Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI2-3045-583/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-05-04
Bylos Nr.: eI2-3045-583/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00151-2020-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Remigijus Arminas (pirm.)
Pareiškėjas: A. Ž.
Atsakovas: Palangos miesto savivaldybė

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala
20.2.3.2Neturtinė žala
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI2-3045-583/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00151-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 4 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2020 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybei, atstovaujamai Palangos miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), priteisti 716,25 Eur turtinės žalos, 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. birželio 12 d. Administracijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-172-2018 (ROIK: 17070864503) (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjas A. Ž. buvo pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir paskirta 80 Eur baudą už tai, kad 2017 m. balandžio 13 d. 13.17 val., jam būnant UAB „Jūros smeltė“ direktoriumi, neužtikrino, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje pastatyti 12 laikinų statinių (kioskų) būtų pastatyti suderinus nustatyta tvarka Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje jų projektą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą, tuo pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T2-31 1 punktu patvirtintų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 7, 7.5, 26 ir 26.6 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai įsiteisėjusiu 2018 m. spalio 16 d. sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-315-549/2018 Administracijos nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai sprendimą motyvavo tuo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2016 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016 konstatavo, jog UAB „Jūros smeltė“ priklausantys kioskai, esantys žemėse sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra nekilnojamieji daiktai, atitinka prekybos įrenginių požymius, jų atžvilgiu nei Statybos įstatymas, nei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatos nėra taikomos, todėl jiems nereikalingas supaprastintas statybos projektas. Taip pat Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1933-243/2015 yra konstatuota, jog kioskų projektai „Prekyvietė 1“ ir „Prekyvietė 2“ yra suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu.

Plungės apylinkės teismas sprendime taip pat konstatavo, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, prisiėmė pareigą įrodyti, jog apkaltintojo asmens veikoje yra visi būtini administracinio nusižengimo sudėties elementai, tačiau teismas įvertinęs įrodymų ir aplinkybių visumą, konstatavo, kad atsakovė šios savo pareigos tinkamai neįvykdė – byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių asmens kaltę. Taip pat teismas vertino, kad apskritai atsakovė šioje byloje elgėsi pasyviai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė, kas rodo visišką abejingumą pareigai apginti savo kaip kaltintojo poziciją ir imtis priemonių pašalinti visas abejones administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kalte.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Administracija neobjektyviai, neteisėtai ir nepagrįstai pradėdama administracinę teiseną, surašydama administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, kuris teismo buvo panaikintas, padarė neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė pareiškėjui žalos ir ją privalo atlyginti. ANK nuostatuose yra numatyta, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Administracijai turėjo būti žinomas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendime minėtų įsiteisėjusių Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimų turinys, tačiau Administracijos pareigūnai juos ignoravo, sąmoningai piktnaudžiavo administracinės procedūros teise, demonstravo galią ir siekė patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn nesant tam teisėto pagrindo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo nuomone, administracinio nusižengimo byloje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Administracija administracinės teisenos iniciavimu, administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo surašymu iš esmės siekė sudaryti nepatogumų pareiškėjui, priversti jį gintis nuo kaltinimo, kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, patirti bylinėjimosi išlaidų teisinei gynybai, kurios administracinio nusižengimo byloje nepriteisiamos, patirti nepatogumų ir pergyvenimų, o vėliau – bylą nagrinėjant teisme aktyviai nebepalaikė savo kaltinimo, elgėsi apatiškai ir pasyviai, nes akivaizdžiai suprato, jog pagal įsiteisėjusius Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. birželio 3 d. sprendimus, administracinis nusižengimas nėra padarytas.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas prašo priteisti jo turėtas advokato išlaidas. Pareiškėjas už skundo dėl Nutarimo panaikinimo parengimą ir dalyvavimą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-315-549/2018 patyrė 716,25 Eur advokato išlaidų. Šios advokato išlaidos kaip turtinė žala susijusios su teisinių paslaugų teikimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-315-549/2018, pagal savo pobūdį tiesiogiai susijusios su aptartais Administracijos neteisėtais veiksmais, nes jeigu nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teismui ANK numatyta tvarka, ginti savo teises teismo posėdyje ir patirti su tuo susijusias išlaidas.

