Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė, sekretoriaujant Deimantei Petrauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui K. N., jo atstovui advokatui Žilvinui Astrauskui, suinteresuotiems asmenims A. K. ir O. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, O. P., V. N., A. K., Z. Ū.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens V. N. pateiktas atsiliepimas į pareiškimą neatitiko atsiliepimui keliamų reikalavimų, todėl teismas nustatė terminą nurodytiems atsiliepimo trūkumams pašalinti. Teismo nustatytu terminu V. N. nepašalinus atsiliepimo trūkumų, paduotas procesinis dokumentas buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintas V. N. (b.l. 41-42, 77).

Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens S. N. pateiktas atsiliepimas į pareiškimą neatitiko atsiliepimui keliamų reikalavimų, todėl teismas nustatė terminą nurodytiems atsiliepimo trūkumams pašalinti, be to, S. N. prašymu terminas trūkumams pašalinti buvo pratęstas. Teismo nustatytu terminu S. N. nepašalinus atsiliepimo trūkumų, paduotas procesinis dokumentas pripažintas nepaduotu ir grąžintas S. N. (b.l. 45-46, 83).

Byloje pateiktas medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad suinteresuotas asmuo S. N. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 115). Pažymėtina, kad praleidus teismo nustatytą terminą atsiliepimui pateikti, t.y. 2019-02-27, teisme gautas suinteresuoto asmens S. N. atsiliepimas į pareiškimą, kurį teismas priėmė (b.l. 108). S. N. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka, patvirtino aplinkybes, kad pareiškėjas iki mamos V. N. mirties kartu su mama gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir slaugė mamą. Po mamos mirties pareiškėjas liko gyventi minėtame bute, jis toliau naudojasi asmeniniais mamos daiktais. Pareiškėjas prižiūri Akmenėje esančius tėvų kapus (b.l. 108).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jo mama mirė (duomenys neskelbtini), mama buvo parašiusi jam testamentą, 2015 metais jam mama padovanojo visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas su mama kartu gyveno nuo 2009 metų mamai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2015 metais mama padovanojo pareiškėjui. Iš pradžių komunalinius mokesčius mokėjo mama, o kuomet mamai nebeliko kompensacijų, komunalinius mokesčius mokėjo pareiškėjas. Po mamos mirties dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė, kadangi nebuvo jokio turto. Pareiškėjas 2018-09-17 gavo pažymą dėl mamai priklausančios kompensacijos už dantų protezavimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad žemės nuomos teisę mama pareiškėjui perleido dovanojimo sutartimi. Prieš mamos mirtį pareiškėjas su mama pirko baldus, kuriais pareiškėjas toliau naudojosi po mamos mirties. Mama bute turėjo savo lovą, spintą, lėkštes, šiais daiktais po mamos mirties toliau naudojasi pareiškėjas. Pažymėjo, kad apie mamos slaugą jis nieko nežino, medicininius reikalus tvarkydavo sesuo Z. Jo nuomone, seserys ant jo pyksta nuo tada, kai mama parašė testamentą ir padovanojo pareiškėjui nekilnojamąjį turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Žilvinas Astrauskas palaikė pareiškėjo poziciją, prašė pareiškimą tenkinti.

Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra pareiškėjo K. kaimynė, gyvena tame pačiame name kaip ir pareiškėjas, t.y. adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jos santykiai su pareiškėjo mama buvo labai geri. 2009 metais pareiškėjas su savo mama atsikėlė į minėtą butą, o liudytoja tuo metu prižiūrėjo svetimą senutę E., su kuria pareiškėjo mama labai susidraugavo ir jos kalbėdavosi, viena pas kitą vaikščiodavo į svečius. Pareiškėjo mama buvo sena su lazdute, jos pavardė N., ją kaimynai vadino močiute. Liudytoja patvirtino, kad pareiškėjo mama jokių psichinių trūkumų neturėjo, bendraudavo gerai, pasakodavo apie savo gyvenimą. Pareiškėjas tikrai gyveno kartu su mama, jo mašina po langais stovėdavo. Liudytoja parodė, kad pas pareiškėją ir jo mamą kasdien ateidavo dukra Z., o kitų pareiškėjo seserų nėra mačiusi. Liudytoja prieš pareiškėjo mamos mirtį yra ne kartą buvusi jų bute, po pareiškėjo mamos mirties taip pat yra buvusi bute. Po pareiškėjo mamos mirties pareiškėjas toliau gyvena tame pačiame bute, šiuo metu kartu bute gyvena ir pareiškėjo moteris. Liudytoja matė, kad pareiškėjo mama bute naudodavosi televizoriumi, baldais ir kitais daiktais. Liudytoja matė, kad po mamos mirties pareiškėjo bute liko tie patys daiktai, kuriais pareiškėjas naudojasi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas yra V. N. sūnus (b.l. 5-6). Iš mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjo motina V. N. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 7). V. N. gyvenamoji vieta nuo 2010-01-26 deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo 2016-03-31 deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). 2009-08-14 testamentu, patvirtintu Akmenės rajono 2-ojo biuro notarės Stasės Martinaitienės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) V. N. jai priklausantį turtą – 15/100 dalis žemės sklypo su dalimi priklausinių ir statinių, esančio (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų jos mirties dieną paliko savo sūnui K. N. (b.l. 9). Tą pačią dieną, t.y. 2009-08-14 pareiškimu, patvirtintu Akmenės rajono 2-ojo biuro notarės Stasės Martinaitienės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), V. N. panaikino 2005-08-29 notariškai patvirtintą testamentą, pagal kurį jai priklausantį turtą buvo palikusi vaikaitei D. K. (b.l. 10). Apie testamento panaikinimą ir naujo testamento sudarymą patvirtina Testamentų registro išrašas (b.l. 12). Akmenės rajono 2 notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2018-09-20 liudijimas patvirtina, kad po V. N. mirties niekas pareiškimų dėl palikimo priėmimo nepadavė, paveldėjimo byla nėra užvesta (b.l. 11). Iš civilinėje byloje Nr. 2YT-5573-1048/2018 esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad pareiškėjo K. N. vardu įregistruotas šis nekilnojamas turtas: 15/100 dalys gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), įregistruota pagal 2015-11-19 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2YT-5573-1048/2018, b.l.9-11); butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruoti pagal 2015-11-19 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2YT-5573-1048/2018, b.l. 12); pastatas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas pagal 2015-11-19 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2YT-5573-1048/2018, b.l. 13-31). Tarp V. N. ir Lietuvos Respublikos sudaryta 809/2063 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (terminas nuo 1999-12-08 iki 2098-12-08) (b.l. 20-25). Daugiau duomenų apie tai, kad N. vardu būtų įregistruota nekilnojamojo turto, nėra. Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2018-09-17 pažyma patvirtina, kad V. N. nutarta kompensuoti 318,58 Eur dantų protezavimo išlaidų, kurios bus pervestos įpėdiniui (b.l. 19).

