Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2013-06-21 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. – 3 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 60 valandų; 2013-10-15 bausmę atliko, išregistruotas iš probacijos tarnybos registro; 2014-04-01 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d., 64¹ str. – laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, iki 2014-06-25 atlyginti nukentėjusiam padaryta 500 Lt turtinę žalą; 2014-07-30 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; 2014-11-04 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs arešto bausmę; 2015-09-22 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 165 str. 1 d., 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., 165 str. 1 d., 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 165 str. 1 d., 140 str. 1 d., 63 str. – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėn., vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn.;

kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2015-05-30 apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), miestelio parke, viešoje vietoje konflikto metu keturis kartus kumščiu trenkė į veidą R. P., padarydamas nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimą kaktoje, t. y. sužalojimus, sukėlusius R. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nesunkiai sužalojo žmogų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013, 2K-258-699/2015). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (nepilnamečių, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių, ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013 ir kt.). Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013 ir kt.). Kita vertus, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada ir ne visais atvejais paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, jeigu kaltininkas asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešąją vietą ar būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010, 2K-281/2013, 2K-367/2013 ir kt.).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad A. P. 2015 m. gegužės 30 d. apie 1.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), miesto parko lauko estradoje, penkių asmenų (K. L., D. M., R. Š., J. P., V. R.) akivaizdoje, kai vienas iš jų (K. L.) buvo nepilnametis, nukentėjusiajam R. P. keturis kartus sudavė kumščiu į veidą, dėl ko, liudytojai drauge leidę laiką pasijuto nesaugiai, išsiskirstė – G. Š. su V. R. išėjo iš parko, nepilnametis K. L. išsigandęs pabėgo.

Taigi, A. P. viešoje vietoje atlikti veiksmai – fizinio smurto panaudojimas, pripažintini įžūliu elgesiu, demonstruojančiu nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kad fizinis smurtas buvo panaudotas liudytojų, iš kurių vienas nepilnametis, akivaizdoje, kurie leidę laiką drauge po smūgių sudavimo pasijuto nesaugiai ir išsiskirstė – G. Š. su V. R. išėjo iš parko, nepilnametis K. L. išsigandęs pabėgo, konstatuotina, kad dėl minėtų kaltinamojo A. P. veiksmų kilo LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kaltinamasis A. P. nurodė, kad fizinį smurtą prieš R. P. panaudojo, nes gynė V. R. nuo R. P. veiksmų. Kaltinamasis paaiškino, o liudytojai V. R., D. M., R. Š., J. P. patvirtino, kad R. P. pradėjo rankomis liesti V. R. ir jai jį atstūmus, R. P. suėmė V. R. plaukus ir juos tempė. Tuomet A. P. R. P. apsikabino ir pasakė „raminkis“, „einame išgerti alaus“, bet R. P. jam trenkė į veidą, dėl ko jis jam sudavė du smūgius, nuo kurių R. P. nugriuvo ant žemės. R. P. atsistojo ir bandė dar kartą trenkti A. P., tačiau nepataikė, tuomet A. P. jam trenkė du kartus į veidą, nuo ko R. P. prarado sąmonę. Nukentėjusysis faktines aplinkybes, kad lietė V. R., tempė ją už plaukų, neigia, tačiau teismas remiasi nuosekliais ir vienas kitam neprieštaraujančiais liudytojų parodymais, o nukentėjusiojo parodymus šiuo aspektu vertina kritiškai, kaip siekį neatskleisti visų jam galimai nepalankių įvykio aplinkybių, taip pat atsižvelgia į nukentėjusiojo neblaivumą įvykio metu (1,82 prom.). LR BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas LR BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančio jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau akivaizdžiai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012).

Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas.

Modeliuojant įvykio situaciją pagal kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus matyti, kad R. P. įvykio metu lietė V. R., tempė ją už plaukų, tačiau į tai sureagavus A. P. ir jam priėjus prie R. P., jį apkabinus, raminant jį žodžiais, R. P. pavojingo kėsinimosi V. R. atžvilgiu atsisakė, tačiau kumščiu į veidą trenkė A. P.. Taigi, nagrinėjamu atveju matyti, kad V. R. atžvilgiu pavojingas kėsinimasis buvo atremtas ir pasibaigęs, todėl A. P. nebuvo reikalo V. R. ginti naudojant fizinį smurtą prieš R. P., tačiau R. P. sudavus smūgį A. P., spręstina, ar A. P. veiksmai gali būti laikomi savigyna. Minėta, kad kėsinimasis nuo kurio galima gintis turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Byloje nustatyta, kad R. P. trenkė A. P. į veidą, dėl ko A. P. R. P. sudavė du smūgius į veidą, nuo kurių R. P. nugriuvo ant žemės. R. P. atsistojus, jis bandė dar kartą trenkti A. P., tačiau nepataikė, tuomet A. P. jam trenkė dar du kartus į veidą, nuo ko R. P. prarado sąmonę.

