- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-09
- Bylos Nr.
- 2A-894-264/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00502-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Raimondas Buzelis, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Artransa“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos automobilių direkcija prie LR SM, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aušros Baubienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio ir Virginijos Lozoraitytės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,
dalyvaujant apeliantės (ieškovės) UAB „Artransa“ atstovei advokatei A. G., atsakovei R. R. ir jos atstovui advokatui L. M.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Artransa“ apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-716-878/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Artransa“ ieškinį atsakovei R. R., tretieji asmenys Lietuvos automobilių direkcija prie LR SM, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM, dėl sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė prašė nutraukti ieškovės ir atsakovės 2007 m. liepos 31 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria R. R. pardavė, o UAB „Artransa“ nupirko 1,13 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją – priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 90000 Lt, o atsakovei priteisti nuosavybės teise 1,0453 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji, sudarydama žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, nežinojo, kad jos ketinamo įsigyti žemės sklypo dalies atžvilgiu yra pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, o atsakovė, sudarydama sutartį, nutylėjo šią turimą informaciją ir panaudojo prieš ieškovę apgaulę. Pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė patvirtino ir garantavo, kad į žemės sklypą tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos ieškovės nuosavybės teisei į tą daiktą. Tačiau, kaip paaiškėjo, šis patvirtinimas ir garantija yra neteisingi, atsakovė žinojo apie tai, ji pažeidė sutarties sąlygas, todėl ieškovė įgijo teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė tokiu atveju nebūtų sudariusi sutarties ir įsigijusi žemės sklypo, nes sklypas buvo perkamas komercinei veiklai. Ieškovė užsiima keleivių vežimu, todėl ketino keisti žemės sklypo paskirtį ir pastatyti transporto priemonių apžiūros centrą, kuriam reikalingas patogus privažiavimas nuo kelio. O paėmus žemės sklypo dalį magistralinis kelias bus platinamas ir privažiavimo iš magistralinio kelio neliks. Šiuo metu žemės sklypas yra padalintas į du: vienas jų (nusavinta dalis) priklauso Lietuvos Respublikai, kitas – UAB „Artransa“. Todėl taikant restituciją atsakovei turi būti priteistas 1,0453 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Ieškovė reikalauja iš atsakovės grąžinti viską, ką ji gavo iš ieškovės, t. y. 90000 Lt. Už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį ieškovė yra gavusi 2548 Lt iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Ši suma priklauso atsakovei, todėl šią sumą ieškovė yra pasirengusi jai pervesti, kai tik gaus atsakovės sąskaitos rekvizitus.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ji 2006 m. spalio ar lapkričio mėnesį padavė skelbimą, kad parduoda sklypą, kurį buvo paveldėjusi iš tėvo. 2007 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 990-K ir registruoto laiško išsiuntimo kvite akivaizdžiai matoma, kad atsakovei šis raštas nebuvo įteiktas. Apie šį raštą sužinojo tik gavusi ieškinį. Ieškovės įsigyto žemės sklypo kadastrinis numeris skiriasi nuo jo pateikto žemės sklypo registro numerio, nurodyto UAB „Kelprojektas“ 2007 m. balandžio 14 d. Informaciniame laiške dėl parengto specialaus plano Nr. 990-K. Atsakovė dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo buvo kreipusis į pardavimo agentūrą „Inreal“ ir ieškovės vadovas dar 2007 m. sausio mėnesį pats ją susirado dėl šio žemės sklypo pirkimo, taigi jis meluoja ir klaidina teismą, nurodydamas, kad atsakovė, prieš parduodama sklypą ieškovei, žinojo, jog jai tuo metu priklausiusią žemės sklypo dalį buvo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams, ir tada susirado pirkėją – ieškovę. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš sąžiningai įgijusio trečiojo asmens.