Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-857-513/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-06-15
Bylos Nr.: 2A-857-513/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01577-2013-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas: R. G., G. B., K. R., S. M., V. V., O. B., E. J.
Ieškovas: SB „Tauras“
Trečiasis asmuo: D. V., D. R., H. J., AB „Klaipėdos vanduo“

Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-857-513/2015

Teisėjas Raimondas Dilys Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01577-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.1; 30.9; 121.14; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. birželio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų R. G., G. B. ir K. R. (toliau – apeliantai) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-13 dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SB „Tauras“ ieškinį atsakovams S. M., V. V., O. B., R. G., K. R., E. J., G. B. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys D. V., D. R., H. J., AB „Klaipėdos vanduo“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovų S. M. 250,23 Lt skolos, V. V. 12 794 Lt skolos, O. B. 7 000 Lt skolos, R. G. 13 000 Lt skolos, K. R. 13 000 Lt skolos, E. J. 2 268,98 Lt skolos, G. B. 13 000 Lt skolos, iš kiekvieno atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Argumentavo, jog atsakovams SB „Tauras“ teritorijoje priklauso žemės sklypai. SB „Tauras“ 2007-06-16 visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta bendromis lėšomis įgyvendinti inžinerinių tinklų bendrijoje įrengimą, preliminari statybos kaina buvo numatyta 22 000 Lt vienam žemės sklypui, taip pat nuspręsta, kad sodininkai kas pusmetį turėtų įnešti po 5 000 Lt. Visuotinio susirinkimo 2008-05-31 protokole nurodyta, jog dalis sodo namelių ir gyvenamųjų namų savininkų, neturėdami nutekamųjų vandens susirinkimo sistemų, yra įsirengę vietines nuotekas, iš kurių teršalai patenka į kaimyninius sklypus, kanalizacijos įrenginiai neatitinka reikalavimų, todėl bendrijos narių pakartotiniame 2008-05-31 susirinkime priimtas sprendimas paskelbti konkursą dėl bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo sodų bendrijos teritorijoje, taip pat nuspręsta, jog visi bendrijos nariai turi susimokėti už techninio projekto ir tinklų statybos parengimą 1 000 Lt vienam sklypui. Konkursą laimėjo UAB „Techsis“, su kuria buvo pasirašyta statybos rangos 2009-05-15 sutartis, sutarties kaina 4 184 040 Lt. Bendrijoje yra 365 sklypai, vienam sklypui tenkanti inžinerinių tinklų įrengimo kaina sudarė 11 463 Lt ir bendrijos nariai šią mokėtiną sumą yra nustatę – 12 000 Lt. Atsakovų prievolė finansuoti inžinerinių tinklų įrengimą kilo iš bendrijos narių susirinkimuose priimtų nenuginčytų ir galiojančių sprendimų.

Atsiliepimas

Atsakovė S. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Argumentavo, jog ji nėra bendrijos narė ir nesinaudoja jokiomis bendrijos paslaugomis, keliais ir transporto priemonės neturi, o mokesčius valstybei sutinka mokėti tiesiogiai, o ne bendrijai. Įtaria, kad bendrija neteisingai naudoja surinktas lėšas.

Atsakovas V. V. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Argumentavo, jog bendrijos visuotinių susirinkimų sprendimai yra neteisėti, taip pat neaiškus reikalaujamos priteisti skolos sumos paskirstymas nurodytiems darbams atlikti, ieškovė nepagrindė turėtų išlaidų dėl vykdomo projekto paskirstymo ir jis nėra bendrijos narys.

Atsakovė R. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Argumentavo, jog jos sklype Nr. 15 inžinerinių tinklų įrengimo darbus atliko ne tik UAB „Techsis“, bet ir UAB „Edrija“ pagal sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“ ir inžineriniai tinklai šioje gatvėje yra AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybė. Nesutiko su nustatyta 13 000 Lt įmokų suma už inžinerinių tinklų įrengimą. Nurodė, jog buvo panaudotos ES, valstybės, savivaldybės lėšos, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti ginčo sumų priteisimo.

Atsakovas K. R. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Argumentavo, jog bendrijos visuotinių susirinkimų sprendimai yra neteisėti, taip pat neaiškus ginčo skolos sumos paskirstymas nurodytiems darbams atlikti ir ieškovė nepagrindė turėtų išlaidų dėl vykdomo projekto paskirstymo.

Atsakovė E. J. ir trečiasis asmuo H. J. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės visuotinių susirinkimų sprendimai yra neteisėti, todėl jie neturi pareigos mokėti ginčo skolos, taip pat neaiškus reikalaujamos priteisti skolos sumos paskirstymas nurodytiems darbams atlikti ir ieškovė nepagrindė turėtų išlaidų dėl vykdomo projekto paskirstymo. Reikalaujamą sumą sutiktų mokėti tik tada, jei būtų atlikti visi numatyti darbai.

Atsakovė G. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad ne visus ieškovės nurodytus darbus ginčo laikotarpiu atliko UAB „Techsis“, šiuos darbus taip pat atliko ir UAB „Edrija“ pagal 2010-04-01 rangos sutartį, dalis darbų jos gatvėje buvo finansuota iš ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto bei miesto savivaldybės lėšų. Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai Tauro 13-ojoje g. yra AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybė, todėl ieškovė negali skolos reikalauti iš atsakovės. Teigė nesuprantanti, kodėl kiekvienas bendrijos narys privalo mokėti po 13 000 Lt, ir labai abejoja bendrijos sprendimų, kurių pagrindų reikalaujama skolos, teisėtumu.

Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepimu dėl ieškinio reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad per SB „Tauras“ teritoriją (Tauro 12-oji g., Tauro 13-ojo g.) nutiesti AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teise priklausantys vandentiekio ir nuotekų tinklai, kurių projektas iš dalies buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų. Su rangove UAB „Edrija“ buvo pasirašyta rangos darbų sutartis „Vandentiekio ir ūkio nuotekų tinklo statyba iki Klaipėdos administracinės miesto ribos prijungimui prie miesto tinklų gyvenamųjų namų komplekso „Žaliasis slėnis“ ir dalies namų SB „Tauras“. Darbai pradėti 2010-04-12. AB „Klaipėdos vanduo“ pranešė SB „Tauras“ nariams apie galimybę prisijungti prie nutiestų tinklų ir iki šios dienos prie tinklų yra prisijungę abonentai, kurių adresai Tauro 12-oji g. 4, Tauro 13-oji g. 5, 7, 9, 17. Likusioje SB „Tauras“ teritorijoje tinklų statybą atliko ieškovė, sudariusi sutartį su UAB „Techsis“. Iš trijų darbų etapų šiuo metu įgyvendinti I ir II darbų etapai. AB „Klaipėdos vanduo“ su SB „Tauras“ ir UAB „Techsis“ sudarė 2012-02-17 tinklų priežiūros sutartį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-13 nusprendė priimti dalinį sprendimą. Priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies dėl 268,98 Lt tikslinių įmokų skolos priteisimo iš atsakovės E. J. ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Civilinės bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo atsakovei O. B. dėl 7 000 Lt skolos priteisimo nutraukė. Ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš: atsakovės S. M. 72,47 EUR tikslinių įmokų skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 72,47 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-09-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 226,79 EUR bylinėjimosi išlaidų; atsakovės R. G. 3 765,06 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 765,06 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-02-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 488,61 EUR bylinėjimosi išlaidų; atsakovo K. R. 3 765,06 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 765,06 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-02-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 488,61 EUR (1687,07 Lt) bylinėjimosi išlaidų; atsakovės E. J. 579,24 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 579,24 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-01-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 376,53 EUR bylinėjimosi išlaidų; atsakovės G. B. 3 765,06 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 765,06 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-02-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 490,64 EUR bylinėjimosi išlaidų; atsakovės O. B. 390,86 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei pašto išlaidų iš atsakovų O. B., R. G., K. R., E. J., G. B. po 3,84 EUR, iš atsakovės S. M. priteisė 1,92 EUR. Grąžino ieškovei 48,22 EUR sumokėto žyminio mokesčio dalį. Atnaujino civilinės bylos dalies dėl ieškovės reikalavimo atsakovui V. V., tretiesiems asmenims D. V., AB „Klaipėdos vanduo“ dėl skolos priteisimo nagrinėjimą. Teismas nustatė, kad atsakovei S. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sklypas yra SB „Tauras“ teritorijoje, atsakovė nėra bendrijos narė, atsakovei pateikta 2013-03-12 sąskaita dėl 250,00,23 Lt nustatytų mokesčių sumokėjimo ieškovei (t. 1, b. l. 11–13, 18–21, 38–39); atsakovui V. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), sklypas yra SB „Tauras“ teritorijoje, byloje nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog šis atsakovas yra bendrijos narys (t. 2, b. l. 14–15); atsakovei O. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), sklypas yra SB „Tauras“ teritorijoje, atsakovė yra bendrijos narė (t. 2, b. l. 175–187); atsakovei R. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), sklypas yra SB „Tauras“ teritorijoje, atsakovė yra bendrijos narė (t. 3, b. l. 17, 60–61); atsakovui K. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), sklypas yra SB „Tauras“ teritorijoje, atsakovas yra bendrijos narys (t. 4, b. l. 59–63, 74–89); atsakovei E. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), sklypas yra SB „Tauras“ teritorijoje, atsakovė yra bendrijos narė (t. 4, b. l. 118–119, 158–163, t. 5, b. l. 5–12, 32–36); atsakovei G. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), sklypas yra SB „Tauras“ teritorijoje, atsakovė yra bendrijos narė (t. 5, b. l. 102, 145–148). Nurodė, jog byloje ginčas kilo tarp sodininkų bendrijos ir sodininkų, kurie yra bendrijos nariai ir kurie nėra bendrijos nariai, dėl mokėjimo už inžinerinių tinklų įrengimą. Ieškovė nurodė, kad bendrijos narių susirinkimuose buvo priimti sprendimai dėl inžinerinių tinklų įrengimo bei apmokėjimo, todėl atsakovams atsirado prievolė sumokėti už inžinerinių tinklų įrengimą. Motyvavo, jog Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Būtent sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis SBĮ reglamentuojamų santykių subjektus (LAT 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Todėl visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Įstatymu nustatyta, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (CK 4.76 str.). Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) (LAT 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo mastas priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendro turto duodamomis pajamomis, ar jomis naudotis atsisakė. Tais atvejais, kai infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą turimos nuosavybės naudojimą, naujos infrastruktūros sukūrimas gali būti kvalifikuojamas kaip esamo turto išlaikymas ir išsaugojimas CK 4.76 str. prasme, todėl sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai turi proporcingai prisidėti prie jos įrengimo (LAT 2014-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). SB „Tauras“ narių susirinkime priimti sprendimai yra galiojantys, teisėti, nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, taigi šių susirinkimų metu priimti sprendimai yra pagrįsti bei privalomi visiems sodo sklypų valdytojams nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje. Padarė išvadą, jog esant lėšų trūkumui, neužbaigti visi inžinerinių tinklų įrengimo darbai, t. y. inžinerinių tinklų įrengimas nebaigtas ne dėl ieškovės kaltės. Nustatė, kad 2013-08-28 susirinkimo metu nutarta perleisti už simbolinę kainą nebaigtos statybos inžinerinius tinklus AB „Klaipėdos vanduo“ su sąlyga, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pabaigs inžinerinių tinklų įrengimo III-ąjį etapą ir įrengs I-ojo bei II-ojo etapo įvadus 2014 m. Argumentavo, jog atleidžiant sodininkus, nevykdžiusius bendrijos narių susirinkimo priimtų teisėtų ir galiojančių sprendimų, nuo prievolės mokėti nustatytą įmoką būtų pažeistas pusiausvyros bei sąžiningumo principas, kadangi sąžiningų sodininkų dėka nesąžiningi sodininkai, t. y. nustatyta tvarka ir terminais nevykdantys prievolės, įgytų teisę naudotis naujais bendrosios nuosavybės objektais. Šių išvadų nepaneigia ir nebaigtų įrengti inžinerinių tinklų perdavimas AB „Klaipėdos vanduo“. Įvertinęs tai, kad nėra duomenų, jog atsakovai už inžinerinių tinklų įrengimą yra sumokėję, teismas tenkino ieškovės reikalavimus ir priteisė iš atsakovų – O. B. 7 000 Lt, R. G., K. R., G. B. po 13 000 Lt, E. J. 2 000 Lt skolos už inžinerinių tinklų įrengimą (CPK 178 str., 185 str.). Vadovavosi CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. ir ieškovei iš atsakovų priteisė 5 procentų procesines palūkanas. Spręsdamas šalių byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, argumentavo, jog jokios teisinės reikšmės ginčo atveju neturi tai, jog SB „Tauras“ dirbantys asmenys yra susiję darbo santykiais su kita įmone. Nustatė, kad byloje pateikti duomenys, jog buvo sudarytos teisinių paslaugų, atstovavimo sutartys, už suteiktas teisines paslaugas ieškovė sumokėjo, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų dydžių už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas.