Teismo nuomone, nors ir įvykio metu galimai buvo susidariusi konfliktinė situacija, tačiau R. P. kėsinimasis į A. P. nebuvo tokio pavojingumo, nuo kurio A. P. būtų turėjęs gintis, suduodamas nukentėjusiajam į veidą keturis smūgius ir sukeldamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. įvykio metu buvo neblaivus, sunkiai orientavosi, pirmasis netikėtas jo smūgis A. P. žalos nepadarė, antras bandymas trenkti A. P. nepavyko. Taigi, vertinant įvykio mechanizmą, R. P. ir A. P. jėgų santykį, akivaizdžiai matyti A. P. pranašumas, todėl jo veiksmai laikytini puolamaisiais, o ne būtinąja gintimi. Nesant būtinosios ginties situacijos, nėra teisinės galimybės individualizuojant kaltinamajam bausmę pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktuose numatytų aplinkybių.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis LR BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis. Teismo vertinimu, A. P. veikė neapibrėžta tyčia, t. y. suprato, jog suduodamas smūgius į veido sritį, kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad gali kilti bet kokio pavojingumo nukentėjusiojo sveikatai padariniai, tačiau jų nekonkretizavo, o tai reiškia, kad jį tenkino bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Dėl šios priežasties kaltininkas atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. 2015 m. birželio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad įvykio metu nukentėjusiajam R. P. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimas kaktoje. R. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Byloje nenustatyta, kad A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą būtų padaręs dėl chuliganiškų paskatų, todėl jo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, nusikaltimo sudėtis tinkamai įrodyta byloje esančių ir teismo posėdyje ištirtų duomenų visuma.

Apibendrindamas tai, kas paminėta, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, tai yra kaltinamasis viešoje vietoje smurtavo prieš nukentėjusįjį R. P. ir šiais veiksmais sutrikdė viešąją vietą bei nesunkiai sutrikdė R. P. sveikatą.

Bausmės skyrimas

Vadovaujantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Vadovaujantis LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamojo neblaivumas alkoholio kiekio matuokliu nebuvo nustatinėjamas, todėl kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, byloje nustatyta pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles – remiantis liudytojų, nukentėjusiojo, paties kaltinamojo parodymais. Liudytojai G. Š., D. M., V. R., R. Š., J. P. nurodė, kad 2015-05-30 apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), miesto parko lauko estradoje, kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjusysis R. P. nurodė, kad prisijungė prie jaunuolių kompanijos ir iki konflikto su vaikinais gėrė alų. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad prieš dvi tris valandas iki įvykio išgėrė dvi skardines 0,5 l talpos 6 proc. stiprumo alaus, nurodė, kad konflikto metu jautėsi blaiviu, mano, kad apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Į prokurorės klausimą atsakė, kad jei būtų blaivas, iš karto nebūtų mušęsis, būtų bandęs daugiau kalbėtis, bet jei R. P. nebūtų nurimęs, būtų sudavęs. Į advokato klausimą atsakė, kad apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos, nes vis tiek būtų apgynęs merginą.

Teismas pažymi, kad tam, jog būtų pripažinta LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatoma ir tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis iš anksto būtų planavęs prieš nukentėjusįjį naudoti fizinį smurtą viešoje vietoje, sutrikdyti viešąją rimtį bei tvarką ir tam būtų ruošęsis, jo veiksmai buvo spontaniški ir teismo nuomone, tam turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio veikos padarymo metu, nes kaltinamasis dėl tokios būsenos (girtumo) nesugebėjo kritiškai vertinti savo veiksmų.

Vadovaujantis LR BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Pagal LR BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaltinamasis A. P. tyčinius nusikaltimus padarė būdamas teistu 2013-06-21 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. – 3 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 60 valandų; 2013-10-15 bausmę atliko, išregistruotas iš probacijos tarnybos registro; teistu 2014-04-01 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d., 64¹ str. – laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, iki 2014-06-25 atlyginti nukentėjusiam padaryta 500 Lt turtinę žalą; 2014-07-30 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; 2014-11-04 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs arešto bausmę, teistumui neišnykus. Pažymėtina, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (LR BK 97 str. 3 d. 3 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė dvi nesunkias nusikaltimas veikas, į padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, į tai, kad materialinė žala civiliniam ieškovui neatlyginta, kaltinamojo asmenybę: jis anksčiau teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus (42–46 b. l.), baustas administracine tvarka (68–72 b. l.), VšĮ „Akmenės rajono psichikos sveikatos centras“ registre neįrašytas (77 b. l.), nedirba.

Remiantis šiais duomenimis darytina išvada, kad A. P. yra linkęs daryti nusikaltimus, nors anksčiau teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, bausmėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu, išvadų dėl netinkamo elgesio nepadarė, padarė naujus nusikaltimus, todėl bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. P. skiriant griežčiausią iš LR BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už LR BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus tokios bausmės vidurkius. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. P. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta galutinė bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 d., 2 d., 4 d., 6 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-09-22 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – 2015-06-15 rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinio

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 86,47 eurų civilinis ieškinys už nukentėjusiojo R. P. gydymą (23–24 b. l.) tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis A. P. padarė tyčinius nusikaltimus ir atsiradusi žala nukentėjusiojo R. P. sveikatai bei su tuo patirtos jo gydymo išlaidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo A. P. veika.

Su kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punkte numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo A. P. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 86,47 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu A. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 d., 2 d., 4 d., 6 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-09-22 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir A. P. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, į bausmės laiką įskaitant bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. P. paskirtą kardomąją priemonę – 2015-06-15 rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 86,47 eurus (aštuoniasdešimt šešis eurus keturiasdešimt septynis ct) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam R. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.