažymėtas skaičiumi „60“, toks buvo segtuvo bylos lapas. M. K. nurodė išsireikalavęs iš FNTT tą dokumentą tyrimui, gi A. V. niekaip negalėjo gauti šio dokumento iš FNTT ir jo pagrindu padaryti klastotę.

Teisme apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Jis pažinojo A. V., jų tarpusavio santykiai buvo geri. Jam yra žinoma apie sandorį tarp A. V. ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl miško ruošos darbų. Galėjo taip būti, kad jis pasiūlė A. V. atlikti darbus įmonei (duomenys neskelbtini), tačiau V. R. neigė garantavęs A. V., kad jei kils problemų dėl atsiskaitymo už darbus tai jis pats sumokės už įmonę (duomenys neskelbtini). V. R. nurodė, jog jis pirko medieną (rąstus) iš UAB (duomenys neskelbtini) ir kai A. V. atvykęs pasakė, kad K. A. su juo neatsiskaito už atliktus miško pjovimo darbus, tai V. R. siūlymu jie visi trys susitiko ir V. R. sutiko pervesti A. V. įmonei apie 20 tūkst. litų už nupirktą iš įmonės (duomenys neskelbtini) medieną, bet K. A. su tuo nesutiko ir derybos baigėsi. Taip pat V. R. pripažino, kad jis davė A. V. rąstų taškavimo lapus, ant kurių jis savo ranka buvo parašęs „K.“, kas reiškia, kad tai iš K. A. nupirkta mediena. Šiuos lapus jis davė A. V., kad šis galėtų pasitikslinti, ar V. R. įmonei buvo parduota būtent ta pati mediena, kurią iškirto A. V. įmonė UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinis poskyris 2015-04-17 raštu pranešė, kad leidimas Nr. 077258 buvo išduotas 2012-06-07 UAB (duomenys neskelbtini), jis galiojo iki 2012-12-31; 2013-11-29 buvo išduotas leidimas Nr. 006853 I. A. kirsti mišką sklype (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. Kartu su raštu pateikti dokumentai: Leidimų kirsti mišką savininkui registravimo žurnalo išrašas, iš kurio matyti, kad 2012-06-07 miško savininkui UAB (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas Serija A Nr. 077258 atlikti plyną kirtimą 1,4 ha plote sklype Nr. 349/37, taip pat pateikta šio leidimo kopija, ir pateiktas leidimas serija A Nr. 006853, išduotas 2013-11-29 miško savininkams I. A., V. Ž., A. Ž., pagal kurį leidžiamas plynas miško kirtimas miške, esančiame Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., Alytaus sen., (duomenys neskelbtini), Alytaus miškų urėdijoje, (duomenys neskelbtini) girininkijoje, sklypo Nr. 351/15 (2 t., b. l. 16–20).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinis poskyris 2015-04-30 raštu pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai 2013-11-29 išduoto Leidimo kirsti mišką Nr. 006853 ir 2012-06-07 išduoto leidimo kirsti mišką Nr. 077258 originalus (2 t., b. l. 92, 93, 94).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinis poskyris 2015-07-20 raštu pateikė informaciją, kad specialistai I. A. ir R. B. atliko patikrinimą I. A., V. Ž., A. Ž. priklausančiame privataus miško sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad neturint leidimo kirsti mišką 1,2 ha plote išpjauta plynu kirtimu 399 vnt. žalių pušų. Medžiai buvo žali, mediena iš miško išvežta. Iš viso išpjauta 279,871 m³ medienos, padaryta 4214,92 Eur žala aplinkai, kuri paskaičiuota vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui interesams atlyginimo tvarka, prie rašto pridėta žalos aplinkai paskaičiavimo skaičiuotė, plynų pagrindinių kirtimų patikrinimo pažyma (2 t., b. l. 39–48).

Dovanojimo sutartis ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-11-21 išrašas patvirtina, kad I. A. 2013-10-25 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 197/654 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav. (2 t., b. l. 139–146).

Apvalios medienos pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2013-11-04 tarp pardavėjo I. A. ir pirkėjo UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus K. A., patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) nupirko leidime kirsti mišką nurodytą nenukirstą apvaliąją medieną (mišką) I. A. priklausančiame žemės sklype 1,43 ha Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 143–146).