Šalies argumentai

Bendrai pateiktu apeliaciniu skundu apeliantės (atsakovės) R. G. ir G. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-13 dalinio sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovių R. G. ir G. B. priteista po 3 765,06 EUR skolos, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi ir pašto išlaidos ir dėl jų priimti naują sprendimą – SB „Tauras“ ieškinio reikalavimus atmesti. Argumentuoja, jog net jei atsakovės ir sumokėtų įmokas už tinklų įrengimą, jos negalėtų realizuoti savo teisių, kylančių iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-02-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014 išaiškino, kad bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 str.), o naujos inžinerinės infrastruktūros įrengimas, kuri būtina siekiant užtikrinti tinkamą sodininkų nuosavybės naudojimą, vertintinas kaip turto išlaikymas ir išsaugojimas CK 4.76 straipsnio prasme, todėl sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai turi proporcingai prisidėti prie jos įrengimo. Tačiau šioje nutartyje pažymima, kad tam tikrais atvejais, įvertinus siekiamo įgyti naujo objekto paskirtį, savybes, naudojimo būdą ir kt. reikšmingus aspektus, nesant viešojo intereso ir būtinybės, kad tas objektas funkcionuotų pagal savo paskirtį visoje mėgėjų sodo teritorijoje, bendrosios dalinės nuosavybės teise tokį objektą gali įgyti ne visi bendrijos nariai, o tik tuo suinteresuoti. Atitinkamai jiems tektų tokio objekto įgijimo ir išlaikymo išlaidos. Akivaizdu, kad apeliančių atžvilgiu būtent ir susiklostė tokia situacija, nes ieškovės įgyvendintas projektas po 2010 metais atliktos korektūros nebeapėmė visos mėgėjų sodų teritorijos, projekte nenumatyta, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai funkcionuos ir Tauro 13-ojoje gatvėje, todėl konstatuotina, jog apeliantės objektyviai negali būti tokio objekto bendrosios dalinės nuosavybės dalyvėmis ir neprivalo padengti tokio objekto įgijimo (pastatymo) bei išlaikymo išlaidų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovėms atsisakius sumokėti įmokas yra pažeidžiami pusiausvyros ir sąžiningumo principai, kad toks atsakovių elgesys yra nesąžiningas, nes jos nemokamai įgytų teisę naudotis naujais bendrosios nuosavybės objektais. Byloje nustatyta, jog atsakovių galimybė naudotis (nesinaudoti) ieškovės įrengtais tinklais priklauso ne nuo atsakovių valios ir (ar) apsisprendimo, bet nuo pačios ieškovės parengto ir iš dalies realizuoto pakoreguoto tinklų įrengimo projekto, todėl priteisus iš atsakovių lėšas už tinklų, kuriais jos negalės naudotis, įrengimą, yra pažeidžiami teisingumo bei sąžiningumo principai (CK 1.5 str.). Sodininkų bendrijos narių susirinkimuose buvo pasisakoma, jog pareiga mokėti pinigus už tinklų įrengimą yra tiesiogiai siejama su realia galimybe prisijungti prie tinklų ir jais naudotis, todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo 2013-08-06 visuotiniame narių susirinkime priimtu sprendimu atleisti nuo įmokų mokėjimo tuos asmenis, kuriems tinklai įrengti ne už bendrijos narių surinktas lėšas, nes jie, kaip nustatyta bylos duomenimis, prie ieškovės įrengtų tinklų teisėtai prisijungti ir naudotis jais neturi galimybės. UAB „Techsis“ už atliktus darbus sumokėta 3 066 157,14 Lt, už projektavimo darbus UAB „Klaipėdos miestprojektas“ – 60 000 Lt, taigi iš viso į projektą investuota 3 126 157,14 Lt privačių bendrijos narių lėšų. Bendrijos teritorijoje yra 365 atskiri sklypai, todėl darant teorinę prielaidą, jog visi be išimties SB „Tauras“ nariai ir žemės sklypų, kuriuose inžinerinius tinklus įrengė AB „Klaipėdos vanduo“, savininkai ne nariai privalo proporcingai prisidėti prie inžinerinių tinklų įrengimo, tai vienam sklypui tenkanti dalis realiai sudaro ne 13 000 Lt, o tik 8 564,81 Lt, kas atitinka 2 480,54 EUR, todėl priteistina suma (reali skola) negalėjo būti didesnė nei 2 480,54 EUR. Daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas didesnių pinigų sumų, nei buvo realiai išleista, kai projekto realizavimo jau yra atsisakyta (2013-08-28 bendrijos visuotiniame narių susirinkime nuspręsta projekto nebevykdyti bei nebaigtus įrengti inžinerinius tinklus už simbolinę kainą (matyt, už 1 Lt) perduoti AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybėn), yra nepagrįstas, nelogiškas bei prieštarauja prisidėjimo prie bendrosios nuosavybės sukūrimo proporcingumo principui.

