Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. Ž. , V. P., D. P. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius (kadastro tvarkytojas), išnagrinėjęs V. V ir A. D. 2022-04-29 prašymus (Registrų centro Paslaugų apskaitos sistemoje prašymai įregistruoti Nr. 31049345 ir Nr. 31048892), šių prašymų, NŽT 2022-04-01 sprendimo ir UAB „Traksalis“ matininko D. J. 2021-09-20 parengtų elektroninių žemės sklypų kadastro duomenų bylų (toliau – 2021-09-20 bylos) pagrindu į Nekilnojamojo turto kadastrą 2022-05-06 įrašė 3,2606 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – 3,2606 ha žemės sklypas) ir 0,4074 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., (toliau – 0,4074 ha žemės sklypas) kadastro duomenis, o registro tvarkytojas (Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius) Nekilnojamojo turto registre į 3,2606 ha žemės sklypą ir 0,4074 ha žemės sklypas 2022-05-10 įregistravo V. V ir V. D.bendrosios dalinės nuosavybės teises. Į Nekilnojamojo turto kadastrą 2022-05‑06 įrašius 3,2606 ha žemės sklypo ir 0,4074 ha žemės sklypo kadastro duomenis, taip pat Nekilnojamojo turto registre 2022-05-10 į šiuos žemės sklypus įregistravus V. V ir V. D.nuosavybės teises, atitinkamai 3,3000 ha žemės sklypo kadastro duomenys 2022-05-06, o registro duomenys 2022-05-10 buvo perkelti į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės archyvą (Kadastro nuostatų 9.2, 103 punktai bei Registrų nuostatų 12.1, 15¹, 70, 72 punktai).

Akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai, remdamiesi Registro nuostatų 14, 15¹, 72 punktais, nepagrįstai sutapatina Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis bei siekdami gauti informaciją apie Nekilnojamojo turto registre išregistruoto žemės sklypo istorinius grafinius kadastro duomenis vadovaujasi teisės normomis, reglamentuojančiomis tekstinių duomenų teikimą. Pažymi, jog Registrų centras, pateikęs 2023-03-27 raštą, veikė Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, vadovavosi jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jokių teisės normų nepažeidė. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė pareiškėjų norimos informacijos, nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiamas 2023-03-27 raštas yra neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl VĮ Registrų centro 2023-03-27 rašto Nr. S-11969 (1.4 E) „Dėl informacijos pateikimo” teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus – pareiškėjos advokatės V. Ž. 2023-02-27 prašymą dėl informacijos pateikimo nagrinėti iš naujo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja advokatė V. Ž. , atstovaudama V. P. ir D. P. pagal 2022-09-09 perįgaliojimą, 2023-02-27 elektroniniu paštu VĮ Registrų centrui pateikė 2023-02-27 prašymą dėl informacijos pateikimo (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribų pažymėjimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje), kuris užregistruotas 2023-02-28 Nr. GP-19194 (4.52 Mr). Šiame prašyme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsniu, buvo prašoma pateikti informaciją ir ją patvirtinančius duomenis dėl 3,3 ha Žemės sklypo ribų (taip pat didesnių, nei 3,3 ha) pažymėjimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (kada (konkreti sprendimo (-ų) / įrašo (-ų) data), koks subjektas (-ai), kokiu pagrindu (faktinis pagrindas, teisinis pagrindas)). Prašyme taip pat buvo nurodyta, jog 2022-10-13 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose yra pradėta civilinė byla Nr. e2-10797-1150/2022 (dabartinis civilinės bylos Nr. e2-399-1150/2023) pagal ieškovų V. P. ir D. P. (toliau - ir ieškovai) 2022-09-21 ieškinį, papildytą 2022-12-12, atsakovams V. D., V. V., D. K., V. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notaras G. B., Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, dėl pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo (toliau – ir Civilinė byla). Prašyme pažymėta, jog ieškovai neturi duomenų ir paties (-čių) sprendimo (-ų) (kada konkrečiai, koks subjektas, kokiu pagrindu) dėl 3,3 ha Žemės sklypo ribų (taip pat didesnių, nei 3,3 ha) pažymėjimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. 3,3 ha Žemės sklypo ribų (didesnio ploto) pažymėjimas (įregistravimas) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje sudarė pagrindą atlikti šio žemės sklypo pertvarkymo veiksmus. Prašyme nurodoma, jog prašoma informacija reikalinga, siekiant tinkamai atstovauti ieškovams teisme. Prašyme aptarti duomenys įrodo prašomos informacijos ryšį su teisinių paslaugų teikimu ir teisėtą asmens duomenų gavimo tikslą.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023-10-24 sprendimu ieškinį tenkino. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Civilinėje byloje nėra įsiteisėjęs, kadangi atsakovai Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinius skundus.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 16 straipsnyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastrą sudaro įrašai apie nekilnojamuosius daiktus, kuriuose nurodomi tekstiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys ir grafiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys apie šio daikto padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje – nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis – Nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis, kurioje parodoma Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje, vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje. Ši informacija pateikiama skaitmenimis, grafiniais elementais (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 10 dalis įtvirtina Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio sąvoką. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis - tai Nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis, kurioje parodoma Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje, vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje. Ši informacija pateikiama skaitmenimis, grafiniais elementais. Pagal įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje; pagal šio straipsnio 5 dalį, nenustačius aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi jį nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Kad nekilnojamasis daiktas yra pažymėtas kadastro žemėlapyje, rodo Kadastro tvarkytojo žyma – spaudas nekilnojamojo daikto plane. Šio spaudo formą ir turinį nustato ir tvirtina Kadastro tvarkytojas.

Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Kadastro nuostatų 103 punktas nustato, kad įregistruotą Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą padalijus, atidalijus ar kelis nekilnojamuosius daiktus sujungus, įrašomiems į kadastrą šiems suformuotiems naujiems nekilnojamiesiems daiktams suteikiami nauji identifikavimo kodai, o buvusieji jų identifikavimo kodai tampa archyviniai. Archyviniai duomenys saugomi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje Registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Registro nuostatų 14 punkte išvardyti Nekilnojamojo turto registre įrašomi ir saugomi Nekilnojamojo turto registro objektų duomenys, tarp jų, specialieji Nekilnojamojo turto registro objektų duomenys – Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys ir kitų nekilnojamųjų daiktų planai (Registro nuostatų 14.2.1.8 punktas). Pagal Registro nuostatų 72 punktą, Registro nuostatų 14 punkte nurodyti Nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą <...>, kai iš Nekilnojamojo turto registro išregistruojamas nekilnojamasis daiktas <...> arba pakeičiami jų duomenys, pažymimi kaip archyviniai ir saugomi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės archyve. Vadovaujantis Registro nuostatų 15¹ punktu, šių nuostatų 70, 72 ir 102 punktuose nurodyti Nekilnojamojo turto registro duomenys šiuose punktuose nustatyta tvarka perkeliami į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės archyvą. Archyviniai Nekilnojamojo turto registro duomenys saugomi nuolat.

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnis reglamentuoja advokato teises, vykdant advokato veiklą, be kita ko, teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti (1 punktas); teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Asmenys, pateikę advokatui reikalingus duomenis, turi teisę į būtinų tokios informacijos pateikimo sąnaudų kompensavimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (2 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese (2 straipsnio 1 dalis); advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai (Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalis); kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus (Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis); advokatai savo veiklą vykdo vadovaudamiesi inter alia (be kita ko) advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo, advokatų veiklos teisėtumo principais (Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1, 3 punktai); teisę verstis advokato veikla turi ir advokatų teises ir pareigas įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą įrašyti advokatai, į kurį įrašomi tik nustatyta tvarka prisiekę advokatai, apsidraudę profesinę civilinę atsakomybę (Advokatūros įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 dalies 1, 2 punktai).

Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką advokatų teisė gauti informaciją yra viena pagrindinių jų teisių, o atsižvelgiant į advokatų teisinio statuso ypatumus – jų diskreciją savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti dėl teisinių paslaugų teikimo apimties, dėl duomenų reikalingumo, idant jų teikiamos teisinės paslaugos maksimaliai atitiktų atstovaujamo asmens teises ir (arba) teisėtus interesus, valstybės ir savivaldybių institucijos privalo tinkamai motyvuoti atsisakymą pateikti informaciją ar duomenis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas turi teisę motyvuotai atsisakyti tokius duomenis pateikti tik tuo atveju, jei advokatas nepagrindžia jų reikalingumo, t. y. jų ryšio su teisinių paslaugų teikimu (šiuo aspektu mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-649-968/2022).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog advokatas, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą bei teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą, o asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d., 2015 m. liepos 9 d. nutarimus). Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, kad iš Konstitucijoje įtvirtintos teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla įstatymų leidėjo pareiga įstatymais sukonkretinti, kaip įgyvendinama ši asmens konstitucinė teisė. Nustatydamas šį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti š

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl advokato teisės gauti asmens duomenis, yra nurodęs, kad prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu (žr., pvz., 2016 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016; 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1509-520/2018; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-843-815/2023).

Iš Konstitucijos ir įstatymų kylantys advokatų teisinio statuso ypatumai suponuoja jų diskreciją savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti dėl teisinių paslaugų teikimo apimties, taigi ir dėl to, kokie Registro tvarkomi duomenys jiems yra reikalingi, siekiant užtikrinti, kad jų teikiamos teisinės paslaugos būtų kokybiškos (t. y. jų atstovaujamo asmens teisės ir (arba) teisėti interesai būtų ginami maksimaliai efektyviai).

Pažymėtina, jog skundžiamame Rašte nėra nurodyta dėl kokių priežasčių nebuvo tenkintas pareiškėjos advokatės ir kitų pareiškėjų prašymas, kuris buvo motyvuotai, aiškiai ir konkrečiai išdėstytas advokatės Prašyme, t. y. kada (konkreti sprendimo (-ų) įrašo (-ų) data), koks subjektas (-ai), kokiu pagrindu (faktinis pagrindas, teisinis pagrindas) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėjo 3,3 ha Žemės sklypo ribas (taip pat didesnes, nei 3,3 ha) bei prašoma pateikti tai patvirtinančius duomenis. Atsakovo atsisakymas pateikti informaciją ir duomenis apie istorinius įrašus, teismo vertinimu, yra nemotyvuotas.