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Artransa“ 2500,00 Lt advokato pagalbai apmokėti atsakovei R. R. bei 60,05 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Artransa“ ir atsakovė R. R. 2007 m. liepos 31 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria R. R. už 90000 Lt pardavė, o UAB „Artransa“ nupirko 1,1300 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 7 punkte nurodyta, jog pardavėja patvirtino ir garantuoja, kad parduodamas nekilnojamasis daiktas niekam kitam neparduotas, nedovanotas ar kitaip neperleistas, neišnuomotas, parduodamas nekilnojamasis daiktas nėra įkeistas, neareštuotas, ginčų dėl jo jokiame teisme nėra, draudimų ar kitokių suvaržymų, ribojančių valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, nėra, pardavėja taip pat patvirtino ir garantuoja, kad į parduodamą nekilnojamąjį daiktą tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjos nuosavybės teisei į tą daiktą. Jei šios sutarties 7-ame punkte pardavėjos pateikta informacija yra neteisinga, pirkėja turi teisę reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu pardavėja neįrodo, kad pirkėja žinojo arba turėjo žinoti apie trečiųjų asmenų teises į daiktą ar jo suvaržymą. Ieškovė atsakovei 2007 m. liepos 31 d. sumokėjo 90000 Lt. Ieškovė pateikė UAB „Kelprojektas“ 2007 m. balandžio 14 d. informacinį raštą Nr. 990-K dėl parengto specialiojo plano, adresuotą R. R., (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog UAB „Kelprojektas“ parengė magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 22,00 iki 56,50 km rekonstravimo specialiojo plano sprendinius, pagal kuriuos numatoma visuomenės poreikiams rezervuoti apie 0,10 ha ploto atsakovės žemės sklypo (kad. Nr. 6962?0004:0128). Siuntėjas UAB „Kelprojektas“ 2007 m. balandžio 16 d. pateikė paštui registruotą laišką R. R.. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-55 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,00–56,50 km ruožui rekonstruoti) procedūros pradžios Prienų rajono savivaldybėje“ pradėta žemės sklypų (jų dalių), reikalingų magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,0–56,50 km ruožui rekonstruoti (Prienų rajono Veiverių ir Juodbūdžio kadastro vietovėse), visuomenės poreikiams paėmimo procedūra. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-443 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,00–56,50 km ruožui rekonstruoti) Prienų rajono savivaldybėje“ paimtas visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,00–56,50 km ruožui rekonstruoti) UAB „Artransa“ nuosavybės teise valdomas 0,1243 ha dydžio žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad už paimamą žemės sklypą žemės savininkei UAB „Artransa“ atlyginama 2548 Lt pinigine kompensacija. Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1102-264/2013 Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3)-443 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,00–56,50 km ruožui rekonstruoti) Prienų rajono savivaldybėje“ pripažintas teisėtu, leista Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos iki ginčo su UAB „Artransa“ dėl atlyginimo dydžio išsprendimo sumokėti 2548,00 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemę ir kitus su žemės paėmimu susijusius nuostolius į UAB „Artransa“ nurodytą sąskaitą, panaikintos UAB „Artransa“ daiktinės teisės į 0,1243 ha ploto žemės sklypą (kadastro nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), leista Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos iki ginčo su UAB „Artransa“ dėl atlyginimo dydžio išsprendimo šį sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,00–56,5 km ruožui rekonstruoti. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2013 m. balandžio 5 d. pervedė UAB „Artransa“ 2548,00 Lt. Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į žemės sklypą, kurio plotas 0,1243 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota 2013 m. balandžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-443 pagrindu. UAB „Artransa“ nuosavybės teisė į likusį po padalijimo 1,0453 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistruotos, šių suformuotų padalijimo būdu sklypų kadastriniai duomenys patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 10SK-(14.10.110)-703. Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1102-264/2013 nustatytas atlyginimo UAB „Artransa“ už paimtą visuomenės poreikiams 0,1243 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 8200 Lt, taip pat nustatyta, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija UAB „Artransa“ atsiskaito 5652 Lt pinigine kompensacija per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šis sprendimas neįsiteisėjęs. UAB „Kelprojektas“ 2006 m. spalio 3 d. rašte Nr. 1835-K nurodyta, kad rengiant kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo 22,00–56,50 km rekonstravimo į AM kategoriją specialųjį planą, numatoma panaikinti visas esamas nuovažas nuo pagrindinio kelio į žemės sklypus ir sodybas, įrengiant apjungiamuosius kelius, todėl vietoje šiame ruože esančių 5 sankryžų su šalutiniais keliais numatyta įrengti tik vieną skirtingų lygių sankryžą su krašto reikšmės keliu Nr. 189 Prienai–Skriaudžiai, kitur ekonomiškai efektyvu tik įrengti sankirtas, tai numatyta ir UAB „Kelprojektas“ 2007 m. parengtame specialiajame plane. Ieškovė pateikė licenciją teikti tarptautinio keleivių vežimo keliais paslaugas nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2014 m. kovo 19 d., tokia veikla pagal 2013 m. lapkričio 6 d. ieškovės UAB „Artransa“ duomenis VĮ Registrų centre, yra numatyta ieškovės UAB „Artransa“ įstatuose.
