Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui P. V. dėl santuokos nutraukimo LR CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai, ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai ieškovė paaiškino, kad skyrybas nulėmė smurtas (duomenys neskelbtini) mėnesį. Po šio įvykio ji su vaiku išsikraustė pas mamą. Kadangi kitos išeities nėra, todėl kreipėsi dėl skyrybų. Su vaiku atsakovas nebendrauja, išlaikymo neteikia. Pasirodė (duomenys neskelbtini) d. per vaiko gimtadienį. Vieną kartą apipirko vaiką būtinais produktais, davė pinigų sauskelnėms, po to dar kelis kartus buvo atvažiavęs pasimatyti su vaiku. Dekretines gaudavo vyras, o ne ji, ji su vaiku tų pinigų nematė, atsakovas sako, kad tuos pinigus turi. Padeda išlaikyti vaiką senelis ir jos mama. Santuokos metu automobilis buvo, juo naudojosi atsakovas. Vienas vaikas. Vidurinis išsilavinimas, profesijos neturi. Gauna vaiko pinigus – 60 Eur. Automobilį atsakovas pirko santuokoje. Prie automobilio įsigijimo ji neprisidėjo. Kol buvo santuokoje tuo automobiliu atsakovas vežiojo ir ją, bet pati ji to automobilio savarankiškai neėmė ir nevažinėjo.

Atsakovas P. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su neturtinės žalos ieškovės naudai priteisimu ir dėl kompensacijos ieškovei už automobilį priteisimo. Paaiškino, kad konfliktas kilo dėl abiejų kaltės, jis taip pat nukentėjo, bet neprašo iš ieškovės jokios kompensacijos. Prie automobilio pirkimo ji nė kiek neprisidėjo, todėl jai jis nė kiek nepriklauso. Profesinis išsilavinimas, automechanikas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, 650 Eur per mėnesį. Automobilį įsigijo iš savo santaupų. Pardavė savo mažesnį automobilį ir kadangi šeima pagausėjo, manė tikslinga įsigyti didesnį automobilį, o kadangi išsiskyrė ir liko vienas, tai jam nebereikia tokio didelio automobilio. Santuokoje konfliktų buvo nuolat, nesutardavo dėl smulkmenų, bet vienas paskutinis konfliktas padėjo tašką. Jis nukentėjo ta prasme, kad iširo šeima, nenorėjo nei pas ją važiuoti, nors norėjo matytis su vaiku, todėl skaudu buvo nematyti vaiko pusę metų.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja, kad nepilnamečio B. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina M. V., o iš tėvo P. V. būtų priteistas išlaikymas, įvertinus vaiko poreikius bei proporcingai tėvų turtinei padėčiai. M. V. ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo sūnui priteisimo (po 215 Eur/mėn.) atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, susiformavusią teismų praktiką ir siejamas tik su minimaliais, būtinais vaiko poreikiais. Priteisiant išlaikymą, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 1 d.), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės motyvuojant tuo, kad atsakovas nepasirengęs gyventi šeimoje, nesupranta pareigos rūpintis šeima moraliai bei materialiai ir net yra linkęs naudoti fizinį smurtą artimoje aplinkoje. Iki sūnaus gimimo atsakovas dirbo, turėjo neblogas pajamas, todėl buvo priimtas sprendimas, kad jis vieneriems metams eis tėvystės atostogų. Būdamas tėvystės atostogose, atsakovas gaunamus vaiko pinigus naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, o ne sūnaus išlaikymui. Ieškovės įsitikinimu, pagrindinės santuokos iširimo priežastys – atsakovo nesirūpinimas šeima, nesirūpinimas nepilnamečio sūnaus išlaikymu bei amoralus elgesys, t.y. smurtavimas bei savo, kaip sutuoktinio pareigų ignoravimas. Atsakovas įsitikinęs, kad santuoką nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nuo pat santuokos įregistravimo dėl mažiausių smulkmenų tarp jų nuolat kildavo konfliktų, priekaištai vienas kitam buvo abipusiai. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste CPK) XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo nuspręsta P. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Nuosprendyje konstatuota, kad tarp šalių konfliktai visada kildavo dėl smulkmenų, priekaištai vienas kitam buvo abipusiai, o taip pat padaryta išvada, kad nagrinėjamoje P. V. veikoje nėra sistematiškumo ir pakartotinumo. Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo vieną kartą prieš ieškovę panaudotas smurtas buvo abipusio šalių konflikto pasekmė, o ne priežastis, nes atsakovas dėjo pastangas išvengti šio konflikto, prašydamas, kad ieškovė nevažiuotų pas jį ir nesiaiškintų santykių, kas visada baigdavosi susipykimu, priekaištais vienas kitam, barniais, kaltinimais, bet ieškovė to nepadarė, priešingai – reikalavo kalbėtis, sudėjo atsakovo drabužius ir varė jį lauk iš namų, kai atsakovas norėjo išeiti, ieškovė jau jo nebeišleido, jiedu susistumdė. Nesant byloje vienareikšmiškų atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančių įrodymų, teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, lygiai taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas. Įvertinus bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 – 3.54 str., 3.61 str. 3 d.).

