Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal balance“ ieškinį atsakovei UAB „Skuomeda“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo J. P. teismo posėdžių metu parodė, kad bitininkauja jau apie 10 metų, turi įregistravęs ūkį, turi virš 140 avilių bičių. Nurodė, jog atsakovė medaus tyrimus atliko po 13 mėn. nuo jo pardavimo savavališkai, tyrimai yra sufalsifikuoti, daryti jau žinant, kad trečiasis asmuo kreipsis į teismą. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu pripažino, kad dalį medaus atsiėmė, jo tėvas S. P. suorganizavo 10 t transportą medui paimti, būtų tilpęs visas medus, tačiau dalies medaus atsakovė neleido pasiimti. Trečiasis asmuo J. P. nurodė, kad iš atsakovės atsiimtą dalį medaus sušėrė bitėms. Nurodė, kad neginčijo, jog medus yra kokybiškas, kadangi tada turėjo asmeninių problemų. Trečiasis asmuo patvirtino, kad reikalavimo teisę ieškovei pardavė su 6 % PVM, nurodė, kad jis nėra PMV mokėtojas, tačiau turi teisę į lengvatinį 6 % PVM, deklaruoja pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. J. P. nurodė, kad pas atsakovę laikomo medaus atsiimti neturi galimybės, kadangi nėra aišku, ar medus yra jo, taip pat neaišku, kokiomis sąlygomis medus buvo laikomas, galbūt jis buvo perpiltas, pakeistas kitu medumi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Šalių paaiškinimais ir bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovė UAB „Skuomeda“ 2018 m. birželio 29 d. su pradiniu kreditoriumi J. P. žodžiu susitarė dėl medaus pirkimo – pardavimo. 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo išrašyta PVM Sąskaita faktūra Serija JPL Nr. 1 dėl 4006 kg medaus pirkimo – pardavimo, 12314,44 Eur sumai. 2018 m. rugpjūčio 16 d. Quality Services International GmbH bandymo ataskaitos Nr. 210-252205 duomenimis, meduje rastas antibiotikas sulfatiazolis – leistiną ribą (0,5) viršijantis kiekis (3,9) –, nurodyta, jog rezultatas neatitinka ES reglamento 37/2010, kadangi silpnai teigiamas rezultatas yra susijęs suleistina medžiaga kitiems nei bitės gyvūnams, medus gali būti priimamas atsižvelgiant į kompetentingos maisto saugos institucijos rizikos vertinimą. Pradinis kreditorius J. P. 2018 m. lapkričio 8 d. pareikalavo apmokėti 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM Sąskaitą faktūrą JPL Nr. 1 arba grąžinti parduotą medų. 2018 m. lapkričio 9 d. pradinis kreditorius J. P. atsiėmė iš atsakovės 1920 kg medaus, likęs medus liko pas atsakovę. 2019 m. rugsėjo 19 d. Quality Services International GmbH bandymo ataskaitos Nr. 210-437775 duomenimis, atlikus medaus tyrimus nustatyta, kad meduje rastas antibiotikas sulfatiazolis – leistiną ribą (0,5) viršijantis kiekis (8,8) –, medus neatitinka reikalavimų ir juo negali būti prekiaujama dėl galimo bitininkystėje draudžiamo antibiotikų naudojimo. 2018 m. lapkričio 29 d. UAB „Skuomeda“ geros higienos praktikos taisyklių įmonės vidaus audito akto Nr. 9 duomenimis, bendrovėje užtikrinamos maisto žaliavų ir gatavų produkto priėmimo bei laikymo higienos sąlygos, maisto saugos ir kokybės reikalavimai. 2019 m. rugsėjo 26 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2019-09/141, kuria pradinis kreditorius J. P. perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises į atsakovės skolą.

Dėl reikalavimų priteisti skolą bei palūkanas.

Teismui yra pateikti ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 6412,36 Eur skolą, 405,82 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuos reikalavimus ieškovė kildina iš 2019 m. rugsėjo 26 d. su pradiniu kreditoriumi J. P. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2019-09/141, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į 6412,36 Eur skolą pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 1 bei prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytas teises. Atsakovė nurodo, kad ieškovės reikalavimas yra materialine prasme nepagrįstas, kadangi ieškovė įsigijo iš trečiojo asmens neegzistuojančią reikalavimo teisę, be to, trečiasis asmuo negalėjo perleisti reikalavimo teisės ir į 6 % PVM, kadangi trečiasis asmuo nebuvo ir nėra PVM mokėtojas.

Cesijos (reikalavimo perleidimo) sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Taigi, kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) patį reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003, kt.).

Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017).

Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisė, kuri nurodyta kaip 2019 m. rugsėjo 26 d. J. P. ir UAB „Legal balance“ sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2019-09/141 dalykas, kildinama iš 4006 kg medaus pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos pirkėjo UAB „Skuomeda“ ir pardavėjo J. P.. Pažymėtina, jog, nors J. P. ir UAB „Skuomeda“ rašytinės medaus pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, tačiau teisminio nagrinėjimo metu abi šalys pripažino žodinės sutarties sudarymo faktą, sutarties sudarymo faktą patvirtina ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 1. C. J. P. nusprendė perleisti reikalavimo teisę cesionieriui UAB „Legal balance“ dėl to, kad UAB „Skuomeda“ neatsiskaitė su juo už šio pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 1. parduotą medų. Taigi reikalavimo perleidimo pagrindas – pradinį kreditorių (cedentą) ir naująjį kreditorių (cesionierių) siejantys pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai pagal žodinę medaus pirkimo – pardavimo sutartį. Šioje byloje, sprendžiant dėl ieškovo – naujojo kreditoriaus reikalavimų, grindžiamų jo ir trečiojo asmens – pradinio kreditoriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, teisėtumo ir pagrįstumo, reikia įvertinti žodinio medaus pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu atsiradusias prievoles. Visų pirma reikia nustatyti, ar skolininkas (pirkėjas) UAB „Skuomeda“ buvo skolinga, o jeigu buvo – tai kokio dydžio sumą pradiniam kreditoriui (pardavėjui) J. P. būtent 2019 m. rugsėjo 26 d. cesijos sutarties sudarymo metu, nes cedentas J. P. galėjo perleisti reikalavimo teisę, jeigu jis tokią teisę turėjo, be to, būtent tokios apimties, kokia buvo cesijos sutarties sudarymo metu.

Byloje nustatyta, kad atsakovei UAB „Skuomeda“ buvo parduota 4006 kg medaus už 12314,44 Eur sumą, 1 kg medaus kaina 2,90 Eur. Atsakovės iniciatyva atlikus medaus tyrimus, 2018 m. rugpjūčio 16 d. gauti rezultatai, jog meduje rastas antibiotikas sulfatiazolis – leistiną ribą (0,5) viršijantis kiekis (3,9) –, nurodyta, jog rezultatas neatitinka ES reglamento 37/2010, kadangi silpnai teigiamas rezultatas yra susijęs suleistina medžiaga kitiems nei bitės gyvūnams, medus gali būti priimamas atsižvelgiant į kompetentingos maisto saugos institucijos rizikos vertinimą. Kaip parodė teisminio nagrinėjimo metu UAB „Skuomeda“ direktorius, siekiant sumažinti nuostolius, buvo nuspręsta bandyti medų realizuoti Vokietijoje, medus buvo pardavimui transportuojamas į Vokietiją, tačiau jį buvo atsisakyta priimti, kadangi medus neatitiko kokybės reikalavimų. Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovė pateikė duomenis dėl 2018 m. spalio 2 d. – 2018 m. spalio 4 d. susirašinėjimo elektroniniais laiškais su Vokietijos bendrovės atstovais, iš kurio matyti, kad nustatyta, jog Nr. 42502 partijos medus yra nekokybiškas, rasta 6,9 ppb sulfatiazolio. 2018 m. lapkričio 9 d. pradinis kreditorius J. P. atsiėmė iš atsakovės 1920 kg medaus, likęs medus (2086 kg) liko pas atsakovę. Trečiasis asmuo J. P. bylos nagrinėjimo teisme metu ginčijo aplinkybę, kad jo atsakovei parduotas medus buvo nekokybiškas – teigė, kad atsakovė medaus tyrimus padarė savavališkai be jo žinios, medus galimai buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, netinkamomis sąlygomis transportuotas į Vokietiją ar galimai pakeistas kitu medumi. Šioms aplinkybėms patvirtinti trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė jokių įrodymų (įrodymų dėl jo iniciatyva atliktų medaus kokybės tyrimų, iš kurių būtų matyti, kad medus buvo kokybiškas, ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis)). Paklausus trečiojo asmens, kodėl atsakovei pareiškus pretenzijas dėl medaus netinkamos kokybės, trečiasis asmuo iš karto neginčijo šios aplinkybės ir nedarė savo iniciatyva medaus kokybės tyrimų, trečiasis asmuo parodė, kad tuo metu turėjo asmeninių problemų. Pažymėtina, jog, net jeigu trečiasis asmuo tuo metu dėl jauno amžiaus, nepatyrimo ar asmeninių problemų neginčijo atsakovės nurodomų aplinkybių dėl netinkamos kokybės, tačiau iš šalių (trečiojo asmens, atsakovės atstovo direktoriaus) paaiškinimų matyti, kad šioje situacijoje trečiasis asmuo nebuvo vienas ir galėjo paprašyti patarimo ar pagalbos šioje situacijoje savo tėvo S. P., kuris taip pat vertėsi bitininkystės verslu ir turėjo ilgametę patirtį, atsakovė tuo pačiu laiku pirko medų ir iš trečiojo asmens tėvo. Trečiasis asmuo J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš atsakovės atsiimtą dalį medaus sušėrė bitėms. Paklausus trečiojo asmens, kodėl atsiimto medaus, jeigu jis buvo kokybiškas, nerealizavo rinkoje, nepardavė vartotojams, trečiasis asmuo paaiškino, kad tuo metu buvo nukritusi medaus kaina rinkoje ir nebuvo paklausos. Teismas šiuos trečiojo asmens paaiškinimus vertina kritiškai, kadangi, jeigu trečiasis asmuo būtų buvęs įsitikinęs, jog medus yra kokybiškas, būtų siekęs nepatiriant ar patiriant kuo mažiau nuostolių šį medų realizuoti rinkoje, o ne sušerti bitėms. Trečiojo asmens nurodomą aplinkybę, kad medus buvo laikomas netinkamomis sąlygomis paneigia bylos rašytiniai įrodymai – 2018 m. lapkričio 29 d. UAB „Skuomeda“ geros higienos praktikos taisyklių įmonės vidaus audito aktas Nr. 9, kurio duomenimis, bendrovėje užtikrinamos maisto žaliavų ir gatavų produkto priėmimo bei laikymo higienos sąlygos, maisto saugos ir kokybės reikalavimai. Trečiojo asmens nurodomos aplinkybės dėl medaus perpylimo yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl atmestinos. Iš šalių paaiškinimų bei bylos rašytinių duomenų (elektroninio susirašinėjimo laiškų kopijų, tyrimo ataskaitos) matyti, kad trečiajam asmeniui J. P. 2019 m. rugsėjo pradžioje pareiškus atsakovei pretenzijas dėl neapmokėtos skolos už trečiojo asmens nepasiimtą medaus dalį, atsakovė pakartotinai atliko medaus tyrimus ir 2019 m. rugsėjo 19 d. atsakovės Quality Services International GmbH bandymo ataskaitos Nr. 210-437775 duomenimis, atlikus medaus tyrimus nustatyta, kad meduje rastas antibiotikas sulfatiazolis – leistiną ribą (0,5) viršijantis kiekis (8,8) –, medus neatitinka reikalavimų ir juo negali būti prekiaujama dėl galimo bitininkystėje draudžiamo antibiotikų naudojimo. Tai tik patvirtina, kad trečiojo asmens atsakovei parduotas medus buvo nekokybiškas, kadangi medus, kaip maisto produktas, dėl savo savybių per tam tikrą laiką tik gali pakeisti konsistenciją (dažniausiai sukietėja), tačiau jo kokybinės savybės per laiką nekinta ir antibiotikai savaime jame neatsiranda. Tiek 2018 m. rugpjūčio 16 d. tyrimų protokole, tiek 2019 m. rugsėjo 19 d. tyrimo protokole nurodomas partijos Nr. 42502. Atsakovės pateikto medaus priėmimo – registracijos žurnalo duomenimis kliento kodas Nr. 42502 buvo suteiktas S. P., t. y. trečiojo asmens tėvui. Kaip paaiškino atsakovės direktorius teismo posėdžio metu, kliento kodas buvo nurodytas trečiojo asmens tėvo, kadangi ilgą laiką su juo bendradarbiavo, pirko medų tuo pačiu metu ir iš jo, tačiau sąskaitą buvo paprašyta išrašyti J. P.. Išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendžia, kad buvo tirtas trečiojo asmens medus ir jis buvo parduotas atsakovei nekokybiškas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. CK 6.333 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Šiuo atveju atsakovė UAB „Skuomeda“ trečiojo asmens J. P. parduoto medaus negalėjo ir negali naudoti pagal įprastinę jo paskirtį, t. y. realizuoti Lietuvos Respublikos ar užsienio rinkoje. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šia pirkėjo teise šiuo atveju pagrįstai pasinaudojo UAB „Skuomeda“.

Be to, pažymėtina, jog iš 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. 1 matyti, kad į sąskaitos sumą buvo įtraukta 6 % PVM suma, bylos nagrinėjimo teisme metu trečiasis asmuo J. P. patvirtino, kad reikalavimo teisę ieškovei perleido su 6 % PVM suma, tačiau nurodė, jog nėra PMV mokėtojas, tačiau turi teisę į lengvatinį 6 % PVM, deklaruoja pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Vadinasi, J. P., nebūdamas PVM mokėtojas, jo valstybei nesumokėjo pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 1, todėl reikalavimo teisė į 6 % PVM sumą nebuvo galiojanti reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu ir negalėjo būti trečiojo asmens perleista ieškovei.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pradinis kreditorius J. P. neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę dėl neapmokėtos 6412,36 Eur sumos, todėl neturėjo teisės šį reikalavimą perleisti kitam kreditoriui (CK 6.102 straipsnis), o naujasis kreditorius (ieškovė UAB „Legal balance“) neturi teisės reikalauti, kad atsakovė UAB „Skuomeda“ skolinį įsipareigojimą įvykdytų naujajam kreditoriui. Ieškovė neįgijusi reikalavimo teisių į atsakovės skolą, neįgijo ir teisės reikalauti įgyvendinti prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytas teises. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės UAB „Legal balance“ ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovės ieškinį atmetus, atsakovės naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 822,80 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose bei 43,17 Eur išlaidos vertimams (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Legal balance“, juridinio asmens kodas 302528679, atsakovei UAB „Skuomeda“, juridinio asmens kodas 173829280, 865,97 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt penki eurai ir devyniasdešimt septyni euro centai) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.