Teismas nurodė, kad nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad žemės sklypo pardavėja R. R. veikė nesąžiningai ir suklaidino pirkėją, nurodydama, jog tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų į parduodamą daiktą.
Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė žinojo apie numatomą žemės sklypo dalies paėmimą visuomenės poreikiams. Nors ieškovė pateikė duomenis, jog informacinis raštas apie tai atsakovei buvo perduotas siųsti registruotu paštu, duomenų apie tokio rašto išsiuntimą ir įteikimą atsakovei byloje nepateikta. Ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu žemės sklypas nebuvo atsakovės kam nors parduotas, dovanotas ar kitaip perleistas, išnuomotas, įkeistas ar areštuotas, ginčų dėl jo teismuose nebuvo, draudimų ar kitokių suvaržymų, ribojančių valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, trečiųjų asmenų teisių ir pretenzijų, viešosios teisės pažeidimu ar apribojimų taip pat nebuvo, nes pagal tuo metu galiojusias Žemės įstatymo 46 straipsnio 4 dalies (2006 m. gruodžio 14 d. redakcija) nuostatas, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti amalgamaciją) šį žemės sklypą po to, kai yra priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir apie šį sprendimą žemės savininkui pranešta raštu, o žemės sklypų (jų dalių), reikalingų magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,00–56,50 km ruožui rekonstruoti (Prienų rajono Veiverių ir Juodbūdžio kadastro vietovėse), visuomenės poreikiams paėmimo procedūra pradėta Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-55, taigi, praėjus beveik 4 metams po sandorio. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad nebūtų pirkusi žemės sklypo iš atsakovės, žinodama, jog numatoma kelio Via Baltica rekonstrukcija, nes sklypą pirko įmonės veiklai – keleivių pervežimui plėsti, o tam reikalingas patogus privažiavimas nuo pagrindinio kelio iki sklypo, nuo pat žemės sklypo pirkimo ieškovė nesiėmė jokių veiksmų pakeisti įsigyto žemės sklypo paskirčiai iš žemės ūkio į komercinę, neturėjo ir neturi jokių pastatų statybos leidimų, kitos projektinės dokumentacijos. Pats sklypas tiesiogiai su Via Baltica keliu nesiriboja, ieškovės atstovas direktorius A. P. teismui paaiškino, kad sklypas buvo tik investicija, nes įmonė turi puikias patalpas, kurių iki šiol jos veiklai pakanka. Ieškovė neįrodė, kuo 10,63 procento ieškovės įsigyto žemės sklypo dalies paėmimas visuomenės poreikiams galėjo turėti įtakos ieškovės komerciniams tikslams. Ieškovė teismo posėdyje akcentavo savo teisių pažeidimą buvus būtent ne dėl dalies žemės sklypo paėmimo, o dėl kelio Via Baltica rekonstrukcijos sprendinių panaikinti kai kurias nuovažas, tačiau atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už šiuos sprendinius. Vertinant R. R. ir A. P. parodymų patikimumą, teismas labiau tiki atsakovės parodymais apie sklypo pardavimo aplinkybes ir derybų dėl jo eigą iki sutarties pasirašymo, nes ieškovės atstovo teiginys, kad dėl sklypo pirkimo apsispręsta labai greitai, nėra įtikinamas, vertinant tai, kad buvo pirktas gana didelės vertės nekilnojamasis daiktas, kurio, kaip paaiškėjo iš paties A. P. paaiškinimų, įmonei nereikėjo skubiems komerciniams tikslams. Byloje nenustatyta, kad kiti asmenys sandorio sudarymo momentu būtų turėję kokių nors daiktinių teisių į sklypą, todėl sutikti su ieškinio argumentais, kad ginčijamoje sutartyje (sutarties 7 punktas) patvirtindama aplinkybę, jog tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į parduodamą daiktą, sklypo pardavėja atsakovė R. R. esą elgėsi nesąžiningai ir pažeidė CK 6.321 straipsnio 1 dalies reikalavimą, teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Sandorio sudarymui buvo užsakyta