- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1203-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00447-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
- Trečiasis asmuo
- J. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Skuomeda“
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens J. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skuomeda“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – J. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Skuomeda“ (toliau – ir atsakovė) 6 412,36 Eur skolą, 405,82 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2018 m. birželio 29 d. su pradiniu kreditoriumi (trečiuoju asmeniu šioje byloje) J. P. susitarė dėl medaus pirkimo-pardavimo. Atsakovė pasiėmė iš pradinio kreditoriaus 4 006 kg medaus, atliko jo tyrimus, patvirtino, kad medus yra tinkamas ir nusprendė jį įsigyti. Atsakovė, įsigijusi medų, pradiniam kreditoriui 2018 m. rugpjūčio 24 d. išrašė ir pateikė pasirašyti PVM Sąskaitą faktūrą už 4 006 kg medaus, kurio 1 kg kaina 2,90 Eur. Bendra parduoto medaus kaina 12 314,44 Eur. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM Sąskaitos faktūros neapmokėjo ir 2018 m. lapkričio 9 d. grąžino 1 920 kg medaus, likusio medaus atsakovė negrąžino iki šios dienos, todėl yra skolinga 6 049,40 Eur. 2019 m. rugsėjo 26 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Skuomeda“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su pareikšto ieškinio reikalavimais ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad atsakovė 2018 m. birželio 29 d. su J. P. susitarė dėl medaus pirkimo-pardavimo. Tačiau atlikus medaus tyrimus buvo nustatyta, kad jis yra nekokybiškas, neatitinka reikalavimų ir juo negali būti prekiaujama, kadangi jame yra leistiną ribą viršijantis kiekis (8,8) farmakologiškai aktyvių medžiagų dėl galimo bitininkystėje draudžiamo antibiotiko naudojimo. Pradinis kreditorius 2018 m. lapkričio 8 d. pareikalavo apmokėti 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM Sąskaitą faktūrą arba grąžinti parduotą medų, atsakovė 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo, atsisakė sutarties ir pasiūlė atsiimti medų. Trečiasis asmuo atvyko ir 2018 m. lapkričio 9 d. atsiėmė 1 920 kg medaus, o likusį medų žadėjo atvažiuoti paimti vėliau, tačiau taip ir nebeatvyko. Pradinis kreditorius supratęs, kad jo medus negali būti realizuotas, pardavė savo menamas reikalavimo teises į atsakovę ir jokių pretenzijų atsakovei nebereiškė, likusio medaus atsiimti nebeatvyko, likę 2 086 kg medaus vis dar yra pas atsakovę ir atsakovė niekada netrukdė jo atsiimti.
4. Trečiasis asmuo J. P. pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2018 m. birželio 29 d. su atsakove buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl medaus pirkimo atsakovės pasiūlytomis sąlygomis: paimami mėginiai iš kiekvienos talpos, atsakovė išsitiria medų ir, jei jai tinka, praneša ir tik tada savo transportu išsiveža, susveriamas medus, pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis, išrašoma sąskaita faktūra ir per dvi savaites atsiskaitoma. 2018 m. rugpjūčio 4 d. atsakovės atstovas pranešė, kad tyrimai padaryti ir medus jam tinka. 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakovė išsivežė medų, 2018 m. rugpjūčio 24 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą. 2018 m. lapkričio 8 d. trečiojo asmens tėvas, nuvyko į atsakovės buveinę ir pareikalavo apmokėti arba grąžinti parduotą produkciją, atsakovė dalį medaus grąžino, tačiau 7 statinės (2 086 kg) liko negrąžintos atsakovės iniciatyva.