Atsakovas K. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-13 dalinio sprendimo dalį, kuria iš atsakovo K. R. ieškovės naudai priteista 3 765,06 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanos nuo priteistos 3 765,06 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-02-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 488,61 EUR bylinėjimosi išlaidų, ir ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas spręsdamas, kad apeliantas turi pareigą mokėti įmoką už inžinerinius tinklus, rėmėsi 2009-09-12 visuotinio pakartotinio susirinkimo protokolu. Tačiau šiuo protokolu ginčo įmokos dydžio ir pareigos mokėti ją klausimas nebuvo sprendžiamas, protokole apie 13 000 Lt sumą kalbama kaip apie jau nustatytą ir patvirtintą, tačiau to nepakanka, kad teismas galėtų konstatuoti apelianto pareigą šią sumą mokėti, jeigu nėra paties sprendimo šią sumą nustatyti, ir todėl nėra galimybės padaryti išvadą, kad toks sprendimas iš viso yra, nustatyti, ar jis galioja, ar įpareigoja apeliantą, ar jis nebuvo ginčijamas ir t. t. Kituose bendrijos visuotinių susirinkimų protokoluose taip pat nėra nė vieno nutarimo, kuriuo būtų nustatyta ginčo 13 000 Lt įmoka. Teigia, jog negali būti pateisinama tokia teismo praktika, kai iš visumos bendraturčių sprendimų padaroma išvada apie tariamai esamą bendraturčių nutarimą nustatyti tam tikras įmokas bendraturčiams, nes nesant konkretaus vienintelio bendraturčių sprendimo užkertamas kelias bendraturčiui tokį sprendimą ginčyti. Šiuo atveju nėra įmanoma įvardyti, kurį konkrečiai sprendimą turėjo ginčyti apeliantas, nes nėra aišku, kokiu konkrečiai sprendimu tokia prievolė atsirado. Mano, kad tik esant konkrečiam sprendimui, kuriame aiškiai įvardyti jo priėmimo motyvai, galima teigti, kad apeliantui buvo nustatyta prievolė ir kad jis jos neginčijo. 2013-08-28 protokolo 8.3 p. nutarta, kad asmenys, turinys žemės sklypą bendrijos teritorijoje ir nepageidaujantys tapti bendrijos nariais, privalo sumokėti bendrijai 13 000 Lt už inžinerinius tinklus, tačiau apeliantas yra bendrijos narys, todėl šis sprendimas jam netaikytinas. Motyvuoja, jog „įstatyme infrastruktūros plėtra eksplicitiškai įtvirtinta kaip viena iš sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymo formų, kurią apima šiame kontekste kitose teisės normose vartojamos sąvokos „bendro turto išlaikymas ir išsaugojimas“ (LR CK 4.76 str.), „bendrojo naudojimo turto valdymas“ (LAT 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013)“. Pažymi, kad bendrijos narių sprendimas įrengti inžinerinius tinklus šiuo atveju, pagal kasacinio teismo praktiką, prilygintinas bendro turto išlaikymui, išsaugojimui ir valdymui. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai (LAT 2003-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003). Sistemiškai vertindamas kasacinio teismo išaiškinimus, daro išvadą, kad bendraturčio pareigą prisidėti prie bendro turto sukūrimo ar kitų išlaidų pirmiausia nulemia išlaidų naudojimo tikslas. Bendraturčio išlaidos turtui išsaugoti ir išlaikyti turi būti protingos ir susietos su tikslu, įpareigojančiu bendraturtį prie šių išlaidų prisidėti. Negalima atsieti bendraturčio pareigos kompensuoti tam tikras su bendru turtu susijusias išlaidas nuo jų panaudojimo tikslo (jei tas tikslas nėra įpareigojantis) ir nuo dydžio (jeigu jų dydis nėra protingas). Viena iš protingų išlaidų sąlygų yra ta, kad išlaidų dydis turi būti nulemtas tikslo, kuriam jos naudojamos ir vien tik dėl kurio bendraturtis turi pareigą prie šių išlaidų prisidėti. Tačiau į šiuos aspektus teismas šiuo atveju neatsižvelgė. Po 2013-08-28 bendrijos sprendimo keičiasi inžinerinių