pažyma apie nekilnojamąjį daiktą ir visas įregistruotas daiktines teises į jį, apribojimus, kitokios reikšmingos sandoriui informacijos nebuvo, todėl laikytina, kad ji buvo atskleista tinkamai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė UAB „Artransa“ apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 28–31) prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2013-12-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė CPK 185 str. 2 d. įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę ir nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė žinojo apie numatomą žemės sklypo dalies paėmimą visuomenės poreikiams. Ieškovė savo poziciją, jog atsakovei buvo žinoma apie žemės sklypo dalies paėmimą visuomenės poreikiams prieš sudarant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, grindė 2007-04-14 raštu Nr. 990-K, kuriuo UAB „Kelprojektas“ informavo atsakovę apie tai, kad yra numatoma jai tuo metu priklausiusio ginčo žemės sklypo dalį paimti visuomenės poreikiams, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1102-264/2013 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM pateiktu registruoto laiško išsiuntimo kvitu, patvirtinančiu 2007-04-14 rašto Nr. 990-K išsiuntimą ieškovei, taip pat savo paaiškinimais, tačiau teismas šių įrodymų neįvertino.
2. Teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kuo dalies žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams galėjo turėti įtakos ieškovės komerciniams tikslams, yra nepagrįsta. Aplinkybės, kada ieškovė įgyvendins plėtros planus ir kada pradės naudoti žemės sklypą savo komercinėje veikloje neturi reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Teismas nevertino bylai reikšmingos aplinkybės – kokiu tikslu ieškovė įsigijo žemės sklypą. Ieškovė žemės sklypą įsigijo transporto priemonių apžiūros centro statymui. Centrui reikalingas patogus privažiavimas nuo kelio. Po žemės sklypo paėmimo procedūros magistralinis kelias bus platinamas ir privažiavimo iš magistralinio kelio neliks, todėl ieškovė negalės naudoti žemės sklypo savo komercinėje veikloje.
Atsiliepimas
Atsakovė R. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 42–43) prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2013-12-13 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė klaidina teismą, nes iš teismui pateikto 2007-04-14 rašto Nr. 990-K ir registruoto laiško išsiuntimo kvito akivaizdžiai matoma, kad atsakovei 2007-04-14 raštas nebuvo įteiktas, nėra jos parašo, kad ji būtų atsiėmusi minimą raštą ar panašiai. Atsakovė apie šį raštą sužinojo tik gavusi iš teismo ieškinį. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nebūtų pirkusi žemės sklypo iš atsakovės, žinodama, jog numatoma kelio Via Baltica rekonstrukcija, nes sklypą pirko įmonės veiklai – keleivių pervežimui plėsti, tačiau ieškovė nuo pat žemės sklypo pirkimo nesiėmė jokių veiksmų pakeisti įsigyto žemės sklypo paskirčiai iš žemės ūkio į komercinę, neturėjo ir neturi jokių pastatų statybos leidimų, kitos projektinės dokumentacijos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pats sklypas tiesiogiai su Via Baltica keliu nesiriboja, ieškovės direktorius teismui paaiškino, kad sklypas buvo tik investicija, nes įmonė turi puikias patalpas, kurių iki šiol jos veiklai pakanka. Ieškovė neįrodė, kuo ir kaip 10,63 procento ieškovo įsigyto žemės sklypo dalies paėmimas visuomenės poreikiams galėjo turėti įtakos ieškovės komerciniams tikslams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusius tarp šalių ginčus, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus išsamiai išdėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį atmesti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).