Daiktų apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad 2016-05-04 apžiūrėjus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų segtuvą pavadinimu „Miškotvarkos projektų sutartys“, nustatyta, jog segtuve yra sunumeruoti dokumentai, iš viso jų yra 61 lapas. Segtuvo pirmame A5 formato popieriaus lape užrašyta „Viso susegta ir sunumeruota 61 (šešiasdešimt vienas) lapas“, po šiuo užrašu parašyta „K. A.“ ir šio asmens pasirašyta. Segtuve rastas skaičiumi „60“, kuris užrašytas lapo viršutiniame dešiniajame kampe, pažymėtas Leidimas kirsti mišką Serija A Nr. 077258, išduotas 2012-06-07 (3 t., b. l. 65–69).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyrius pagal užduotį atliko pateiktų dokumentų – 2012-06-07 ir 2013-11-29 išduotų Leidimų kirsti mišką miško savininkui serija A Nr. 077258 tyrimą ir pateikė specialisto išvadą Nr. 11-995 (16), kurioje nurodyta, kad 2012-06-07 išduotas Leidimas kirsti mišką miško savininkui serija A Nr. 077258 yra dokumento originalas, kuris išspausdintas ant blanko su apsaugos priemonėmis, jame esantys atspaudai atspausti antspaudais, o parašai pasirašyti; 2013-11-29 išduotas Leidimas kirsti mišką miško savininkui serija A Nr. 077258 nėra dokumento originalas, jis išspausdintas spausdintuvu ar kopijavimo aparatu (gali būti daugiafunkcinis aparatas – spausdinimo požymiai vienodi); atlikus abiejų dokumentų lyginamąjį tyrimą ir įvertinus nustatytus topografinių požymių, atspaudų ir parašų formos sutapimus ir skirtumus, padaryta išvada, kad Leidimas kirsti mišką miško savininkui Serija A Nr. 077258, kuris galioja nuo 2013-11-29, yra pagamintas panaudojus (nuskenavus) Leidimo kirsti mišką miško savininkui Serija A Nr. 077258, kuris galioja nuo 2012-06-07, originalą ar jo kopiją ir skaitmeninio montažo būdu pakeitus jame galiojimo ir išdavimo datas (3 t., b. l. 75–78).

Aukščiau aptarti įrodymai, įvertinus kiekvieną atskirai ir jų visetą, yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamasis K. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo K. A. paaiškinimus, kad jis nedisponavo žinomai suklastotu leidimu, teismas vertina kaip gynybinius ir jais nesivadovauja, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Pažymėtina, kad K. A. parodymai viso proceso metu nebuvo vienodi. Bylos ikiteisminio tyrimo metu K. A. nurodė, kad 2013-11-29 I. A. ir kitiems bendrasavininkams išduotą leidimą kirsti mišką 0,3 ha plote jis pats atvežė į kirtavietę ir padavė A. V. įmonės darbininkams. Teisiamojo posėdžio metu K. A., būdamas jau susipažinęs su bylos dokumentais, taigi, ir su mišką kirtusių asmenų parodymais, jau teigė, kad leidimą kirsti mišką jis atvežė ir padavė A. V.. Nenuosekliai K. A. aiškino ir apie atsiskaitymą su A. V. įmone už pagal sutartį atliktus darbus. Taigi, kaltinamasis proceso metu nebuvo nuoseklus, keitė parodymus.

Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas pagal A. V. 2015-04-13 pareiškimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) vengimo sumokėti A. V. įmonei 6 574,26 Eur už atliktus miško kirtimo darbus (1 t., b. l. 11). Kartu su pareiškimu A. V. pateikė 2013-12-16 sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl miško kirtimo darbų ir šios sutarties priedą – 2013-11-29 išduoto Leidimo kirsti mišką miško savininkui UAB (duomenys neskelbtini) Serija A Nr. 077258 kopiją. Būtent pagal šį leidimą A. V. nurodęs atlikęs miško kirtimo darbus įmonės (duomenys neskelbtini) užsakymu (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (duomenys neskelbtini), leidimą jam pateikė K. A., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. 2013-12-16 sutarties 5.1 punkte numatyta, kad užsakovas, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), įsipareigoja pateikti rangovui A. V. IĮ leidimą kirsti mišką. Tačiau Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus pateiktais duomenimis, liudytojo I. A. parodymais nustatyta, kad 2013-11-29 leidimas Serija A Nr. 077258 kirsti mišką miško savininkui UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo išduotas, o tokiu pačiu numeriu, t. y. Serija A Nr. 077258, šiai įmonei 2012-06-07 išduotas leidimas kirsti mišką 1,4 ha miško plote kadastrinėje vietovėje Nr. (duomenys neskelbtini). Specialisto išvada patvirtina, kad 2013-11-29 išduotas Leidimas kirsti mišką miško savininkui UAB (duomenys neskelbtini) serija A Nr. 077258 nėra dokumento originalas, jis išspausdintas spausdintuvu ar kopijavimo aparatu, ir šis dokumentas yra pagamintas panaudojus (nuskenavus) Leidimo kirsti mišką miško savininkui Serija A Nr. 077258, kuris galioja nuo 2012-06-07, originalą ar jo kopiją ir skaitmeninio montažo būdu pakeitus jame galiojimo ir išdavimo datas. Taigi, neginčytinai nustatyta, kad 2013-11-29 Leidimas kirsti mišką miško savininkui UAB (duomenys neskelbtini) yra suklastotas, jame įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini)., Alytaus miškų urėdijoje, (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) k.v., leidžiama atlikti plynąjį pagrindinį miško kirtimą 1,4 ha plote. Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu vienodai aiškino, kad 2013-11-29 leidimą kirsti mišką jam pateikė K. A.. Be to, A. V. nurodė, kad miško kirtimo eigoje biržės ribos buvo nukeltos tolyn, taip padidinant kirtimo plotą, ir tai buvo padaryta po to, kai jis pranešė K. A., kad pažymėtose biržės ribose baigia pjauti medžius. Abejoti A. V. parodymų patikimumu teismui pagrindo nėra. Jo apklausą tyrimo metu atlikęs pareigūnas M. K. nurodė, kad A. V. apie bylai reikšmingas aplinkybes pasakojo nuosekliai, vienodai, buvo nuoširdus, bendradarbiavo su tyrėjais. Svarbu ir tai, kad mirusio A. V. parodymus patvirtino teisme apklausti liudytojai G. I., D. K., V. S., R. J.. Liudytojai G. I., D. K. nurodė matę, kad leidime kirsti mišką, kurį A. V. atvežė ir padavė K. A., buvo UAB (duomenys neskelbtini) antspaudas. Visi minėti liudytojai savo parodymus patvirtino darant parodymų patikrinimą vietoje. Šiuose veiksmuose dalyvavęs I. A. nurodė, kad mišką kirtę darbininkai aiškino tas pačias aplinkybes bei rodė iškirstą plotą vienodai kaip ir A. V.. Liudytojas I. A. patvirtino girdėjęs, kaip A. V. tyrėjui aiškino, jog leidimą kirsti mišką atvežė ir padavė K. A. ir jam (A. V.) nekilo įtarimo dėl šio dokumento tikrumo. A. V. pareiškime policijai teigė, kad jis nuo pat pradžių nepasitikėjo UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vadovu K. A.. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad visi A. V. įmonės darbininkai sutartinai liudijo, jog jiems susirinkus į mišką pradėti darbų, A. V. neleido pradėti kirsti miško, kol nebus atvežtas leidimas. Liudytojas J. K. parodė, kad A. V. apžiūrėjo K. A. pateiktą leidimą, jokių pastabų jis nepasakė. Taigi, jeigu kaltinamasis būtų pateikęs A. V. 2013-11-29 leidimą kirsti mišką Nr. 006853, išduotą I. A. ir kitiems bendrasavininkams, kuriame nėra UAB (duomenys neskelbtini) antspaudo ir pagal kurį leidžiama kirsti tik 0,3 ha plotą, A. V., kuris buvo savo srities profesionalas, eilę metų vykdęs miško ruošos veiklą, būdamas pasirašęs sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), neabejotinai būtų pareiškęs abejones dėl leidime nurodyto miško savininko ir leidžiamo kirsti miško ploto. 2012-06-07 leidimas UAB (duomenys neskelbtini) serija A Nr. 077258, kurio pagrindu suklastotas 2013-11-29 leidimas, rastas ir paimtas K. A. vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Kaltinamasis K. A. aiškino, kad šio leidimo kopiją jis davė A. V., kad prieš sudarant sutartį jie galėtų numatyti būsimų darbų apimtį. Tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina kiti bylos duomenys. A. V. nei vienoje apklausoje nėra nurodęs, kad iki sutarties sudarymo K. A. davė jam 2012 m. išduoto leidimo kirsti mišką kopiją. Liudytojas J. K. teisme tvirtino, kad tikrai K. A. davė A. V. seno leidimo kopiją, tačiau nurodė, kad tai vyko tada, kada miškas jau buvo išpjautas ir buvo prasidėję ginčai su A. V. dėl išpjautos medienos kiekio, taigi, tai prieštarauja K. A. paaiškinimams, kad 2012 m. leidimo kopiją jis davė A. V. maždaug du mėnesiai iki miško kirtimo pradžios. Kaltinamojo paaiškinimai, kad leidimą galėjo suklastoti pats A. V., prieštarauja sveikai logikai, nes A. V., kuris, kaip minėta, buvo profesionalas miško ruošos versle, žinodamas, kad leidimo išdavimo teisėtumas yra lengvai patikrinamas, nerizikuotų kreiptis į policiją su skundu dėl neatsiskaitymo už darbus, atliktus pagal jo paties suklastotą dokumentą. Liudytojo A. V. parodymų patikimumą patvirtina ir tai, kad teisme apklaustas liudytojas V. R. iš esmės patvirtino A. V. pareiškime policijai nurodytas aplinkybes apie tai, kad būtent V. R. jam pasiūlė atlikti paslaugas įmonei (duomenys neskelbtini), o kai vėliau K. A. nesutiko vykdyti užsakovo įsipareigojimų, A. V. kreipėsi pas V. R. ir jie vedė derybas su K. A. dėl atsiskaitymo, V. R. perdavė A. V. medienos, kurią jam pardavė K. A., taškavimo lapus. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis K. A. panaudojo, t. y. sąmoningai pateikė A. V. žinomai suklastotą 2013-11-29 leidimą kirsti mišką miško savininkui UAB (duomenys neskelbtini). K. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, žinojo, kad toks leidimas įmonei 2013-11-29 nebuvo išduotas, taigi jis turėjo suvokti, kad jo pateiktame dokumente yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, bet K. A. tyčia pateikė šį dokumentą A. V. IĮ savininkui A. V., kuris, nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis K. A. pateiktu leidimu, iškirto be leidimo 1,2 ha ploto mišką, išpjaunant plynu kirtimu 399 vnt. žalių pušų, kurių bendras kiekis 279,871 m³, dėl ko aplinkai buvo padaryta 4 214,92 Eur dydžio žala. Tokie kaltinamojo K. A. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamasis K. A. dar buvo kaltinamas pagal BK 273 straipsnio 1 dalį, kad panaudodamas žinomai suklastotą dokumentą – 2013-11-29 Leidimą kirsti mišką miško savininkui serija A Nr. 077258, neteisėtai, neturint leidimo iškirto 1,2 ha miško plotą, išpjaunant plynu kirtimu 399 vnt. žalių pušų, kurių bendras kiekis 279,871 m³, tuo padarydamas aplinkai 4 214,92 Eur žalą.

