- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-254/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė (pran.), Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- D. S., M. P.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „SEB bankas“
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų D. S. ir M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-992-259/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB bankas“ ieškinį nurodytiems atsakovams dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Baltic investor“ (2011 m. kovo 2 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „SEB bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. S. ir M. P., prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 5 781 872,74 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 4-9, 179 l.).
Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovų 2007 m. balandžio 23 d. buvo sudarytos Laidavimo sutartys Nr. 0307-1044 ir Nr.0307-1045, pagal kurias atsakovai įsipareigojo, kaip solidarieji skolininkai, atsakyti ieškovui visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjas UAB „Baltic investor“, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal 2007 m. sausio 23 d. kreditavimo sutartį Nr. 0350707124680-72, sudarytą tarp ieškovo ir kredito gavėjo UAB „Baltic investor“ (buvęs pavadinimas „Info prospektas“), pagal kurią aukščiau nurodytas kredito gavėjas gavo 1 385 000 Lt kreditą (toliau – Kreditavimo sutartis; Laidavimo sutartys). Ieškovo teigimu, Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „Baltic investor“ (šiuo metu bankroto procedūros baigtos, įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro), nurodyta įmonė pagal Kreditavimo sutartį liko skolinga ieškovui 5 781 872,74 Lt, todėl nurodyta suma priteistina solidariai iš atsakovų ieškovo naudai (Laidavimo sutarčių 2.1 p.; CK 6.6 str. 4 d., 6.63 str. 1 d. 2, 4 p., 6.81 str., 6.200 str.). Pažymėjo, kad Laidavimo sutarčių 3.5 punkte, kuriame nurodyta, jog laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal Kreditavimo sutartį su visais tolimesniais jų papildymais ir pakeitimais, per klaidą neįrašytas žodis „įvykdymo“, o pagal šią sutarties nuostatą šalys suprato, kad laidavimas galioja iki visiško prievolių, kylančių iš Kreditavimo sutarties, įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 89-91, 110-112 l.). Nurodė, kad ieškovas praleido CK 6.88 straipsnyje nustatytą naikinamąjį terminą dėl ieškinio laiduotojui pareiškimo, dėl ko pripažintina pasibaigusia ieškovo teisė pateikti atsakovams ieškinį, kildinamą iš laidavimo santykių. Atsakovai nesutiko su ieškovu, kad Laidavimo sutartys galioja iki visiško prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo ir pažymėjo, jog, sudarant Laidavimo sutartis, šalys susitarė ir atsakovai suprato, kad Laidavimo sutartys galioja iki visiško prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo termino, t. y. iki 2009 m. balandžio 22 d. Atsakovų teigimu, Laidavimo sutartis jie sudarė prisijungimo būdu, pasirašydami ieškovo iš anksto parengtą sutarčių tekstą, kurių standartinės sąlygos nebuvo suderintos su atsakovais prieš sandorių sudarymą, todėl Laidavimo sutarčių galiojimą numatanti sąlyga (3.5 p.) atsakovams nėra privaloma (CK 6.185 str. 2 d.); be to, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies, šiuo atveju – atsakovų, naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė solidariai iš atsakovų ieškovui 5 781 872,74 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas ir 39 390 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 b. t., 19-23 l.).
Teismas nustatė, kad pagal Laidavimo sutarčių 1. 1 ir 2.1.1 punktus atsakovai įsipareigojo, kredito gavėjui neįvykdžius Kreditavimo sutartyje nustatytų prievolių, atsakyti visu savo esamu ir būsimu turtu ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas; paminėtos laidavimo sutartys nėra nuginčytos ar šalių valia pakeistos, kredito gavėjas tapo nemokus, pažeidė prievolę grąžinti kreditą pagal Kreditavimo sutartį, o atsakovai, ieškovui pasiūlius įvykdyti Laidavimo sutartis, atsisakė grąžinti nesumokėtą kredito gavėjo paskolos sumą, todėl patenkintini ieškovo reikalavimai (CK 6.63 str. 1 d., 6.81 str., 6.200 str.).
Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, jog laidavimu buvo užtikrinta terminuota prievolė, jog laidavimas yra pasibaigęs, nes ieškovas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiškė atsakovams ieškinio. Teismo vertinimu, Laidavimo sutarčių 3.5 punktai buvo skirti šalims įtvirtinti neterminuotą laidavimą, o aplinkybė, kad nurodytoje Laidavimo sutarčių nuostatoje neįrašytas žodis „įvykdymo“, nepaneigia šalių susitarimo, kad laidavimas baigiasi, įvykdžius Kredito sutarties sąlygas (CK 6.193 str. 1 d.).