tinklų įrengimui reikalingų lėšų suma. Byloje pateikti dokumentai, jog bendrija faktiškai inžinerinių tinklų įrengimui iki 2013-08-28 sprendimo išleido 3 066 157,14 Lt, t. y. 1 153 582,86 Lt (4 219 740 Lt – 3 066 157,14 Lt) mažiau, nei buvo planuojama. Taigi vienam bendraturčiui tenkanti išlaidų dalis sudaro apytiksliai (atsižvelgiant į neaiškų bendraturčių skaičių) nuo 8 470,05 Lt (3 066 157,14 Lt / 362) iki 8 887,41 Lt (3 066 157,14 Lt / 345). Byloje nėra ginčo, jog 13 000 Lt įmokos suma nebeatitinka realiai numatomų patirti išlaidų, kad ieškovė atsisakė pradinio sprendimo įrengti iš bendraturčių lėšų visus inžinerinius tinklus ir apsiribojo tik tuo, kas jau buvo padaryta 2013-08-28 sprendimo priėmimo metu, perdavė šių darbų užbaigimą atlikti trečiajam asmeniui (AB „Klaipėdos vanduo“) jo paties lėšomis. Argumentuoja, jog: byloje nėra jokio bendraturčių sprendimo, kuriuo būtų svarstyta ir nustatyta 13 000 Lt suma už inžinerinių tinklų įrengimą; 2013-08-06 protokoliniu sprendimu apeliantas, kaip ir kiti Tauro 13-osios gatvės žemės sklypų savininkai, buvo atleistas nuo pareigos mokėti už inžinerinius tinklus po 13 000 Lt ir šis spendimas nėra pakeistas; faktiniai bylos duomenys nepatvirtina reikalaujamos mokėti sumos, reikalaujama suma nėra pagrįsta ne tik bendrijos sprendimu, tačiau jos nepagrindžia ir duomenys apie faktiškai patirtas ir dar numatomas patirti išlaidas, todėl dalis reikalaujamos įmokų sumos neturi visiškai jokio šių lėšų rinkimo tikslo pagrindimo. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas ir sudarantis ieškovei pagrindą nepagrįstai praturtėti apelianto lėšomis.

Nesutinka, kad iš apelianto būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei. Argumentuoja, jog ieškovės pateikta 2013-02-19 sąskaita faktūra Nr. SV49/2013 patvirtina, jog procesinius dokumentus apeliantui ruošė VšĮ „Sprendimai visiems“, o sąskaitą pasirašė šios įmonės direktorė A. M.. 2011-06-18 bendrijos narių susirinkime (protokolo 7 klausimu) buvo nuspręsta patvirtinti bendrijoje teisininko etatą. Ieškovės atstovas posėdžio metu patvirtino, kad iki 2013 metų pirmos pusės bendrijos teisininko pareigas atliko būtent A. M., o 2013-08-28 protokolas patvirtina, jog susirinkime jau dalyvauja bendrijos teisininkas A. M.. Taigi ieškovė, turėdama darbuotoją A. M., kaip teisininkę, šiuo atveju kreipėsi į tos pačios darbuotojos vadovaujamą juridinį asmenį VšĮ „Sprendimai visiems“, prašydama suteikti procesinių dokumentų paruošimo paslaugas. Procesinius dokumentus byloje ruošė tas pats asmuo, dirbantis ieškovės teisininku, tačiau šis asmuo dokumentus ruošė ne kaip ieškovės teisininkas, gaunantis už tai darbo užmokestį ir, kaip minėta, būtent tuo tikslu priimtas į darbą, tačiau kaip kito juridinio asmens darbuotojas. Be to, ieškovės teisininke dirbusi A. M. yra vienintelė VšĮ „Sprendimai visiems“ darbuotoja. Taigi, ieškovės darbuotoja teisininkė vadovauja teisines paslaugas teikiančiai įmonei, kurios paslaugas perka ieškovė. Tokia situacija prieštarauja elementariai logikai. Mano, kad taip ieškovė siekė fiktyviai sukurti bylinėjimosi išlaidas ir taip „drausminti“ nemokančius įmokų bendraturčius. Be to, VšĮ „Sprendimai visiems“ įsteigta prieš pat sudarant teisinių paslaugų sutartį, ši sutartis sudaryta tą pačią dieną, kai įmonėje įsidarbino pirmasis darbuotojas, todėl akivaizdu, kad įmonė įsteigta vien tik šiuo tikslu. Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl naikintina ir ši teismo sprendimo dalis. Prašo priimti pateikiamus su skundu dokumentus apie VšĮ „Sprendimai visiems“ ir juos vertinti spendžiant apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą.

