Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Via Bona“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6391-902/2012 pagal atsakovės UAB „Via Bona“ pareiškimą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Metalo meistrai“, trečiajam asmeniui UAB „Švykai“ dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo bei sprendimo už akių peržiūrėjimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu už akių tenkino UAB „Metalo meistrai“ ieškinį ir iš atsakovės UAB „Via Bona“ priteisė 6 091,14 Lt nuostolių, 164,21 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, jog atsakovė buvo įpareigota pateikti atsiliepimą į ieškinį per 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos. Minėtas pranešimas, jo neįteikus atsakovei buveinės adresu, buvo įteiktas 2012-05-03 viešo paskelbimo būdu, tačiau nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus atsiliepimas į ieškinį nepateiktas. Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą teismas darė išvadą, kad nuostolius ieškovė patyrė dėl atsakovės nerūpestingumo, netinkamai susiplanuoto vežimo maršruto arba pasirinktos netinkamos transporto priemonės kas lėmė nesavalaikį kovinio pristatymą.

Atsakovė UAB „Via Bona“ prašė teismą atnaujinti praleistą terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2012-07-16. Teigia, jog tarp tų pačių šalių teisme buvo nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-1454-223/2012, kurioje buvo nurodyti atsakovės atstovai bei adresas korespondencijai, todėl bendrovės atstovo adresas buvo žinomas ieškovei ir ji turėjo nurodyti teismui kitus žinomus procesinių dokumentų įteikimo atsakovei adresus. Nurodė, jog terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleido dėl svarbių priežasčių, nes savalaikiai negavo ir procesinio sprendimo. Be to, nurodo, kad ieškovė pati yra atsakinga už patirtas išlaidas, nes, kaip užsakovė, netiksliai ir neišsamiai UAB „Via Bona“ nurodė antrojo krovinio pristatymo vietą, todėl prisiėmė su tuo susijusią riziką. CMR važtaraštyje nurodyta 7 000 Lt patirta žala nepagrįstai jokiais įrodymais. Mano, jog ieškovė privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau to nepadarė.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi netenkino UAB „Via Bona“ pareiškimo. Teismas nurodė, jog neįteikus procesinių dokumentų atsakovės buveinės adresu, teismas, vadovaudamasis CPK 130 straipsnio nuostatomis, 2012-05-03 procesinius dokumentus atsakovei įteikė ir viešo paskelbimo būdu. UAB „Via Bona“ per suteiktą 20 dienų, nuo pranešimo paskelbimo dienos, terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalies pagrindu priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Konstatavo, jog aplinkybė, kad teismui buvo žinoma, jog atsakovė kitą tame pačiame teisme nagrinėjamą bylą veda per atstovą, nereiškia, kad tas pats atstovas atstovaus atsakovę ir kitoje byloje. Nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog sprendimas už akių nebuvo jai tinkamai įteiktas, paneigti civilinės bylos Nr. 2-2958-400/2012 medžiaga, todėl negali būti vertinami kaip svarbi priežastis, kuri užkirto kelią laiku pateikti atsiliepimą. Darė išvadą, jog atsakovė elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, nenurodė dėl kokių nuo jos nepriklausančių priežasčių nepriėmė korespondencijos oficialiai deklaruotu juridinio asmens adresu. Svarbių priežasčių, dėl kurių būtų negalėjusi laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį, atsakovė nenurodė.

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Via Bona“ prašo panaikinti 2012 m. rugsėjo 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad ieškovė UAB „Metalo meistrai“ žinojo, jog atsakovė savo veiką vykdo kitu, nei registruotu buveinės adresu. Tai matyti ir iš viešai prieinamos informacijos. Teigia, jog sprendimą už akių priėmęs teismas, neišnaudojo visų galimybių tinkamai įteikti atsakovei procesinius dokumentus. Mano, kad teismas galėjo įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu tik tada, jei adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, o nagrinėjamos bylos atveju, atsakovės darbo vietą buvo galima nustatyti. Teigia, kad ieškovė pažeidė draudimą piktnaudžiauti procesu, nes pareiškė ieškinį atsakovei, nelaukusiai tokio procesinio dokumento, žinodama, jog atsakovė registruotu adresu veiklos nevykdo. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės pareiškime buvo nurodytos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Ieškovė UAB „Metalo meistrai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti, jog deklaruotas buveinės adresas būtų teisingas. Teigia, jog nei teismas, nei ieškovė neturėjo duomenų apie kitą atsakovės adresą, kurį apeliantė nurodė tik atskirajame skunde, todėl teismas pagrįstai procesinius dokumentus atsakovei įteikė viešo paskelbimo būdu. Nurodo, kad atsakovė nebuvo pareiškusi savo pozicijos dėl atstovavimo civilinėje byloje Nr. 2-2958-400/2012, todėl nepagrįsti teiginiai, kad terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleido dėl svarbių priežasčių. Mano, kad atsakovė vilkina procesą, veikia prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą. Nurodo, kad sprendimas už akių pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jame nurodytos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas įrodo, jog atsakovei buvo pateikti žemėlapiai su galutiniais krovinio pristatymo taškais.