Šiuo atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas yra testamentinis savo motinos V. N. įpėdinis, tačiau pareiškėjas per įstatymo numatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Kaip pats pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jis į notarą įstatymo nustatytu terminu dėl mamos palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kadangi nebuvo jokio likusio nekilnojamojo mamos turto, tik 2018-09-17 gavęs pažymą iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškėjas sužinojo apie mamai priklausančią 318,58 Eur kompensaciją už dantų protezavimą. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiniu valdymu priėmė mamos likusį palikimą. Prašymą grindžia aplinkybėmis, kad iki mamos mirties pareiškėjas su mama kartu gyveno viename bute, po mamos mirties pareiškėjas liko gyventi tame pačiame bute, jame liko mamos buvę daiktai, kuriuos po mamos mirties pareiškėjas iš karto pradėjo prižiūrėti, jais rūpintis.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 5.2 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pažymėtina, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Kaip pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jis nuo 2009 metų iki mamos mirties gyveno kartu su mama bute adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja R. K., kuri yra pareiškėjo kaimynė. Su šia aplinkybe suinteresuoti asmenys A. K. ir O. P. (pareiškėjos seserys) nesutiko, teigdamos, jog pareiškėjas su mama nuolat negyveno, kad pareiškėjas iš viso nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo. Tiek pareiškėjas K. N., tiek suinteresuoti asmenys A. K. ir O. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų santykiai yra įtempti, jie eilę metų nebendrauja. Pareiškėjo teigimu, santykiai su seserimis pablogėjo nuo tada, kai mama jam parašė testamentą ir padovanojo nekilnojamąjį turtą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties pagrindu nuo 2015-11-19 asmeninės nuosavybės teise priklauso pačiam pareiškėjui. Iš pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad butas iki dovanojimo sutarties sudarymo priklausė pareiškėjo mamai V. N., kuri butą įsigijo apie 2009 metus ir jame gyveno iki savo mirties. Taigi, 2015-11-19 dovanojimo sutarties pagrindu pareiškėjo mama butą perleido pareiškėjui ir nuo tos dienos iki savo mirties pareiškėjo mama V. N. gyveno jau pareiškėjui priklausiusiame bute. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo mama prieš dovanojant butą jame gyveno ne vienerius metus, nekyla abejonių, jog bute buvo nemažai pareiškėjo mamai priklausančių daiktų – asmeninių daiktų, baldų, buitinės technikos ir kitų. Pareiškėjo paaiškinimai, suinteresuotų asmenų paaiškinimai, liudytojos parodymai patvirtina, kad po pareiškėjo mamos V. N. mirties pareiškėjas liko gyventi jam priklausančiame bute, kuriame iki mirties gyveno pareiškėjo mama, bute liko mamos daiktai – tai ir lova, sekcija, virtuvės baldai, televizorius ir kt., kuriais pareiškėjas po mamos mirties iš karto pradėjo naudotis, juos prižiūrėti ir rūpintis jais. Pažymėtina, kad pateikta pažyma patvirtina, jog pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nuo 2016-03-31 deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgiant į likusią pareiškėjo mamos palikimo sudėtį, t.y. kad nebuvo jokio nekilnojamojo turto, o liko tik baldai, buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas po mamos mirties iš karto pradėjo naudotis likusiais mamos daiktais, juos prižiūrėti ir valdyti, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo palikimą valdyti ir juo naudotis, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas palikimą priėmė (Lietuvos Respublikos CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnis). Be to, teismas vertina ir aplinkybę, kad pareiškėjo mama V. N. testamentu visą jai priklausantį turtą paliko sūnui K. N. (pareiškėjui). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pareiškimą tenkinti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 307 straipsniu, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. N., a.k. (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos V. N., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu pareiškėjui K. N. paveldėti po V. N. mirties atsiradusį palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.