Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-06-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-250-573/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
II-250-573/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00922-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Pažeidėjas
S. K., Kauno
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-250-573/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00922-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.10.4
Registro objektas ROIK: 19098444722(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys,sekretoriaujant Ausmai Mackevičienei,dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. K.,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovei A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 19098444722) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 26 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį (toliau – ir ANK) trisdešimties eurų dydžio bauda už tai, kad 2019 m. vasario 2 d. apie 14 val. būdamas viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie namo kiemo tvoros garsiai šaukė, iškeikė necenzūriniais žodžiais E. P. ir S. B., tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Šalies argumentai

Teisme 2019 m. gegužės 23 d. gautas S. K. skundas, kuriuo jis teismo prašo panaikinti pirmiau minėtą nutarimą ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes 2019 m. vasario 2 d. jis, pastebėjęs E. P. (jo vardas ir pavardė pareiškėjui nebuvo žinomi iki administracinės bylos), pareiškė šiam pastabą dėl to, kad jis prie savo žemės sklypo už tvoros, nuo gatvės pusės, valstybinėje žemėje, įtempė vielas, į kurias gali susižaloti gyvūnai. Pareiškėjas taip pat pasakė, kad toje vietoje yra kelis kartus matęs kraujo dėmių. Tai buvo pasakyta normaliu tonu. Paprašė E. P., kad tas vielas nuimtų, nes priešingu atveju apie tokį jo elgesį informuos pareigūnus bei gyvūnų priežiūros tarnybą. Po šio jo pasakymo iš E. P. gavo laviną „gražių žodžių“. Tuomet pareiškėjas dar pabandė apeliuoti į E. P. garbų amžių, bet pastarojo reakcija pasidarė dar aštresnė. Tada pareiškėjas apsisuko ir nuėjo. Jo žodžius patvirtina apklaustas asmuo, kuris tuo metu buvo įvykio vietoje ir kuris nurodė, kad vyko ginčas, trukęs kelias minutes, ir vyriškis su šunimi nuėjo. Iš to darytina išvada, kad jo veiksmuose nebuvo jokios tyčios sutrikdyti viešąją tvarką bei nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka. ANK 481 straipsnio 1 d. numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ANK 481 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį, sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus (citatos iš bylos II-42-405/2018). Remiantis aukščiau pateikta sąvoka, jo veiksmuose jokių tyčinių veiksmų nebuvo, nes jis nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ir žmonių rimties. Iš administracinio pažeidimo medžiagos taip pat matyti, kad E. P. ir S. B. nurodo kažkokias mistines aplinkybes, dėl ko jis tariamai juos užsipuolė, tai dėl kažkokio namo statybų bei standartiškai, kad jis girtas ir t. t. Tariamo administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu pareigūnui surašiusiam nutarimą buvo nurodyta, kad tarp tų įtemtų vielų buvo susipainiojęs kaimynės iš (duomenys neskelbtini) vedžiojamas Jorkšyro terjero veislės šuniukas, kurį pavyko ištraukti nesužalojus. Į tai, kad ją apklaustų, pareigūnų buvo atsakyta, kad tegul tai aiškinasi teismas. ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Tam ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas procesinių veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai. Tačiau jokių procesinių veiksmų nebuvo atlikta. Remiantis aukščiau išdėstytu aiškiai matyti, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracines veiklos skyrius – pateikė atsiliepimą į minėtą skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad S. K. skunde nurodo, kad nepadarė veikos, už kurią buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atvirkščiai, anot jo, tai jis iš E. P. sulaukė lavinos „gražių žodžių“, o po jo apeliavimo į E. P. garbų amžių jo reakcija pasidarė dar aršesnė, todėl jis apsisukęs ir nuėjęs. E. K. skunde nurodė, kad jo teiginius apie tai patvirtina apklaustas asmuo (nenurodyta koks), kuris buvo įvykio vietoje ir kuris nurodė, kad ginčas truko keletą minučių ir vyras su šunimi nuėjo. Šis teiginys nėra teisingas, nes netoliese sustojusiame automobilyje buvęs pilietis. S.V. B. atvyko, kai ginčas tarp vyrų jau vyko. Apie ką ginčijosi vyrai, jis negirdėjo, nes buvo automobilyje. Jo dukra, sėdėjusi keleivio vietoje, bijojo išlipti iš automobilio, nes būtent toje pusėje buvo vyras su šunimi, o šuo lojo. Tik vyrui su šunimi nuėjus, jie išlipo iš automobilio. Byloje esančioje nuotraukoje matyti, kad šuo atsisukęs būtent į automobilio pusę. Tai, kad S. V. B. matė, kad vyras su šunimi nuėjo, niekaip nepatvirtina to, ką sakė S. K. E. P. ar atvirkščiai. Tačiau S. K. skunde nieko nemini apie S. B. parodymus, kuris, buvęs įvykio vietoje nuo pat pradžių ir girdėjęs visą konfliktą, parodė, kad S. K., pareiškęs E. P. pretenziją dėl tvorelės, o šiam atsakius, kad ji netrukdo, iškeikė ne tik E. P., bet ir jį patį įvairiais keiksmažodžiais, nors tarp jo ir S. K. jokios priežasties konfliktui nebuvo. Jis tiesiog stovėjo savo kieme ir E. P. paprašius bandė nufilmuoti konfliktą, bet nepavykus nufilmuoti padarė vieną nuotrauką, kurią ir pateikė. Pažymėtina tai, jog pagal formuojamą teismų praktiką, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (byla Nr. II-50-537/2017). Mano, kad S. K. savo veiksmais viešoje vietoje – gatvėje, sutrikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nes dėl šio įvykio nemalonius išgyvenimus patyrė E. P. ir S. B., o S. B. su dukra negalėjo išlipti iš automobilio dėl konflikto suerzinto ir lojusio S. K. šuns. Skunde nurodoma, kad priimant nutarimą S. K. buvo nurodęs kaimynę, kurios gyvūnas buvo įsipainiojęs į tvorelės vielas, tačiau ji nebuvo apklausta. Šios kaimynės, kuri nebuvo įvykio liudytoja, parodymai negalėjo turėti įtakos sprendžiant jo atsakomybės klausimą, nes jis patrauktas atsakomybėn tik už tai, kad iškeikė E. P. ir S. B.. Nuoroda skunde, kad neatlikti ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyti procesiniai veiksmai, yra nepagrįsta, nes šioje dalyje yra pateiktas sąrašas visų veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti nusižengimą tiriantis pareigūnas, tačiau jis neįpareigoja pareigūno jų visų atlikti. Kokie veiksmai yra būtini, kiekvienu atveju sprendžia tyrimą atliekantis pareigūnams. Šiuo atveju buvo atlikti būtini veiksmai – apklausti visi nustatyti įvykio dalyvavę ar jį matę asmenys. Mano, kad visos bylos aplinkybės buvo išsamiai ir objektyviai ištirtos bei priimtas teisingas ir pagrįstas sprendimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus bei jame nurodytus motyvus ir teismo prašė jo skundą tenkinti.