Atsiliepimas

Atsakovai K. R., V. V., tretieji asmenys D. V., D. R. bendru atsiliepimu visiškai sutinka su atsakovių R. G. ir G. B. apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti visiškai.

Ieškovė atsiliepimu su apeliančių R. G. ir G. B. skundu nesutinka. Skundžiamą sprendimą prašo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantės klaidingai įsivaizduoja, jog bendroji dalinė nuosavybė kuriama tik tų sodininkų, kurie realiai naudojasi ta daline nuosavybe, klaidingai interpretuoja dalinės nuosavybės atsiradimo, valdymo pagrindus, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Apeliantams niekas neatėmė teisės aktyviai domėtis apie organizuojamus susirinkimus, priimamus sprendimus, o negalint dalyvauti susirinkime, valią išreikšti iš anksto, kadangi tokią teisę numato Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 9 d., bendrijos narys turi teisę gauti informaciją apie bendrijos veiklą (įstatymo 22 str. 1 d. 5 p.). Taigi, pagal minėtą teisinį reguliavimą, sodininkas privalo atitikti vidutiniškai apdairaus ir atsakingo asmens statusą (bonus pater familias), įtvirtintą teismų praktikoje (pav., LAT 2012-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Šis statusas lemia tai, jog sodininkas, būdamas bendrosios dalinės nuosavybės dalininku ir juridinio asmens dalyviu, privalo domėtis apie sodininkų bendrijoje vykdomus darbus, planuojamus naujus, priimamus sprendimus, dėl jų pasisakyti ir naudotis sukuriamu bendru gėriu. Šios teisės atsisakymas, išreikštas nedalyvavimu sodininkų bendrijos organizuojamuose susirinkimuose, nesidomėjimu apie priimamus sprendimus, bei dėl jų nepasisakymas neatleidžia nuo bendros atsakomybės bei prievolės finansiškai prisidėti prie kuriamų bendrojo naudojimo objektų, kurie juos baigus sukuria bendrojo naudojimo daiktą, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Šiuo konkrečiu atveju atsakovai, gavę įstatymo nustatytą bendrijos narių pritarimą, įgyvendino projektą pagal statybos leidimą Nr. 46/10(1.0)-NS/06 ir tokiu būdu kūrė bendrojo naudojimo daiktą, kuris vėliau tapo bendrosios dalinės nuosavybės objektu, priklausančiu visiems sodininkams. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantai vėliau dėl jų nesidomėjo ir, manydami, jog sprendimai pažeidžia jų teises, neskundė jų teismui pagal CK 1.125 str. 4 d. Mano, jog skundu bandoma išsisukti nuo prievolės sumokėti už inžinerinius tinklus, kurių projekto vykdymas priklauso nuo bendrijoje nuosavybės teisę turinčių savininkų sumokėtų įmokų už šį projektą. Apeliantai visiškai ignoruoja faktą, jog jie yra ir socialinės bendruomenės – sodininkų bendrijos nariai ir ta narystė bei nuosavybė, esanti sodininkų bendrijoje, įpareigoja. Apeliantai nuo sprendimo priėmimo dėl inžinerinių tinklų įrengimo iki civilinės bylos iškėlimo nesistengė sąžiningai vykdyti savo pareigų, tokiu būdu piktnaudžiavo procesine teise teikti apeliacinį skundą, todėl mano, jog, vadovaujantis CPK 95 str., teismas turėtų svarstyti dėl baudos apeliantams skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei atsiliepimo į šį skundą argumentus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.). Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.

Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Apeliantų skundų argumentai dėl skolos, palūkanų nepagrįstumo teisėjų kolegijos vertinami kaip nepagrįsti, todėl atmestini. Byloje nustatyta ir įrodyta, jog prie kiekvieno iš apeliantų valdomų sklypų yra privestos komunikacijos (ginčo įrenginiai), todėl jų nenoras jungtis prie šių komunikacijų ir pan. objektyviai nėra ir negali būti pateisinanti priežastis nemokėti už šių komunikacijų įrengimą mokėtinų įmokų (CPK 185 str.). Be to, apeliantai, ginčydami įmokų dydį, priešieškinio byloje neteikė ir (ar) duomenų, jog ginčijo bendrijos sprendimus, byloje nėra.

