Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Reda Vizgaudienė, uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė verslui“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu iš pareiškėjo skola priteista kaip iš subsidiariai atsakingo asmens, jei įmonė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų atsiskaityti su kreditoriumi, todėl priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą ir atliekant vykdymo veiksmus, antstolė turėjo pareigą domėtis skolos išieškojimu iš pagrindinės skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojoje byloje Nr. 0156/21/01841, vykdomoje antstolio Svajūno Degimo. Be to, prieš pradedant priverstinio išieškojimo veiksmus, antstolė privalėjo išsiųsti raginimą ir informuoti pareiškėją apie išieškomą skolą bei teisę sumokėti skolą per nurodytą terminą, tačiau minėtų dokumentų pareiškėjas negavo. Tik pamatęs savo sąskaitoje taikytą turto areštą piniginėms lėšoms 15 298,18 Eur sumai ir pradėjus domėtis, antstolė atsiuntė minėtus dokumentus. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0156/21/01841 skola išieškotojai UAB „Finansų bitė verslui“ iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal tą patį teismo sprendimą išieškota 2022 m. sausio 18 d., todėl pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad teismo sprendimas yra įvykdytas ir pareiškėjas nėra skolingas išieškotojai UAB „Finansų bitė verslui“. Ši informacija matoma antstolių informacinėje sistemoje, todėl visi priverstiniai 2022 m. vasario 2 d. skolos išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0074/21/01430 yra neteisėti ir turi būti nutraukti. Antstolis Svajūnas Degimas vykdomojoje byloje Nr. 0156/21/01841 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, bei grąžino vykdomąjį dokumentą jį išdavusiam teismui. Laiko, kad įvykdžius ir grąžinus vykdomąjį dokumentą Vilniaus miesto apylinkės teismui, pareiškėjas nėra skolingas vykdomojoje byloje Nr. 0074/21/01430 ir vykdomoji byla privalo būti nutraukta.

3. Suinteresuotas asmuo antstolė Reda Vizgaudienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2022 m. vasario 11 d. patvarkymu Nr. S-22000039 skundą tenkino iš dalies, panaikino areštą skolininkui P. J. priklausančiam nekilnojamam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini); pakeitė 2022 m. vasario 2 d. priimtą nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-22-74-3368, priverstinai nurašomų sumų dydį iš 15 298,18 Eur pakeičiant į likusią neišieškotą sumą 220,19 Eur skolos ir 193,96 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 414,17 Eur, likusioje dalyje skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0074/21/01430 perdavė teismui.