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė atsakovės UAB „Skuomeda“ naudai iš ieškovės UAB „Legal Balance“ 865,97 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad atsakovei UAB „Skuomeda“ buvo parduota 4 006 kg medaus už 12 314,44 Eur sumą, 1 kg medaus kaina 2,90 Eur. Atsakovės iniciatyva atlikus medaus tyrimus, 2018 m. rugpjūčio 16 d. gauti rezultatai, jog meduje rastas antibiotikas sulfatiazolis – leistiną ribą (0,5) viršijantis kiekis (3,9) – nurodyta, jog rezultatas neatitinka ES reglamento 37/2010. Kadangi silpnai teigiamas rezultatas yra susijęs su leistina medžiaga kitiems nei bitės gyvūnams, medus gali būti priimamas atsižvelgiant į kompetentingos maisto saugos institucijos rizikos vertinimą. Remiantis UAB „Skuomeda“ direktoriaus parodymais teismo posėdžio metu, siekiant sumažinti nuostolius, buvo nuspręsta bandyti medų realizuoti Vokietijoje, medus buvo pardavimui transportuojamas į Vokietiją, tačiau jį buvo atsisakyta priimti, kadangi medus neatitiko kokybės reikalavimų. Šias aplinkybes patvirtina 2018 m. spalio 2 d. – 2018 m. spalio 4 d. atsakovės susirašinėjimas elektroniniais laiškais su Vokietijos bendrovės atstovais, iš kurio matyti, kad nustatyta, jog Nr. 42502 partijos medus yra nekokybiškas, rasta 6,9 ppb sulfatiazolio. 2018 m. lapkričio 9 d. pradinis kreditorius J. P. atsiėmė iš atsakovės 1 920 kg medaus, likęs medus (2 086 kg) liko pas atsakovę.
7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus trečiojo asmens J. P. argumentus, kad atsakovė medaus tyrimus padarė savavališkai be jo žinios, medus galimai buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, netinkamomis sąlygomis transportuotas į Vokietiją ar galimai pakeistas kitu medumi. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo šioms aplinkybėms pagrįsti teismui nepateikė jokių įrodymų. Paklausus trečiojo asmens, kodėl atsakovei pareiškus pretenzijas dėl medaus netinkamos kokybės, trečiasis asmuo iš karto neginčijo šios aplinkybės ir nedarė savo iniciatyva medaus kokybės tyrimų, trečiasis asmuo parodė, kad tuo metu turėjo asmeninių problemų. Pažymėtina, jog, net jeigu trečiasis asmuo tuo metu dėl jauno amžiaus, nepatyrimo ar asmeninių problemų neginčijo atsakovės nurodomų aplinkybių dėl netinkamos kokybės, tačiau iš šalių (trečiojo asmens, atsakovės atstovo direktoriaus) paaiškinimų matyti, kad šioje situacijoje trečiasis asmuo nebuvo vienas ir galėjo paprašyti patarimo ar pagalbos šioje situacijoje savo tėvo S. P., kuris taip pat vertėsi bitininkystės verslu ir turėjo ilgametę patirtį, atsakovė tuo pačiu laiku pirko medų ir iš trečiojo asmens tėvo. Trečiasis asmuo J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš atsakovės atsiimtą dalį medaus sušėrė bitėms. Paklausus trečiojo asmens, kodėl atsiimto medaus, jeigu jis buvo kokybiškas, nerealizavo rinkoje, nepardavė vartotojams, trečiasis asmuo paaiškino, kad tuo metu buvo nukritusi medaus kaina rinkoje ir nebuvo paklausos. Teismas šiuos trečiojo asmens paaiškinimus vertino kritiškai, kadangi, jeigu trečiasis asmuo būtų buvęs įsitikinęs, jog medus yra kokybiškas, būtų siekęs nepatiriant ar patiriant kuo mažiau nuostolių šį medų realizuoti rinkoje, o ne sušerti bitėms. Trečiojo asmens nurodomą aplinkybę, kad medus buvo laikomas netinkamomis sąlygomis paneigia bylos rašytiniai įrodymai – 2018 m. lapkričio 29 d. UAB „Skuomeda“ geros higienos praktikos taisyklių įmonės vidaus audito aktas Nr. 9, kurio duomenimis bendrovėje užtikrinamos maisto žaliavų ir gatavų produkto priėmimo bei laikymo higienos sąlygos, maisto saugos ir kokybės reikalavimai.
8. Teismas pažymėjo, jog tiek 2018 m. rugpjūčio 16 d. tyrimų protokole, tiek 2019 m. rugsėjo 19 d. tyrimo protokole nurodomas partijos Nr. 42502. Atsakovės pateikto medaus priėmimo – registracijos žurnalo duomenimis kliento kodas Nr. 42502 buvo suteiktas S. P., t. y. trečiojo asmens tėvui. Kaip paaiškino atsakovės direktorius teismo posėdžio metu, kliento kodas buvo nurodytas trečiojo asmens tėvo, kadangi ilgą laiką su juo bendradarbiavo, pirko medų tuo pačiu metu ir iš jo, tačiau sąskaitą buvo paprašyta išrašyti J. P.. Todėl teismas sprendė, kad buvo tirtas trečiojo asmens medus ir jis buvo parduotas atsakovei nekokybiškas. Atsakovė UAB „Skuomeda“ trečiojo asmens J. P. parduoto medaus negalėjo ir negali naudoti pagal įprastinę jo paskirtį, t. y. realizuoti Lietuvos Respublikos ar užsienio rinkoje.
9. Teismas konstatavo, kad pradinis kreditorius J. P. neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę dėl neapmokėtos 6 412,36 Eur sumos, todėl neturėjo teisės šį reikalavimą perleisti kitam kreditoriui, o naujasis kreditorius (ieškovė) neturi teisės reikalauti, kad atsakovė UAB „Skuomeda“ skolinį įsipareigojimą įvykdytų naujajam kreditoriui. Ieškovė, neįgijusi reikalavimo teisių į atsakovės skolą, neįgijo ir teisės reikalauti įgyvendinti prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytas teises.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Trečiasis asmuo J. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, bylą išnagrinėti iš naujo ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
10.1. Trečiojo asmens vertinimu, teismas ignoravo žemės ūkio produkcijos supirkimo, kokybės tyrimų laiką bei atsiskaitymo terminus, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytas maksimalus kokybės tikrinimo laikas yra 30 kalendorinių dienų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime – 1 diena. Maksimalus atsiskaitymo terminas Vyriausybės 2000 m. balandžio 6 d. nutarime Nr. 393 – 30 dienų. Šių įstatymų nesilaikymo toleravimas leidžia medaus supirkėjams savivaliauti ir turės neigiamos įtakos visų Lietuvos bitininkų ateities sandoriams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesudarė rašytinės žemės ūkio produkcijos supirkimo sutarties, ji neteko ir teisės į 30 d. maksimalų kokybės įvertinimo terminą. Dėl to kokybės nustatymui galioja maksimalus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime numatytas terminas – 1 d. Todėl atsakovė iš viso neturėjo jokių teisių į pretenzijų reiškimą dėl kokybės.
10.2. Pateikdama 2018 m. spalio mėnesio tyrimą ir priskirdama jį trečiajam asmeniui, atsakovė pati įrodo, kad 2018 m. spalio ir 2019 m. rugsėjo mėnesiais daryti tyrimai nėra medaus, kurį trečiasis asmuo pardavė atsakovei. Atsakovė pripažįsta, kad iš trečiojo asmens pirko rapsų medų, tačiau tiek iš 2019 m. rugsėjo mėn. tyrimo, tiek iš 2018 m. spalio mėn. laiško matyti, jog tirtas buvo poliflora medus, o medus pats savaime rūšies pakeisti negali.
Atsiliepimas
10.3. Atsakovė nurodė atsisakiusi sutarties bei netrukdžiusi atsiimti parduotos produkcijos, tačiau tai buvo padaryta tik praėjus 13 mėnesių po medaus perdavimo ir pardavimo momento. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog atsisakė sutarties 2018 m. lapkričio mėnesį, tačiau savo teiginių pagrįsti faktais negalėjo, bandė remtis susiklosčiusiomis aplinkybėmis, kai dėl pradelstų mokėjimo terminų trečiajam asmeniui nebuvo sumokėta už medų ir jam teko reikalauti iš atsakovės medaus grąžinimo.
10.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo ir jo tėvas patys neatsiėmė medaus. Niekas netrukdė atsakovei pačiai grąžinti medų, už kurį ji neatsiskaitė.
10.5. Teismas klaidingai sprendė, kad faktas, jog trečiasis asmuo bitėms sumaitino medų, kurį pavyko atgauti iš atsakovės, yra pripažinimas, kad jo medus buvo blogas. Teismas nesigilino į 2018 m. medaus derliaus prastos paklausos rinkoje aplinkybę. Tuo metu tai buvo vienintelis nuostolių mažinimo būdas, kadangi trečiasis asmuo neturi tinkamų patalpų medaus sandėliavimui keletui metų ir prekiauja tik šviežia produkcija.
10.6. Atsakovė nepranešė trečiajam asmeniui apie medaus mėginių paėmimo laiką ir vietą, nei trečiajam asmeniui, nei jo tėvui nebuvo pateikti abiejų tyrimų rezultatai.
10.7. Iš byloje pateiktų duomenų akivaizdu, kad atsakovė yra vienintelė, kuri žinojo perkamos produkcijos kokybę. Pagal susitarimą ji neturėjo teisės pasiimti produkcijos, kol neišsityrė ar kokybė atitinka jos reikalavimus. Atsiųsdama transportą atsiimti produkcijos, atsakovė patvirtino faktą, kad išsityrė perkamą produkciją ir kokybė jai tinka. Pirmą kartą atsakovė el. laišku apie kokybės neatitikimą informavo tik 2019 m. rugsėjo 20 d., t. y. praėjus daugiau kaip 13 mėn. nuo produkcijos perdavimo momento, prieš tai trečiajam asmeniui informavus apie problemos sprendimo teisiniu keliu pradžią telefonu, o vėliau ir laišku.
11. Ieškovė UAB „Legal Balance“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:
11.1. Teismas nevertino, kad būtent pati atsakovė iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitos faktūros išrašymo patvirtino, jog esama produkcijos kokybė jai yra tinkama ir netgi išvežė medų į Vokietiją, kur turėjo medų realizuoti.
11.2. Atsakovė nurodė, kad medus, kaip maisto produktas, dėl savo savybių per tam tikrą laiką tik gali pakeisti konsistenciją (dažniausiai sukietėja), tačiau jo kokybinės savybės bėgant laikui nekinta ir antibiotikai savaime jame neatsiranda. Tačiau nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki paskutinių medaus tyrimo rezultatų atlikimo 2019 m. rugsėjo 19 d. leistina antibiotikų norma meduje pakito nuo 3,9 iki 8,8. Tai tik patvirtina faktą, kad atsakovė neužtikrino tinkamo medaus saugojimo.
11.3. Pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 7 straipsnį atsakovė prarado galimybę ginčyti sudarytą sandorį remdamasis daikto kokybe.
12. Atsakovė UAB „Skuomeda“ pateiktu atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš trečiojo asmens J. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Trečiasis asmuo teigia, kad medus nebuvo gražintas, o atsakovė teigia, kad medus buvo gražintas, tačiau trečiasis asmuo pats savo valia viso medaus nepasiėmė. Tačiau abi šalys sutaria, kad trečiasis asmuo pasiėmė dalį medaus, nes atsakovė atsisakė už jį mokėti dėl jo netinkamos kokybės. Vadinasi, trečiasis asmuo žinojo apie atsakovės pretenzijas dėl medaus kokybės ir žinojo, kad atsakovė atsisakė sutarties ir neneigdamas šio fakto pasiėmė dalį medus. Priešingu atveju apie medaus atsiėmimą nebūtų buvę nė kalbos. Trečiasis asmuo pripažįsta, kad nuo pat 2018 m. lapkričio 9 d. nedarė nieko, kad pasiimtų likusį medų. O atsakovė pripažįsta, jog taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad grąžintų likutį trečiajam asmeniui. Net ir šiuo metu trečiasis asmuo yra visiškai neribojamas ir gali bet kada atvykti atsiimti savo medaus likutį iš sandėlio. Atsakovė net buvo sutikusi apmokėti pusė medaus transportavimo išlaidų, jei bus nurodytas jo pristatymo vietos adresas, tačiau trečiasis asmuo nesutiko priimti medų. Atsakovė neturi nė menkiausio suinteresuotumo šį medaus likutį laikyti ar saugoti. Medus nekokybiškas. Jo nėra galimybės realizuoti.
