- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-29
- Bylos Nr.
- e2-1423-1146/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00184-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aivaras Naujalis
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- A. J.
- Advokatai
- Rūtas Zarankienė, Audronė Neniškienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės N. P. ieškinį atsakovui A. J. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė N. P. prašo gyvenamąjį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 38300,00 Eur, pripažinti asmenine N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe. Nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė apsigyveno dar 1974 metais, jos buvusiam sutuoktiniui S. P. iš tuometinio Kapsuko (Marijampolės) darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto gavus buto apgyvendinimo orderį Nr. 63. Vėliau, mirus ieškovės sutuoktiniui S. P., šiame bute ji liko gyventi su nepilnamečiu sūnumi A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su atsakovu A. J.. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. J., o 1988 metų pradžioje atsakovas paliko šeimą, išsiregistravo iš Lietuvos ir išvyko gyventi į Sakartvelą. Atsakovas su šeima nepalaikė jokių ryšių, į ieškovės gyvenamąją vietą neatvykdavo, dukrai materialinio išlaikymo neteikė. 1992 m. sausio 21 d. ieškovė, pasinaudojusi įstatymo suteikta galimybe, savo vardu išsipirko iš valstybės butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sudarant buto Pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas nedalyvavo ir savo lėšomis neprisidėjo prie buto išsipirkimo. Ieškovė pagrįstai manė, jog butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Tais pačiais 1992 metais ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl santuokos su A. J. nutraukimo. (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-51/93 buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės N. P. ir atsakovo A. J.. Nutraukiant santuoką, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Šalių santuokos metu, t. y. 1992 m. sausio 21 d. pagal Pirkimo- pardavimo sutartį pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. II-803, ieškovės N. P. vardu buvo įgytas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė VĮ Registrų centras duomenimis 2024 m. sausio 1 d. – 38300,00 Eur. Iš teismo sprendimo matyti, jog teismas nustatė, kad A. J. 1988 metais išsiregistravo ir išvyko gyventi į Suchumį, į teismo posėdį neatvyko. Tai patvirtina ieškovės nurodomą aplinkybę, kad atsakovas nuo to momento, kai 1988 metais paliko šeimą, daugiau nebegrįžo. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė gyvena iki šiol, moka jo išlaikymo mokesčius ir prižiūri. Po išvykimo iš Lietuvos 1988 metais, atsakovas iki šiol nėra nei karto atvykęs į Lietuvą, buvusios šeimos neaplankęs. Tačiau, nežiūrint į tai, kad minėtas butas ieškovės yra įgytas už asmenines lėšas, su atsakovu jau ketverius metus negyvenant šeimyninio gyvenimo ir nevedant bendro ūkio, formaliai šis turtas laikomas bendru santuokoje įgytu turtu, todėl ieškovė neturi jokios galimybės šiuo turtu laisvai disponuoti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, t. y. tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas už asmenines ieškovės lėšas, sutuoktiniams faktiškai kartu nebegyvenant ir nevedant bendro ūkio, šis butas pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe.
2. Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja Rūta Zarankienė nurodė, jog ieškovė prašo jos vardu įregistruotą butą pripažinti jos asmenine nuosavybe. Su atsakovu santuoka sudarė (duomenys neskelbtini). Santuoka truko nepilnai du metus. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra, o 1988 m. pradžioje atsakovas paliko šeimą ir išvyko į Sakartvelą. Jokių ryšių nuo jo išvykimo nepalaikė. Į ieškovės gyvenamąją vietą atsakovas niekada nebuvo atvykęs. Nepadėjo ir dukrai. 1992 sausio 21 d. ieškovė savo vardu išsipirko butą. Buvo praėję keletas metų nuo atsakovo išvykimo. Sudarant sutartį atsakovas nedalyvavo, savo lėšomis neprisidėjo. Visas procedūras ir išlaidas padengė pati ieškovė. Per tą laiką atsakovas jokių pretenzijų į turtą nėra pareiškęs. Jam yra žinoma, kad jis negalėtų pretenduoti į turtą, nes iki jo išsipirkimo šeimą buvo palikęs, neprisidėjo prie šeimos gerbūvio, prie dukros išlaikymo. Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Pateikti rašytiniai įrodymai. Pinigai sumokėti už butą buvo ieškovės asmeniniai. Jie faktiškai gyveno labai trumpai, nieko kartu gyvendami neužgyveno, atsakovas vedė netinkamą gyvenimo būdą – vartojo alkoholį. Už butą sumokėti pinigai buvo ieškovės asmeniniai pinigai. Visos buto pirkimo, įgijimo procedūros buvo atliktos iki galo pačios ieškovės. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nereiškia.