Teismas sprendė, jog byloje nustačius, kad Kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Teismo teigimu, tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria teises ir pareigas (CK 1.136 str., 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Be to, teismas nurodė, kad laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį, todėl nagrinėjamu atveju netaikytinas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas, o prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – atmesti ieškinį (2 b. t., 24-29 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsakovai, pasirašydami Laidavimo sutartis, suprato, kad šių sutarčių galiojimo terminas, nustatytas paminėtų sutarčių 3.5 punkte, yra prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo terminas, kuris suėjo 2009 m. balandžio 22 d. Paminėta Laidavimo sutarčių sąlyga – standartinė ieškovo pasiūlyta sutarčių nuostata, su kuria atsakovai iš anksto nebuvo tinkamai supažindinti, todėl ši sąlyga atsakovams nėra privaloma (CK 6.185 str. 2 d.).Teismas, neišnagrinėjęs visų bylos faktinių aplinkybių (atsakovai yra fiziniai asmenys, neturintys patirties laidavimo teisiniuose santykiuose, ieškovas – juridinis asmuo, savo praktikoje kasdien susiduriantis su laidavimu ir kitais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais, atsakovai Laidavimo sutartis sudarė prisijungimo būdu, pasirašydami ieškovo iš anksto parengtas standartines sutartis, ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tinkamai iš anksto supažindino atsakovus su ieškovo parengtomis standartinėmis Laidavimo sutarčių nuostatomis, tarp jų – nevienareikšmiškai suprantamu paminėtų sutarčių 3.5 punktu), ir, neįvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumos, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys susitarė dėl neterminuoto laidavimo.Apygardos teismas, konstatuodamas, kad šalys dėl terminuoto Laidavimo sutarčių galiojimo nesitarė, nors paminėta sąlyga buvo suformuluota neaiškiai, Laidavimo sutarčių 3.5 punktą aiškino, nesiremdamas CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, dėl ko pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančias materialinės teisės normas ir nusižengė kasacinio teismo praktikai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti (2 b. t., 67-68 l.). Nurodo, kad Laidavimo sutarčių 3.5 punktuose sąvoka „iki visiško“ pagal savo kontekstą sietina ne su prievolės termino pasibaigimu, o prievolės įvykdymu. Pažymi, kad paminėtų sutarčių 2.1.4 punkte nurodyta, jog laiduotojui draudžiama be banko raštiško sutikimo parduoti, išnuomoti asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, perduoti jį panaudos pagrindais trečiajam asmeniui ar kitais būdais suvaržyti naudojimosi turtu teisę iki skolininkas visiškai įvykdys įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį, todėl, nustačius, jog šalys susitarė dėl laidavimo galiojimo iki sueis prievolės įvykdymo terminas, aukščiau nurodyta 2.1.4 punkto nuostata prieštarautų tokiam susitarimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikydamas civilinio proceso taisykles ir materialinės teisės normas, kurios atitinka ir teismų praktiką.
Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, kuri pasibaigia, kai baigiasi pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laidavus tik tam tikram laikui arba užtikrinus terminuotą prievolę, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus, todėl tuo atveju, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas; tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria teises ir pareigas (CK 1.136 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4-5 d.); be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir priklausančios nuo pagrindinės prievolės) prievolės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011, 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai 2007 m. balandžio 23 d. sudarė Laidavimo sutartis Nr. 0307-1044 ir Nr.0307-1045, kuriomis atsakovai įsipareigojo, kaip solidarūs skolininkai, atsakyti ieškovui visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjas UAB „Baltic investor“, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal 2007 m. sausio 23 d. kreditavimo sutartį Nr. 0350707124680-72, pagal kurią nurodytas kredito gavėjas iš ieškovo gavo 1 385 000 Lt kreditą (1 b. t., 12-53 l.). Kredito gavėjas tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį ir ieškinio padavimo metu (2009 m. rugsėjo 21 d.) buvo skolingas ieškovui iš viso 6 118 210,92 Lt, o, pardavus varžytynėse už 336 338 Lt kredito gavėjo turtą (įkeistą, siekiant užtikrinti Kreditavimo sutarties įvykdymą), jo skola ieškovui sumažėjo iki 5 781 872,74 Lt (1 b. t., 54, 179 l.). Laidavimo sutarčių 3.5 punkte šalys (ieškovas ir atsakovai) nurodė, kad „sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki visiško prievolių, pagal Kreditavimo sutartį, su visais tolimesniais jų papildymais ir pakeitimais“ (1 b. t., 50-53 l.).