Taip pat pareiškėjas dėl Administracijos neteisėtų veiksmų patyrė 150 Eur neturtinės žalos. Pareiškėjas pažymi, jog Administracijos neteisėti veiksmai jam sukėlė išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, pasityčiojimą iš savivaldybės institucijos pusės, nes pareiškėjas, esant įsiteisėjusiems Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimams tuo pačiu ginčo klausimu, patyrė diskomfortą, stiprius neigiamus išgyvenimus, kuriuos sukėlė Administracijos nenoras vadovautis privalomais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, vėl buvo priverstas įrodinėti savo nekaltumą, kreiptis teisinės pagalbos ir patirti bylinėjimosi išlaidų savo teisių gynybai. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas serga arterinės hipertenzijos II laipsnio liga, o Administracijos neteisėti veiksmai sukėlė nervinę įtampą, dėl ko jis patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, jam pasikartojo sveikatos (širdies) sutrikimai ir nors tuo konkrečiu atveju nesikreipė į gydymo įstaigą, tačiau gėrė anksčiau gydytojo paskirtus vaistus nuo hipertenzijos ir padidėjusio arterinio kraujo spaudimo.

Atsiliepimas

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės atstovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Administracija pažymi, jog administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio nusižengimo bylos nutraukimo aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus tarnautojai, atlikdami veiksmus administracinio nusižengimo byloje veikė šališkai ar apribojo esmines pareiškėjo teises. Skundo teiginiai, jog Administracijos darbuotojai ne pirmą kartą pareiškėjo ar jo vadovaujamos įmonės atžvilgiu elgiasi neteisėtai ir sąmoningai siekia sudaryti nepatogumus yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomone, neparemta jokiais objektyviais įrodymais.

Remiantis administracinių teismų praktika, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas gali būti atlyginamos tik tos išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teismo yra ir turi būti atlyginamos, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai sumokėtos sumos neatitinka pagrįstumo, teisingumo ir protingumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia.

Administracijos nuomone prašomos priteisti turtinės žalos dydžio apskaičiavimas nėra detalus bei išsamus. 716,25 Eur nesudėtingoje administracinio nusižengimo byloje yra neprotingai didelės bylinėjimosi išlaidos. Išnagrinėta administracinio nusižengimo byla iš pareiškėjo atstovės nepareikalavo specifinių teisinių ar kitų žinių, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, byla yra nedidelės apimties bei išnagrinėta iš esmės per vieną teismo posėdį. Taip pat pareiškėjas skunde tik deklaratyviai, nesant jokių objektyvių duomenų, nurodo, kad patyrė 150 Eur dydžio neturtinę žalą. Kaip minima skunde arterinės hipertenzijos II laipsnio diagnozė pareiškėjui nustatyta dar 2017 m. lapkričio 23 d., tačiau jokių duomenų apie pakartotinį kreipimąsi į gydymo įstaigas dėl nervinės įtampos ar kitokių neigiamų išgyvenimų ryšium su pradėta administracinio nusižengimo teisena nėra. Pabrėžia, jog vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Administracija laikosi pozicijos, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos visos sąlygos būtinos kilti valdžios institucijos civilinei atsakomybei, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. Ž. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, jo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų veiksmų. Pareiškėjas skunde prašo iš Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, priteisti 716,25 Eur turtinės žalos bei 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Žala, kilusi dėl neteisėtų valdžios institucijų pareigūnų veiksmų, atlyginama remiantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepasydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje (Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas). Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistas 2018 m. balandžio 25 d. pareiškėjo atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-25-ANR_P-269-2018. Administracinio nusižengimo protokole teigiama, kad pareiškėjas, būdamas UAB „Jūros smeltė“ direktoriumi, neužtikrino, jog jo vadovaudamos įmonės išnuomotame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, pastatyti dvylika laikinų statinių (kioskų) būtu pastatyti suderinus nustatyta tvarka Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje jų projektą ir gavus statybą leidžianti dokumentą. Pareiškėjas, pastatydamas be Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus suderinto projekto laikinus statinius išsinuomotame valstybinės žemės sklype pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-31 „Dėl Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.5 ir 26.6 punktų reikalavimus. Taisyklių 7.5 punktas numato, jog asmenys privalo lauko prekybos statinio ar įrangos projektą suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, sukomplektuoti ir pastatyti plane nurodytoje vietoje, įrengti šiukšliadėžes, palaikyti švarą ir tvarką. Prekybos ar paslaugų laikinus įrenginius (statinius) privačioje teritorijoje prie Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų kelių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, aikščių statyti ne arčiau kaip 1,5 m atstumu nuo Savivaldybės statinio. Baigus veiklą arba pasibaigus suderinimo terminui, lauko prekybos statinį ar įrangą likviduoti per 3 darbo dienas. Likvidavus statinį ar įrangą, sutvarkyti aplinką, atnaujinti dangą (jei buvo sugadinta), atželdinti žaliuosius plotus. Asmenims draudžiama statyti ir įrengti laikinus nesudėtingus statinius ar įrenginius, pramoginius įrenginius neturint nustatyta tvarka suderinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento (Taisyklių 26.6 punktas). Minėto protokolo pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.

Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas 2018 m. birželio 12 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė Nutarimą. Nutarime konstatuojama, kad pareiškėjas savo veiksmais įvykdė administracinį nusižengimą, reglamentuotą ANK 366 straipsnio 1 dalyje ir nutariama pareiškėjui skirti administracinio poveikio priemonę – 80 Eur dydžio baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas nesutikdamas su Nutarimu 2018 m. rugpjūčio 14 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Administracijos 2018 m. birželio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-172-2018 ir jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Minėto skundo pagrindu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose buvo pradėta administracinio nusižengimo byla Nr. II-315-549/2018. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai išnagrinėję pareiškėjo skundą 2018 m. spalio 16 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė skundą tenkinti – panaikino Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį nutraukė. Bendrosios kompetencijos teismo nutarime teigiama, kad pareiškėjas viso kilusio ginčo metu laikėsi pozicijos, jog UAB „Jūros smeltė“ išsinuomotame žemės sklype dvylika kioskų yra pastatyti teisėtai, laikantis visų teisės aktų reikalavimų, o Administracija nepaneigė byloje kilusių abejonių dėl pareiškėjo kaltės. Konstatuojama, jog ANK 366 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, todėl veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutarime pažymima, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016 yra konstatavęs, kad UAB „Jūros smeltė“ priklausantys ginčo prekybos kioskai nėra nekilnojamieji daiktai, atitinka prekybos įrenginių požymius, jų atžvilgiu nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantis dokumentai“ nuostatos nėra taikomos, todėl Administracija nepagrįstai reikalauja pateikti supaprastiną statybos projektą ir rašytinį Kultūros paveldo departamento pritarimą dėl to, kad jie pastatyti kultūros paveldo objekto teritorijoje. Taip pat Klaipėdos apygardos administracinis teismas minėtu sprendimu įpareigojo Administraciją tenkinti UAB „Jūros smeltė“ prašymą išduoti leidimą prekiauti ar teikti paslaugas viešoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Kitame Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1933-243/2015, konstatuota, jog Administracija su UAB „Jūros smeltė“ 2015 m. gegužės 22 d. prašymu išduoti leidimus prekybai iš aštuonių kioskų yra gavusi visą reikšmingą medžiagą, įskaitant ir kioskų projektus „Prekyvietė I“ ir „Prekyvietė II“, kurie suderinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu bei Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi, o Administracijos reikalavimas pateikti kioskų kaip I grupės nesudėtingo statinio (kiosko) projektą statybai, yra nepagrįstas.

Įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Administracijos 2018 m. birželio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-172-2018 panaikino, nustačius jog pareiškėjo veikoje administracinio nusižengimo požymių nebuvo.

Dėl Administracijos veiksmų teisėtumo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1446-624/2015 ir kt.).

Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-1560/2013; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019).

Tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, jog valstybės (tarnautojų) neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019).

Žemesnės instancijos teismas

ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 82 punktu dėl ANK 366 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų bylos teisiną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo savivaldybių administracijos. ANK 590 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 590 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Šio kodekso 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys.

