Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. D. ieškinį atsakovei J. D. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo dalyse pakeitimo bei pagal atsakovės J. D. priešieškinį ieškovui N. D. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties materialinio išlaikymo vaikui teikimo dalyje pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo N. D. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei J. D. (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-15819-559/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ir: nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; nenustatyti konkrečios sūnaus ir atsakovės bendravimo tvarkos, paliekant teisę sūnui savarankiškai spręsti dėl bendravimo su motina galimybių; priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, lėšų tvarkytoju skiriant ieškovą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateikiamų įrodymų (ne)priėmimo

12. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo ieškovo pateiktais įrodymais, pažymi, kad atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, ieškovas pateiktais įrodymais grindžia savo atskirojo skundo argumentus, įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant ginčo klausimą, tokių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl pateikti įrodymai priimami.

Dėl teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

15. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis paminėtu prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisė iš ieškovo šalių nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teismo nutartį motyvuodamas iš esmės pasikeitusiais neįgalumą turinčio vaiko būtinaisiais ir specialiaisiais poreikiais. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš dalies (sutikdamas su priteistina 300,00 Eur suma), atskirąjį skundą argumentuodamas iš esmės tuo, kad teismas nesuteikęs galimybės dėl pateikto prašymo ieškovui išreikšti savo nuomonę, netinkamai įvertinęs (ar neįvertinęs) byloje buvusių įrodymų apie tai, kad dukteriai yra mokama neįgalumo išmoka, be pagrindo sprendė, jog dukteriai priteistina laikino išlaikymo suma yra 400,00 Eur, be to, laikiną išlaikymą esą nepagrįstai priteisė nuo priešieškinio gavimo dienos, o ne nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos. Ieškovas savo nesutikimo su nurodyta teismo nutartimi atskiruoju skundu negrindžia aplinkybėmis dėl vaiko išlaikymo poreikių dydžio ar negalėjimo mokėti nustatyto dydžio laikiną išlaikymą.

17. CPK 375 straipsnyje numatyta, kad „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ skyriuje numatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos visoms šeimos byloms, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Tai reiškia, kad nesant nurodytame skyriuje numatytų išimčių, ir kai byla nenagrinėtina ypatingosios teisenos tvarka, taikytinos bendrosios ieškinio nagrinėjimo taisyklės. CPK 375 straipsnyje taip pat pažymėtina, kad nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, teismas be kita ko vadovaujasi CK numatytomis procesinėmis teisės normomis. CK 3.65 straipsnyje, įtvirtinančiame specialių laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose institutą, nenurodyta, kokia forma – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose. CPK 384 straipsnio 5 dalyje, numatančiame teismui galimybę taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, šis aspektas taip pat neatskleidžiamas. Atitinkamai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesui šeimos bylose, turi būti taikomos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese nuostatos.

18. Pažymėtina, kad CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (priešingai šaliai). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva spręsti, ar būtina surinkti papildomus duomenis spręstinam klausimui, ar apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, ar prašymą nagrinėti rašytinio, ar žodinio proceso tvarka ir pan. Įvertinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, apie šio klausimo nagrinėjimą nepranešęs šalims, taip pat nenustatęs termino atsikirtimams į prašymą pateikti, proceso teisės normų nepažeidė.

19. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neindividualizavo konkrečios situacijos, neatsižvelgė į dukteriai mokamas išmokas dėl neįgalumo, kurios sumažina tėvų patiriamą vaiko išlaikymo naštą ir esą nepagrįstai priteisė didesnį išlaikymą nei priteistas išlaikymas kito šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

21. Taigi, laikino išlaikymo dydis, dėl ko ir kyla ginčas nagrinėjamu atveju, yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant nei nepilnamečių vaikų poreikių, nei tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, taip pat išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, nes jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje. Priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog klausimą sprendžia nenagrinėjant ginčo iš esmės, o tik preliminariai įvertinęs išaugusius neįgalios dukters poreikius ir didėjančias prekių bei paslaugų kainas. Atitinkamai ir apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųstos teismo nutarties teisėtumą, tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis, nes tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.

22. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametei dukteriai 2023 m. birželio 22 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I Teritorinio skyriaus sprendimu dėl neįgalumo lygio Nr. STS-2911 nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, kurio terminas yra nuo 2023 m. gegužės 28 d. iki 2028 m. rugpjūčio 5 d. Kaip nurodyta ieškovės pateiktoje nepilnametės dukters poreikių lentelėje, dukteriai reikalinga 1 180,23 Eur suma mėnesiui, kuri apima maitinimą, higienos priemones, mokymosi priemones, aprangą ir apavą, laisvalaikiui skiriamas išlaidas. Iš papildomai atsakovės pateiktų duomenų akivaizdu, kad dukteriai reikalinga kitų asmenų pagalba bendravimo, savarankiškumo, kasdienės veiklos, žinių taikymo srityse, vykimui į jai paskirtas reabilitacijos procedūras, dėl kurių, kaip minėta, bus pasisakyta bylą išnagrinėjus iš esmės. Apeliantas nurodo, kad atsakovė iš valstybės už šalių nepilnametę dukterį gauna po 152,90 Eur vaiko išmokas, taipogi 295,5 Eur dydžio dukters neįgalumo pensiją, byloje yra pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl atsakovei prisidedant prie vaiko išlaikymo tokia pačia suma kaip ieškovas, per vieną mėnesį neturėtų būti mokama didesnė nei 300,00 Eur suma.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neįgalumo išmokų tikslas yra užtikrinti minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytas sąlygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais, taip pat mėnesines pinigines išmokas mirusiojo vaikams (įvaikiams). Valstybė, teikdama šią šalpos išmoką, lengvina tėvams tenkančią finansinę naštą dėl vaiko neįgalumo, kad tėvų turimos ir skiriamos vaikui lėšos galėtų būti naudojamos kitiems (papildomiems) jo poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 51 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nors ši teismų praktika nėra vienareikšmė, kadangi kasacinis teismas vėlesniu išaiškinimu yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020), esant ginčui dėl laikino išlaikymo dydžio, turi būti atsižvelgiama į vaikui mokamų išmokų dydį. Atitinkamai sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju sprendžiant laikino išlaikymo klausimą atsižvelgtina į šalių nepilnametės dukters gaunamų išmokų iš valstybės dydžius.

24. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, šalių nepilnametė dukra iš valstybės gauna 152,90 Eur vaiko išmoką (nuo 2025 m. sausio mėnesio ši išmoka sudaro 194,6 Eur, t. y. universali išmoka vaikui – 122,5 Eur plius 72,10 Eur papildoma išmoka vaikui esant įstatyme numatytoms sąlygoms, tame tarpe neįgalumui) ir 295,5 Eur dydžio dukters neįgalumo pensiją. Iš viso nepilnamečiui vaikui valstybė kas mėnesį moka 490,10 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė pateikė duomenis apie nepilnametės dukters poreikius, kuriuos įvertino 1 180,23 Eur suma mėnesiui, iš šios sumos atėmus 490,10 Eur gaunamas lėšas iš valstybės bei padalinus likusią sumą per pusę, abiem tėvams tenkanti išlaikymo dalis sudaro 345,07 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant laikino išlaikymo klausimą ir tik preliminariai vertinant byloje esančius duomenis, nėra galimybės ieškovei iš atsakovo priteisti nepilnametės dukters išlaikymui didesnės nei nurodyta sumos, kai dėl jos dydžio kyla ginčas. Atitinkamai nėra pagrindo priteisti ir mažesnę laikino išlaikymo sumą, kaip to pageidauja apeliantas, kadangi byloje nustatyta, jog šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, šalys nekelia klausimo dėl savo turtinės padėties, pastaraisiais metais šalyje prekių ir paslaugų kainos didėjo, o aptariamos laikinosios apsaugos priemonės tikslas – prioritetiškai ginti vaikų interesus.

25. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kuriais nesutinkama su priteisto laikino išlaikymo pradžios momentu, teigiant, kad laikinas išlaikymas turėjo būti priteistas nuo teismo nutarties dienos, o ne nuo priešieškinio pateikimo dienos. Pažymėtina, kad CK 3.200 straipsnyje yra aiškiai apibrėžtas išlaikymo priteisimo momentas - išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Tai reiškia, kad išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis yra priteisiamas nuo ieškinio (ar priešieškinio) padavimo teismui dienos, o už ankstesnį laikotarpį priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis). Šios nuostatos taikytinos sprendžiant ir dėl laikino išlaikymo priteisimo pradžios momento, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti ieškinio (priešieškinio) reikalavimus.

26. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. teismo nutartį – atsakovės prašymą tenkinti iš dalies, sumažinant iš ieškovo priteistą laikiną išlaikymą dukrai D. D. kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 345,00 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį pakeisti, teismo nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„atsakovės J. D. prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovo N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 345,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus, 00 ct) nuo priešieškinio padavimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.