Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus ir 2 (du) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 10 d.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. (V. P.) vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2023 m. gruodžio 11 d. 10.05 val., adresu Sodų g. 8, Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus rajonas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilių etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, žinodamas, kad 2022 m. vasario 11 d. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 metams 2 mėnesiams, taip pat 2022 m. kovo 9 d. būdamas supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją vykdyti, V. P. minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2023 m. gruodžio 11 d., apie 10.05 val., adresu Sodų g. 8, Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus rajonas, neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,90 promilių girtumas), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu ir veiksmais piktybiškai vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę,

t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad labai dėl padaryto gailisi, narkologinėje įskaitoje neregistruotas. Lietuvių kalbą moka. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas. Įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai. Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jo sugyventinės N. J., vardu. Nurodė, kad 2023 m. gruodžio 11 d. apie 08.00 val., būdamas namuose, išgėrė apie 250 gramų degtinės ir nusprendė nueiti paimti ,,VW Passat“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį buvo palikęs nakčiai prie „IKI“ parduotuvės, adresu Skaidiškių k., Vilniaus r., Nemėžio sen. Atėjęs pėsčiomis iki automobilio, atidarė jo dureles, atsisėdo už vairo ir pradėjo važiuoti link namų, Sodų g. 2G-2. Važiuodamas žvyrkeliu link namų, prasilenkdamas su vilkiku jis sustojo kelkraštyje, kad jį praleistų, kadangi buvo daug sniego ir viskas apsnigta. Jis nepastebėjo, kaip per arti privažiavo kelkraštį, todėl automobilis nuslydo į griovį. Prie jo sustojo pravažiuojantis automobilis, kurio vairuotojas padėjo ištraukti jo vairuojamą ,,VW Passat“ automobilį iš griovio. Išvažiuojant iš griovio jam atšoko automobilio bamperis, todėl pačiam reikėjo jį prisukti prie automobilio abiejų sparnų. Nepažįstamam ir anksčiau nematytam vyrui, kuris jam padėjo išvažiuoti iš griovio, jis padėkojo už pagalbą ir jie išsiskyrė. Jis (įtariamasis) grįžęs namo prisuko automobilio bamperį, paėmė tuščius butelius, nes sumąstė juos priduoti į taromatą. Jis atvažiavo prie IKI parduotuvės, adresu Skaidiškių g. Vilniaus r., pridavė butelius, nusipirko dar degtinės ir vyko į namus. Pakeliui į namus jį sustabdė policijos pareigūnai. Pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas, antru – 2,08 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais jis sutiko, kadangi prisipažįsta, kad minėtą dieną sėdo už vairo būdamas neblaivus. 2023 m. gruodžio 11 d. policijos pareigūnai jį pristatė į Vilniaus areštinę, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu. Būnant areštinėje jį (įtariamąjį) apėmė depresija dėl savo neapdairaus elgesio. 2022 metais jis jau buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą už vairavimą neblaiviam ir jam teisė vairuoti atimta. Būdamas areštinėje jis ėmė dėl to stresuoti, jį apėmė panika, norėjo pasikarti ant megztinio rankovės. Jis sąmonę atgavo būdamas Lazdynų ligoninėje. Minėtoje ligoninėje gulėjo apie dvi valandas, tuomet jį greitoji pervežė į Vilniaus psichiatrinę ligoninę, kur pastarasis gydėsi dvidešimt dienų. Nurodė, kad jis turi priklausomybę alkoholiui, todėl šiuo metu ją gydosi. Šiais metais Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje buvo gulėjęs apie keturis-penkis kartus, nes po alkoholio vartojimo jaučiasi labai blogai. Prokuroras jam pasiūlė sumokėti baudą 2 000 eurų ir 2 metų 2 mėnesių terminui drausti teisę vairuoti bei konfiskuoti jam priklausantį automobilį. Jo vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas iškart, kai pareigūnai jį sustabdė. Nurodė, kad 2023 m. gruodžio 11 d. nieko neverčiamas pats sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad palaiko anksčiau duotus parodymus. Jis nori juos papildyti, kad jo sugyventinė nematė, kaip jis paėmė raktelius nuo jai priklausančio automobilio ir išėjo iš namų. Jeigu sugyventinė žinotų ar matytų, ji jam neleistų atsisėsti už vairo, bet kadangi jos namuose minėtą rytą nebuvo, nes ji buvo darbe, jis be jos žinios paėmė raktus ir taip neapgalvotai pasielgė. Su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka bei sąlygomis jis buvo supažindintas telefonu 2022-03-02, kai su juo susisiekė probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus darbuotoja. Jis 2022-03-03 gavo paštu raštą „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“ su kuriuo susipažino, pasirašė ir grąžino atgal į probacijos Vilniaus skyrių išsiųsdamas paštu. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į jo sudėtingą finansinę padėtį bei į tai, kad šiuo metu yra bedarbis, jo mėnesio pajamos siekia 211 eurų, todėl prašo skirti jam areštą vietoj baudos. Dėl savo elgesio gailisi.