4. Patvarkyme nurodoma, kad 2021 m. gruodžio 23 d. išieškotoja UAB „Finansų bitė verslui“ pateikė vykdymui vykdomąjį raštą, išduotą įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-30957-994/2021, pagrindu, kuriuo teismas priteisė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš P. J. 12 761,44 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 270,27 Eur pelno palūkanas, 435 Eur administravimo mokestį, 75 Eur dėl vėlavimo susidariusį administravimo mokestį; iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, o subsidiariai iš P. J. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13 541,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš skolininko P. J. priteista 220,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsisakyti priimti vykdomojo rašto Nr. e2-30957-994/2021 neturėjo pagrindo ir priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti neteisėtų veiksmų neatliko. 2021 m. gruodžio 27 d. priimti raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-21-74-39150 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-21-74-39151 buvo išsiųsti skolininkui tiek elektroniniu paštu - (duomenys neskelbtini), tiek registruotąja pašto siunta skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pašto siunta grįžo neįteikta, o elektroniniu laišku skolininkas su antstole nesusisiekė. 2022 m. sausio 14 d. raginimas įvykdyti sprendimą paskelbtas viešai interneto svetainėje www.antstoliai.lt (Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktas). Kadangi nei skolininkas, nei išieškotoja apie sumokėtas sumas neinformavo, išieškojimas pradėtas vykdyti priverstinai, 2022 m. vasario 2 d. patvarkymu Nr. S-22-74-3368 areštuojant skolininkui priklausančias lėšas sąskaitoje bei turto arešto aktu Nr. S-22-74-3370 areštuojant skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Areštavus skolininkui priklausantį turtą, 2022 m. vasario 3 d. susisiekė pareiškėjas, kuris teigė, kad skola išieškota antstolio Svajūno Degimo vykdomoje vykdomojoje byloje iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinus vieningą antstolių vykdomųjų bylų informacinę sistemą, antstolio Svajūno Degimo vykdoma vykdomoji byla nepažymėta kaip užbaigta. Antstolė susisiekė su išieškotoja UAB „Finansų bitė verslui“, kuri informavo, kad skola didžiąja dalimi padengta, likęs skolos likutis; vėliau išieškotoja informavo, kad liko nesumokėta 220,19 Eur teismo išlaidų suma, kuri turi būti išieškota iš pareiškėjo. Atsižvelgiant į naujai pateiktas aplinkybes, antstolė panaikino areštą pareiškėjo nekilnojamajam turtui, lėšų arešto mastą skolininko sąskaitose sumažino likusiai nesumokėtai sumai bei vykdymo išlaidoms, iš viso 414,17 Eur, sąskaitoje nustatyta 756,58 Eur laisvai disponuojama suma, atsižvelgiant į skolininko gaunamą uždarbį. Kadangi likusi skola iki patvarkymo dėl skundo nagrinėjimo dienos yra neišieškota, vykdomoji byla negali būti nutraukta ir turi būti vykdoma iki pilno skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė Reda Vizgaudienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/21/01430, pradėtą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-30957-994/2021 dėl 13 761,90 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko P. J. išieškotojos UAB „Finansų bitė verslui“ naudai. Antstolė, patikrinusi ir patvirtinusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2021 m. gruodžio 27 d. patvarkymu Nr. S-21-74-39071 vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti bei 2021 m. gruodžio 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-21-74-39151 apskaičiavo 169,80 Eur vykdymo išlaidų (v. b. l. 3, 5).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolė, prieš priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atliekant vykdymo veiksmus, turėjo pareigą domėtis skolos išieškojimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi iš pareiškėjo skola priteista kaip iš subsidiaraus skolininko, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų atsiskaityti su išieškotoja, todėl antstolės atlikti vykdymo veiksmai yra neteisėti. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo teiginiais.

8. CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomuoju dokumentu laikomas vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). CPK 647 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą. Toks teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad pagal vieną teismo sprendimą gali būti išduoti keli vykdomieji raštai ir užvestos kelios vykdomosios bylos.

9. CPK 651 straipsnis numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nors šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau pažymėtina, kad sprendimas dėl kitų CPK 651 straipsnio 2 dalis nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo. Tačiau akivaizdžiomis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. Nenustatęs CPK 651 straipsnyje 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

10. Pažymėtina, kad subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra akcesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrąją subsidiaraus skolininko atsakomybės taisyklę kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai, kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga. Aptariamų normų taikymo praktikoje papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieškinį subsidiariam skolininkui, abiem atvejais teismui nustačius subsidiaraus skolininko civilinės atsakomybės sąlygų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011).

11. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas yra galiojantis ir yra vykdytinas, o CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytos akivaizdžios kliūtys negali būti siejamos su tuo, kad antstolė turi pareigą spręsti dėl kreditoriaus teisės vykdyti išieškojimą iš subsidiaraus skolininko ir kokia apimtimi. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad antstolė nepagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdymo veiksmus, kadangi vykdomasis dokumentas numato galimybę išieškoti priteistas sumas tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek iš subsidiaraus skolininko – pareiškėjo. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad antstolė, įvykdžiusi savo procesinę pareigą ir nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, pagrįstai 2021 m. gruodžio 27 d. patvarkymu Nr. S-21-74-39071 vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, atitinkamai pagrįstai ir teisėtai šio patvarkymo pagrindu 2021 m. gruodžio 27 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-74-39150 bei 2021 m. gruodžio 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-21-74-39151 apskaičiavo 169,80 Eur vykdymo išlaidų (v. b. l. 3, 4, 5).

12. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad nebuvo informuotas apie pradėtus priverstinio išieškojimo veiksmus, iš antstolės negavo raginimo įvykdyti sprendimą, informacijos apie išieškomą skolą bei teisę sumokėti skolą per nurodytą terminą.

13. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).

14. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė 2021 m. gruodžio 27 d. priimtu raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-21-74-39150 ragino skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 14 107,93 Eur sumą, kurią sudaro 13 196,44 Eur skola, 75 Eur delspinigiai, 270,27 Eur palūkanos, 220,19 Eur bylinėjimosi išlaidos, 5 procentų metinės palūkanos nuo 13 541,71 Eur sumos, skaičiuojamos nuo 2021 m. rugsėjo 23 d., 169,80 Eur vykdymo išlaidos, į antstolės depozitinę sąskaitą. Skolininkui išaiškinta, jog neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Antstolė taip pat nurodė, kad pradėjus priverstinį vykdymo (išieškojimo) procesą, antstolio patvarkymu iš pareiškėjo papildomai bus išieškotos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, susijusios su vykdymo (išieškojimo) proceso atlikimu, taip pat – atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą (v. b. l. 4).

15. Remiantis CPK 657 straipsnio 1 dalimi, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Pagal CPK 657 straipsnio 2 dalį, gavęs pranešimą apie raginimo įteikimą arba įteikęs raginimą CPK 660 straipsnyje nustatyta tvarka, antstolis apie tai pažymi vykdomajame dokumente.

16. Šiuo atveju vykdomojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 27 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-74-39071, 2021 m. gruodžio 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-21-74-39151 bei 2021 m. gruodžio 27 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-21-74-39150 skolininkui išsiųsti registruotąja pašto siunta skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti, taip pat dokumentai skolininkui išsiųsti elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 27 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-74-39071, 2021 m. gruodžio 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-21-74-39151 bei 2021 m. gruodžio 27 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-21-74-39150 pasirašyti antstolės Redos Vizgaudienės elektroniniu parašu ir įkelti į antstolių informacinę sistemą 2021 m. gruodžio 27 d. (v. b. l. 10-13). Antstolė nurodo, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui 2022 m. sausio 14 d. taip pat buvo paskelbtas viešai specialiame interneto tinklalapyje.

17. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad antstolė pareiškėjui siųsdama raginimą įvykdyti sprendimą registruotąja pašto siunta jo gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su išduotame vykdomajame dokumente nurodytu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, taip pat elektroniniu paštu, įstatymų reikalavimų nepažeidė. Pagrindo pripažinti, jog antstolė prieš paskelbdama raginimą įvykdyti sprendimą specialiame interneto tinklalapyje bei prieš pradėdama priverstinio vykdymo procedūrą, neišnaudojo visų įstatymų jai suteiktų priemonių pareiškėjui surasti, teismas neįžvelgia. Byloje nėra duomenų apie kitus skolininko adresus ar galimybes kitais būdais įteikti raginimą. Kaip minėta, proceso įstatymas imperatyviai numato kokiu būdu bei kokioje vietoje (CPK 122, 123, 604, 657 straipsniai) privalo būti įteikiami procesiniai dokumentai vykdymo proceso metu, tai yra dokumentai siunčiami registruotąja pašto siunta skolininko (šiuo atveju pareiškėjo) gyvenamosios vietos adresu, bei kokie veiksmai privalo būti atlikti nepavykus įteikti raginimo įvykdyti sprendimą (CPK 660 straipsnis).

18. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog antstolė, įteikdama skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, nepažeidė vykdymo proceso teisės normų, todėl pareiškėjo argumentai, jog jis nebuvo informuotas apie pradėtus priverstinio išieškojimo veiksmus ir jam nebuvo įteikti raginimas įvykdyti sprendimą, informacija apie išieškomą skolą bei teisę sumokėti skolą per nurodytą terminą, atmestini kaip nepagrįsti.

19. Pareiškėjas skunde nurodė, kad visa skola yra išieškota iš pagrindinės skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ antstolio Svajūno Degimo žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0156/21/01841, kuri yra užbaigta, jis išieškotojai UAB „Finansų bitė verslui“ nėra skolingas, todėl vykdomoji byla turi būti nutraukta.

