- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- 1A-98-309/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10858-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis
- Nuteistasis
- E. K., ir M
- Advokatai
- Vigintas Strička
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. ir jo gynėjo advokato Viginto Stričkos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2022 m. kovo mėn. veika) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal 260 straipsnio 1 dalį (2022 m. birželio 8 d. veika) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir E. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką E. K. įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. birželio 8 d. 18.03 val. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir M. V., T. V. bei P. V., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. K. nuteistas už tai, kad platino narkotines medžiagas, būtent: jis 2022 m. kovo mėnesį, nenustatytą dieną, apie 13–14 val., kiemuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), automobilyje „VW Passat A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 200 Eur M. V. pardavė ne mažiau kaip 30,026 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir tokiu būdu platino šias narkotines medžiagas.
2. Be to, E. K. nuteistas už tai, kad laikė, gabeno bei platino narkotines medžiagas, būtent: jis iki 2022 m. birželio 8 d. 17.30 val. savo gyvenamoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ne mažiau kaip 8,857 g narkotinės medžiagos – kanapių antžeminių dalių. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022 m. birželio 8 d. 17.33 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį laikytos narkotinės medžiagos – 4,233 g kanapių (antžeminių dalių) už 40 Eur pardavė P. V., o likusią dalį – 4,624 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė automobilyje „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šias narkotines medžiagas gabeno nuo savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), iki degalinės „A“, esančios (duomenys neskelbtini), kol 2022 m. birželio 8 d., nuo 18.10 val. iki 18.30 val., atliktos kratos metu šias narkotines medžiagas surado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. ir jo gynėjas advokatas V. Strička prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nuosprendį – paskirti E. K. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
2.1. Skunde nurodoma, kad E. K. visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, ateityje pažada nebenusikalsti, sąžiningai dirbti ir pavyzdingai elgtis. Apeliantų manymu, šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo.
2.3. Kartu skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime Konstitucinis teismas pažymėjo, jog „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą“, ir kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, mąstą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Nuteistojo E. K. ir jo gynėjo advokato V. Stričkos apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistojo E. K. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų neginčijama, tik keliamas bausmės individualizavimo klausimas – prašoma paskirti nuteistajam E. K. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
7. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam E. K. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. K. padarė du sunkius nusikaltimus (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmę, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, anksčiau yra teistas keturis kartus, iš jų du kartus teistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir vieną kartą (būdamas nepilnametis) – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (5 t., b. l. 3–9, 11–25, 26–32), o tai, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, rodo, kad E. K. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Be to, nuteistasis yra baustas administracine tvarka, jis ne kartą baustas ir pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį už narkotinių medžiagų (amfetamino, ekstazio, metamfetamino, marihuanos) vartojimą be gydytojo paskyrimo (5 t., b. l. 33–36), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba (5 t., b. l. 145–146). Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam E. K. už jo padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes, kurių viena savo dydžiu yra minimali (laisvės atėmimas 2 metams), o kita – artima BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai minimaliai bausmei (laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams). Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos taikant nuteistajam palankesnį dalinio bausmių sudėjimo būdą, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams taip pat nėra per griežta. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, ir E. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Taigi daryti išvadą, kad nuteistajam E. K. paskirta bausmė yra per griežta ir ją švelninti, nėra pagrindo. Šios išvados nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad E. K. pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, ateityje pažada nebenusikalsti, sąžiningai dirbti ir pavyzdingai elgtis. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog E. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, šią aplinkybę pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir ją jau įvertino skirdamas nuteistajam bausmę, todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę ir šiuo pagrindu švelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, ankstesni E. K. teistumai, aplinkybė, kad jis nebe pirmą kartą padaro su disponavimu narkotinėmis medžiagomis susijusias nusikalstamas veikas, t. y. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, rodo, kad nuteistojo teiginiai, jog ateityje jis nebenusikals, elgsis pavyzdingai, yra deklaratyvaus pobūdžio.
8. Kaip jau minėta, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jokių kitų alternatyvių bausmių, švelnesnių už laisvės atėmimo bausmę, baudžiamasis įstatymas šiuo atveju nenumato. Kadangi apeliaciniame skunde prašoma skirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, aptartinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės.
9. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-133-976/2021). Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015, 2K-337-489/2017, 2K-151-489/2019).
10. BK 62 straipsnio 1 dalis taikoma tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų galima spręsti dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo nuteistajam.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra ir nuteistojo E. K. asmenybės bei jo padarytų veikų pavojingumą mažinančių aplinkybių. Kaip pirmiau minėta, nuteistasis padarė du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, nusikalto būdamas anksčiau teistas keturis kartus, iš jų net tris kartus teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 2 dalis, 260 straipsnio 1 dalis), yra ne kartą baustas administracine tvarka už tai, kad vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo. Šios aplinkybės rodo, kad E. K. nusikalto ne atsitiktinai, jo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas šioje byloje, yra dėsninga nusikalstamo elgesio pasekmė, nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų. Atkreiptinas dėmesys, kad E. K. daromos nusikalstamos veikos sunkėja – skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad narkotines medžiagas ne tik laikė, bet ir išplatino, o tai rodo, kad jo veiksmais buvo sukelta reali grėsmė žmonių sveikatai ir visuomenės saugumui. Taigi šiuo atveju nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.
12. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra net formalaus pagrindo spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistojo atžvilgiu. Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą, numatytą BK XXXVII skyriuje, į kurį, be kita ko, patenka ir nusikaltimas, nurodytas BK 260 straipsnio 1 dalyje.
13. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nuteistajam E. K. paskirta bausmė atitinka tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę, ji yra tinkamai individualizuota, paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį. Dėl to nuteistojo ir jo gynėjo skundas jame išdėstytais argumentais netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. K. ir jo gynėjo advokato Viginto Stričkos apeliacinį skundą atmesti.