Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-12985-451/2015 pagal ieškovės BUAB „Stratekso statyba“ ieškinį atsakovui Ž. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BAB „Prospero polis“, atstovaujama UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei liudytojų apklausos.

Apeliantas apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei apklausti liudytojus UAB „Stratekso statyba“ atstovą R. A., UAB „Stratekso statyba“ sandėlininką A. S., UAB „Stratekso statyba“ sdarbų vykdytoją A. K.. Apelianto teigimu, liudytojai patvirtintų aplinkybes, kad 2007-11-05 aktas surašytas dėl akių, kad tuo metu apeliantas dirbo ir buvo Kaliningrade, sutartyje nurodytos prekės buvo naudotos, kad ieškovė buvo statybinė organizacija atliekanti statybos darbus, o ne įmonė užsiiminėjanti statybinių prekių prekyba kaip nepagrįstai teigiama teismo sprendime. Taip pat apeliantas nurodo, kad byla buvo išnagrinėta jam ir jo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.). Nors nagrinėjamu atveju apeliantas ir prašo apklausti liudytojus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks prašymas negali būti laikomas išimtine aplinkybe leidžiančia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, toks prašymas pareikštas nesavalaikiai, kadangi apeliantui buvo žinomi ieškinio reikalavimai, aplinkybės bei įrodymai, kuriais grindžiamas ieškinys. Todėl apeliantas turėjo visas galimybes prašymą dėl liudytojų apklausos pareikšti jau atsiliepime į ieškinį, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios tokį prašymą pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į civilinio proceso tikslus kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis), proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), bendradarbiavimo (CPK 8 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principus, teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo dėl liudytojų apklausos, nes jis galėjo ir turėjo būti pateiktas tinkamai ir laiku pirmosios instancijos teismui (CPK 314 straipsnis). Nors apeliantas taip pat nurodo, kad byla buvo išnagrinėta jam ir jo atstovui nedalyvaujant, tačiau neatvykęs į teismo posėdį pirmosios instancijos teisme be svarbių priežasčių asmuo, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomas asmeniu, kurį atsisakyta išklausyti. Todėl vien dėl tokio pobūdžio apelianto argumento nagrinėti apeliacine tvarka bylą žodinio proceso tvarka nėra būtina. Teisėjų kolegija neįžvelgia tokio nagrinėjimo būtinumo ir dėl kokių nors kitų priežasčių - apeliantas yra pateikęs išsamų apeliacinį skundą; jokių motyvų, kad dėl kokių nors aplinkybių apeliaciniame skunde visų savo argumentų išdėstyti negali, nenurodė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodytos aplinkybės nelemia žodinio proceso būtinumo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį tarp šalių ginčą, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus itin išsamiai išdėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį patenkinti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sutartyje nurodytos prekės buvo Rusijoje, Kaliningrado mieste, kad jos jau buvo parduotos AB „Prospero Polis“, todėl ieškovė niekaip negalėjo jų atsakovui parduoti, be to, betono pjaustymo įranga STOW Cutter turi identifikacinį Nr. (duomenys neskelbtini), variklio modelis: Honda GX390 13 HP, variklio Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pervežti per sieną reikia muitinės leidimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2007-10-31 buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr.PP-2007/050-PP, kurios 4.1 punkte nurodytos tik parduodamos prekės bei jų kaina. Sutartyje nėra nurodyta prekių identifikacinių kodų ar numerių, kitų duomenų, kurie identifikuotų sutartyje nurodomas prekes. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto teiginiai niekaip neįrodo aplinkybės, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudarytoje sutartyje nurodytos prekės buvo parduotos AB „ Prospero Polis“, dėl ko jų apeliantas negalėjo turėti. Nors apeliantas nurodo, kad teismas netyrė ir nevertino 2007-10-31 tarp atsakovo ir UAB „Stratekso statyba“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PP-2007/050-PP turinio ir sąlygų, sutarties sudarymo aplinkybių, tačiau nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytos sutarties teisėtumas ir pagrįstumas nėra nuginčytas, sutartis yra galiojanti, todėl šalims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

Apelianto teigimu, teismo išvada, jog aplinkybę, kad ieškovė yra atsakovui perdavusi prekes įrodo sąskaita faktūra, faktiškai ir teisiškai nepagrįsta, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo. Byloje nustatyta, kad 2007-10-31 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu ieškovė atsakovui už prekes 2007-11-30 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija STR Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 5 180,95 Eur (17 888,80 Lt). 2007-11-05 tarp šalių pasirašytas prekių perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo atsakovas priima pirkimo pardavimo sutartyje Nr. PP-2007/050-PP nurodytas prekes. 2007-11-10 kasos pajamų orderiu serija STR Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas ieškovei sumokėjo 2 606,58 Eur (9000 Lt) avansą pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. PP-2007/050-PP, o 2007-11-23 kasos pajamų orderiu serija STR Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 86,89 Eur (300 Lt) dalinį mokėjimą pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. PP-2007/050-PP. Iš viso atsakovas ieškovei už sutartimi įsigytas prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo 2 693,47 Eur (9 300 Lt). UAB „Stratekso statyba“ apyvartos žiniaraštis patvirtina, kad atsakovas ieškovei liko skolingas 2 487,49 Eur (8 588,80 Lt), o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra atsiskaitęs su ieškove. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ieškovės, tiek atsakovo atlikti veiksmai patvirtina tarp šalių buvusius sutartinius santykius. Prekių perdavimo aktas, apelianto atlikti mokėjimai tik paneigia apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad apeliantui prekės nebuvo perduotos. Apeliantas nepateikė jokių motyvuotų paaiškinimų, kodėl atliko mokėjimus pagal pirkimo pardavimo sutartį, jeigu negavo prekių. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, būtent ir vertino įrodymų visumą, o ne tik PVM sąskaitas faktūras, dėl ko pagrįstai sprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų išvadai, jog ieškovės ir atsakovo nesiejo sutartiniai santykiai, kad prekės atsakovui perduotos, kad atsakovas už prekes atsiskaitė tik iš dalies. Ir nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir neišsiaiškino svarbių aplinkybių, reikalingų bylą teisingai išspręsti t. y. ar ieškovės balanse buvo jos parduodamos prekės, jei buvo, tai kur jos realiai buvo; ar jos buvo išvežtos į Kaliningradą ir ar buvo parvežtos į Lietuvą, kad perduoti atsakovui; ar perdavimo-priėmimo akte nurodyti daiktai buvo Lietuvoje ir realiai buvo perduotos atsakovui; ar ieškovė turi reikalavimo teisę, ar jai nuosavybės teise priklausė ginčo prekės, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šie argumentai nėra esminiai ir nepaneigia pirmos instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei teismo išvadų, kurios yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad 2007-11-05 prekių perdavimo-priėmimo aktas nepatvirtina fakto, jog sutartyje nurodytos prekės atsakovui buvo perduotos, o aktas surašytas dėl akių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Apeliantas šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. 2007-11-05 prekių perdavimo priėmimo aktas yra pasirašytas tiek ieškovės, tiek atsakovo bei nėra nuginčytas. 2007-11-05 prekių priėmimo perdavimo akte nustatoma, kad numatytais terminais neatsiskaičius už prekes, šios privalo būti grąžintos UAB „Stratekso statyba“ . Taigi, šis susitarimas patvirtina, kad prekės buvo perduotos atsakovui. Ir nors apeliantas nurodo, kad mechanizmai ir įrankiai, apie kuriuos eina kalba perdavimo-priėmimo akte buvo naudoti, buvo paruoštas jų nurašymo akto projektas, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad galėjo būti parduoti kiti įrankiai ir mechanizmai, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2007 m. lapkričio 9 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl prekių (medžiagų) nurašymo neįrodo, jog prekės (K5, 2M PLIUS plovimo įrankis (kodas K5.2), lazerinis nivelyras (kodas LAZN), atskėlimo plaktukas GSH (kodas GSH-11), įrengimas siūlėms pjauti Stow Cutter 3 (SWC3), dulkių siurblys GAS 50 (kodas DGAS50), kampinis šlifuoklis GSW13-125 CI (kodas GW125) ieškovui nebuvo perduotos, nes šis aktas nepatvirtintas nei vienu parašu. Be to, apeliantas pats nurodo, kad 2007 m. lapkričio 9 d. aktas yra tik projektas.

Apeliantas nurodo, kad bylą išnagrinėjus atsakovo atstovui nedalyvaujant, buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės, numatytos CPK 42, 186 str., kad teismas neįvertino, jog advokatas T. T. iki teismo posėdžio pradžios pateikė įrodymą, kad tuo pačiu laiku turi dalyvauti baudžiamojoje byloje, kurios nagrinėjimo laikas buvo suderintas anksčiau, kuri pripažinta prioritetine. Teisėjų kolegija su nurodytais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-10-09 teisiamajame posėdyje paskelbta pertrauka iki 2015-10-27 09.30 val. 2015-10-22 išsiųsti pranešimai, kad posėdis 2015-10-27 neįvyks. Taigi nustatytos aplinkybės paneigia apelianto nurodytus argumentus, kad jo atstovas buvo užimtas baudžiamojoje byloje dėl ko negalėjo dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą. Be to, apeliantas pats galėjo dalyvauti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir pasinaudoti procesinėmis teisėmis numatytomis CPK 42 str., 186 str. susirasti kitą atstovą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neaptariami, nes jie ginčo išsprendimui esminės reikšmės neturi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apelianto apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamo sprendimo nėra įstatymo pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apelianto apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). o

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto apeliacinį skundą šios išlaidos (1,15 Eur) iš apelianto nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.