Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant skundžiamą nedalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal N. Z. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24016-2023 (ROIK 23223492697) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja R. D. 2023 m. lapkričio 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo N. Z. V. buvo nubausta 180 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2023 m. spalio 10 d. 17.37 val., kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 50,10 km, Kėdainių r. sav., vairuodama transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, priešingos krypties eismo juostas skyrė siaura ištisinė kelio ženklinimo linija. Šia neteisėta veika N. Z. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.1 ir 140.7 punktuose numatytus draudimus.

Teismo posėdžio metu apeliantė skundą palaikė. Papildomai nurodė, kad važinėja 13 metų, tą kelią žino, atlikdama lenkimo manevrą matė paskui ją važiuojantį policijos automobilį. Lenkimą pradėjo leistinoje vietoje, kelio ženklo nepastebėjo ir tik pradėjusi lenkimą pamatė, kad priešais ją važiuoja ne vienas, o trys vilkikai. Mano, kad tikriausiai reikėjo stabdyti ir grįžti atgal į savo juostą, bet lenkimą pabaigė ir pripažįsta, kad tai padarė jau kirsdama ištisinę liniją. Vilkikai važiavo apie 75 km/val. greičiu, tarp vilkikų buvo maži tarpai, todėl lenkė iškarto visus tris. Jai labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nes dirba siuvyklos gamybos vadove (duomenys neskelbtini), o gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat važinėja ir po įmonės padalinius kituose miestuose. Turi vieną 16 metų vaiką, yra išsituokusi, jos mėnesinės pajamos – 4 000 Eur. Yra bausta už greičio viršijimą.

Liudytojas M. T., policijos pareigūnas, parodė, kad kelyje Panevėžys-Kaunas važiuodami su kolega tarnybiniu automobiliu, kelis kilometrus važiavo paskui pažeidėjos automobilį, kuri maždaug susilyginusi su šalutinio kelio ženklu, pradėjo sunkvežimio lenkimo manevrą. Pažeidėją sustabdė, ji kaltės neneigė, teigė, kad ženklo nepastebėjo. Nuo ženklo iki ištisinės linijos buvo apie 150 metrų atstumas, todėl mano, kad maždaug 80 km/val. greičiu važiuojančio vilkiko nebuvo galimybės aplenkti toje kelio atkarpoje, kur maksimalus leidžiamas greitis 90 km/val. Jo nuomone, pradėjus lenkimo manevrą ir pamačius, kad yra sankryža, ar kad nespės aplenkti, geriau jau grįžti į savo eismo juostą. Lenkiant kelis sunkvežimius, lenkimas apskritai būtų labai pavojingas. Pažeidėja, pardėjusi lenkimo manevrą, lengvai galėjo grįžti į savo eismo juostą, nes nuo jų iki jos automobilio buvo apie 100 metrų atstumas. Kelio ženklus yra privalu matyti, negalima lenkiant susikoncentruoti tik į vaizdą priešais save. Iš darbinės patirties žino, kad tokie pažeidimai sankryžoje, sukelia labai skaudžias pasekmes, nes iš šalutinio kelio gali kažkas išvažiuoti.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad N. Z. V. buvo nubausta 180 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2023 m. spalio 10 d. 17.37 val., kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 50,10 km, Kėdainių r. sav., vairuodama transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, priešingos krypties eismo juostas skyrė siaura ištisinė kelio ženklinimo linija. Šia neteisėta veika N. Z. V. pažeidė KET 140.1 ir 140.7 punktuose numatytus draudimus. Nusižengimas yra užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kameromis.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atsakomybė taikoma tam, kas lenkė vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. KET numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“ (KET 140.1 punktas) bei kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1 (siaura ištisinė linija), 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15 (KET 140.7 punktas).

Nagrinėjamu atveju nusižengimas yra užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kameromis. Nors pažeidėja ir tvirtino, kad kelio ženklo nepastebėjo, tačiau iš įrašo matyti, kad iš paskui pažeidėjos automobilį važiuojančio pareigūnų tarnybinio automobilio gerai matosi kelio ženklas, įspėjantis apie šalutinį kelią iš dešinės, ir būtent ties tuo ženklu pažeidėja pradėjo lenkimo manevrą važiuodama priešpriešine eismo juosta, pravažiuodama kelio sankirtą su šalutiniu keliu, aplenkusi tris vilkikus, lenkimo manevrą baigdama kirsdama siaurą ištisinę liniją. Pažeidėja nei sustabdyta policijos pareigūnų, nei nagrinėjant jos skundą teisme neginčijo, kad lenkimo manevrą baigė kirsdama ištisinę liniją, ir, nors teigė kelio ženklo nepastebėjusi, tačiau taip pat patvirtino, kad tas kelias jai yra gerai žinomas. Be to, pati pažeidėja nurodė, jog pradėjusi lenkimo manevrą ir pamačiusi, kad priešais ją važiuoja ne vienas, o trys vilkikai, tikriausiai turėjo grįžti į savo eismo juostą, taigi suvokė, kad lenkimo manevro negalės pabaigti nepažeidusi Kelių eismo taisyklių, tačiau vis tiek nutarė lenkti. Tiek vaizdo įrašo turinys, tiek ir paskui pažeidėją važiavusio pareigūno parodymai patvirtina, kad buvo pakankamas atstumas, netrukdant kitiems eismo dalyviams, nutraukti pradėtą lenkimo manevrą ir saugiai sugrįžti į savo eismo juostą. Pažymėtina ir tai, kad lenkimo manevras buvo atliktas esant intensyviam eismui abejomis kryptimis bei lenkiant net tris vilkikus, t. y. ilgesnes, didesnių gabaritų, transporto priemones. Teismas sutinka su Institucijos nutarime nurodytu argumentu, kad pavojingumo prasme toks nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių, nes draudžiamas lenkimas yra tiesiogiai susijęs su išvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą.

Išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog pažeidėja atliko lenkimo manevrą ten, kur yra draudžiama tai daryti pagal KET, todėl jos padarytas nusižengimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jo perkvalifikuoti nėra jokio pagrindo.

Pareiškėja tiek teikdama skundą, tiek ir teismo posėdžio metu, akcentavo būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemones, nes jos darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu.

ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų - savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytų specialiosios teisės atėmimo termino trukmės ribų ir N. Z. V. skiriama švelnesnė administracinio poveikio priemonė ar ji apskritai neskiriama - nenustatyta.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad pažeidėjos atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidėja, net ir teisme nagrinėjant jos skundą, kaltės iš esmės nepripažino, nors ir sutiko, kad lenkimo manevrą baigė kirsdama ištisinę liniją, kurią ji matė, tačiau prašė administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti arba veiką perkvalifikuoti pagal kitą straipsnį. Gailėjimosi dėl savo veikos neišreiškė. Pažeidėja yra išsituokusi, turi nepilnametį sūnų, gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) mieste įsikūrusioje įmonėje, darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai.

Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pažeidėjos interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones N. Z. V. reikalinga darbo funkcijoms atlikti ar rūpinantis savo nepilnamečiu sūnumi, teismo manymu, nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą, kadangi asmeniniai pažeidėjos ar jos šeimos narių poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad pažeidėja ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei, jog turi rūpintis sūnumi, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo pavojingo nusižengimo padarymo. Be to, administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad pažeidėja per pastaruosius penkerius metus, net dvylika kartų buvo bausta už administracinius nusižengimus, vienuolika iš jų – už KET pažeidimus (greičio viršijimą ir naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone vairuojant), todėl N. Z. V. vertinti kaip ypatingai drausmingą vairuotoją, taip pat nėra pagrindo. Nors pažeidėja ir akcentuoja, kad dirba kitame mieste, o gyvena tokioje vietoje, kur viešasis transportas iš viso nevažiuoja, tačiau akivaizdu, kad pažeidėja situaciją vertina perdėtai, kadangi miesto vietovė, nuo kurios keliolikos minučių kelionė pėsčiomis iki viešojo transporto stotelės, nelaikytina tokia, kurioje neįmanoma pasinaudoti viešojo transporto paslaugomis, o ir laikinas nuvykimas į darbą kitame mieste taip pat gali būti užtikrinamas ir nevairuojant.

Neabejotina, kad teisės vairuoti atėmimas kiekvienam vairuotojui sukelia diskomfortą, tačiau dėl to kaltas ne kas kitas, bet paties pažeidėjo neatsakingas elgesys ir jis turi prisiimti iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes. Apsunkintas judėjimas praradus teisę vairuoti nėra išskirtinė aplinkybė ir neeliminuoja įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Be to, vairavimas nėra konstitucinė žmogaus teisė, tai tėra privilegija tiems, kurie gali įrodyti, jog gali vairuoti nesukeldami pavojaus visuomenei ir gebėdami tai daryti saugiai, kelyje laikantis taisyklių, o tokios teisės praradimas, kaip jau minėta, yra tik neatsakingo ir grubiai įstatymus pažeidžiančio asmens elgesio pasekmė.

Nagrinėjamu atveju, nurodytos administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo atveju atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau, nei reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nesant įstatyminio pagrindo ir nenustačius išskirtinių aplinkybių visumos, teismas daro išvadą, kad N. Z. V. veika kvalifikuota tinkamai, atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, skundžiamas Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti bei netaikyti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą, nėra galimybės, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

nutaria:

N. Z. V. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24016-2023 (ROIK 23223492697) palikti nepakeistą.

Nutartį, jei yra galimybė, siųsti tik el. ryšio priemonėmis.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.