20. CPK 629 straipsnyje reglamentuojami vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. CPK 629 straipsniu įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs baigtinį sąrašą pagrindų, kuriems esant vykdomoji byla privalo būti nutraukta, t. y. jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo (1 punktas); jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka (2 punktas); jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui (3 punktas); jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas (4 punktas); jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas (5 punktas); reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas (6 punktas); jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo (7 punktas); jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (CK 6.436 straipsnis) (8 punktas); jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti (9 punktas); jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime (10 punktas); jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma (11 punktas); jeigu valstybės institucija atliko šio Kodekso 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus (12 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė nei vieno CPK 629 straipsnio 1 dalyje nurodyto atvejo, kurio pagrindu būtų galima vykdomąją bylą nutraukti.

21. Vykdomosios bylos užbaigimą reglamentuoja CPK 632 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (1 punktas); CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus (2 punktas); nutraukus vykdomąją bylą (3 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš 2022 m. vasario 3 d. antstolės kontoroje gauto išieškotojos UAB „Finansų bitė verslui“ rašto, skola su palūkanomis yra išieškota iš pagrindinės skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ antstolio Svajūno Degimo vykdomojoje byloje Nr. 0156/21/01841(v. b. l. 31-33), tuo tarpu vykdomojoje byloje Nr. 0074/21/01430 iš pareiškėjo liko neišieškota 220,19 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 193,96 Eur apskaičiuotos vykdymo išlaidos, kurios pagal CPK 611 straipsnio 1 dalį turi būti išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje. Todėl iki tol, kol neišieškotos 220,19 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 193,96 Eur apskaičiuotos vykdymo išlaidos, pagrindo užbaigti vykdomąją bylą taip pat nėra.

23. Pažymėtina, kad antstolis, atlikęs vykdymo veiksmus, įgyja teisę išsiieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnio 1 dalis). Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 straipsnio 1 dalis). CPK 609 straipsnyje reglamentuota, jog vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, pagal kurią skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

25. Šiuo atveju skolininkui gera valia neįvykdžius vykdomojo dokumento, buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas, kuris atitinkamai sukelia ir papildomus neigiamus padarinius skolininkui – jis turi atlyginti vykdymo išlaidas. Antstolė 2022 m. vasario 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-22-74-3572 paskaičiavo 193,96 Eur vykdymo išlaidų – 167,30 Eur administravimo išlaidų (1 punktas), 17,60 Eur atlygį antstoliui (3 punktas), išlaidas tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas – 2,50 Eur pašto išlaidų raginimui (5.1 punktas), 3,28 Eur arešto akto įregistravimo mokesčio (5.2 punktas), 3,28 Eur arešto akto išregistravimo mokesčio (5.3 punktas). Antstolė 2022 m. vasario 4 d. priėmė nurodymą Nr. S-22-74-3643 priverstinai nurašyti 414,17 Eur sumą (220,19 Eur skola ir 193,96 Eur vykdymo išlaidos) nuo visų skolininko P. J. sąskaitų, nurodant 756,58 Eur sumą, kurią asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį (v. b. l. 34-35).

26. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė pagrįstai paskaičiavo vykdymo išlaidas, byloje nenustatyta, kad antstolės 2022 m. vasario 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-22-74-3572 apskaičiuotos vykdymo išlaidos paskaičiuotos pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintus reikalavimus, antstolė pagrįstai 2022 m. vasario 4 d. priėmė nurodymą Nr. S-22-74-3643 priverstinai nurašyti 414,17 Eur sumą nuo visų skolininko sąskaitų, todėl naikinti juos pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

27. Teismas dėl pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų dėl turto arešto akto bei dėl nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas 15 298,18 Eur sumai panaikinimo, kurie buvo jau įvertinti antstolės 2022 m. vasario 11 d. patvarkyme dėl skolininko 2022 m. vasario 4 d. skundo Nr. S-22000039, plačiau nepasisako, kadangi antstolė šioje dalyje skolininko skundą tenkino, 2022 m. vasario 7 d. pranešimu Nr. TA2-22-012683 išregistravo turto (½ dalies buto, 49,91 kv. m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) arešto aktą su visais jo pakeitimais iš Turto arešto aktų registro (v. b. l. 36) bei sumažino priverstinai nurašomų lėšų dydį nuo 15 298,18 Eur iki 414,17 Eur.

28. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas ir netenkinamas (CPK 185, 513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo P. J. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0074/21/01430 grąžinti antstolei Redai Vizgaudienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.