- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-250-343/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- N. L., K. J., Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens N. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-26112-918/2015 pagal pareiškėjos antstolės S. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys N. L., K. J., Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja antstolė S. V. pareiškimu (b. l .3-5) kreipėsi į teismą prašydama skirti K. J. 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 06 09 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011 vykdymo dieną. Nurodė, jog 2011 06 09 teismo sprendimu nustatyta N. L. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. L. tvarka. K. J. teismo sprendimo nevykdo ir neužtikrina tėvo ir sūnaus bendravimo, nesudaro tam tinkamų sąlygų, neparuošia vaiko morališkai, nuteikinėja jį prieš tėvą. Be to, atvykus vaikų tėvui, K. J. susitikimuose leidžia dalyvauti savo sutuoktiniui G. J., kuris viską filmuoja ir taip traumuoja vaikus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi (b. l. 65-68) antstolės pareiškimą atmetė.
Teismas bylos duomenimis nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 06 09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011 nustatyta N. L. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. L. tvarka. Nepilnametis M. L. gyvena su motina K. J., patėviu G. J., broliu D. L. G. J. priklausančioje namų valdoje. Teismas, įvertinęs K. J. pateiktą 2015 10 24 vykusio vaikų susitikimo su tėvu garso įrašą, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomas aplinkybes, vertino, kad šiame ginče didelę įtaką M. daro jo šešiolikmetis brolis D. M. bendravimo su tėvu tvarka nėra pakeista, todėl privalo būti vykdoma, tačiau, esant konfliktinei situacijai, teismas sprendė, kad abiems tėvams kartu su sūnumis būtų tikslinga lankytis pas psichologą, kad būtų išsiaiškintos vaikų nenoro bendrauti su tėvu priežastys ir, jei tai įmanoma ir nekenkia vaikų interesams, būtų atkurtas jų tarpusavio ryšys su tėvu. Teismas nurodė, kad nesant konkrečių duomenų iš psichologo, nėra galimybės nustatyti teismo sprendimo nevykdymo priežasčių – dėl vieno iš tėvų subjektyvios kaltės ar dėl abiejų tėvų priešiško nusistatymo vienas kito atžvilgiu ir tuo sąlygoto vaikų nuteikinėjimo. Todėl sprendė, kad vien tai, jog teismo sprendimas nevykdomas, negali būti besąlyginis pagrindas K. J. atsakomybei kilti. Teismas vertino, kad byloje pateiktų duomenų nepakanka vienareikšmiškai nustatyti, jog sprendimas nevykdomas tik dėl K. J. kaltės, todėl prašymą dėl baudos jai skyrimo atmetė.
Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo (išieškotojas) (b. l. 78-83) prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir antstolės prašymą dėl baudos skyrimo tenkinti. Nurodo, kad nutartis nepagrįsta, neteisėta ir neteisinga, kadangi priimta netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidus bylos esmės. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nepakanka duomenų sprendimo nevykdymo faktui nustatyti, kadangi teismas tinkamai neįvertino antstolės 2015 09 12 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akte nurodytų užfiksuotų aplinkybių, o rėmėsi tik šališkais ir nepatikrintais skolininkės paaiškinimais ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateikta informacija. Teismas nesant jokio faktinio pagrindo kaip vaiko interesą nurodė būtinybę lankytis pas psichologą, kadangi byloje nėra aplinkybių, patvirtinančių psichologinės pagalbos vaikui reikalingumą. Apeliantas teigia, kad byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kad jo ir jo sūnaus bendravimas, ryšio palaikymas kenktų vaiko interesams.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartis naikintina, klausimas dėl baudos skyrimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
CPK 771 straipsnis reglamentuoja teismo įpareigojimų neįvykdymo pasekmes bei jų taikymo tvarką. CPK 771 straipsnio 5 dalis nustato, kad per teismo nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas, antstolis surašo aktą. Surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Antstolė S. V., vadovaudamasi šia įstatymo nuostata, kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 35), pateikdama sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo 2015 09 28 aktą (vykdomosios bylos Nr.0114/15/01394 kopija). Šis aktas surašytas antstolei nustačius, kad K. L. (J) nevykdė Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-5789-887/2011 sprendime nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
CPK 771 straipsnio 5 dalis nustato, kad antstolei pateikus aktą dėl teismo sprendimo nevykdymo skiriamas teismo posėdis. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kol neįvykdytas teismo sprendimas. Todėl teismas, gavęs aukščiau minėtą antstolės aktą, turėjo skirti teismo posėdį ir apie jį pranešti K. J. (asmeniui, kuris turėjo vykdyti teismo įpareigojimą) bei N. L. (asmeniui, kurio atžvilgiu turėjo būti vykdomas teismo įpareigojimas), nurodęs kad šie asmenys turi teisę dalyvauti teismo posėdyje. Kadangi šiems asmenims, remiantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, turi būti suteikta teisė dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus, posėdis turėjo būti žodinis. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje ( Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1376-513/2011, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-11388-395/2011, Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2268-485/2011 ir kt.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas 2015 10 22 nutartimi (b. l. 6) skyrė antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Taip teismas, pažeisdamas LR CPK 771 straipsnio 5 dalį, nesudarė dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir teikti jame paaiškinimus, juos pagrindžiančius įrodymus.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nesilaikydamas CPK 771 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos ir pažeisdamas CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kurio apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, o tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 str., teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.