Dėl prejudicinę reikšmę byloje turinčių aplinkybių

Prejudicinę reikšmę byloje turi Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-425-123/2013, kurioje 2013-03-22 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimas paliktas nepakeistas. Nurodytoje civilinėje byloje buvo inter alia nustatyta, kad ieškovės SB „Tauras“ 2008-05-31 visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimai, 2009-09-12 visuotinio susirinkimo protokolo nutarimai ir 2011-06-18 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo nutarimai yra teisėti ir apeliantų reikalavimai dėl šių nutarimų pripažinimo negaliojančiais netenkintini.

CPK 182 str. 2 p. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Civilinėje byloje Nr. 2A-425-123/2013 inter alia nustatyta, kad ieškovės SB „Tauras“ 2008-05-31 visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimai, 2009-09-12 visuotinio susirinkimo protokolo nutarimai ir 2011-06-18 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo nutarimai yra teisėti, šie faktai yra prejudiciniai, todėl šioje civilinėje byloje neįrodinėtini. 2009-09-12 įvykusio pakartotinio SB „Tauras“ visuotinio narių susirinkimo metu buvo nutarta, kad „įvadai bus įvesti tik pilnai sumokėjus visą sumą, kurią sudaro 12 000 Lt už tinklus ir 1 000 Lt už projektavimą“.

Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-91/2014 paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-22 nutartį. Šioje nutartyje kasacinis teismas inter alia konstatavo, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 6 str. 1 d. mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Remdamasis šiomis nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu mėgėjų sodininkystės veikla skirta keletui tikslų, kurie ne visi gali būti aktualūs atskiriems asmenims, turintiems sklypus sodų bendrijos teritorijoje, įgyvendinti: vieni jų gali teikti prioritetą žemės ūkio produkcijos auginimui, kiti – apsirūpinimui gyvenamosiomis patalpomis ar aktyviam poilsiui. Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (SBĮ 3 str. 1 d., 7 str. 3 d.). Pabrėžė, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (SBĮ 7 str. 5 d., 22 str. 1 d.). Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Tais atvejais, kai infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą turimos nuosavybės naudojimą, naujos infrastruktūros sukūrimas gali būti kvalifikuojamas kaip esamo turto išlaikymas ir išsaugojimas CK 4.76 str. prasme, todėl sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai turi proporcingai prisidėti prie jos įrengimo. Inžinerinių tinklų įrengimas užtikrina bendruosius ekologijos, aplinkosaugos reikalavimus, taigi reikšmingas ir viešajam interesui užtikrinti.

Apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįsti apeliantų argumentai, jog byloje nėra bendrijos sprendimo, kuriuo atsakovei būtų nustatyta sumokėti ginčo 13 000 Lt dydžio įmoką už inžinerinių tinklų įrengimą. Kiti apeliantų argumentai (dėl įmokos dydžio) vertinami kaip neturintys juridinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuotini. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ginčo rangos darbus planuojama perleisti AB „Klaipėdos vanduo“, per se nepaneigia bendrijos sprendimų dėl ginčo įmokos dydžio sumokėjimo privalomumo ir (ar) nereiškia, kad už likusius atlikti rangos darbus bendrija neturės pareigos atsiskaityti su rangovu ar sumokės mažiau.

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą dalinį sprendimą, jis iš esmės paliekamas nepakeistas, pakeičiant tik jo dalį (prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas per se nėra materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimas) dėl apeliantams priteistų bylinėjimosi išlaidų – šios išlaidos mažintinos nurodytu šioje nutartyje būdu. Naikinti skundžiamo dalinio sprendimo dalis apeliacinių skundų argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose nenukrypo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame daliniame sprendime iš esmės atsakyta į apeliantų argumentus, kad apeliaciniuose skunduose yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantams jas savaip interpretuojant ir naujų įrodymų, kurie iš esmės paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto dalinio sprendimo motyvams, sudarantiems pagrindą ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog apeliantai ginčija ir dalinio sprendimo dalies, kuria iš jų ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumą ir teisėtumą, remdamasi naujausiu kasacinio teismo išaiškinimu dėl tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų (ne) priteisimo CPK 88 str. 1 d. 9 p. prasme (kai teisines paslaugas asmeniui suteikia ne advokatas, advokato padėjėjas, o teisines paslaugas teikianti įmonė), įvertinusi faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti apeliantų skundus iš dalies – panaikinti dalinio sprendimo dalis dėl apeliantams priteistų bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovė apskaičiavo ir kurias teismas priteisė kaip išlaidas, ieškovės patirtas sumokant už teisines paslaugas VšĮ „Sprendimai visiems“ ir IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ (už ieškinio ir jo patikslinimo) parengimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 konstatavo, jog „Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos. Šios situacijos kitaip neleidžia vertinti kasatorės nurodomi argumentai, kad jai pagal pavedimą civiliniame procese atstovavusi teisinių paslaugų įmonė veikia teisėtai, jos su šia įmone sudaryta sutartis neprieštarauja įstatymams, todėl jos patirtos išlaidos, kurias ji sumokėjo bendrovei už atstovavimą teisme, turi būti pripažintos kitomis būtinomis, pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir kadangi teismas priėmė jai palankų sprendimą, jos turi būti priteistos iš atsakovo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. V. v. J. B.–R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-104/2009). O atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl minėti kasatorės argumentai dėl CKP 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo jos patirtoms išlaidoms nepagrįsti.“

Atsižvelgdama į išsamiai ir aiškiai išdėstytą teisinį reguliavimą, įvertinusi tai, jog pirmosios instancijos teismas ieškovei iš:

- atsakovės R. G. priteisė 488,61 EUR (1 687,07 Lt) bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 1 000 Lt (289,62 EUR) yra ieškovės VšĮ „Sprendimai visiems“ už ieškinio parengimą sumokėta pinigų suma, o 28,57 Lt (8,27 EUR) yra ieškovės IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ už patikslinto ieškinio parengimą sumokėta pinigų sumos dalis (iš viso mokėjo 200 Lt; atsakovų – 7; 200 : 7 = 28,57) (t. 3, b. l. 58–59, 62–63, t. 7, 135, 136, 137);

- iš atsakovės G. B. priteisė 490,64 EUR (1 694,07 Lt) bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 1 000 Lt (289,62 EUR) yra ieškovės VšĮ „Sprendimai visiems“ už ieškinio parengimą sumokėta pinigų suma, o 28,57 Lt (8,27 EUR) yra ieškovės IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ už patikslinto ieškinio parengimą sumokėta pinigų sumos dalis (t. 5, b. l. 143–144, 149–150, t. 7, 135, 136, 137);

- iš atsakovo K. R. priteisė 488,61 EUR (1687,07 Lt) bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 1 000 Lt (289,62 EUR) yra ieškovės VšĮ „Sprendimai visiems“ už ieškinio parengimą sumokėta pinigų suma, o 28,57 Lt (8,27 EUR) yra ieškovės IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ už patikslinto ieškinio parengimą sumokėta pinigų sumos dalis (t. 4, b. l. 57–58, 64–65, t. 7, 135, 136, 137);

Motyvuojamoji dalis

teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno apelianto priteisimo – sumažinti priteistų iš jų bylinėjimosi išlaidų dydžius sumų, išmokėtų VšĮ „Sprendimai visiems“ ir IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“, dalimis, nes atsakovai šių išlaidų dalį atlyginti ieškovei neprivalo, o išlaidos, sumokėtos advokatui už atstovavimą, yra priteistos pagrįstai.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. iš apeliantų teisėtai ir pagrįstai priteistos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas iš jų sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 d.).

2015-02-17 nutartimi atsakovui K. R. atidėtas 88 EUR dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant byloje apeliacinį skundą (t. 8, b. l. 64–65). Šis apeliantas paduodamas skundą už jį sumokėjo 25 EUR žyminį mokestį (t. 8, b. l. 54). Nustatyta, kad šio apelianto skundas tenkintas 17,43 proc., taigi atlikus skaičiavimus (pagal matematines proporcijas tarp tenkintų ir atmestų reikalavimų), iš apelianto valstybei priteistinas 20 EUR žyminis mokestis, o iš ieškovės valstybei – 68 EUR žyminio mokesčio dalis (CPK 93 str. 2 d.).

Atsakovės G. B. ir R. G. paduodamos skundą už jį sumokėjo po 113 EUR žyminio mokesčio, iš viso – 226 EUR, o savo atstovui advokatui R. P. – po 120 EUR už skundo parengimą, iš viso – 240 EUR (t. 8, b. l. 31, 32, 33, 34,35, 36).

Nustatyta, kad apeliantės R. G. skundas tenkintas 17,43 proc., ji apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 233 EUR bylinėjimosi išlaidų, todėl jai iš ieškovės priteistina 40,61 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nustatyta, kad apeliantės G. B. skundas tenkintas 17,36 proc., ji apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 233 EUR bylinėjimosi išlaidų, todėl jai iš ieškovės priteistina 40,44 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, jog ieškovei atsiliepimą į apeliančių skundą rengė minėta IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“, kuriai už tai sumokėjo 200 EUR (t. 8, b. l. 89). Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį tokio pobūdžio paslaugų aiškinimą ir vertinimą, faktinius bylos duomenis, spręstina, jog nėra juridinio pagrindo šias išlaidas (ar jų dalį) ieškovei priteisti iš apeliantų (ar kurio iš jų) (CPK 4 str., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovų R. G., G. B. ir K. R. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. dalinį sprendimą pakeisti, pakeičiant jo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš apeliantų priteisimo, ir šią dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „Tauras“ iš:

2. Atsakovės R. G. 3 765,06 EUR (13 000 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 765,06 EUR (13 000 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-02-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 170,42 EUR (588,43 Lt) bylinėjimosi išlaidų;

3. Atsakovo K. R. 3 765,06 EUR (13 000 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 765,06 EUR (13 000 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-02-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 170,42 EUR (588,43 Lt) bylinėjimosi išlaidų;

5. Atsakovės G. B. 3 765,06 EUR (13 000 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 765,06 EUR (13 000 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y . nuo 2013-02-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 170,42 EUR (588,43 Lt) bylinėjimosi išlaidų;“

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. dalinio sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės SB „Tauras“ atsakovei R. G. 40,61 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės SB „Tauras“ atsakovei G. B. 40,44 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės SB „Tauras“ 68 EUR žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš atsakovo K. R. 20 EUR žyminį mokestį valstybei.

Kolegijos pirmininkė Irma ČuchrajKolegijos teisėjos Erika MisiūnienėVirginija Nijolė Griškevičienė