Motyvuojamoji dalis

BK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo iškirto, sunaikino ar sužalojo miško žemėje daugiau negu 500 kietmetrių medžių arba nusausino pelkę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, neteisėtai iškirstos medienos tūris yra 279,871 m³, t. y. mažesnis nei 500 kietmetrių. Įvertinus šią aplinkybę, pripažintina, kad K. A. veiksmuose nėra BK 273 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, todėl pagal šį kaltinimą K. A. išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Taip pat K. A. buvo kaltinamas, kad jis, laikotarpiu nuo 2012-05-21 iki 2015-01-23 būdamas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu Daugų g. 1-24, Alytus, direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 str. 1, 2 d. kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., kur nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d., kur nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 str. 3 d., kur sakoma, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: pateiktoje tvarkomoje buhalterinėje paskaitoje neregistravo, kiek medienos gauta iš 2013 m. gruodžio mėn. iškirsto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kiek realiai medienos buvo iškirsta iš bendrasavininkiams I. A., V. Ž., A. Ž. priklausančio sklypo, esančio Alytaus sen., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) girininkijoje, ir ar visa iškirsta mediena buvo apskaityta UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, nesurašė gautos medienos pajamavimo dokumentų ar suderinimo aktų, nenustatė medienos savikainos, todėl negalima nustatyti kokią sumą pagal sutartį, sudarytą su I. A., jai turėjo išmokėti bendrovė (duomenys neskelbtini) už parduotą mišką, dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2014-01-02 iki 2014-01-23, šiais veiksmais K. A. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis K. A. kaltės pagal šį kaltinimą nepripažino. Paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė pagal sutartį kita įmonė ir kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, tos įmonės buhalterė buvo patraukta atsakomybėn už aplaidų apskaitos tvarkymą. Jis nesutinka su kaltinimu, kad buvo neapskaityta mediena iš sutuoktinės sklypo. Tai medienai buvo išrašytos sąskaitos faktūros ir kiti reikiami dokumentai. Taip pat kaltinamasis nesutinka, kad A. V. IĮ iškirto 536 m³ medienos. Sutartyje su A. V. nebuvo numatyta, koks plotas bus iškirstas. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta visa iš sklypo (duomenys neskelbtini) iškirsta ir išvežta mediena, kurios galėjo būti apie 372 m³. Būtent toks medienos kiekis yra nurodytas 2014-01-02 atliktų darbų akte, kurį pasirašė K. A. ir A. V. ir kuris buvo pateiktas atliekant ikiteisminį tyrimą kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje K. A. buvo nuteistas už aplaidų apskaitos tvarkymą.