Byloje kilo ginčas dėl aukščiau nurodytos Laidavimo sutarčių nuostatos turinio aiškinimo, t. y., ar šalys Laidavimo sutartyse susitarė dėl laidavimo termino (t. y., ar laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo), ar nagrinėjamu atveju taikytinas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.
Sutarties šalims nesutariant dėl jų sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo bei kitais principais. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
Kasacinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nesutampant šalių ketinimams, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, kadangi ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę; be to, aiškinant laidavimo sutarties turinį, laidavimo sutarties tikslas - atsakyti kito asmens kreditoriams (gaunant už tai atlyginimą ar neatlygintinai), veikiant dėl kitų asmenų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012, 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2012, 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009).
Nustatyta, kad pagal Laidavimo sutarčių 1. 1 ir 2.1.1 punktus, atsakovai (kredito gavėjo UAB „Baltic investor“ akcininkai, turintys iš viso 51 proc. nurodytos įmonės akcijų), kaip solidarūs skolininkai, įsipareigojo atsakyti visu savo esamu ir būsimu turtu ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjui neįvykdžius Kredito sutartyje nustatytų prievolių, (1 b. t., 50-53, 181 l.). Be to, atsakovų laidavimas už trečiajam asmeniui suteiktą kreditą numatytas Kredito sutarties 2007 m. balandžio 23 d. Pakeitimo Nr. 2 specialiosios dalies 2.3 punkte (1 b. t., 30-33 l.). Taigi šiuo atveju už kredito gavėjo UAB „Baltic investor“, t. y. juridinio asmens, prievoles pagal Kreditavimo sutartį ieškovui laidavo nurodyto juridinio asmens akcininkai (atsakovai), kurie veikė UAB „Baltic investor“ interesais ir tokiu būdu siekė užtikrinti, kad ieškovo suteiktas kredito gavėjui kreditas bus grąžintas, o tai atitinka aukščiau nurodytą laidavimo sutarties sampratą ir šios sutarties sudarymo tikslą.
Be to, šių sutarčių 2.1.4 punkte numatyta, jog laiduotojams draudžiama be ieškovo raštiško sutikimo parduoti, išnuomoti asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, perduoti jį panaudos pagrindais trečiajam asmeniui ar kitais būdais varžyti naudojimosi turtu teisę iki UAB „Baltic investor“ visiškai įvykdys įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį. Paminėta Laidavimo sutarčių nuostata sudaro pagrindo teigti, jog atsakovai įsipareigojo atsakyti už kredito gavėjo prievoles iki nurodyta įmonė visiškai įvykdys savo įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį. Juolab kad ir lingvistiškai aiškinant Laidavimo sutarčių 3.5 punktą, yra pagrindo išvadai, jog šioje nuostatoje praleistas žodis „įvykdymo“.
Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismas, nepažeidęs sutarčių aiškinimo taisyklių, nustatytų CK 6.193 straipsnyje ir suformuotų teismų praktikoje, turėjo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas ir atsakovai Laidavimo sutartyse susitarė, kad laidavimas baigiasi, įvykdžius Kreditavimo sutarties sąlygas, o paminėtų sutarčių 3.5 punkte žodis „įvykdymo“ praleistas dėl techninės klaidos. Tokios nuomonės laikomasi ir Kasacinio Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).
Aukščiau minėta, kad neįvykdžius prievolės kredito sutartyje nustatytu terminu, o laiduotojui ir kreditoriui susitarus, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, netaikomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo patenkinti ieškovo ieškinį ir priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 5 781 872,74 Lt, kuriuos kredito gavėjas liko skolingas ieškovui (CK 6.210 str.; CPK 178 str., 185 str.).
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantų lygiomis dalimis (po 19 680 Lt) priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (39 360 Lt), kurio sumokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (2 b. t., 62-63 l.; CPK 80 str. 4 d., 93 str., 96 str., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovų D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 19 680 Lt (devyniolika tūkstančių šešis šimtus aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (iš viso 39 360 Lt; trisdešimt devynis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt litų).