- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-115-361-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Arvydas Daugėla, Zigmas Pocius
- Nukentėjusysis
- L. B.
- Nuteistasis
- T. Č.
- Advokatai
- Galina Korabliova, Mindaugas Banelis, Antanas Skomantas
- Kategorijos
Teisėja E. Bartulienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.10.1.;
1.2.25.4.5.; 1.1.9.1.
2009 m. vasario 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. Č. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d., paskiriant jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir įpareigojant be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Nuosprendžiu L. B. naudai iš UAB (duomenys neskelbtini) priteista 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, L. B. naudai iš UAB (duomenys neskelbtini) priteista 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2000 Lt atstovavimo išlaidų ir 613,22 Lt kelionės išlaidų. Taip pat į valstybės biudžetą iš UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 149,11 Lt, apmokėtų liudytojai R. C. dėl kelionės išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Č. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. liepos 17d., apie 11 val. 15 min., Šilalės rajono Prapymo kaimo teritorijoje, automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda 247 kilometre, vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį MAN 18.460, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schvvarzmuller SPA 3/E“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), važiuodamas Klaipėdos kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 51, 53, 171, 172 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui bei aplinkai, artėdamas prie ta pačia kryptimi pirmąja eismo juosta važiuojančio automobilio AUDI 80, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) priklausančio L. B. ir vairuojamo L. B. , nepasirinko tokio važiavimo greičio, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, atsižvelgdamas į greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, dėl to jo vairuojamas krovininis automobilis MAN 18.460 su puspriekabe „Schwarzmuller SPA 3/E“ atsitrenkė į pirmąja eismo juosta važiuojančio automobilio „Audi 80“, vairuojamo L. B. , galą. Įvykusio eismo įvykio metu buvo sužaloti „Audi 80“ keleiviai – mažametis L. B. , kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleivė A. B. , kuri dėl patirtų kūno sužalojimų mirė, bei sugadintas automobilis „Audi 80“, tuo nukentėjusiajam L. B. padaryta 2931 litų žala, sugadintas krovininis automobilis MAN 18.460, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padaryta 10444,84 Lt žala.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. Č. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2008 m. lapkričio 21 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendį: sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki vienerių metų; pakeisti paskirtą įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms kitu įpareigojimu – atsiprašyti nukentėjusiojo asmens bei sumažinti nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos dydį. Nuteistasis nurodo, kad su paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme sutinka, tačiau mano, kad teismas, atidėdamas bausmės vykdymą maksimaliam terminui – trejiems metams – nesivadovavo tais pačiais kriterijais, kaip skirdamas bausmę. Reikšmingiausiais kriterijais teismas turėjo laikyti tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas ir jis nėra baustas už KET pažeidimą, todėl turėjo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo terminą mažesnį nei atidėjimo termino vidurkis. Teismas, paskirdamas įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, neatsižvelgė į jo darbo pobūdį: kad dirba tolimųjų reisų krovininio transporto vairuotoju, kad dažnai tenka vykti į komandiruotes, taip pat ir į užsienį, komandiruočių trukmė kartais būna apie dvi savaitės, o nurodymą vykti į komandiruotę gauna ir išvykimo dieną. Nurodo, kad neturėdamas institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo išvykti iš gyvenamosios vietos, negalės vykdyti darbdavio nurodymo vykti į komandiruotę ir tai sudarys pagrindą atleisti jį iš darbo. Teismas neteisingai nustatė ir neturtinės žalos dydžius. Nors neturtinės žalos atlyginimas priteistas iš UAB (duomenys neskelbtini), tačiau priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis tiesiogiai paliečia jo paties interesus, nes UAB (duomenys neskelbtini) jau regreso tvarka kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, reikalaudama priteisti jai žalos atlyginimą, t. y. iš UAB (duomenys neskelbtini) šioje baudžiamojoje byloje priteistą nukentėjusiųjų naudai neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime (nuosprendyje) turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. A. B. mirtis sukėlė labai skaudžias pasekmes, tai yra pagrindas nustatyti didesnį žalos dydį, tačiau žalos padarymas dėl neatsargumo yra pagrindas neturtinės žalos atlyginimo dydį mažinti. Esant ir neturtinės žalos didinimo ir mažinimo kriterijams, teismas turėtų vadovautis teismų praktikoje analogiškose bylose priteistais žalos atlyginimo dydžiais. Analizuojant 2007–2008 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų praktiką dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5 d.), matosi, kad analogiškose bylose priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 10 000 Lt iki 100 000 Lt.
UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-11-21 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-739/2008 dalį dėl 270 000 Lt civilinio ieškinio priteisimo atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) ir sumažinti neturtinės žalos atlyginimą L. B. ir L. B. naudai kartu iki 75 000 litų sumos. Teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiesiems yra ydingas, nukrypstantis nuo LAT suformuotos praktikos. Be to, bendrovės nuomone, nuosprendis surašytas pažeidžiant jo turinį nustatančius (duomenys neskelbtini) 307 str. bei LAT Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 reikalavimus. Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikytų teisės normų, reglamentuojančių civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje, bei esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, nuosprendyje išdėsčius teismo išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių. Teismo išvados, išdėstytos nuosprendyje, padarytos pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. įtvirtintą nuostatą, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vidinis teismo įsitikinimas turi susiformuoti kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gautą informaciją, palyginus ją su informacija, gauta iš kitų šaltinių, t. y. darytina išvada, kad įrodymai byloje turi būti vertinami kaip visuma, o ne atsietai vienas nuo kito. Šilalės rajono apylinkės teismas, pasisakydamas dėl civilinio ieškinio, pažodžiui perrašė nukentėjusiojo L. B. ieškinyje dėstomas aplinkybes, visiškai nepasisakydamas dėl jų tikrumo, nevertindamas ir netikrindamas, ar ieškinyje išdėstytos aplinkybės paremtos byloje pateiktais įrodymais. Civilinis atsakovas sutinka, kad neturtinė žala šioje byloje turi būti atlyginta, tačiau ji turi būti mažinama, nes priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą teismas privalėjo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, nes UAB (duomenys neskelbtini) turės regreso teisę į asmenį, už kurio veiką atlygins neturtinę žalą, padarytą turtinę žalą bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes. Be to, be minėtų kriterijų, teismas, darydamas prielaidą dėl neturtinės žalos, turi atsižvelgti į valstybės ekonominį išsivystymo lygį, asmenų gaunamas vidutines pajamas, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat į teisminę praktiką panašaus pobūdžio bylose. Tačiau Šilalės rajono apylinkės teismas į nurodytus kriterijus neatsižvelgė, nors civilinio atsakovo atstovas, pasisakydamas dėl pareikšto civilinio ieškinio, teigė, kad net vieno šimto tūkstančio litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimas būtų labai didelė finansinė našta civilinio atsakovo veikloje. Aukščiausiasis Teismas, formuodamas galutinę teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs tai, kad LR civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taigi, analizuojant LAT suformuotą praktiką, matyti, kad vienas iš kriterijų, reikšmingiausių neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė ir jos forma. Šioje byloje nėra nustatyta, kad T. Č. viršijo leistiną greitį, ekspertizės akte nurodyta, kad jo greitis nebuvo didesnis nei leistinas. Byloje taip pat yra nustatyta aplinkybė, kad į važiuojamąją autostrados dalį neleistinoje vietoje išvažiavo S. A. vairuojamas automobilis „Scania R 113H“ su priekaba „Krone SDP24“, jis taip pat galėjo turėti įtakos įvykiui. Todėl mano, jog teismas į šią aplinkybę privalėjo atsižvelgti nustatydamas kaltininko kaltės laipsnį, tai sąlygotų žymiai mažesnę kaltininko kaltę ir priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, argumentavo tik dėl padarytos žalos pasekmių, nurodydamas, kad dėl žmonos netekties civilinis ieškovas