Vadovaujantis ANK 614, 615 straipsniu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka priskirta nagrinėti institucijai, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, šiuo atveju t. y. Administracija. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 618 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: 1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; 2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; 3) atlikti parodymą atpažinti; 4) atlikti akistatas; 5) atlikti parodymų patikrinimą vietoje; 6) atlikti eksperimentą; 7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; 8) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; 9) gauti specialisto paaiškinimus; 10) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; 11) kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais; elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma; elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kaip ir anksčiau minėta, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. spalio 16 d. nutarime rėmėsi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-1933-243/2015 bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendime nurodė, kad UAB „Jūros smeltė“ žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, esančių kioskų projektai „Prekyvietė I“ ir „Prekyvietė“ II“ yra suderinti tiek su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu, tiek su Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendime konstatavo, kad UAB „Jūros smeltė“ išsinuomotame valstybinės žemės sklype stovintis kioskai atitinka prekybos įrenginių požymius, jų atžvilgiu nei Statybos įstatymo nei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatos nėra taikomos, kadangi ginčo objektai teisės aktų prasme nėra laikytinas statiniais, todėl Administracija nepagrįstai iš UAB „Jūros smeltė“ reikalavo kartu su prašymu dėl leidimo prekybai pateikti supaprastiną statybos projektą ir rašytinį Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pritarimą dėl to, kad jie pastatyti kultūros paveldo objekto teritorijoje. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog Nutarime esantys teiginiai, kad pareiškėjo vadovaudamos įmonės išsinuomotame žemės sklype esantys kioskai yra pastatyti nesuderinus jų projekto su Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi bei neturint statybą leidžiančio dokumento yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu įpareigojo Administraciją tenkinti UAB „Jūros smeltė“ prašymą ir išduoti leidimą prekiauti ar teikti paslaugas viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog Administracija vykdydama minėtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą 2017 m. gruodžio 6 d. išdavė pareiškėjo vadovaujamai bendrovei aštuonis leidimus prekiauti iš laikinų prekybos įrenginių.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. birželio 3 d. sprendimai yra įsiteisėję, bylose Administracija buvo proceso šalis. Vadovaujantis anksčiau nurodytu darytina išvada, jog Administracijai ir jos valstybės tarnautojams buvo žinomos aplinkybės, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendimuose konstatavo, kad žemės sklype pastatyti kioskai yra suderinti su Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi ir jiems statyti nėra būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat buvo žinoma, kad UAB „Jūros smeltė“ buvo išduoti leidimai prekiauti iš laikinų prekybos įrenginių, tačiau Administracijos valstybės tarnautojai vis tiek priėmė sprendimą pareiškėjo atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl Taisyklių 7.5 ir 26.6 punkto reikalavimų pažeidimo. Paminėtina, jog Administracija pareiškėjo skundo bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjimo metu elgėsi pasyviai – nepateikė atsiliepimo į skundą, atstovas neatvyko į teismo posėdį ir t. t. Toks Administracijos abejingumas leidžia daryti išvadą, kad jai buvo žinoma, jog Administracijos Viešosios tvarkos pareigūnai neatliko išsamaus bei nešališko visų administracinio nusižengimo bylos aplinkybių įvertinimo ir pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų.

Vadovaujantis anksčiau nurodytų aplinkybių bei teisinio reguliavimo visuma konstatuotina, kad Palangos miesto savivaldybės administracija neveikė taip kaip pagal įstatymus turėjo veikti ši institucija bei jos tarnautojai, todėl laikytina, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumas yra įrodytas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

Pareiškėjos teismo prašo iš Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, priteisti 716,25 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad dėl neteisėtų Administracijos tarnautojų veiksmų turėjo savo nekaltumą įrodinėti apylinkės teisme, jam buvo reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba ir jis teismo posėdžius vedė per atstovą advokatę J. J.. Dėl šių priežasčių patyrė 716,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apylinkės teisme.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atstovavimo išlaidų atlyginimas administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra nustatytas, nors ANK yra nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka“. Esant šioms aplinkybėms asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala, atlygintina pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-261/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartį Nr. A-631-756/2016; 2018 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5215-261/2017 ir kt.).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vertintina, kad bendrausią prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš byloje pateiktų įrodymų turi būti aišku, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai, įmanoma nustatyti tokios žalos dydį.