CK 3.70 str. 2 d. numatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kito sutuoktinio, kalto dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Kadangi šiuo atveju teismas nekonstatavo nė vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovas yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, neturintis neįgalumo ar kitų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo galimybę dirbti ir užsidirbti savo bei savo vaiko išlaikymui, todėl išlaikymas atsakovui iš ieškovės taip pat nepriteistinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę. Atsakovas šiam reikalavimui neprieštaravo. CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šiuo atveju ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Remiantis CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas šiuo atveju nenustatė nei ieškovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad šalys turi bendrą vaiką, todėl teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą ir po santuokos nutraukimo palieka jai santuokinę pavardę – „V.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „V.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus B. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, atsakovas su tuo sutinka, išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja, kad nepilnamečio B. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nepilnamečio šalių sūnaus B. V. gyvenamąją vietą nustato su jos motina ieškove M. V., jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui B. V. nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės periodinėmis išmokomis po 215 Eur per mėnesį, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskirti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodo, kad šiuo metu jos pačios turtinė padėtis yra labai sunki, kadangi iki gimstant vaikui ji oficialiai niekur nedirbo, motinystės išmokų negauna. Vaiko išlaikymui gauna tik valstybės skiriamus vadinamuosius „vaiko“ pinigus. Šiai dienai sūnus darželio nelanko, tačiau eina į muzikos užsiėmimus pagal ikimokyklinio ugdymo programą, kas kainuoja 50 Eur per mėnesį. Vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos reikmenys, kiti būtiniausi reikmenys. Būtiniausių vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 430 Eur suma, todėl vaiko tėvas turėtų kas mėnesį vaiko išlaikymui skirti po 215 Eur. Atsakovas sutinka su šiuo reikalavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi.

Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo tarp šalių dėl išlaikymo dydžio nėra, atsakovas sutinka nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėti po 215 Eur iki sūnaus pilnametystės, įvertinęs abiejų tėvų amžių, gaunamas pajamas, turtinę padėtį, tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad tėvai turėtų sveikatos problemų ar jiems būtų nustatytas neįgalumas, sutuoktiniai kitų išlaikytinių neturi, taip pat įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, sveikatą, atsižvelgiant į tai, jog išlaikymas turi būti teikiamas vienam nepilnamečiam vaikui, kuris neturi specialių poreikių, teismas tenkina šį ieškovės ieškinio reikalavimą ir priteisia iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. V. po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.198 str.). Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė M. V. (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą nepilnamečiui vaikui gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 str.).

Pagal CK 3.200 str. nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už devynis mėnesius, skaičiuojant po 215 Eur per mėnesį ir atėmus sumokėtą 370 Eur sumą, kas viso sudarytų 1565 Eur, nes atsakovas nuo gyvenimo skyrium pradžios prie sūnaus išlaikymo praktiškai neprisidėjo. Bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino duomenys, kad atsakovas, ieškovei su vaiku išsikrausčius gyventi atskirai, nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl darytina išvada, kad atsakovas įsiskolino 1565 Eur vaiko išlaikymui. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą tenkina pilnai ir priteisia iš atsakovo 1565 Eur išlaikymo įsiskolinimą už devynių mėnesių laikotarpį iki ieškinio teismui padavimo dienos.