L. B. patyrė didelį emocinį sukrėtimą, tai neigiamai paveikė jo gyvenimą, bei tai, kad civilinio ieškovo, mažamečio L. B. motinos netektis sukėlė ilgalaikes neigiamas pasekmes jo tolimesnei fizinei ir psichinei raidai bei asmenybės formavimuisi. Tačiau nuosprendyje nėra aptartos kitos bylai bei civilinio ieškinio teisingam išsprendimui svarbios aplinkybės. Teismas bendrovės turtinę padėtį įvertino patenkinamai, tačiau tokiai savo išvadai paremti nenurodė jokių konkrečių duomenų, išskyrus tai, kad bendrovė nebankrutuoja. Tokiu būdu teismas byloje nustatė aplinkybę, kuri prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Byloje yra pridėtas UAB (duomenys neskelbtini) vadovo 2008-11-04 raštas, kuriame yra nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vėluodama atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija kreipėsi dėl dalies mokesčių mokėjimo atidėjimo iki metų pabaigos, be to, byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, pelno nuostolio ataskaita, iš kurios vienareikšmiškai matyti, kad civilinio atsakovo veikla yra nuostolinga ir per devynis 2008 metų mėnesius UAB (duomenys neskelbtini) patyrė net l 059 369 Lt (vieną milijoną penkiasdešimt devynis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt devynis litus) nuostolio. Be to, Šilalės rajono apylinkės teismas, išspręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, neatsižvelgė ir į valstybės ekonominį išsivystymą bei susidariusią ypatingai nepalankią ekonomikos situacija. Teismo posėdžio metu 2006-11-06 UAB (duomenys neskelbtini) atstovas pasisakydamas dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio nurodė ir aplinkybę, kurios nereikia įrodinėti, o būtent tai, kad tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje yra ekonomikos nuosmukis, kuris mūsų valstybėje stipriausiai paveikė transporto paslaugų ir statybų sritį. Tai yra viešai žinoma aplinkybė, kurią skelbia spauda, apie tai diskutuoja Seimo ir Vyriausybės nariai. Civilinio atsakovo veikla susijusi su transporto paslaugų teikimu, todėl ekonomikos nuosmukis ypatingai stipriai paveikė civilinio atsakovo turtinę padėtį ir neigiamas poveikis tik dar labiau stiprės. Didelės sumos ieškinys sąlygos dar sunkesnę UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį ir galimą įmonės bankrutavimą, dėl to tektų atleisti 60 darbuotojų. Tačiau teismas dėl šių išdėstytų aplinkybių nepasisakė, dėl to bendrovė mano, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi tik nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pateiktais dokumentais bei byloje esančiu ieškiniu bei jame išdėstytomis aplinkybėmis. Teismas taip pat nesilaikė taisyklės, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Mažamečio L. fizinė ir emocinė raida bei asmenybės formavimasis daugiausia priklauso nuo jį supančių suaugusių asmenų elgesio. Ši galima žala, jos dydis nėra susiję priežastiniu ryšiu su autoįvykiu, nes nei T. Č. , nei civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) negali atsakyti už vaiko artimųjų giminaičių klaidas auginant ir ugdant mažametį vaiką. Teismas pažeidė CK 6.250 str., nes priteisė neturtinę žalą ne už esamas šiame straipsnyje nurodytas pasekmes, bet už tolimoje ateityje galbūt būsiančius išgyvenimus ir sutrikimus. Taikant CK 6.250 str. turi būti nustatomas realių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinių depresijų, pažeminimų, reputacijos pablogėjimo ir pan. faktas, o ne jų galimybė. Tačiau teismas, priteisdamas neturtinę žalą, ypatingą dėmesį skyrė būtent šiems ieškinyje išdėstytiems motyvams, susietiems su ateityje galbūt kilsiančiomis pasekmėmis. Teismas, priteisdamas neturtine žalą, turi atsižvelgti į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat į teisminę praktiką panašaus pobūdžio bylose. Šioje byloje, be privalaus civilinių ieškovų interesų, yra ir viešasis interesas, būtent UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurių darbas bendrovėje taip pat priklauso nuo teismo priteistos neturtinės žalos dydžio. Siekdama sumokėti priteistą žalos atlyginimo sumą, UAB (duomenys neskelbtini) dirbdama nuostolingai, neturės kitos išeities kaip parduoti dalį turimo transporto parko. Dėl šios priežasties bus atleidžiama didžioji dalis įmonės darbuotojų – vairuotojų, o tai pablogins jų šeimų finansinę padėtį, ir dėl nepagrįsto teismo nuosprendžio nukentės dešimtys niekuo nekaltų asmenų. Bendrovė atkreipia teismo dėmesį ir į LAT suformuotą praktiką. Civilinė atsakovė, apibendrinusi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nurodo, kad šis teismas didesnes sumas priteisia pareiškėjams iš gerai ekonomiškai išsivysčiusių valstybių, tačiau ir tais atvejais priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos niekada nesiekia sumos, kurią teismas priteisė ieškovams Laimučiui ir L. B. . Bendrovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į civiliniam atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) kilsiančias pasekmes dėl labai didelės neturtinės žalos priteistos sumos, objektyviai neįvertino esamos civilinio atsakovo padėties ir susidariusios ekonominės situacijos, neįvertino ir tos aplinkybės, kad skundžiamas nuosprendis turės tiesioginės turtinės reikšmės nuteistajam T. Č. , kuriam jau dabar yra pareikštas civilinis ieškinys, kylantis iš regreso santykių tarp darbuotojo ir darbdavio. Teismas subjektyviai ir šališkai atsižvelgė tik į nukentėjusiajam naudingas bylos aplinkybes ir įrodymus, netyrė aplinkybių, lengvinančių civilinio atsakovo atsakomybės ribas, tuo pažeidė ir BPK 20 str. įtvirtintus įrodymų vertinimo kriterijus. Taigi BPK 20 str. reikalavimų nepaisymas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, todėl buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. taikytas įstatymas, kuris turėjo būti netaikomas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsikirtimuose į T. Č. ir UAB apeliacinius skundus nukentėjusysis L. B. nurodo, kad su šiuo apeliaciniu skundu nesutinka, nes mano, kad skundo motyvai nepagrįsti, teismas nepažeidė bausmės skyrimo taisyklių, neturtinė žala išieškoma ne iš T. Č. , o iš padidinto pavojaus šaltinio valdytojo UAB (duomenys neskelbtini), kuri perduoti prievolę vairuotojui mokėti neturtinę žalą neturi teisinio pagrindo. T. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino sutrumpinimas iki l vienerių metų neatitiktų nusikaltimo sunkumo ir nusikaltimo aplinkybių. T. Č. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoširdus, nesigailėjo dėl padaryto įvykio, neatsiprašė nukentėjusiojo, kaltu prisipažino tik iš dalies, aiškino, kad kaltė yra ir kitų teismo dalyvių, pvz. „Skania“ (miškovežio) vairuotojo. Be to, skunde nuteistasis nenurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodė neteisingas autoįvykio aplinkybes: 2007-07-17 apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad iš šalutinio kelio staiga išvažiavo „Skania Rl 13“ su puspriekabe (miškovežis), priekyje važiavusi automašina „Audi 80“ pradėjo stabdyti, pasuko į kairę kelio pusę, t. y. į antrąją kelio juostą, automašiną MAN 18.460 jis taip pat suko į kairę ir stabdė. Tačiau nė viena iš išdėstytų aplinkybių teisme nepasitvirtino. Kai miškovežis išvažiavo iš šalutinio kelio, iki jo automašinos „Audi 80“ buvo apie 700–1000 metrų, iki automašinos MAN 18.460 dar toliau, nes pastaroji jį pasivijo ir užlėkė ant „Audi 80“ užpakalinės dalies. Savo automašinos jis, L. B. , nestabdė, o pamatęs išsukančią automašiną „Skania“ sumažino