Kaip jau minėta, pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 716,25 Eur išlaidomis už advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su anksčiau nurodytais neteisėtais Administracijos veiksmais, nes jei nebūtu priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtu kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Įvertinus minėtas aplinkybės darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšis tarp skunde nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų nuostolių nagrinėjant bylą apylinkės teisme.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėjas patirtą turtinę žalą grindžia 2018 m. sausio 4 d. atstovavimo sutartimi, 2018 m. spalio 3 d. teisinių paslaugų detalizacija administracinio nusižengimo byloje Nr. II-315-549/2018 ir 2018 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 44. Minėti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas advokatei J. J. sumokėjo 641,25 Eur už skundo dėl Nutarimo panaikinimo parengimą ir 75 Eur už advokatės dalyvavimą 2018 m. rugsėjo 27 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose vykusiame posėdyje.

Žemesnės instancijos teismas

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-315-549/2018 esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo skundas bendrosios kompetencijos teismui pateiktas 2018 m. rugpjūčio 14 d. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2018 m. I ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 895,2 Eur.

Už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio parengimą maksimalus priteistinas užmokesčio dydis – 2,5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už skundo parengimą siekia 2238,00 Eur (895,2 * 2,5). Kaip ir anksčiau minėta pareiškėjas už skundo bendrosios kompetencijos teismui parengimą advokatei sumokėjo 641,25 Eur t. y. ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio.

Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas). Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už atstovavimo teisme valandą siekia 89,52 Eur (895,2 * 0,1). Analizuojant Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. informacinę pažymą nustatyta, kad advokatė pareiškėjo interesus teismo posėdyje atstovavo nuo 09.50 val. iki 10.12 val. (22 min). Pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala siekia 75,00 Eur, ši suma neviršija Rekomendacijų 8,19 punkte reglamentuoto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio

Vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, jog pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos dydis atitinka Rekomendacijose keliamus reikalavimus, todėl šioje apimtyje pareiškėjo skundas tenkintinas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metines palūkanos (2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena. Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2020 m. vasario 14 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Pareiškėjas skunde taip pat prašo iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos priteisti 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, jog dėl neteisėtų Administracijos veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, sukrėtimą, diskomfortą, pasityčiojimą, sutriko sveikata. Akcentuoja, kad serga pirmine arterine hipertenzija II laipsnio, o vienas iš šios ligos rizikos veiksnių – nuolatinė nervinė įtampa.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.)

Be to, būtina pabrėžti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Įvertinus pareiškėjo skundo turinį darytina išvada, jog jis jame plačiau nepasisakė, kaip neteisėti Administracijos tarnautojų veiksmai lėmė prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimą bei jos dydį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai nustatyti dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, nėra jokių duomenų, kad po patraukimo administracinėn atsakomybėn pareiškėjas kreipėsi į gydymo įstaigas dėl savijautos suprastėjimo.

Taip pat nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad Administracijos valstybės tarnautojai sąmoningai siekė pažeisti pareiškėjo orumą, sukelti jam neigiamus išgyvenimus, sutrikdyti sveikata, todėl atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes nėra teisinio pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl Administracijos neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 375,00 Eur. Patirtos išlaidos yra grindžiamos 2020 m. kovo 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20-018 bei 2020 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymu. Nurodyti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas advokatei J. J. už skundo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo parengimą sumokėjo 375,00 Eur.

Kaip ir anksčiau minėta Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Skundas teismui pateiktas 2020 m. vasario 7 d. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1317,6 Eur, todėl maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už skundo parengimą siekia 3294,00 Eur (1317,6 * 2,5). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, kad prašoma priteisti suma už skundo parengimą yra mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skundą tenkinus iš dalies, nuosekliai laikomasi taisyklės, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d.. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012, 2015 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-697-756/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad analogiško turinio norma yra įtvirtina ir CPK 93 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi skundas patenkintas iš dalies, vertintina, jog patenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 procentų skundo reikalavimų, todėl laikytina, kad pareiškėjas įgijo teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą patenkintų skundo reikalavimų dalyje. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis pareiškėjo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies ir A. Ž. iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, priteistina 187,5 Eur (375 : ½) bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. Ž. iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, 716,25 Eur turtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjui A. Ž. iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, 187,5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas