Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, atsakovui V. B. už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui V. B. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiuoju asmeniu byloje esant M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2019 m. liepos 31 d. priimtas ieškovės B. M. ieškinys atsakovui V. B., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 4995,95 Eur nuostolių atlyginimą dėl nepagrįsto praturtėjimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė teismui paduotame ieškinyje taip pat prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. procesinius dokumentus išsiuntus ieškinyje nurodytu atsakovo V. B. gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (siuntos Nr. RE152581873LT), atsakovas V. B. procesinius dokumentus atsisakė priimti pasirašytinai (b. l. 61), Sodros duomenimis atsakovas nedirba, todėl procesiniai dokumentai buvo išsiųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 63). Nors atsakovui siunčiant procesinius dokumentus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ant voko buvo nurodytas netikslus adresas, t. y. vietoj (duomenys neskelbtini) nurodyta (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu siunčiant procesinius dokumentus pirmą kartą, atsakovas juos priimti atsisakė, pašto siunta dėl netikslaus adreso teismui grąžinta nebuvo, (duomenys neskelbtini) nėra, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti tinkamu adresu.

Trečiajam asmeniui M. M. 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškinyje nurodytu trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), išsiųstų procesinių dokumentų (siuntos Nr. RE152581860LT) įteikti nepavyko, nes trečiasis asmuo M. M. išsiųstų procesinių dokumentų neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą (b. l. 62). Nors trečiajam asmeniui siunčiant procesinius dokumentus ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu ant voko buvo nurodytas netikslus adresas, t. y. vietoj (duomenys neskelbtini) nurodyta (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu siunčiant procesinius dokumentus pašto siunta dėl netikslaus adreso teismui grąžinta nebuvo, (duomenys neskelbtini) nėra, trečiojo asmens gyvenamoji vieta yra tuo pačiu adresu kaip ir atsakovo, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui buvo išsiųsti tinkamu adresu. Trečiasis asmuo M. M. yra pensinio amžiaus, nedirba, kita gyvenamoji vieta teismui nežinoma, todėl procesiniai dokumentai jai įteikti viešo paskelbimo būdu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui V. B. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2019 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu – procesinius dokumentus išsiuntus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o trečiajam asmeniui M. M. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2019 m. rugpjūčio 20 d. viešo paskelbimo būdu (b. l. 64-66). Laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas ir trečiasis asmuo buvo tinkamai informuoti apie inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių CPK 142 straipsnio 1 dalis. Per nustatytą 14 dienų atsiliepimo pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas ir trečiasis asmuo turėjo pakankamai laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimų į ieškinį teismas negavo, todėl priimtinas sprendimas už akių.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad ieškovė B. M. ir atsakovas V. B. nuo 2014 m. gegužės mėnesio vidurio iki 2018 m. gegužės mėnesio pabaigos kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį neįregistravę santuokos. Ieškovės ir atsakovo gyvenamoji vieta buvo atsakovo V. B. motinai – trečiajam asmeniui M. M. priklaususiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo M. M., 2016 m. kovo 18 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro numeris 1203, gyvenamąjį namą su kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), padovanojo savo sūnui – atsakovui V. B.. Gyvenant kartu su atsakovu V. B., ieškovė B. M. iš asmeninių lėšų – mokėdama savo banko kortelėmis ir grynaisiais pinigais, pirko namų apyvokos ir buities reikmenis, įrenginius, kitus daiktus, už ieškovės asmenines lėšas buvo atlikti gyvenamojo namo pagerinimo darbai, perkamos statybinės medžiagos. Investicijos į gyvenamąjį namą bei kitus statinius iš esmės buvo padarytos iki 2016 m. kovo 18 d. dovanojimo sutarties sudarymo, t. y. trečiojo asmens M. M. naudai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis šiuo metu atsakovui V. B. nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui ir kitiems statiniams nupirko:

2015 m. rugpjūčio 12 d. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gulbelės prekyba“ parduotuvės: kryželius plytelėms - 0,46 Eur vertės, sienines plyteles - 42,07 Eur vertės, kitas sienines plyteles - 38,78 Eur vertės, dekorą - 17,51 Eur vertės, grindines plyteles - 31,06 Eur vertės, viso už 129,88 Eur (sumokėta ieškovės B. M. banko kortele);

2015 m. rugpjūčio 12 d. iš UAB „Gulbelės prekyba“ parduotuvės: plytelių klijus CM17 - 25,42 Eur vertės, plokštes - 53,13 Eur vertės, akmens vatą - 84,40 Eur vertės, profilius - 38,16 Eur vertės, kitus profilius - 40,92 Eur vertės, cementą - 9,10 Eur vertės, viso už 251,13 Eur (sumokėta ieškovės B. M. banko kortele);

2015 m. rugpjūčio 28 d. iš UAB „Riko prekyba“ parduotuvės: plautuvę - 43,22 Eur vertės, maišytuvą - 20,53 Eur vertės, virtuvinę spintelę uždedamai plautuvei - 69,86 Eur vertės, viso už 133,61 Eur (sumokėta ieškovės B. M. banko kortele);

2015 m. spalio 1 d. iš UAB „Gulbelės prekyba“ parduotuvės: skalbimo mašiną „Whirlpool AWE“ - 259,00 Eur vertės (sumokėta ieškovės B. M. banko kortele);

2015 m. spalio 20 d. iš UAB „Gulbelės prekyba“ parduotuvės: dujinę viryklę „DEA FSG5050BR“ - 123,59 Eur vertės (sumokėta ieškovės B. M. banko kortele);

2015 m. spalio 20 d. iš UAB „Gulbelės prekyba“ parduotuvės: grindų trinkeles - 252,72 Eur vertės (sumokėta ieškovės B. M. banko kortele);

2015 m. lapkričio 12 d. iš UAB „Gulbelės prekyba“ parduotuvės: popierinius tapetus - 13,88 Eur vertės (sumokėta ieškovės B. M. banko kortele);

2016 m. kovo 9 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lytagra“ parduotuvėje: stačiakampius cinkuotus vamzdžius tvorai - 141,27 Eur vertės (sumokėta ieškovės B. M. banko kortele);

2016 m. kovo 9 d. iš UAB „Gulbelės prekyba“ parduotuvės: tvoros tinklą - 195,00 Eur vertės (sumokėta ieškovės B. M. grynaisiais pinigais);

2016 m. spalio 19 d. iš UAB „Gulbelės prekyba“ parduotuvės: klijus tapetams - 2,62 Eur vertės, flizelininius tapetus - 68,25 Eur vertės, viso už 70,87 Eur (sumokėta ieškovės B. M. banko kortele), taigi, viso už 1570,95 Eur sumą (b. l. 46-49).

2019 m. kovo 9 d. ieškovė už grynuosius pinigus nupirko tvirtinimo detales, šulinio dangtį ir apmokėjo už tvoros įrengimo darbus - viso tam išleido dar 300 Eur. Taip pat ieškovė už grynuosius pinigus nupirko: 6 tonas juodžemio ir 1 toną žvyro - viso už 150 Eur, lauko guminį kilimėlį - už 50 Eur. 2015 –­ 2016 m. sodybai nupirkti vaismedžius, vaiskrūmius, braškių daigus, gėles – viso už 150 Eur, kiliminį taką (žalios spalvos) - už 100 Eur, naudotą televizorių „Philips“ - už 80 Eur, duoninę spintelę - už 30 Eur, 3 poras marškinių asmeniškai atsakovui V. B. - už 15 Eur, naują drabužių spintą „Szafa A-ll“ ir apmokėjo už jos sustatymą - viso 320 Eur, kriauklės spintelę su kriaukle ir indų džiovyklą - viso už 350 Eur, naudotą benzininę žoliapjovę - už 80 Eur, dušo kabiną, vandens šildytuvą (boilerį), klozetą, tualeto spintelę su veidrodžiu - viso už 1800 Eur, taigi viso už 3425 Eur sumą (b. l. 50-54).