Atsiliepimas
3. Atsakovo A. J. kuratorė Audronė Neniškienė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame sutiko su ieškovės ieškiniu ir prašė jį tenkinti.
4. Teismo posėdžio metu atsakovo A. J. kuratorė Audronė Neniškienė nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimu. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas nereiškė pretenzijų dėl šio turto. Teisme sprendime konstatuota, kad atsakovas 1988 m. išvyko iš Lietuvos. Nutraukus santuoka jis nevykdė pareigos išlaikyti dukrą, nesusisiekė su ieškovė, savo dukra, nedalyvavo ir buto išpirkimo procedūroje. Ieškovė viena vykdė buto išpirkimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Nustatytos faktinės aplinkybės.
5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2-51/93 nutraukta N. P. ir A. J. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka, ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Santuokos metu N. P. sudarė 1992 m. sausio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. II-803, kurios pagrindu už 13627 rublių, iš kurių 1662 rublius įmokėjo į Lietuvos Respublikos Marijampolės banko skyrių grynais pinigais, o likusią 11965 rublių sumą sumokėjo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis ir įsigijo gyvenamąjį namą, kurio plotas 47,18 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašė N. P. ir pardavėjas Marijampolės miesto valdybos atstovė R. T.. Ieškovė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsigyveno dar 1974 metais, kai jos buvusiam sutuoktiniui S. P. iš tuometinio Kapsuko (Marijampolės) darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto gavus 1974 m. sausio 29 d. buto apgyvendinimo orderį Nr. 63. S. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. P. pagal 1992 m. sausio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. II-803.
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
6. Pagal Lietuvos TSR aukščiausiosios tarybos prezidiumo 1969 m. liepos 16 d. įsaku Nr. VII-327 patvirtinto Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (Dėl Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso patvirtinimo)“ (Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186) (toliau – SŠK) 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Remiantis teismo sprendimu, santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organas registruoja sutuoktinių arba vieno iš jų pareiškimu. Pagal SŠK 23 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė gali būti padalijama tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu. Nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. Reikalavimams padalyti bendrąją jungtinę ištuoktų sutuoktinių nuosavybę nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas (SŠK 23 straipsnis). Taigi to meto šeimos teisinių santykių įstatymų reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus suteikė teisę spręsti pareiškiant teismui savarankišką ieškinį.
7. Tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, civilinio kodekso normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija gali būti paneigta. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
8. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad N. P. ir A. J. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), taigi butas 1992 m. sausio 21 d. buvo įsigytas santuokos metu. Visgi, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, jog butas buvo pirktas iš ieškovės lėšų, atsakovas nedalyvavo buto įgijimo sandoryje, vėliau prie turto išlaikymo neprisidėjo, juo nesirūpino. N. P. pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, viena butą išlaikė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Ieškovė su atsakovu bendro ūkio nevedė nuo 1988 m., kai atsakovas išvyko gyventi į Suchumį, Sakartvelą. Išvykus iš Lietuvos, atsakovas iki dabar nebuvo atvykęs į Lietuvą, buvusios šeimos neaplankė. A. J. butui pirkti pinigų nedavė, jo neprižiūrėjo, nemokėjo už jį mokesčių. Jau (duomenys neskelbtini) teismo sprendime nurodoma, kad atsakovas nuo 1988 m. išvykęs iš Lietuvos, 1988 m. liepos 26 d. išsiregistravo ir išvyko. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad N. P. butą įsigijo už asmenines lėšas, nuosavybės teisė į butą yra registruota N. P. vardu, ir buto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta jos valia įsigyti butą asmeninėn nuosavybėn. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 270 straipsnis).
Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo
9. Ieškovė teikdama ieškinį sumokė 55 Eur žyminį mokestį, nuo likusios dalies – 807 Eur, prašė ją atleisti. Ieškovė reikalavimą pripažinti butą jos asmenine nuosavybe laikė turtiniu, todėl žyminio mokesčio sumą skaičiavo nuo turto, kurį prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe, vertės (38300 Eur), tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019, 27 punktas; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020, 16 punktas). Taigi atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, ieškovės ieškinio reikalavimas šioje byloje yra neturtinio pobūdžio, t. y. tenkinus ieškinį visiškai ieškovės turtinė padėtis nei pablogėjo, nei pagerėjo, todėl ieškovės reikalavimas laikomas neturtinio pobūdžio ir žyminis mokestis už šį reikalavimą yra 109 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgus į nurodytą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas ieškovės sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis, o likusi dalis, kurios ieškovė nesumokėjo – 54 Eur, priteisiama iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
10. Byloje nebuvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Priteisti iš atsakovo A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ieškovės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.