- liudytojo Gžegoš Buinovski parodymais, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyryje vyriausiuoju patruliu. 2023 m. gruodžio 11 d. darbą pradėjo 06.30 val., kuris truko iki 18.30 val. 2023-12-11 dirbo kartu su savo kolega Nerijumi Pranckevičiumi darbui naudodami tarnybinį automobilį, Nr. V1843. Jie patruliuodami pagal iš anksto nustatytą maršrutą apie 10.05 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu Vilniaus r., Skaidiškių k., Sodų g., važinėja automobilis „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtariamas esantis neblaivus. Nuvykus minėtu adresu kartu su kolega pastebėjo minėtą automobilį bei jį sustabdė Skaidiškių k., Sodų g. netoliese pastato Nr. 8. Jo kolega priėjo prie vairuotojo pusės durelių, pastebėjo automobilį prie vairo sėdintį vyrą. Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas pradėjo blaškytis ieškoti dokumento, jis pasakė, kad automobilis priklauso jo žmonai. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Kadangi vairuotojas neturėjo su savimi dokumento, paprašė jo nurodyti asmens kodą, jis jį nurodė. Patikrinus duomenų bazes, jis (pareigūnas) nustatė, kad tai – V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat vairuotojas nurodė, kad jis neturi teisės vairuoti, kadangi ji yra atimta už BK 281¹ straipsnį. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš tris valandas. Pareigūnai nusprendė patikrinti vairuotojo neblaivumą alkoholio matuokliu. Pirmu pūtimu, 10.46 val., asmeniui buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas, apie 11.08 val. patikrinus antrą kartą - nustatytas 2,08 promilių girtumas. Automobilyje girtavimo požymių pareigūnai nepastebėjo. Asmuo buvo sulaikytas. Automobilis po apžiūros perduotas vairuotojo šeimos draugui A. M., kadangi automobilio savininkė tuo metu dirbo ir jo pasiimti negalėjo. Asmens faktinis sulaikymo laikas - 11.25 val. V. P. buvo pristatytas į Vilniaus AVPK OVS ekipažu V8023;

- VĮ Regitra duomenų išrašu, iš kurio nustatyta, kad automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso N. J., gyv. (duomenys neskelbtini);

- VšĮ „EMPREKIS“ duomenimis, kuriuose nustatyta, kad automobilio ,,VW Passat“, pasirinkti metai 2001, kaina Lietuvoje su PVM 1370,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį reikalaujama įvertinti, ar kaltininko veikos pobūdis bei pavojingumas atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. Vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime neužtraukia asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018, 2K-45-942/2021, 2K-81-495/2021).

Nagrinėjamu atveju įvertinus paties kaltinamojo parodymus, liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, administracinių nusižengimų registro išrašus, alkoholio matuoklio duomenis, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (1,90 promilės), kai nustatytas neblaivumas žymiai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, bei suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) prasmę ir turinį, tačiau piktybiškai vengė ją atlikti. Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant jis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo atveju nebuvo, kas patvirtina jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą. Aptarti įrodymai yra pakankami V. P. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti ir leidžia daryti išvadą, kad V. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas – vengdamas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviem) metams 2 (dviem) mėnesiams. Tokiu būdu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (1,90 promilės). Toks kaltinamojo elgesys atskleidžia antivisuomenines jo elgesio tendencijas, ne atsitiktinį, o piktybišką nustatytos baudžiamosios poveikio priemonės nesilaikymą. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad V. P., nesilaikydamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų, demonstruoja nepagarbą teismo sprendimui bei ignoruoja teisės aktais nustatytas elgesio taisykles. Aptartų įrodymų ir jų pagalba nustatytų aplinkybių visuma yra pakankama V. P. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju V. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors šioje teisės normoje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai neapima tokio požymio kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta), tačiau byloje nustatyti teisiškai reikšmingi veiksmai yra neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (idealioji sutaptis), neatsižvelgiant į tai, kad gali skirtis teisinė veikos kvalifikacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-7-32-719/2021). Kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, idealioji sutaptis.

Prokurorė siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamų veikų numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje padarymą skirti kaltinamajam arešto bausmes. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad sutinka su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad V. P. nusikalstamas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į V. P., nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir jų pavojingumo laipsnį (viena nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, o viena – baudžiamiesiems nusižengimams), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę: teistas, du kartus baustas administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos, vedęs, nedirbantis. Išdėstytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat dvi sunkinančios aplinkybės, bei kad jis sutinka, jog procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytas bausmes – areštą, jo dydį parenkant didesnį už įstatymo numatytą vidutinį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę paskirtą bausmę.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. gruodžio 11 d., 11.25 val. iki 2023 m. gruodžio 11 d. 14.41 val. (1 diena) (el. b. l. 24-28, 63-64, 65-66), vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 arešto parai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam V. P. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas. Tokie V. P. veiksmai, tai yra vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė tik laimingo atsitiktinumo dėka, kai kaltinamasis dėl neblaivumo nesuvaldęs transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio. Pažymėtina, kad kaltinamasis už analogišką veiką teisiamas ne pirmą kartą. Toks kaltinamojo elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik paties kaltinamojo, jo artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Teismas konstatuoja, jog V. P. sėsdamas prie vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam bei suvokė, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau vis tiek taip elgėsi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. vasario 5 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. P. nusikalstamas veikas padarė naudodamas transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui, t. y. N. J.. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ su PVM yra 1370,00 eurų (el. b. l. 99). Tokia suma išieškotina iš kaltinamojo, nes nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas žinojo apie tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus vairuos automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, transporto priemonės vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigyta (parduota) analogiška transporto priemonė rinkoje. Transporto priemonės rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką transporto priemonę realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali transporto priemonės pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad transporto priemonės rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, (el. b. l. 128-131) – panaikintinos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašas saugomas prie el. bylos medžiagos – paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir skirti:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 66 (šešiasdešimt šešių) parų arešto bausmę;

- pagal BK 243 straipsnį – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 66 (šešiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. P. (V. P.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 44 (keturiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai V. P. (V. P.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. gruodžio 11 d., 11.25 val. iki 2023 m. gruodžio 11 d. 14.41 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, V. P. (V. P.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (keturis) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. vasario 5 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, V. P. (V. P.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1370,00 (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt) eurų.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą – panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašą saugomą prie el. bylos medžiagos – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. P. (V. P.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.