Liudytojas E. P. parodė, kad pareiškėją žino iš matymo kaip kaimyną, jo vardą ir pavardę - S. K. - sužinojo tik policijos komisariate. 2019 m. vasario 2 d. jis grįžo iš turgaus ir sutiko kaimyną S. B., su juo kalbėjo gatvėje. Prie jų priėjo pareiškėjas su šunimi, didoku, koviniu, be antsnukio, ir pradėjo įžūliai grasinti vartodamas rusišką kriminalinę leksiką, reiškiančią susidorojimą, jei nepašalins vielutės nuo žemės. Konfliktas truko apie 10 minučių. Pareiškėjas buvo galimai girtas, tai sprendžia iš jo išsakytų žodžių ir veiksmų. Netoliese automobilyje buvo asmenys, kurie matė įvykį.

Liudytojas S. B. parodė, kad 2019 m. vasario 2 d. pareiškėjas neblaivus, su šuniu be antsnukio, ėjo pro šalį ir priėjęs prie jų, kalbančiu su kaimynu E. P., juos užsipuolė ir išvadino necenzūriniais žodžiais dėl to, kad jam trukdo viela nutiesta palei žemę, kad jo šuo susižeis. Bandė fotografuoti, dėl to ir jį užsipuolė necenzūriniais žodžiais. E. B. nesikeikė, necenzūrinių žodžių nevartojo. Netoliese mašinoje sėdėjo vyras, jis dėl vykusio konflikto bijojo išlipti iš automobilio, pasibaigus konfliktui išlipo.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu S. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. vasario 2 d. apie 14 val. viešoje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini), prie namo kiemo tvoros garsiai šaukė, iškeikė necenzūriniais žodžiais E. P. ir S. B., tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Tiek savo skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K. ginčija garsiai šaukęs ir keikęsis necenzūriniais žodžiais nutarime nurodytomis aplinkybėmis, nurodo kalbėjęs normaliu tonu. Jo paaiškinimu, ginčo metu iš E. P. gavus laviną „gražių žodžių“, pareiškėjas tik pabandė apeliuoti į jo (E. P.) garbų amžių, o E. P. reakcijai pasidarius dar aštresnei, apsisuko ir nuėjo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Pažymėtina, kad nors viešosios vietos sąvoka įstatymuose nėra pateikta, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Tai gali būti įvairūs susibūrimai, organizuoti sporto, kultūros, komercijos ir kiti renginiai, taip pat veikiančios poilsiavietės; miestų (gyvenviečių) gatvės, šalia jų esantys atviri (neaptverti) kiemai, atviri (nors ir aptverti, tačiau nerakinami) kiemai, į kuriuos galima nekliudomai patekti bet kuriuo paros metu; aikštės, skverai, parkai; kioskai, paviljonai ir kiti objektai, jei į juos patekta tiesiogiai iš viešosios vietos; visuomeninio transporto priemonės, skirtos keleiviams pervežti; kitos viešos žmonių susibūrimo vietos: parduotuvės, turgavietės, teatrų, parodų salės ir kitos vietos jų darbo (lankymo) metu; bendrabučių koridoriai, keleiviniai traukiniai, autobusai, lėktuvai, laivai, prieigos prie vandens telkinių, kiti objektai.

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje liudytojų duotus parodymus, daro išvadą, jog S. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodyta, o skundžiamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje jo atžvilgiu buvo surašytas Institucijai surinkus pakankamai įrodymų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. argumentai, jog jis bendravo normaliu tonu ir nėra jokių jo kaltų tyčinių veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti.

Administracinio teisės pažeidimo nutarime aprašyto pažeidimo faktą ir S. K. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: baigus administracinio nusižengimo tyrimą 2019 m. balandžio 19 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuoti visi esminiai pažeidimo padarymo požymiai; E. P. 2019 m. vasario 2 d. pareiškimas dėl grasinimų susidoroti; Institucijos vyriausiosios patrulės M. K. 2019 m. vasario 4 d. tarnybinis pranešimas; liudytojų E. P. ir S. B. parodymai, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo, kadangi jie yra pakankamai nuoseklūs, praeityje konfliktų tarp pareiškėjo ir jų nebuvo, motyvų iškreipti įvykį, apkalbėti pareiškėją siekiant tyčia jam pakenkti, nenustatyta.

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. K. būdamas viešoje vietoje (prie namo kiemo tvoros) tyčia garsiai šaukė ir iškeikė E. P. ir S. B. necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl šie jo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. balandžio mėn. 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

S. K. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. balandžio mėn. 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 19098444722) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Dainius Ročys