greitį ir į kairę eismo juostą nesuko. Automašina MAN 18.460 taip pat nestabdė ir nesuko į kairę eismo juostą. Stabdymo pėdsakai (automašinos MAN 18.460) padaryti po automašinų susidūrimo. Liudytoja R. Ch. parodė, kad važiuodama antrąja kelio juosta šalia automašinos MAN 18.460 matė, kaip pastaroji važiuodama apie 100 km/val. greičiu užvažiavo ant automašinos „Audi 80“, ir jai susidarė įspūdis, kad vairuotojas nematė priekyje važiuojančios „Audi 80“. Tuo tarpu eismo sąlygos buvo geros, buvo giedra, saulėta, kelio danga sausa, eismas vienpusis, važiuojamosios dalies plotis 8,20 m, kairio kelkraščio plotis l m, dešinio – 2,90 m plotis, skiriamosios juostos plotis 8,20 m, jokios kritinės situacijos kelyje nebuvo. Autotechninės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad automašinos MAN vairuotojas, mažinant greitį priekyje važiuojančiai AUDI 80 taip pat turėjo mažinti greitį, reikalui esant stabdyti, persirikiavus į antrąją eismo juostą, pralenkti lėčiau važiuojančią AUDI 80. Todėl nukentėjusysis mano, kad T. Č. turėjo galimybę išvengti autoavarijos net trimis būdais. Savo veikos T. Č. kritiškai nevertino, iki galo nesuprato, kokią žalą padarė mažamečiam L. B. ir jam, L. B. , nesuprato, kokį išgąstį jis patyrė po stipraus smūgio, kai automašina nevaldoma sukosi ant kelio. Todėl šios aplinkybės neduoda pagrindo T. Č. švelninti bausmės vykdymo atidėjimo terminą. T. Č. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė yra kiek per švelni, tačiau jis, L. B. , vadovaudamasis gailestingumu ir pilietiniu supratimu nekelti savų interesų aukščiau kitų interesų ir tuo, kad T. Č. vis dėlto aiškiai suvokia savo veikos sunkias pasekmes, o dėl savo neapdairumo pasirinko nevykusią gynybinę poziciją, nutarė nuosprendžio neskųsti. Taip pat nukentėjusysis atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, kad galimybę atsiprašyti jo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo kaltinamasis turėjo anksčiau, o išvykimas darbo reikalais į užsienį ilgiau negu 7 paroms yra pakankamai svari aplinkybė gauti leidimą institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, išvykti ilgesniam laikui. Apeliantas turėtų jausti suvaržymus bent trejus metus, nes panaikinus šį įpareigojimą nuteistajam neliktų apskritai jokių apribojimų, o tai neatitiktų valstybės interesų. T. Č. prašymas sumažinti priteistą neturtinę žalą yra nepagrįstas, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) yra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja ir iš jos išieškomas žalos atlyginimas. T. Č. buvo susijęs darbiniais santykiais su bendrove (duomenys neskelbtini), o teisme nebuvo nustatyta, kad T. Č. automašiną MAN 18.460 pasiėmė savavališkai, kad autoavariją padarė tyčiniais veiksmais ir pan., todėl UAB (duomenys neskelbtini) peradresuoti savo prievolę vairuotojui šiuo atveju neturi teisinio pagrindo.
Teismas objektyviai vertino ne tik finansinę bendrovės padėtį, bet atsižvelgė ir į visas bylos aplinkybes, į pasekmes, autoįvykio priežastis, A. B. žuvimą, į pusantrų metų amžiaus L. B. motinos netektį, nesunkų mažamečio sveikatos sutrikdymą, patirtus emocinius sukrėtimus, sveikatos sutrikdymą bei skaudžius dvasinius išgyvenimus. Tuo tarpu savo turtinę padėtį civilinis atsakovas aiškina kaip dominuojantį kriterijų, savo interesus iškelia kaip pirmaeilius. Jo sūnus L., kai neteko motinos, tebuvo 1,5 metų amžiaus, o iki autoįvykio mama jį prižiūrėjo, auklėjo, globojo, maitino krūtimi, turėjo vaiko priežiūros atostogas. CK 6.250 išvardyti neturtinės žalos kriterijai nėra baigtiniai, todėl teismo pasisakymas dėl vaiko vystymosi raidos yra pagrįstas. Autoavarijos metu L. patyrė galvos smegenų sukrėtimą, lydimą trauminio galvos smegenų pabrinkimo, jis