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad visi procesiniai dokumentai juridiniams asmenims įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą adresą. Iš byloje esančių 2012-09-20 Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „Via Bona“ buveinės adresas nuo 2008-01-17 iki atskirojo skundo padavimo dienos buvo Beržų g. 44, Panevėžio m. (b. l. 75-77), todėl pagrįstai procesiniai dokumentai buvo siunčiami Juridinių asmenų registre nurodytu apeliantės buveinės adresu. Pakeitusi juridinio asmens buveinės adresą, asmuo privalėjo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti nustatytais terminais (CK 2.49 str., 2.66 str. 3 d.). Kadangi atsakovė nevykdė minėtų nuostatų, ji prisiėmė ir neigiamas pasekmes. Apeliantė neteisingai aiškina CPK 123 straipsnio 2 dalį, nes minėta nuostata nustato ratą asmenų, kuriems galima įteikti juridiniam asmeniui skirtus dokumentus, bet ne dokumentų siuntimą jų gyvenamosios vietos adresu. Be to, teismas neturi pareigos nustatyti kitą buveinės adresą, jei nepavyksta procesinių dokumentų įteikti viešajame registre nurodytu juridinio asmens buveinės adresu. Tas faktas, jog apeliantė tame pačiame pirmosios instancijos teisme dalyvauja kitoje civilinėje byloje ir ją atstovauja advokatas, neleidžia teigti, jog ir šioje byloje apeliantę atstovaus tas pats atstovas (CPK 178 str.). Apeliantė nurodo, kad jos buveinės vieta teismui buvo žinoma iš kitos Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamos bylos, tačiau UAB „Via Bona“ ieškinys, nurodytoje civilinėje byla Nr. 2-5383-589/2012, pagal Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teisme gautas 2012-06-14, t.y., jau priėmus ginčijamą sprendimą už akių. Neginčijamų duomenų, kad ieškovė žinojo apie UAB „Via Bona“ buveinės adreso pasikeitimą, teismui nepateikta, o byloje esanti PVM sąskaita faktūra Nr. BON 371, korespondencija tarp šalių elektroniniu paštu, nepatvirtina UAB „Via Bona“ teiginių, jog ieškovei buvo žinoma nauja buveinės vieta (b. l. 11-15, 18). Kadangi teismo siunčiami procesiniai dokumentai UAB „Via Bona“ įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įteikti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įteikė juos viešo paskelbimo būdu (civilinė byla Nr. 2-2958-400/2012, b. l. 22, 25; CPK 130 str.). CPK 287 straipsnio 1 dalis nustato, kad neatvykusi į teismo posėdį ar nustatytu terminu nepateikusi atsiliepimo į ieškinį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo, paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Minėto straipsnio 2 dalyje, be kitų reikalavimų, nustatyta, kad pareiškime turi būti nurodomos aplinkybė, patvirtinančios atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes bei aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui, pagrįstumui ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes. CPK 288 straipsnio 4 dalis nustato, kad, išnagrinėjęs dalyvaujančio byloje asmens pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės konstatuojant bent vieną iš aplinkybių: šalies nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde UAB „Via Bona“ nurodo, jog dėl patirtos žalos atsakinga tik pati ieškovė, nes apeliantei nurodė netikslų krovinio pristatymo adresą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo šalys susitarė dėl krovinio – metalo dirbinių, gabenimo į Norvegiją (b. l. 11-17). Taip pat susitarė, kad kroviniai turi būti pristatyti iki 2011-09-13. Iš CMR važtaraščio Nr. VA 0772 matyti, kad metalo konstrukcijų krovinys į iškrovimo vietą buvo pristatytas 2011-09-14,t.y., praleidus pristatymo terminą. Minėtame važtaraštyje nurodyta, kad dėl per didelės mašinos gabaritų krovinį teko perkrauti ir krovinio gavėjas patyrė 7 000 Lt nuostolių (b. l. 17). Atsakovė neneigia, jog savalaikiai nepristatė krovinio, bet nurodo, jog dėl to kalta yra UAB „Metalo ženklai“. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė, pateikdama pasiūlymą gabenti krovinį, 2011-09-09 elektroniniame laiške pateikė dvi internetines nuorodas, įvardindama kaip išsikrovimo vietas. 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) suponuoja vežėjui pareigą pasirinkti tinkamą maršrutą ar transporto priemonę, kad krovinys būtų laiku ir tinkamai pristatytas krovinio gavėjui. CMR važtaraštyje Nr. VA 0772 krovinio iškrovimo vieta nurodyta „Nordal loc: 5728 Skorvsdalen, Norway“ (b. l. 17). Apeliantė teigia, jog tai netiksli vieta, tačiau priimdama krovinį pervežimui atsakovė turėjo išsiaiškinti tikslią krovinio pristatymo vietą, susiplanuoti tinkamą maršrutą bei įvertinti kelyje galinčias pasitaikyti kliūtis. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas nustato vežėjo atsakomybę už pavėluotą krovinio pristatymą. Pagal minėtos konvencijos 18 straipsnį, vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių. Pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei telefone užfiksuotos žinutės nepaneigia, nepatvirtina, jog atsakovė pasirinko tinkamą transporto priemonę, kas įtakojo uždelsimą pristatyti krovinį. Kitų duomenų galinčių turėti įtakos priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovė nepateikė.

Iš civilinės bylos Nr. 2-2958-400/2012 duomenų matyti, kad sprendimas už akių atsakovei buvo išsiųstas jos buveinės adresu (b.l. 33). Ta aplinkybė, jog atsakovė UAB „Via Bona“ nesidomėjo gaunama korespondencija įmonės buveinės adresu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog terminą savalaikiai pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, UAB „Via Bona“ praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujinti teismui nebuvo pagrindo.

Dėl paminėtų motyvų naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.