Dėl kompensacijos už santuokoje įgytą ir be ieškovės sutikimo parduotą automobilį

Ieškovė prašo santuokoje įsigytą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas P. V. vardu ir kurio vidutinė rinkos vertė yra 7000 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti 3500 Eur kompensaciją už šį automobilį. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ pažyma apie transporto priemones Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad P. V. vardu yra registruota viena transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo valdytojo, kuris yra ir automobilio savininkas, vardu data – (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos LITEKO (duomenys neskelbtini) išrašai apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gautas iš kelių transporto priemonių registro patvirtina, kad nei ieškovės, nei atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki santuokos jis turėjo asmeninį nedidelį automobilį, tačiau sulaukus šeimos pagausėjimo buvo nutarta jį parduoti ir pirkti didesnį automobilį (duomenys neskelbtini). Ieškovė pinigais prie šio automobilio pirkimo neprisidėjo. Kadangi jiedu nusprendė skirtis, todėl jis nutarė parduoti šį automobilį, nes jam vienam tokio didelio automobilio nereikia. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinės vertės, nenurodė, už kokią sumą jis pardavė minėtą automobilį, neprašė šio automobilio pripažinti asmenine jo nuosavybe.

Remiantis CK 3.88 str. 1 d. 1 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Remiantis CK 3.89 str. 1 d. 7 p. asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas - sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).

Rašytiniais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), t.y. šalims būnant santuokoje, atsakovas P. V. savo vardu įregistravo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teismų informacinės sistemos LITEKO (duomenys neskelbtini) išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones duomenimis P. V. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių. Atsakovas į bylą nepateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, kuri patvirtintų, už kiek minėtas automobilis buvo parduotas. Ginčo, kad automobilis buvo parduotas tarp šalių nėra. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kokia buvo automobilio įsigijimo ir pardavimo kaina, teismas sprendžia, kad šiuo atveju galima remtis vidutine automobilio rinkos kaina.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo automobilio rinkos vertė, anot ieškovės, 7000 Eur, atsakovas šios vertės dydžio neginčijo, teismas ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 3500 Eur piniginę kompensaciją už neteisėtai sumažintą santuokinį turtą, t.y. už atsakovo savavališkai, be ieškovės sutikimo parduotą automobilį (duomenys neskelbtini), laiko pagrįstu, todėl jį tenkina ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisia pusę automobilio rinkos vertės, t.y. 3500 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies (80 proc.). Ieškovei šioje civilinėje byloje teikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, viso antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 313,28 Eur, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 251 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Tenkinus reikalavimą priteisti iš vaiko tėvo P. V. išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo P. V. į valstybės biudžetą, t.y. 77 Eur.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 11,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970)), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl atsakovui procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas šią pašto išlaidų sumą valstybės naudai priteisia iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės M. V. (iki santuokos – J.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto CM skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei M. V. palikti santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „V.“, atsakovui P. V. po santuokos nutraukimo palikti jo pavardę – „V.“.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis – po 215 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, lėšas už einamąjį mėnesį pervedant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos į ieškovės M. V. asmeninę sąskaitą banke, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti ieškovei M. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui sūnui B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą, viso 1565 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) už devynis mėnesius iki ieškinio pateikimo, skaičiuojant po 215 Eur per mėnesį ir atėmus atsakovo sumokėtą 370 Eur sumą.

Priteisti iš atsakovo P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) kompensaciją už be ieškovės sutikimo parduotą santuokinį turtą - automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus.

Priteisti iš atsakovo P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 251 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą) išlaidų už ieškovei M. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovo P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 77 Eur (septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio. Valstybei mokėtina žyminio mokesčio suma, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 bei teismui pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

Priteisti iš atsakovo P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 11,88 Eur (vienuolika eurų, 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.