buvo gydomas stacionare ligoninėje, reabilitacijos Druskininkų sanatorijoje ,,Saulutė“, jam paskirtas periodinis reabilitacinis gydymas. Pats L. B. taip pat buvo psichologiškai palaužtas, negalėjo dirbti, jautė didelę emocinę depresiją, 2007 m. rugpjūčio mėnesį dėl psichikos sutrikimo gydėsi Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centre pas gydytoją psichiatrą-neurologą, kadangi netekęs žmonos jis patyrė didelį vidinį sukrėtimą. Autoavarijos metu sutuoktinei buvo 29 metai, jie gyveno darniai, taupė, planavo įsigyti būstą. Jis neteko mylimo žmogaus, žmonos, sūnus neteko motinos, tai jiems ypatingai didelė netektis, sugriovusi jo šeimą ir gyvenimą. Automašinos MAN vairuotojas T. Č. kelyje buvo neatidus, nerūpestingai vairavo automašiną ir autoįvykis įvyko dėl jo kaltės. UAB (duomenys neskelbtini), kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, yra atsakinga dėl visos jam ir jo sūnui L. padarytos neturtinės žalos. Byloje pateiktas 2006 m. UAB (duomenys neskelbtini) balansas, iš kurio matosi, kad įmonės ilgalaikis turtas 6 478 338 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai 422 998 Lt. Byloje yra pateikti ir kiti įmonės duomenys, kaip automašinų skaičius. Bendrovės atstovas teisme pateikė tarpinę kelių mėnesių įmonės finansinę ataskaitą, kurią bendrovė sudaro tik savo vidiniam vartojimui, savo veiklos analizei, tačiau tai nėra oficialus dokumentas, o mėnesinės ataskaitos neteikiamos VMĮ ar VĮ Registrų centrui. Be to, mėnesinės ataskaitos neduoda išsamaus įmonės finansinės veiklos vaizdo, jos nėra tvirtinamos bendrovės akcininkų susirinkime. Įmonės nuostoliai, krizė yra įprastinė ūkinės veiklos rizika, o įmonės ekonominiai svyravimai neatima pareigos atlyginti žalą. Padidinto pavojaus šaltinio valdytojo teisinė padėtis yra tokia, kad jis negali perkelti savo atsakomybės nukentėjusiesiems, visuomenei. Apeliantas nurodo kai kurias neatitinkančias tikrovės žinias, jog dėl tokio dydžio priteistos sumos teks atleisti apie 60 darbuotojų. Teisme civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad vieno naujo vilkiko su puspriekabe kaina yra apie 350 000 Lt. Ekvivalentiškai vertinant žmogaus žūtį, kitas pasekmes, priteistos neturtinės žalos piniginė išraiška yra mažesnė negu vieno vilkiko su puspriekabe kaina. Taigi atleisti 60 darbuotojų dėl vienos automašinos visiškai nereikės. Be to, nukentėjusysis mano, kad civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) painioja padidinto pavojaus valdytojo deliktinę civilinę atsakomybę su jo darbuotojo, susijusio su įmone darbiniais santykiais, atsakomybe arba dėl vairuotojo nepakankamų juridinių žinių nori išieškoti iš jo priteisiamą sumą. Kita vertus, jeigu bendrovė išieško priteistos žalos atlyginimą iš vairuotojo, tai tuomet nereikia įrodinėti sunkią įmonės finansinę padėtį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, sprendė pagal savo vidinį įsitikinimą, sprendimą priėmė pagal individualų atvejį. Apeliantas klysta, teigdamas, kad teismų praktikoje nėra priteisiamas tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas, ir nurodo civilinę bylą Nr. 3K-3-90/2008, kurioje iš panašios bendrovės (duomenys neskelbtini) sunkiai sužalotam nukentėjusiajam teismai priteisė 200 000 Lt neturtinės žalos. Dėl minėtų aplinkybių nukentėjusysis prašo Šilalės rajono teismo 2008-11-21 nuosprendį palikti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja bei UAB (duomenys neskelbtini) atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė, nukentėjusysis ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo ir civilinio atsakovo atstovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, susijusių su civiliniu ieškiniu ((duomenys neskelbtini) str. 4 p.).
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino ir paskirto įpareigojimo
Nuteistojo T. Č. apeliacinio skundo argumentai, dėl per ilgo bausmės vykdymo atidėjimo termino ir įpareigojimo – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms – skyrimo, atmestini. Šilalės rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad nesant atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad T. Č. teisiamas pirmą kartą už neatsargaus nusikaltimo padarymą, administracine tvarka nebaustas ir charakterizuojamas teigiamai, skirtina laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, t. y. trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę mažesnę už sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį, jos vykdymą atidėjo trejiems metams ir paskyrė T. Č. minėtą įpareigojimą, kurio jis turės laikytis visą bausmės atidėjimo laikotarpį.
Remiantis baudžiamosios teisės doktrina, bausmės vykdymo atidėjimo terminas dažniausiai priklauso nuo teismo skiriamos bausmės dydžio, tačiau šis terminas negali būti trumpesnis nei vieneri ir ilgesnis nei treji metai. Laiką, kuriam atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, teismas parenka atsižvelgdamas į galimybę pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus, kontroliuojant nuteistojo elgesį, taip pat nuteistajam skiriamus įpareigojimus bei jų įvykdymo trukmę. Vadinasi, teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, jo terminą parenka savo nuožiūra, o jo sprendimą riboja tik imperatyvus nurodymas paskirti terminą ne trumpesnį nei vienerių ir ne ilgesnį nei trejų metų. Šiuo konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir atidėdamas bausmės vykdymą trejų metų terminui, nepažeidė jokių baudžiamojo įstatymo normų.
Įpareigojimus, numatytus BK 75 str. 2 d., teismas skiria atsižvelgdamas į jų tikslingumą, įvykdymo realumą bei į būsimą poveikį nuteistajam. Tai reiškia, kad skirdamas įpareigojimus nuteistajam teismas, be abejonės, privalo atsižvelgti į šių įpareigojimo įvykdymo, jų laikymosi realumą, t. y. įvertinti, ar nėra objektyvių priežasčių, kurios trukdytų nuteistajam įvykdyti tokio pobūdžio įpareigojimą. Šiuo konkrečiu atveju teismas tinkamai įvertino skiriamo įpareigojimo būsimą poveikį nuteistajam ir paskyrė realiai įgyvendinamą įpareigojimą. Todėl atmestini nuteistojo argumentai, kad teismas, skirdamas šį įpareigojimą, neatsižvelgė į jo darbo pobūdį, t. y. į tai, kad jis dirba tolimųjų reisų krovininio transporto vairuotoju. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad gauti sutikimą išvykti ilgiau kaip 7 paroms (su darbu susijusi kelionė į užsienio valstybę ar pan.) iš institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, ir taip derinti paskirtą įpareigojimą bei darbo funkcijas nebus sudėtinga. Pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų transporto eismo saugumui dažnai nuteistajam apskritai atimama teisė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-13/2008, baudž. byla Nr. 2K-69/2006, baudž. byla Nr. 2K-135/2008), todėl šiuo atveju paskirtas įpareigojimas nėra per griežtas. Tuo tarpu įpareigojimas atsiprašyti nukentėjusiojo dažniausiai skiriamas kitokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, pvz., dėl nusikaltimų asmens garbei ir orumui. Atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, teismas parenka įvykdyti tokius įpareigojimus, kurie gali turėti didžiausią poveikį nuteistajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 16 d. Senato nutarimas Nr. 25 ,,Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą“), todėl šiuo konkrečiu atveju buvo paskirtas tinkamas ir realiai įgyvendinamas įpareigojimas.
Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymo normas ir tinkamai nustatė bausmės vykdymo atidėjimo terminą bei paskyrė tinkamą įpareigojimą.
Dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo
Nuteistojo T. Č. ir civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinių skundų argumentai dėl per didelio neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiesiems priteisimo pripažįstami pagrįstais.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Taigi įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Šilalės rajono apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam L. B. 150 000 litų ir nukentėjusiajam L. B. 120 000 litų dydžio neturtinę žalą iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), nuosprendyje nurodė, kad atsižvelgė į bendrovės turtinę padėtį, t. y. nurodė, kad bendrovė nėra bankrutuojanti ir jos turtinė padėtis patenkinama, todėl atsakinga už kaltinamojo T. Č. nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiesiems priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, vis dėlto nepakankamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinamojo ir už jį materialiai atsakingo darbdavio turtinę padėtį, sunkias nusikalstamos veikos pasekmes ir nukentėjusiojo ginamų pažeistų vertybių specifiką, kaltės formą (kaltinamasis sąmoningai nesiekė kitam asmeniui atimti gyvybę ir dėl to sukelti artimiesiems dvasines kančias), taip pat kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Priteisus iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, bendrovei atsirastų nepriimtinos ir sunkios pasekmės. (CK 6.251 straipsnio 2 dalis) – tai parodo teisminio nagrinėjimo metu pateikti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, įrodantys sunkią bendrovės finansinę padėtį (2007 metų balanso ataskaita, 2008 metų metinė pelno mokesčio deklaracija, 2008 metų pelno (nuostolių) ataskaita bei kt.). Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra laikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, tačiau į ją turi būti atsižvelgta, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtus interesus. Todėl, atsižvelgiant į visa tai, kas buvo paminėta, ir į šiuo metu šalyje esančią sudėtingą ekonominę situaciją, Šilalės rajono apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra objektyviai per didelis ir neprotingas.
Be to, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino T. Č. padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. neatsižvelgė į tai, kad padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo ypatingai šiurkštus – vairuotojas nebuvo išgėręs, neviršijo greičio, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nors kilusios avarijos pasekmės ir itin skaudžios. Teismas negali neatsižvelgti ir į byloje nustatytą aplinkybę, kad į važiuojamąją autostrados dalį neleistinoje vietoje prieš pat įvykstant autoįvykiui išvažiavo S. A. vairuojamas automobilis (miškovežis) ,,Scania R 113H“, su priekaba ,,Krone SDP24“. Nors 2008-02-28 ekspertizės akte Nr. 11K-342(07) nurodoma, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų tvirtinti, kad automobilio ,,Scania R 113H“ su priekaba ,,Krone SDP24“ vairuotojo S. A. veiksmai prieš eismo įvykį techniniu požiūriu buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, o pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo automobilio MAN 18.460 su puspriekabe ,,Schwarzmuller SPA 3/E“ vairuotojo T. Č. veiksmai, tačiau neabejotinai miškovežio ,,Scania R 113H“ su priekaba ,,Krone SDP24“ išvažiavimas į važiuojamąją autostrados dalį turėjo įtakos pačiam susidūrusių automobilių, t. y. MAN 18.460 su puspriekabe ,,Schwarzmuller SPA 3/E“ ir ,,Audi 80“ greičio mažinimo faktui.
Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai žūva žmonės, yra priteisiami neturtinės žalos dydžiai, mažesni nei buvo priteista šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudž. byla Nr. 2K-238/2008; baudž. byla Nr. 2K-150/2008; baudž. byla Nr. 2K-560/2008). Tyčinių nužudymų bylose neturtinės žalos priteisimas, įvertinus CK 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus, svyruoja nuo 100 000 iki 150 000 litų, o šiuo atveju T. Č. padarė neatsargų nusikaltimą – eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus.
Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į įstatyme įtvirtintus (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.251 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje) neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas sumažinti atlygintinos žalos dydį, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteista nepagrįstai didelė neturtinė žala, neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų bei teismų praktikos, turi būti mažinama. Todėl Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo keistina.
Nukentėjusiojo advokatas prašo priteisti kelionės išlaidas, turėtas dėl jo kelionės į apygardos teismą. Duomenų apie tai, kad nukentėjusysis apmokėjo kelionės išlaidas advokatui nėra, todėl jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., kolegija
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti.
Iš UAB (duomenys neskelbtini) priteistą neturtinės žalos atlyginimą L. B. naudai sumažinti iki 80 000 (aštuoniasdešimties tūkstančių) litų.
Iš UAB (duomenys neskelbtini) priteistą neturtinės žalos atlyginimą L. B. naudai sumažinti iki 50 000 (penkiasdešimties tūkstančių) litų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.