Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su pareiškėjos V. F. pateiktu procesiniu dokumentu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo V. F. pateiktas procesinis dokumentas, adresuotas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šiame dokumente pareiškėja kvestionuoja Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-347-464/2022 išnagrinėjus pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties, ir prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėti jos pateiktą skundą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

3. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Asmens teisės gali būti apgintos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų reikalavimų.

4. Nagrinėjamu atveju, susipažinus su pareiškėjos pateikto procesinio dokumento turiniu, matyti, kad pareiškėja siekia per Lietuvos apeliacinį teismą pateikti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, priimtos išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-347-464/2022. Tačiau pažymėtina, kad pagal CPK 343 straipsnį, kasacinis skundas yra paduodamas tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o jo priėmimo klausimą CPK 350 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko sudaryta atrankos kolegija. Pareiškėja, pateikusi savo skundą per Lietuvos apeliacinį teismą, netinkamai realizavo savo teisę pateikti kasacinį skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjos pateiktą procesinį dokumentą atsisakoma priimti.

5. Pareiškėjai išaiškintina, kad, siekdama Lietuvos apeliacinio teismo priimto procesinio sprendimo peržiūros kasacine tvarka, jį turėtų pateikti kasacinį skundą ne Lietuvos apeliaciniam teismui, o tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (CPK 343 straipsnis). Kasacinį skundą pareiškėja turėtų pateikti per tris mėnesius nuo skundžiamos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 345 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turėtų būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys kasacijos pagrindų buvimą, t. y. turi būti pagrįsta, kad yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda (CPK 346 straipsnio 1 ir 2 dalys, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 347 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas, kad kasacinį skundą turi surašyti advokatas, o tuo atveju, jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, kasacinį skundą gali surašyti ir CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.

6. Pareiškėjai taip pat išaiškinta, kad tuo atveju, jei asmuo, siekiantis apginti teismine tvarka savo galimai pažeistas teises, dėl savo sunkios turtinės padėties negali pasinaudoti profesionalia teisine advokato ar advokato padėjėjo pagalba, jis gali įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos V. F. pateiktą procesinį dokumentą.