Ieškovė B. M., bendro gyvenimo su atsakovu V. B. laikotarpiu, sistemingai atsiskaitinėjo už Šakių parduotuvėse atsakovo naudai pirktus daiktus, Šakiuose esančiuose bankomatuose iš savo asmeninių sąskaitų periodiškai išgrynindavo pinigus, kurie taip pat buvo panaudoti daiktams, statybinėms medžiagoms ir paslaugoms, skirtiems atsakovo gyvenamajam namui ir visai sodybai, apmokėti (b. l. 14-45, 58).

Nors ieškovė nurodo, kad tarp jos ir atsakovo, kaip vedusių bendrą ūkį ir gyvenusių bendrai neįregistravus santuokos, galimai buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, be to, atsižvelgiant į jų santykių specifiką, ieškovę ir atsakovą siejo prigimtinės prievolės, t. y. tam tikri tarpusavio moraliniai įsipareigojimai, kas sudarytų pagrindą tvirtinti, jog ieškovė jautė moralinę pareigą atlikti tam tikrus veiksmus atsakovo atžvilgiu, tačiau šių aplinkybių iš esmės neįrodinėjo, argumentuodama tuo, kad visos ieškovės piniginės lėšos nurodytos sodybos pagerinimui buvo panaudotos iki 2016 m. kovo 18 d. dovanojimo sutarties sudarymo, t. y. ne atsakovo V. B., kuriam minėta sodyba buvo padovanota 2016 m. kovo 18 d., o trečiojo asmens M. M. naudai.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens, tai ką šis nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sąskaita gavo kitokios naudos. Šios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės daro jį panašų į civilinių teisių gynimo būdą, dėl ko nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teismų praktikoje dažnai vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas.

Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. kreditoriui iš skolininko priteisiama jo turėta turtinė nauda, į kurią turi teisę kreditorius. Tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.

Nuosekliai suformuotoje kasacinio teismo praktikoje dėl nesusituokusių asmenų bendrosios dalinės nuosavybės laikomasi pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Teismų praktikoje pažymėta, jog nors rašytinė jungtinės veiklos sutartis dažnai nebūna pasirašyta, tačiau tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtinamas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais). Jeigu gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų ūkį nesusituokusių asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra jungtinę veiklą (partnerystę) patvirtinančios rašytinės sutarties, tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Jeigu sugyventinių tarpusavio santykiai, jų elgesys, susiklosčiusi situacija įrodo, jog jie bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti (sukurti), valdyti ir naudoti tam tikrą turtą dalinės nuosavybės teise, taip teismo ir turi būti konstatuota.

Teismas vertina, kad egzistuoja visos būtinosios sąlygos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymui ir byloje esančios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas be teisinio pagrindo iš ieškovės gavo 4995,95 Eur sumą atitinkančias prekes bei paslaugas, už šias pinigines lėšas įgyti daiktai ir paslaugos buvo panaudoti iki 2016 m. kovo 18 d. trečiajam asmeniui M. M. priklaususios sodybos, o nuo 2016 m. kovo 18 d. atsakovui priklausančios sodybos pagerinimui, atsakovas neatlygino patirtų nuostolių ieškovei ir į pateiktą pretenziją nereagavo, todėl laikytinas pažeidusiu prievolę ir iš atsakovo priteistina be pagrindo gauta 4995,95 Eur suma ieškovės naudai (CK 6.237 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais. Esant ieškovės prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju nuo 2019 m. liepos 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl savo pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį valstybei, todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kitų bylinėjimosi išlaidų byloje nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsniu, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) keturių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų devyniasdešimt penkių centų (4995,95 Eur) nuostolius dėl nepagrįsto praturtėjimo, penkių (5) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2019 m. liepos 31 d. d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir vieno šimto penkiasdešimt eurų (150 Eur) žyminį mokestį ieškovės B. M., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai.

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovas priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.