Kaltinimas K. A. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo paremtas FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016-05-04 specialisto išvada. Specialistas tyrimą atliko už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2015-09-01. Specialisto išvadoje nurodoma, kad pagal tyrimui pateiktą 2013-12-16 miško kirtimo-ištraukimo paslaugų pirkimo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-01-28 iki 2015-09-01 turėjo finansinę galimybę (t. y. pinigų) išmokėti A. V. individualiai įmonei 6 574,26 Eur (22 669,60 Lt). Taip pat nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje neregistruota kiek medienos gauta iš 2013 m. gruodžio mėn. iškirsto I. A., V. Ž., A. Ž. priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti kiek realiai medienos buvo iškirsta iš šio sklypo ir ar visa iškirsta mediena buvo apskaityta UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, nes pagal tyrimui pateiktus pardavimo dokumentus pardavimo PVM sąskaitas faktūras buvo parduota 372,39 m³ medienos, o pagal A. V. IĮ 2014-01-02 surašytą atliktų darbų priėmimo aktą ir 2014-01-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą AV Nr. 1004150 iškirsta 536 m³ medienos; pagal Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio 2015-07-20 raštu Nr. S-1K-35 pateiktus duomenis šiame sklype buvo išduotas leidimas plynam miško kirtimui 0,3 ha plote, tačiau papildomai buvo iškirsta 1,2 ha ploto plyna biržė, t. y. 399 vnt. žalių pušų 279,871 m³ medienos. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 16 straipsnio 1 ir 3 dalių nurodymus, nes apskaitoje neregistruotos ūkinės operacijos, keičiančios bendrovės turtą: negalima nustatyti kiek medienos gauta iš kertamo miško, nesurašyti gautos medienos pajamavimo dokumentai ar suderinimo aktai, nenustatyta medienos savikaina, negalima nustatyti kokią sumą pagal sutartį, sudarytą su I. A., jai turėjo išmokėti bendrovė už parduotą mišką. Dėl šių pažeidimų tiriamuoju laikotarpiu pagal tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teisme tiriant įrodymus, kaltinamasis pateikė naują dokumentą – 2014-01-02 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 01 (5 t., b. l. 103), kuriame nurodyta, kad A. V. IĮ atliko miško ruošos darbus UAB (duomenys neskelbtini) už 22 699,60 Lt, tačiau šiame akte įrašytas kitoks medienos kiekis, t. y. 372,49 m³. Šis dokumentas paimtas iš baudžiamosios bylos Nr. 1-390-448/2016, kurioje K. A. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis 2016-11-04 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis. Šiuo dokumentu rėmėsi specialistas, teikęs išvadą minėtoje byloje. Taigi, teismo vertinimui pateikti du atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, kurie surašyti tą pačią dieną, t. y. 2014-01-02, tačiau juose nurodytas skirtingas iškirstos medienos kiekis. Akto, kuriame nurodyta, kad A. V. IĮ UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu iškirto 536 m³ medienos, originalo byloje nėra, jis nerastas ir UAB (duomenys neskelbtini) (buvusi A. V. IĮ) buhalterinėje apskaitoje. Akte, kuris paimtas iš baudžiamosios bylos Nr. 1-390-448/2016, nurodytas medienos kiekis atitinka nagrinėjamos bylos specialisto išvadoje nurodytą medienos kiekį – 372,39 m³, kuris paskaičiuotas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras (3 t., b. l. 96). Teismo posėdyje apklausta specialistė I. Š. nurodė, kad jeigu būtų vertinama, kad iš miško sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išvežta ir parduota 372,49 m³ medienos, tai būtų pagrindas pakeisti specialisto išvadą dėl įmonės (duomenys neskelbtini) vadovo atsakomybės, nes tada atsakomybė kiltų įmonės apskaitą tvarkiusiam asmeniui. Teismas, įvertinęs specialistės paaiškinimus ir tai, kad nėra išsaugotas 2014-01-02 atliktų darbų akto, pagal kurį iškirsta 536 m³ medienos, originalas, K. A. baudžiamojoje byloje Nr. 1-390-448/2016 yra nuteistas už aplaidų apskaitos tvarkymą, padarytą laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-07-01, daro išvadą, kad kaltinamasis K. A. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal straipsnio sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Įstatymas saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, nes taip yra užtikrinama normali valstybės ir institucijų veikla, nuo pažeidimų saugomi teisėti asmenų interesai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-173-303/2015). Įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamajam K. A. panaudojus žinomai suklastotą leidimą kirsti mišką, buvo plynai iškirstas 1,2 ha miško plotas, nupjautos 399 žalios pušys, aplinkai padaryta 4 214,92 Eur dydžio žala. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. K. A. teisiamas jau ne pirmą kartą, turi neišnykusį teistumą, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimo padarymo metu K. A. buvo neteistas. Administracinėmis nuobaudomis nebaustas, turi šeimą, išlaiko vaikus. Skirtina BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Nusikaltimas padarytas iki 2016-11-04 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo. Pagal šį nuosprendį paskirtą laisvės apribojimo bausmę K. A. atliko. Kaltinamasis teigė, kad jis sumokėjo ir šiuo nuosprendžiu paskirtą 34 MGL dydžio (1280,44 Eur) baudą, tačiau tai patvirtinančių patikimų ir leistinų įrodymų nepateikė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis baudžiamojoje byloje Nr. 1-390-448/2016, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, 2017-01-30 išduotas vykdomasis dokumentas dėl 1280,44 Eur baudos priverstinio išieškojimo ir išsiųstas vykdyti antstolio S. Virbicko kontorai, vykdomasis dokumentas teismui negrąžintas, taigi, bauda neišieškota. Todėl teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių nuostatomis, bausmes subendrina, jas visiškai sudedant.