Ginčas byloje kilo dėl to, kad ieškovės teigimu, jai nebuvo atskleista visa informacija sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. nutylėjo turimą informaciją apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir panaudojo prieš ją apgaulę. Ieškovė ieškinyje sandorio nutraukimo pagrindu nurodė sutarties 7 punkto, CK 6. 321 straipsnio 1 dalies pažeidimą, reikalavimą taikyti restituciją grindė CK 6. 222 straipsniu.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismas nepagrįstai nevertino 2007-04-14 rašto Nr. 990-K, kuriuo UAB „Kelprojektas“ informavo atsakovę apie tai, kad yra numatoma jai tuo metu priklausiusio ginčo žemės sklypo dalį paimti visuomenės poreikiams, kuris išsiųstas registruotu laišku atsakovei.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymą yra atleidžiami ((duomenys neskelbtini) str.).
Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors apeliantė ir teigia priešingai, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, jog žemės sklypo pardavėja R. R. žinojo apie numatomą žemės sklypo dalies paėmimą visuomenės poreikiams, veikė nesąžiningai ir suklaidino pirkėją, sutarties 7 punktu patvirtindama, jog tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų į parduodamą daiktą. Apeliantė, teigdama, kad atsakovė jį apgavo, nepateikė tai patvirtinančių objektyvių įrodymų.
Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu žemės sklypas nuosavybės teisėmis priklausė atsakovei, jokių draudimų ar kitokių suvaržymų, ribojančių valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, trečiųjų asmenų teisių ir pretenzijų, viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų taip pat nebuvo. Iš UAB „Kelprojektas“ 2007-04-14 rašto Nr. 990-K turinio matyti, kad juo informuojama apie Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos įgalioto UAB „Kelprojektas“ parengto specialiojo plano sprendinius, kurie bus pristatyti viešame susirinkime, raštas išsiųstas registruotu paštu, tačiau duomenų apie jo įteikimą atsakovei byloje nėra, atsakovė neigia jį gavusi. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė žinojo apie numatomą žemės sklypo dalies paėmimą visuomenės poreikiams, turėjo pareigą tai įrodyti (CPK 178 str.). Ginčo sandorio sudarymo metu galiojusio Žemės įstatymo 46 straipsnio 3, 4 dalies (2006 m. gruodžio 14 d. redakcija) nuostatas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradedama apskrities viršininkui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, ir apie šį sprendimą žemės savininkui turi būti pranešta raštu. Nagrinėjamu atveju apie žemės sklypų (jų dalių), reikalingų magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,00–56,50 km ruožui rekonstruoti (Prienų rajono Veiverių ir Juodbūdžio kadastro vietovėse), visuomenės poreikiams paėmimo procedūra pradėta Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-55, t. y. praėjus beveik 4 metams po sandorio sudarymo. Ginčo sklypas parduotas nesant jokių draudimų, nesant sprendimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, todėl apelianto argumentai dėl sutarties 7 punkto sąlygų bei CK 6. 321 straipsnio pažeidimo atmestini.
CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) tarpusavio derybų būdu ir laisva valia sprendžia sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti ir, jeigu sudaryti, tai kokiomis sąlygomis.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino bylai reikšmingos aplinkybės – kokiu tikslu ieškovė įsigijo žemės sklypą, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų, ginčijamoje sutartyje nėra tokios sąlygos, iš sutarties turinio (sutarties 10 punkto) matyti, kad žemės sklypas, kurio naudojimo paskirtis – žemės ūkio veiklai, suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011-03-18 įsakymo pagrindu. Apeliaciniame skunde apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ginčo sklypas tiesiogiai su Via Baltica keliu nesiriboja. Iš 2005 m. parengto ginčo žemės sklypo Nr. 267 plano matyti, kad tarp ginčo sklypo ir Via Baltica kelio yra įsiterpęs nepaskirstytos valstybinės žemės sklypas, o į ieškovės žemės sklypą yra privažiavimas nuo kelio Kaunas–Marijampolė. UAB „Artransa“ direktorius A. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje (2 t., b. l. 12), taip pat ir ieškovės atstovė apeliacinės instancijos 2014-08-11 teismo posėdyje pripažino, kad po Via Baltica kelio rekonstrukcijos išliks galimybė įvažiuoti į sklypą net ir nelikus nuovažos iš Via Baltica kelio į šalutinį kelią, nes bus patenkama viaduku. Atsižvelgiant į ieškovės įgyto sklypo plotą, jo paskirtį, 10,63 procento ieškovės įsigyto žemės sklypo dalies paėmimas visuomenės poreikiams neatėmė galimybės naudoti atskirtos sklypo dalies – 1, 0453 ha ploto, kurio unikalus Nr. 4400-2447-2259, pagal jo naudojimo paskirtį. Tai, kad dėl apvažiavimo viaduku apeliantė turės nepatogumų, neįrodo, kad apeliantė negalės naudoti žemės sklypo ateityje ir savo komercinėje veikloje. Pagal CK 6.217 straipsnį sutartis gali būti nutraukta tik esant esminiam sutarties pažeidimui. Ginčo atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė iš sutarties negavo to, ko tikėjosi. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai aptarė aplinkybes ir motyvus dėl įrodymų nepakankamumo, todėl ieškovės ieškinį pagrįstai atmetė.
Šalys žemės sklypo pirkimą–pardavimą įformino sutartimi, kuri ir patvirtino nekilnojamojo daikto perdavimo–priėmimo faktą. Ieškovė nuosavybės teisę į nupirktą daiktą įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Bylos duomenimis, ieškovė jokių pretenzijų dėl turto nereiškė, todėl laikytina, kad atsakovė pareigą perduoti turtą įvykdė. Pažymėtina, kad ieškovė, prieš pasirašydama minėto nekilnojamojo daikto pirkimo sutartį, turėjo teisę susipažinti su sutarties projektu ir jos neatskiriama dalimi žemės sklypo planu Ml:1000, išnagrinėti esamą padėtį vietovėje ir priimti sprendimą pasirašyti arba nepasirašyti pirkimo–pardavimo sutarties.
„Liteko“ duomenimis, Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimas, kuriuo nustatytas 8200 Lt atlyginimas už 0,1243 ha paimtą visuomenės poreikiams žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį civilinėje byloje Nr. 2-1102-264/2013 yra įsiteisėjęs, todėl atsižvelgiant į paimto sklypo dalies vertę, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo sandorio kaina buvo aiškiai per didelė. Pagal CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą teisingumo principą asmeniui skiriama sankcija už vienokį ar kitokį teisės pažeidimą turi būti proporcinga padarytajam teisės pažeidimui. Tokiu būdu net ir pripažinus, jog atsakovė pažeidė savo, kaip pardavėjos, pareigas, sutarties nutraukimas būtų neproporcinga tokiam pažeidimui.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstyti, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovės prašomi priteisti 500 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio procesinį dokumentą dydžio, todėl ieškovei ši suma priteistina iš atsakovės (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (CPK 93 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš uždarosios akcinės bendrovės „Artransa“ (j. a. kodas – 235286830) priteisti 500 Lt (penkių šimtų litų) advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)