Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viginto Višinskio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. K. ir L. D., K. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. galutinio sprendimo, kuriuo pakeistas teismo 2009 m. vasario 12 d. preliminarus sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2-154-510/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams A. K., R. K., L. D., K. D., A. Š., V. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Timeda“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip yra žinoma, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).

Prieš imdamasi nagrinėti priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui prieš bylos nagrinėjimą yra pateiktas atsakovo apelianto A. K. prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, iki Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-24508-945/2013 bus priimtas galutinis įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje pagal A. K. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl 2007-03-21 laidavimo sutarties Nr. 0307-1010 prie Kreditavimo sutarties Nr. 0360707124890-64 pripažinimo pasibaigusia. Nurodo, kad tokiu atveju, jei minėtoje civilinėje byloje teismas pripažins laidavimo sutartį pasibaigusia, šioje byloje neliks teisinio pagrindo tenkinti ieškovo AB SEB banko reikalavimų atsakovo A. K. atžvilgiu (CPK 163 str. 3 p.).

Spręsdama dėl šio prašymo teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog prejudicinio ryšio egzistavimą galima spręsti tik esant dviem byloms, t. y. kita byla jau turi būti iškelta. Ketinimas pareikšti ieškinį ar ieškinio pateikimas teismui dar nereiškia, kad kita civilinė byla bus iškelta. CPK nustatytais atvejais teismas gali atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str., 138 str., 115 str.). Nesant duomenų, jog pateiktas ieškinys yra priimtas, teismas neturi pagrindo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-577/2005; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis byloje 3K-3-334/2007, etc.). Teisėjų kolegija, atmesdama apelianto prašymą, pažymi, kad šios bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo dieną remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, jog civilinė byla pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia nėra iškelta, o ieškinys nėra priimtas, todėl kolegija neturi teisinio pagrindo sustabdyti šios bylos nagrinėjimo (CPK 163 str. 3 p., 179 str. 3 d.). Kita vertus, pastebėtina, kad apelianto A. K. argumentus dėl laidavimo sutarties pasibaigimo jau yra išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas bei nurodęs, jog nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo A. K. laidavimas yra pasibaigęs, tuo tarpu pats atsakovas teismo sprendimo šioje dalyje neskundžia (CPK 137 str. 1 d. 4 p., 306 str. 1 d. 2 p.).

Atmetusi prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama iš esmės, neperžengiant atsakovų A. K. bei L. ir K. D. apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.). Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovų priteistos sumos dydžio pagrįstumo – apeliantas A. K. apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jo pasirašyta laidavimo sutartis yra negaliojanti, o apeliantai L. ir K. D. – kad jų laidavimo sutartis pasibaigusi, todėl teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl kiekviename apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų (CPK 320 str. 2 d., 12 str., 13 str.).

Dėl atsakovo A. K. apeliacinio skundo

Kaip minėta, apeliantas atsakovas A. K. savo skunde įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, jog teismas neįvertino fakto, kad laidavimo sutartis su apeliantu nebuvo sudaryta šalių sutartu būdu, todėl yra negaliojanti, be to, neatkreipė dėmesio į atsakovo argumentus, jog ieškovo pateikta sutartis yra galimai suklastota.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su minėtais argumentais, pažymi, kad iš tiesų, 2007-03-21 ginčo laidavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo AB SEB banko ir atsakovo A. K., 3.7 punkte nustatyta, jog šalys pasirašo ant kiekvieno sutarties lapo, tačiau, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pritartina teismo sprendime nurodytiems argumentams, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog pirmoje laidavimo sutarties lapo pusėje nėra laiduotojo parašo, nesudaro pagrindo spręsti, kad sutartis yra negaliojanti dėl jos rašytinės formos reikalavimų nesilaikymo (CK 1.73 str. 3 d.). Kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodo ieškovas AB SEB bankas, šalys sutartyje neaptarė CK 1.73 straipsnio 3 dalyje nurodytų papildomų reikalavimų nesilaikymo teisinių pasekmių, be to, tame pačiame sutarties 3.7 punkte aiškiai nurodyta, jog laiduotojas patvirtina, jog susipažino su sutarties sąlygomis prieš pasirašant sutartį, jas suprato ir gavo vieną sutarties egzempliorių. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra pateiktas minėtos sutarties originalas (t. 3), sutartis buvo apžiūrėta šalių, todėl nekilo ginčo dėl sprendime nustatytos aplinkybės, jog ginčo sutartis yra atspausdinta ant vieno lapo abiejų pusių, kas, kolegijos įsitikinimu, sudaro pagrindą iš esmės pritarti teismo išvadai, jog atsakovas buvo supažindintas su visomis sutarties sąlygomis, o po pasirašymo jokie pakeitimai daryti nebuvo. Kartu kolegija pritaria ieškovo argumentams, kad sutartį atspausdinus iš abiejų lapo pusių, sutarties tekstas buvo iš esmės apsaugotas nuo jo pakeitimų (CPK 185 str.).

