- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-01
- Bylos Nr.
- e2YT-7021-1236/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00786-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po tetos E. Ž. mirties.
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo teta (tėvo sesuo) E. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po tetos mirties liko nekilnojamasis turtas – 332/665 žemės sklypo, kurio bendras plotas yra 6,65 ha, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Šio Žemės sklypo daiktinės teisės E. Ž. mirties dieną nebuvo įregistruotos.
3. Pareiškėjas nurodė, kad E. Ž. neturėjo savo šeimos, gyveno kartu su pareiškėjo tėvu – P. Ž., t. y. savo vieninteliu broliu, bei jo šeima pareiškėjo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad P. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties E. Ž. toliau gyveno kartu su pareiškėjo motina – A. Ž.. Pareiškėjo teigimu, po tėvo mirties motina viena negalėjo tvarkytis ūkyje, todėl pareiškėjas padėjo tiek jai, tiek tetai. Nurodė, kad pateikė dokumentus dėl nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo E. Ž. ir P. Ž., kad po tėvo mirties tapo pretendentu į šį turtą. Nurodė, kad rūpinosi žeme, ją prižiūrėjo ir tvarkė, po tėvo ir tetos mirties sutvarkė visus dokumentus, reikalingus Žemės sklypo nuosavybės įteisinimui, o po motinos A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), jis įteisino sodybos, kurioje gyveno jo tėvai ir teta nuosavybę. Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo mirties padėjo tetai ir motinai tvarkytis ūkyje, prižiūrėti namus, o po E. Ž. mirties toliau rūpinosi sodyba ir Žemės sklypu, organizavo tetos laidotuves bei sutvarkė kapavietę. Teigė, kad daug laiko praleido sodyboje, naudojosi tetos asmeniniais daiktais, baldais ir namų apyvokos reikmenimis, kuriuos vėliau pasiėmė pas save bei atliko kitus veiksmus, iš kurių matyti, kad po tetos mirties jis priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėjas nurodė, kad kitų įpėdinių E. Ž. neturėjo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos E. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. Ž. paliktojo turto priėmimą valdyti. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas
5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
9. Iš byloje pateikto pareiškėjo (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jo tėvas yra P. Ž.. Iš mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 1995 m. vasario 8 d. Lietuvos valstybės archyvo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad P. Ž. tėvai buvo J. Ž. ir T. Ž. ((duomenys neskelbtini)). Iš (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. Ž. tėvais taip pat nurodyti J. Ž. ir T. L.. Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad E. Ž. buvo netekėjusi, vaikų neturėjo, gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašai patvirtina, jog pagal E. Ž. asmens kodą duomenų apie šio asmens sudarytus testamentus, palikimo priėmimo faktus, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktus, palikėjo palikimo atsisakymo faktus atitinkamuose registruose neįregistruota. Pareiškėjas į bylą taip pat pateikė 2001 m. lapkričio 16 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,45 ha žemės ir 0,88 ha miško – grąžinant ją natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkais: pareiškėju (3,33 ha) ir E. Ž. (3,32 ha). Iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Utenos filialo Anykščių rajono gyventojų aptarnavimo biuro pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, matyti, kad 2002 m. vasario 5 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras jo plotas – 6,65 ha. Pažymėjime taip pat nurodyti Žemės sklypo bendraturčiai: J. Ž., kuriam priklauso 333/665 dalys, ir E. Ž., kuriai priklauso 332/665 Žemės sklypo dalys.
10. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, yra pakankamos konstatuoti, kad pareiškėjas po savo tetos E. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjo paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuotas asmuo pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.
11. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškimą patenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. Ž. savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po tetos – E. Ž., mirties (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas įgyvendinti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
12. Nagrinėjamoje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.