Advokato teisė gauti duomenis suponuoja Registro tvarkytojo pareigą tokius duomenis advokatui pateikti. Pagal Advokatūros įstatymą teisė gauti registrų (taigi ir Nekilnojamojo turto registro) turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant istorinius duomenis), dokumentus, jų nuorašus, yra viena pagrindinių advokato teisių (44 straipsnio 1 punktas), todėl Registratorius privalo tinkamai motyvuoti atsisakymą pateikti informaciją ar duomenis. Atsižvelgiant į tai, Registro tvarkytojas turi diskrecijos teisę motyvuotai atsisakyti tokius duomenis pateikti tik tuo atveju, jei advokatas nepagrindžia jų reikalingumo, t. y. jų ryšio su teisinių paslaugų teikimu. Todėl Registro tvarkytojas advokatės prašyme pateikti Registro duomenis nurodytą Registro duomenų naudojimo tikslą, gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti duomenų apimtį, turi teisę vertinti tik prašomų pateikti duomenų ryšio su teisinių paslaugų teikimu (reikalingumo) aspektu. Kitaip tariant, Registro tvarkytojas gali atsisakyti teikti duomenis advokatei tik tuo atveju, jei advokatės kreipimesi apskritai nėra duomenų, įrodančių prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjų prašomi pateikti duomenys yra reikalingi Civilinėje byloje kaip papildomas įrodymas (sprendimas neįsiteisėjęs). Be to, gavus ginčo duomenis, kaip nurodė advokatė teismo posėdžio metu, gali būti sprendžiamas klausimas ir dėl kitų teisminių bylų inicijavimo. Taigi, prašomi pateikti duomenys yra susiję su teisinių paslaugų teikimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju advokatė ginčo Prašyme tinkamai pagrindė prašomų pateikti Registro duomenų reikalingumą, t. y. jų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Ginčo Prašyme nurodyti Registro duomenys (grafiniai istoriniai duomenys) akivaizdžiai susiję su teisinių paslaugų teikimu pareiškėjams V. P. ir D. P.. Nagrinėjamu atveju advokatė V. Ž. turėjo diskrecijos teisę savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti, kad jai, siekiant užtikrinti kokybišką teisinių paslaugų teikimą, reikalingi būtent tokios apimties Registro tvarkomi duomenys. Pažymėtina, jog atsakovo pareigą kaupti ir saugoti taip pat archyvinius duomenis (tarp jų Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis), be to, archyviniai duomenys turi būti saugomi nuolat (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 2 d., Kadastro nuostatų 103 p., Registro nuostatų 15¹, 14.2.1.8, 72 p.). Todėl sutiktina su pareiškėjais, jog ši informacija (duomenys) neatsiejamai susijusi su atsakovo veikla, t. y. atsakovas ja disponuoja (turi disponuoti), todėl duomenų perkėlimas į archyvą nėra pagrindas neteikti šių duomenų pareiškėjai advokatei V. Ž. , atstovaujančiai pareiškėjus V. P. ir D. P..

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, atsisakydamas suteikti prašomus duomenis (informaciją), nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo pagal Advokatūros įstatymą pareiškėja (advokatė) tokios informacijos negalėtų gauti.

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti vieša, t. y. žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir tam, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021, 2023 m. lapkričio 8 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1767-502/2023).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai viešojo administravimo subjekto priimamiems administraciniams sprendimams. Šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti administracinio sprendimo turiniui ir formai keliami reikalavimai, tarp kurių – 6 punkte įtvirtintas reikalavimas motyvuoti administracinį sprendimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas atsakovo Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų, šiame Sprendime padaryti teisinio ir faktinio pagrindimo bei motyvacijos trūkumai yra esminiai. Toks Rašto nemotyvuotumas lemia jo neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo keliamiems reikalavimams, todėl atsakovo Raštas naikintinas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, jog Nekilnojamojo turto kadastro grafiniai duomenys teikiami išduodant Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauką. Istorinių grafinių kadastro duomenų teikimas, išduodant kadastro žemėlapio ištraukas, nėra reglamentuotas. Registro nuostatų nustatyta tvarka teikiami tik Nekilnojamojo turto registro išrašai su istorija, kuriuose nurodyti tekstiniai Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys. Pareiškėjai 3,3000 ha žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija yra gavę. <...> vien tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė pareiškėjų norimos informacijos, nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiamas 2023-03-27 raštas yra neteisėtas.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kaip turėtų būti vertinamos situacijos, kai ginčijamo akto priėmimo motyvai išdėstomi tik ginčą dėl individualaus administracinio akto nagrinėjant teisme. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų bei teisės aktų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą.

Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Kadangi kiti pareiškėjų skunde ir atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų V. Ž. , V. P. ir D. P. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 2023-03-27 raštą Nr. S-11969 (1.4 E) „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti atsakovą advokatės V. Ž. 2023-02-27 prašymą dėl informacijos pateikimo išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.