Minėtą išvadą, kolegijos vertinimu, patvirtina ir tai, kad 2007-03-21 laidavimo sutartis identiškomis sąlygomis, nurodytomis ginčo sutarties pirmajame lape, pasirašė ir laiduotojai A. Š. bei L. D. (t. 1, b. l. 14-15, 18-19). Nors apeliantas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme teigia, jog jam buvo pateikta sutartis ant dviejų lapų, o jis pasirašė tik ant antrojo, kadangi nesutiko su pirmajame lape nurodytomis sąlygomis, tačiau šiuos argumentus, kolegijos vertinimu, paneigia paties apelianto teiginiai pirmosios instancijos teisme, jog jis turi didelę sandorių sudarymo patirtį (t. 3, b. l. 66), taip pat byloje esantys kitų A. K. sudarytų sutarčių originalai (t. 3, vokas).

Taigi nors apeliantas teigia, kad bankas galimai suklastojo laidavimo sutartį atspausdindamas pirmąjį lapą ant antrojo, kuriame buvo atsakovo parašas, tuščios pusės, aukščiau minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, jog apeliantas, būdamas patyręs ir apdairus, nebūtų pasirašęs tik ant paskutinio sutarties lapo.

Be to, teismo išvadą, jog nėra objektyvių duomenų sprendimui, kad sutarties pirmasis puslapis yra suklastotas, o sutartis, atitinkamai – negaliojanti kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina atsakovo su prašymu sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pateiktame ieškinio dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia nurodyti motyvai, kuriais A. K. iš esmės pripažįsta sudaręs laidavimo sutartį, tačiau prašo ją laikyti pasibaigusia. Taip pat akivaizdu, kad apeliantas turi teisę kreiptis baudžiamojo proceso tvarka, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo minimų faktų. Bylos duomenimis, minėta procesine teise jis iki šiol nėra pasinaudojęs (CPK 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovo A. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl atsakovų L. D. ir K. D. apeliacinio skundo

Kaip minėta, apeliantai L. ir K. D. savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantų laidavimas buvo terminuotas ir yra pasibaigęs, kadangi laidavimo sutartimi buvo įsipareigota už trečiojo asmens BUAB „Timeda“ prievoles, kurias šis turėjo įvykdyti iki 2008-09-19. Tuo tarpu ieškovas AB SEB bankas ieškinį laiduotojams pareiškė 2009-02-09, t. y. praleidęs trijų mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 6.88 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje bylose dėl laidavimo sutarčių galiojimo yra išaiškinta, jog pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalies normą laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Pažymėtina, kad ši norma reguliuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis prievolėje pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitos aplinkybės, lemiančios laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011), taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis. Nustačius tokias aplinkybes, dėl kurių laiduotojui atsiranda nepalankūs padariniai, galima konstatuoti, kad laiduotojas tokiomis sąlygomis nelaidavo ir nebūtų laidavęs, todėl jo prievolė pripažįstama pasibaigusia, nes neatitinka jo išreikštos valios sudaryti laidavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2013).

Kaip teisingai nustatė teismas, šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad laiduotojai nėra davę raštiško sutikimo dėl kreditavimo sutarties pratęsimo, kaip tai nurodyta sutarčių 1.1 punktuose. Taigi, nors apeliantai L. ir K. D. pirmosios instancijos teisme apeliaciniame skunde nurodytų reikalavimų nereiškė, o teismas dėl jų nepasisakė, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nustatytais faktais ir nurodytais motyvais dėl A. K. laidavimo sutarties tęstinumo gali būti vadovaujamasi ir sprendžiant dėl minėtų apeliantų sutarties galiojimo (CPK 185 str.).

Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ieškovo su atsakovais sudarytose laidavimo sutartyse nurodyta, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti už trečiojo asmens prievoles pagal 2007-03-21 kreditavimo sutartį su visais tolimesniais jos pakeitimais (Sutarčių 1.1 p.). Be to, ieškovas AB SEB bankas teisingai atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog minėtų sutarčių 3.5 punktu šalys aiškiai susitarė, kad sutartys įsigalioja jų pasirašymo dieną ir galioja iki visiško prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo. Nors pastarasis žodis sutartyse praleistas, ieškovas teisingai nurodo, jog teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad tai yra techninio pobūdžio klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-254/2012).

Tiek aukščiau nurodytose nutartyse, tiek kitose bylose teismų praktikoje išaiškinta, kad kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas, o tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136 str., 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4 d., 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2013, etc.). Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, kaip minėta, laidavimo sutartis galėtų būti pripažinta pasibaigusia tik tuomet, jeigu laiduotojas įrodytų, kad dėl Kredito sutarties pratęsimo jis patyrė akivaizdžių neigiamų pasekmių (Sutarties 1.1 p., CK 6.87 str. 4 d.). Tuo tarpu kolegijos vertinimu, teismas teisingai sprendė, kad tokių pasekmių nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodė patyrę (CPK 185 str.).

Visų pirma, nors byloje nėra neginčijamų įrodymų (pvz., akcininkų sąrašas ar kt.), kad atsakovai buvo trečiojo asmens UAB „Timeda“ akcininkai, tačiau iš jų pačių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad laidavimo sutartis pasirašyti turėjo būtent UAB „Timeda“ akcininkai, o atsakovas A. K. pažymėjo, jog jis buvo įmonės steigėjas ir akcininkas (t. 3, b. l. 67). Be to, apeliaciniame skunde atsakovai L. ir K. D. atskleidė žinoję apie įmonės finansinę padėtį ir vykdomą veiklą, kas, kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad apeliantai buvo glaudžiai susiję su UAB „Timeda“, todėl tikėtina, jog iš bendrovės veiklos minėti laiduotojai gaudavo tiesioginę naudą (CPK 185 str.). Todėl sutiktina su ieškovo AB SEB banko atsiliepime į skundą nuodytais argumentais, kad Kreditavimo sutartį, nors ir be atsakovų rašytinio sutikimo, pratęsus keliems mėnesiams, šie nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad toks sutarties pratęsimas jiems sukėlė akivaizdžias neigiamas pasekmes (CPK 178 str.). Priešingai – Kreditavimo sutarties pratęsimas sudarė pagrindą tik pagerinti skolininkų padėtį, kadangi kreditoriui neatsirado pagrindo reikalauti netesybų tiek iš pagrindinio skolininko, tiek iš laiduotojų (Kredito sutarties 3.1-3.3 p.).

Antra, pareikštu ieškiniu kreditorius AB SEB bankas nereikalavo iš atsakovų priteisti nei palūkanų, nei netesybų, todėl akivaizdu, jog teismas iš laiduotojų nepriteisė didesnės sumos už tą, kurią atsakovai privalėtų sumokėti ieškovui net ir tuo atveju, jei Kredito sutartis nebūtų tęsiama (CPK 185 str.). Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, jog atsakovų laidavimo sutartys gali būti pripažintos pasibaigusiomis, todėl ir atsakovų L. ir K. D. apeliacinis skundas atmestinas (CPK 6.87 str. 4 d.).

Nors apeliantai L. ir K. D. teigia, kad teismas nepagrįstai iš jų priteisė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau, priešingai nei nurodo atsakovai, jie iki teismo sprendimo priėmimo nepateikė CPK 114 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka patvirtinto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (CPK 178 str., 83 str. 1 d.). Todėl esant tokioms aplinkybėms, spręstina, jog teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidais, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu iš visų atsakovų.

Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.). Todėl teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo AB SEB banko ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atskleidė bylos esmę, ištyrė visas aplinkybes, svarbias šiai bylai nagrinėti, teisingai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius, apeliacinius skundus atmeta, nenagrinėdama kitų juose, o taip pat ieškovo atsiliepimuose nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.