12.2. Trečiasis asmuo pripažino, jog 2018 m. lapkričio 9 d. atsiimant medų jis nedalyvavo. Jis perpasakoja jam neva jo tėvo ir vairuotojo perduotą informaciją, tačiau net jų apklausti teismo posėdžio metu neprašė.
12.3. Teismas padarė teisingą išvadą, jog vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, bandydamas mažinti nuostolius, bandytų medų realizuoti net ir ne rinkos kainomis, o ne imtų ir sušertų medų. Trečiasis asmuo nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad po medaus sušėrimo bitės neturėjo problemų su antibiotikais meduje ir tai įrodo, kad medus buvo kokybiškas. Tačiau tokie teiginiai yra visiškai deklaratyvūs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl įrodymų priėmimo
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Trečiasis asmuo kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – išrašą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei atsakovės pirmosios instancijos teisme pateiktų rašytinių įrodymų trečiojo asmens atliktą apžvalgą. Trečiojo asmens vertinimu, šie nauji įrodymai patvirtina aplinkybes, kad jis yra ūkininkas, kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, o nagrinėjamoje byloje atsakovės tikrintas medus galbūt nėra trečiojo asmens.
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovei ir atsakovei teikiami nauji įrodymai yra žinomi (įteikti susipažinti pirmosios instancijos teismo kartu su trečiojo asmens apeliaciniu skundu), todėl teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ginčo esmės
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl susidariusios skolos už trečiojo asmens medų priteisimo.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Skuomeda“ 2018 m. birželio 29 d. su trečiuoju asmeniu J. P. sudarė žodinį susitarimą dėl medaus pirkimo–pardavimo. Atsakovės iniciatyva buvo paimti medaus mėginiai tyrimui ir Quality Services International GmbH 2018 m. rugpjūčio 16 d. parengė tyrimo ataskaitą Nr. 210-252205 (toliau – ir Ataskaita). Remiantis šios ataskaitos duomenimis, tirtame lietuviškų rapsų meduje rastas antibiotikas sulfatiazolis (kiekis – 3,9).
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad anksčiau paminėtoje ataskaitoje (antro puslapio viršuje prie dviejų žvaigždučių (**) išnašos) nurodoma, jog pagal ES reglamentus 470/2009/EB ir 37/2010 nagrinėjamu atveju maksimalios teisės aktuose nustatytos ribos nėra, nes nėra leidimo naudoti antibiotikus bitininkystėje. Iš tiesų 2009 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamente (ES) 37/2010 dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, jų klasifikacijos ir didžiausios leidžiamosios koncentracijos gyvūniniuose maisto produktuose sulfonamidai (visos sulfonamidų grupei priklausančios medžiagos) yra nurodyti kaip leidžiami, nustatant maksimalų jų leistiną kiekį, atitinkamuose gyvūnų audiniuose, taip pat piene. Tačiau joks leistinas šių medžiagų kiekis nėra numatytas medui. Vadinasi, meduje jokių sulfonamidų, taip pat ir sulfatiaziolio, būti negali. Analogiška išvada pateikta ir Ataskaitoje, nurodant, jog nustatytas rezultatas neatitinka ES reglamento 37/2010 (farmakologiškai aktyvių medžiagų likučiai gyvūniniuose maisto produktuose). Tačiau ataskaitoje pažymėta, kad silpnai teigiamas rezultatas yra susijęs su leistina medžiaga kitiems nei bitės gyvūnams (Reglamento 37/2010 I lentelė), todėl medus gali būti priimamas atsižvelgiant į kompetentingos maisto saugos institucijos rizikos vertinimą. Pastebėtina, kad apie nustatytus medaus trūkumus (jo neatitikimą ES teisei) trečiasis asmuo J. P., tikėtina, žinojo, nes Ataskaita 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo persiųsta jo tėvui S. P.. Taip pat pasakytina, kad anksčiau padarytos išvados dėl medaus neatitikties ES reikalavimams nepaneigia aplinkybė, kad atsakovės klientui Vokietijoje buvo tinkamas medus, kuriame antibiotikų kiekis neviršijo 5 ppb, nes pirkėjas gali apsispręsti pirkti ir nekokybišką medų.
