- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-1472-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00502-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- UAB „Artransa“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. R. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-716-878/2013, kuria buvo tenkintas ieškovės UAB „Artransa“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Artransa“ kreipėsi į teismą dėl 2007-07-31 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties su atsakove R. R. nutraukimo, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų, o jų nesant, nekilnojamųjų arba kilnojamųjų daiktų, priklausančių atsakovei R. R. ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis areštą 90000,00 Lt sumai (b.l. 1-4). Nurodo, kad 90000,00 Lt suma atsakovei yra labai didelė, atsakovė elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, nes nuslėpė duomenis, jog parduodamam turtui yra pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, tai sudaro pagrindą manyti, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovė gali vengti prievolės grąžinti pinigines lėšas, vykdymo.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškovės UAB „Artransa“ prašymą patenkino (b.l. 35-36). Nurodė, jog pareiškimas yra turtinio pobūdžio, todėl ieškovė turi pagrindo prašyti areštuoti atsakovės turtą, kadangi nesiėmus priemonių ieškinio reikalavimams užtikrinti, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju tikėtina, jog pakankamai didelė fiziniam asmeniui pareikštų reikalavimų suma – 90000,00 Lt ir kitos ieškovės nurodytos aplinkybės gali padidinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikytinas pagrįstu, pripažintina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė R. R. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b.l. 41-42). Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemone piniginėms lėšoms, net nesigilinęs į apeliantės ir jos šeimos turimas prievoles tretiesiems asmenims, apribojo pinigų naudojimą šeimos pragyvenimui, mokesčių mokėjimui, kuris yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Mano, kad už tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ieškovė ir teismas (valstybė) turėtų prisiimti visišką atsakomybę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Artransa“ prašė skundą atmesti, o Prienų rajono apylinkės teismo 2013-05-03 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą (b.l. 47-48). Nurodė, kad ieškinys tikėtinai yra pagrįstas, kadangi reikalavimą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pažymėjo, jog teismui pakanka įsitikinti, kad konkrečioje situacijoje yra galima ir egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Fiziniam asmeniui 90000,00 Lt suma yra didelė, o atsakovei perleidus turtą tretiesiems asmenims teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
Įvertinusi pateiktą ieškinį ir atsižvelgdama į pridedamų dokumentų sąrašą, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Todėl sprendžiama, ar yra antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo apsunkinimo grėsmė. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui egzistavimą turi asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 178 str.).
Pagrindiniai ieškovės motyvai, pagrindžiantys būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra didelė ieškinio suma fiziniam asmeniui – 90000,00 Lt. Teismų praktikoje taikoma didelės ieškinio sumos prezumpcija, tačiau ji nėra absoliuti. Ar reikalavimo suma atsakovui yra didelė sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinant bylos aplinkybių visumą. Apeliantės R. R. argumentas, kad teismas areštavo ir apribojo disponavimą piniginėmis lėšomis, kurios yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, nesiaiškinęs atsakovės ir jos šeimos turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes CPK 306 straipsnio 3 dalyje ir 338 straipsnyje nustatyta, kad apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Tačiau apeliantė, turėdama teisę į apeliaciją bei galimybę pateikti įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo, teismui nepateikė savo skunde paminėtąsias aplinkybes patvirtinančių oficialių dokumentų apie savo ir šeimos turimą turtą, gebėjimą įvykdyti teismo sprendimą, ar reikalaujamos sumos sumokėjimą į teismo sąskaitą ar pateikusi laidavimą (CPK 148 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo galimybės, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės argumentai yra pagrįsti, tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.