Byloje yra pareikštas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos civilinis ieškinys dėl 4 214,92 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo (2 t., b. l. 89). Ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo K. A. tyčinių nusikalstamų veiksmų – suklastoto leidimo kirsti mišką panaudojimo buvo plynai iškirstas 1,2 ha miško plotas, nupjautos 399 žalios pušys, aplinkai padaryta 4 214,92 Eur dydžio žala. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Žala aplinkai apskaičiuota remiantis 2015-06-26 patikrinimo pažyma (2 t., b. l. 42, 43) ir vadovaujantis veikos padarymo metu galiojusia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarka bei šios tvarkos priede nustatytais fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžiais. Kaltinamasis, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, turi pareigą ją visiškai atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismui su byla atsiųsti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai (4 segtuvai ir 20 aplankų) grąžintini įmonei (duomenys neskelbtini) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o voke esantys du leidimai kirsti mišką serija A Nr. 077258 paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,

nusprendžia:

K. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL dydžio, t. y. 1129,80 Eur baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, jas visiškai sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 64 MGL, t. y. 2410,24 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dešimt eurų 24 ct) baudą.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti visiškai atliktą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendį laisvės apribojimo bausmę ir pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendį išieškotą baudą.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad nuteistasis K. A. privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu (Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalis).

Atšaukti vykdomąjį raštą Nr. 1-390-448/2016 dėl 1280,44 Eur išieškojimo, išduotą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. A. pagal Baudžiamojo kodekso 273 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Visiškai tenkinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos civilinį ieškinį. Priteisti iš K. A. Valstybinei miškų tarnybai 4 214,92 Eur (keturis tūkstančius du šimtus keturiolika eurų 92 ct) aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus (4 segtuvai ir 20 aplankų) grąžinti UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini). Voke esančius du leidimus kirsti mišką serija A Nr. 077258 palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.