21. 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaita faktūra Serija JPL Nr. 1 patvirtina, jog atsakovė, nors ir žinodama apie trečiojo asmens meduje aptiktus antibiotikus, sudarė su trečiuoju asmeniu 4 006 kg medaus pirkimo–pardavimo susitarimą 12 314,44 Eur sumai. Vadinasi, nagrinėjamu atveju trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai dėl iš jo įsigyto medaus kokybės tyrimo atlikimo terminų pažeidimo yra teisiškai nereikšmingi. Bylos medžiaga rodo, kad atsakovė trečiojo asmens medaus tyrimus atliko dar iki medaus įsigijimo iš jo, todėl jo kokybės tyrimo atlikimo terminų objektyviai pažeisti negalėjo.
22. Atsakovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovė paėmė iš trečiojo asmens 4 006 kg medaus siekiant jį realizuoti Vokietijoje ir tokiu būdu sumažinti nuostolius. Tačiau, remiantis atsakovės pateiktu 2018 m. spalio 2 d. – 2018 m. spalio 4 d. susirašinėjimo el. laiškais išrašu tarp atsakovės ir Vokietijos bendrovės atstovų, Vokietijos įmonė atsisakė priimti medų, kadangi jis neatitiko kokybės reikalavimų – meduje buvo rasta 6,9 ppb sulfatiazolio.
23. Bylos medžiaga rodo, kad atsakovei nepavykus realizuoti medaus, šalys susitarė, kad trečiasis asmuo atsiims medų iš atsakovės. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės, ir trečiojo asmens J. P. atsiliepimai į ieškinį. Šiuo aspektu atsiliepime į ieškinį J. P., be kita ko, nurodė, kad jo tėvas 2018 m. lapkričio 8 d. buvo nuvykęs pas atsakovę ir pareikalavo arba apmokėti, arba grąžinti produkciją. Atsakovė patvirtino, kad grąžins trečiajam asmeniui visą produkciją, kai bus atsiųstas transportas medaus išvežimui pas J. P.. Trečiojo asmens atsiliepime taip pat nurodyta, kad J. P. tėvas su atsakovės atstovu sutarė, kad bus pakrautas visas krovinys. Be to, šalys neginčija, kad 2018 m. lapkričio 9 d. pas atsakovę buvo atsiųsta transporto priemonė medui atsiimti.
24. Anksčiau paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad šalys 2018 m. lapkričio 8 d. sutarė nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir sutarė, kad atsakovė grąžins trečiajam asmeniui jo medų, o trečiasis asmuo jį pasiims. Šie sutarties šalių sutarti pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo padariniai (kad trečiajam asmeniui bus grąžinta iš jo įsigyta produkcija) atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytus sutarties nutraukimo teisinius padarinius. Šiuo aspektu CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Vadinasi, sutarties šalys, nagrinėjamu atveju sutarusios, kad trečiajam asmeniui bus grąžintas iš jo įsigytas medus, iš esmės susitarė dėl restitucijos natūra taikymo.
25. Šalims susitarus dėl sandorio nutraukimo ir restitucijos taikymo, teisėjų kolegijos vertinimu, nebetenka teisinės reikšmės šalių argumentai dėl medaus kokybės nustatymo aplinkybių, dėl atsakovės veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 7 straipsnio nuostatoms bei jos įsipareigojimo laiku atsiskaityti už nupirktą medų. Šalių susitarimu sutartį nutraukus, atsakovė nebeturėjo pareigos atsiskaityti už įsigytą produkciją, nes sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Taikant restituciją natūra, atsakovė tik turėjo leisti atsiimti trečiajam asmeniui jo medų, kaip sutarties šalys ir buvo sutarusios.
26. Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu nesutinka, kad atsakovė tinkamai vykdė šalių susitarimą dėl restitucijos, argumentuodamas, jog atsakovė negrąžino dalies medaus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu trečiojo asmens argumentu.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodinėjimo standartas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kasacinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktas; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019 27 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo įrodinėjo, kad atsakovė, nors iš pradžių ir sutiko grąžinti visą medų, vėliau jam dalies medaus negrąžino. Atsakovė įrodinėjo, kad pats trečiasis asmuo atsisakė medų pasiimti, nors atsiėmimui atsakovė neprieštarauja iki šiol.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, taip pat įvertinusi šalių teiktus paaiškinimus byloje bei pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad šioje byloje esanti įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad pats trečiasis asmuo neatsiėmė (neatsiima) likusio medaus. Šią išvadą, be kita ko, patvirtina aplinkybės, jog, pirma, trečiasis asmuo nuo 2018 m. lapkričio 9 d. beveik vienerius metus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekdamas atgauti medų. Teismo vertinimu, rūpestingas ir preke suinteresuotas žmogus būtų tiek nelaukęs ir aktyviai reikalavęs grąžinti medų arba kompensuoti jo kainą pinigais. Antra, byloje pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti tikėtiną išvadą, kad medus neatitiko Europos Sąjungos teisės reikalavimų dėl rastų antibiotikų jame ir trečiajam asmeniui ši aplinkybė turėjo būti žinoma. Pats trečiasis asmuo iš atsakovės atsiimtą medaus dalį rinkoje nerealizavo, o sušėrė bitėms. Šios aplinkybės rodo, kad trečiasis asmuo nebuvo (finansiškai) suinteresuotas medų atsiimti. Trečia, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tiesioginiai 2018 m. lapkričio 9 d. dalies medaus atsiėmimo liudytojai nebuvo apklausti ir trečiasis asmuo to neprašė. Todėl nėra pakankamo pagrindo remtis vien tik trečiojo asmens, nedalyvavusio derinant medaus atsiėmimą, taip pat nedalyvavusiame pačiame medaus atsiėmime pas atsakovę, parodymais.
30. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiasis asmuo turi teisę iš atsakovės atsiimti likusią nesusigrąžintą medaus dalį, kam atsakovė ir neprieštarauja. Ta aplinkybė, kad jau praėjo pakankamai daug laiko nuo medaus įsigijimo iš trečiojo asmens ir dėl to galėjo pablogėti medaus kokybė, šios išvados nepaneigia, nes, kaip minėta, labiau tikėtina, kad pats trečiasis asmuo neatsiėmė (neatsiima) likusio medaus. Be to, trečiojo asmens teiginiai, kad atsakovė galėjo pakeisti (perpilti) iš jo įsigytą medų, yra tik trečiojo asmens prielaidos, kurios nėra pagrįstos įrodymais. Vadinasi, atsakovei sutinkant grąžinti iš trečiojo asmens įsigytą medų, kaip sutarties šalys ir buvo sutarusios iš pat pradžių, trečiasis asmuo neturėjo ir šiuo metu neturi teisės reikalauti apmokėti už nesusigrąžintą medaus dalį pagal sutartį, kurią šalys nutraukė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pradinis kreditorius J. P. neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę dėl neapmokėtos 6 412,36 Eur sumos, todėl neturėjo teisės šį reikalavimą perleisti kitam kreditoriui (CK 6.102 straipsnis), o naujasis kreditorius (ieškovė UAB „Legal balance“) neturi teisės reikalauti, kad atsakovė UAB „Skuomeda“ skolinį įsipareigojimą įvykdytų naujajam kreditoriui.
31. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta pagal ieškovės pareikštus reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neišnagrinėjo ginčo materialiojo klausimo. CPK draudžia teismui privataus pobūdžio byloje peržengti šalių pareikštus reikalavimus (CPK 12 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).
32. Kiti trečiojo asmens apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai (dėl pirkimo–pardavimo sutarties formos, dėl 7 statinių, nesančių bylos dalyku, neapskaitymo, dėl trečiojo asmens pozicijos pirmosios instancijos teisme, dėl PVM mokėtojo statuso ir kt.), teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Tenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus trečiojo asmens apeliacinį skundą, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
34. Atsakovė UAB „Skuomeda“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 210 Eur. Atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 1 210 Eur (2020 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita faktūra ir bankinio pavedimo išrašas). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš trečiojo asmens.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skuomeda“ (juridinio asmens kodas 173829280) 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.