- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- e2-347-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00262-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- V. F.
- Atsakovas
- Vilniaus apygardos prokuratūrai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. F. skundą atsakovei Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti procesinius veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. F. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakove jos įvardytą Vilniaus apygardos prokuratūrą panaikinti prokuroro atsisakymą tirti V. F. pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės oficialiai deklaruoto neadekvataus dydžio turto ir suteikti jai pranešėjos statusą.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2022 m. vasario 25 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės deklaruoto turto ir jo gavimo pagrindo. Teigia, kad prokuroras, priėmęs nurodytą nutarimą, siekia nuslėpti nusikalstamus veiksmus, teismo pirmininkės nepagrįstą praturtėjimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Atsakovė privalėjo ne tik tirti pareiškime nurodytas aplinkybes, suteikti jai pranešėjos statusą, bet ir skirti jai kompensaciją už praneštą korupcinę nusikalstamą veiką. Kadangi Lietuva yra pasirašiusi Civilinės teisės konvenciją dėl korupcijos, Lietuvos visuomenė motyvuojama elgtis sąžiningai ir pranešti apie korupciją, taip pat ši Konvencija nustato teisę asmenims, patyrusiems žalos dėl korupcijos, pareikšti ieškinį, siekiant visiško tokios žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjos V. F. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
4. Įvertinęs tai, kad savo skunde pareiškėja iš esmės kvestionuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2022 m. vasario 25 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas toks nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui baudžiamojo proceso tvarka, teismas sprendė, kad nei pareiškėjos skundo pagrindas, nei dalykas nesuponuoja išvados dėl pareiškėjos keliamų klausimų nagrinėjimo civilinio proceso tvarka (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Nustatęs, kad skundas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teismas jį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja V. F. atskirajame skunde prašo jos skundą tirti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas. Be to, tuo atveju, jei skundas dėl prokuroro nutarimo būtų teikiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, susidarytų tokia situacija, kuomet skundą nagrinėtų to paties teismo, kuriam vadovauja nusikalstamus veiksmus atlikusi teismo pirmininkė, teisėjas, t. y. procesinius sprendimus ir toliau priimtų šališkas teismas.
5.2. Skundas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, kadangi pareiškėja siekia žalos, patirtos dėl valstybės institucijų ir jų pareigūnų korupcijos, atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka, kurios apeliantė, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, nesilaikė.
7. Nagrinėjamu atveju apeliantė savo procesinį dokumentą, pavadintą skundu ir adresuotą Vilniaus apygardos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, pateikė per Viešųjų elektroninių paslaugų posistemę kaip ieškinį civilinio proceso tvarka, prašydama įpareigoti atsakovę Vilniaus apygardos prokuratūrą panaikinti Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2022 m. vasario 25 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei prašė jai suteikti pranešėjos statusą.
8. Iš apeliantės pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad jame išdėstyti teiginiai, susiję su Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės finansinės padėties kaita, pateikiamas prokuroro, nagrinėjusio apeliantės pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, procesinių veiksmų vertinimas bei cituojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1232 Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų tarpinstitucinio plano, 1999 m. lapkričio 4 d. Civilinės teisės konvencijos dėl korupcijos nuostatos.
9. Viena vertus, procesinis dokumentas buvo paduotas Vilniaus apygardos teismui ir adresuotas šio teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas įstatymų numatytais atvejais atlieka apylinkės teismo teisėjai (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 15 straipsnio 2 dalis), o apygardos teismų teisėjai tokių funkcijų neatlieka. Kita vertus, apeliantė nurodė, kad šis procesinis dokumentas (skundas dėl prokuroro nutarimo panaikinimo) teikiamas siekiant apginti jos galimai pažeistas civilines teises, atskirajame skunde tokią savo poziciją papildžiusi dar ir naujais argumentais dėl skundo nagrinėjimo būtent civilinio proceso tvarka, t. y., kad ji reiškia reikalavimą dėl žalos, patirtos dėl valstybės ir jos institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Tačiau akivaizdu, kad joks reikalavimas dėl žalos atlyginimo skunde, kurį Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti, nebuvo suformuluotas, nebuvo nurodyti nei faktinis tokio reikalavimo pagrindas (sąlygos civilinės atsakomybės institutui taikyti), nei šalys (valstybė, jos atstovas). Todėl atskirojo skundo argumentai atmestini kaip deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Priešingai nei tvirtina apeliantė, jos skundo turinys nesuponavo pirmosios instancijos teismo išvados, kad apeliantė, prašydama ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo peržiūrėjimo ir jo panaikinimo, šiuo skundu siekia apginti galimai pažeistas savo civilines teises.
10. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų (įskaitant pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų), koncesijų suteikimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, bylos dėl civilinio turto konfiskavimo ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
11. Tai reiškia, kad CPK nustatyta tvarka negali būti nagrinėjamos bylos dėl administracinių bei baudžiamųjų teisinių santykių. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantės skundas, kuriuo siekiama ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo peržiūrėjimo, nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
12. Ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtų procesinių sprendimų apskundimo tvarka yra sureguliuota BPK, kurio 168 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą per 7 dienas nuo nutarimo kopijos gavimo gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaip teisingai nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, pagal BPK 19 straipsnį, ikiteisminio tyrimo teisėjas yra apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų numatytus procesinius veiksmus bei priimti sprendimus. Vadinasi, skundas galėjo būti teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui ir jis turėjo būti grindžiamas baudžiamojo, o ne civilinio proceso teisės normomis.
13. Atskirojo skundo argumentai, kad apeliantė siekia inicijuoti tyrimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės veiksmų, todėl tokio skundo pateikimas Vilniaus miesto apylinkės teismui reikštų apeliantės teisės į nešališką teismą pažeidimą, taip pat nepagrįsti. Pažymėtina, kad BPK 229 straipsnyje numatyta teismo teisė ir pareiga kreiptis į apygardos teismą, kurio veiklos teritorijoje yra apylinkės teismas, dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, ir tuo atveju, jei kiltų abejonių dėl teismo šališkumo (BPK 57, 58 straipsniai).
14. Kaip nepagrįsti atmestini ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad apeliantės pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimą išnagrinėjo šališkas Vilniaus apygardos teismas. Tokie jos subjektyvūs samprotavimai nėra pagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.