Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Omega Invest OU ieškinį atsakovei B. V. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartimi, pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1 dalį, bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas.

Teismas. vadovaudamasis CPK 441 straipsnio nuostatomis, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pradinės kreditorės UAB „Creditstar Lithuania“ ir atsakovės 2014 m. balandžio 29 d. sudaryta Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo suteiktas 217,22 Eur (750,00 Lt) vartojimo kreditas, kurį ji įsipareigojo grąžinti ir sumokėti 295,41 Eur (1020,00 Lt) bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties terminas – 2014 m. spalio 31 d. Suėjus Sutarties terminui, Sutartis nebuvo nutraukta, nes ieškovo teigimu, buvo galimybė skolą išieškoti ikiteisminio išieškojimo būdu. 2019 m. vasario 12 d. pranešime nuroidyta, kad Sutartis nutraukta 2019 m. kovo 2 d.. Pradinė kreditorė 2018 m. gruodžio 28 d. Sutartimi dėl paskolų portfelio pardavimo, reikalavimą į atsakovės skolą perleido ieškovui. 2019 m. vasario 12 d. pranešimas apie reikalavimo perleidimą, siųstas atsakovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad iki ieškovo kreipimosi į teismą, atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu ar pradine kreditore (CPK 178 straipsnis).

Dėl negrąžinto kredito

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Konkrečiu atveju žinoma, kad apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimu, kartu pateikiant ir procesinius dokumentus (tarp jų yra ir reikalavimo perleidimo sutartis), todėl atsakovė yra laikoma tinkamai informuota.

Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju į bylą nepateikti įrodymai, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove ar pradine kreditore (CPK 178 straipsnis), taip pat, kad ji (atsakovė) savo prievolės neginčija dalyje dėl negrąžinto kredito priteisimo (CPK 12 straipsnis), todėl teismas sprendžia, kad atsakovė neįvykdė sutartinės prievolės ir yra pagrindas ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 189,62 Eur negrąžinto kredito (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis) ir šioje dalyje ieškinį tenkinti.

Dėl palūkanų

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 54,27 Eur nesumokėtų palūkanų pagal grafiką.

Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensacinių palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

Konkrečiu atveju, minėta Vartojimo kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti 78,20 Eur (270,00 Lt) dydžio metines palūkanas (Sutarties specialiųjų sąlygų 6.1 papunktis). Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Sutarties sąlygos numato, kad kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2014 m. spalio 31 d. Iš prie Sutarties dėl Paskolų portfelio pardavimo išrašo Priedo Nr. 1 matyti, kad reikalavimo perleidimo dieną, atsakovės nesumokėtų palūkanų likutis sudarė 54,27 Eur (stulpelis „Neapmokėtos palūkanos pagal grafiką“). Taigi ieškovo reikalavimas dėl 54,27 Eur palūkanų yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 499,26 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. balandžio 19 d.

Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, išaiškino, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad Vartojimo kredito sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų dydis - 114 procentų, yra nesąžiningas, nes viršija Vartojimo kredito įstatymo (toliau - VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (18,00 proc. metinių palūkanų normą, už ne ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį). Kadangi pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali viršyti 18,00 procentų dydžio metinių palūkanų normos, o pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje sutartyje yra nustatytas nesąžiningas 114 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų dydis, teismas daro išvadą, kad sutartyje nustatyta neproporcingai didelė atsakovės civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1721-567/2020). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 499,26 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų yra nepagrįstas, todėl jis atmetamas.

Dėl delspinigių

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 17,07 Eur dydžio delspinigius už 180 dienas.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutarčių specialiųjų sąlygų 9.1 punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ši delspinigių norma neviršija nustatytos VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje.

Konkrečiu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 17,07 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėlavo laiku atsiskaityti pagal Sutartį, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 17,07 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą 260,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 275,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso – 295,00 Eur. Teismas tenkino ieškinį iš dalies (34,33 proc. ieškovo reikalavimų), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 101,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,58 Eur. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėti ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.

Svarstydamas galimybę taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą galimybę išdėstyti sprendimo vykdymo tvarką, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, vertintina, ar išdėstant teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Auškčiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).

Nagrinėjamu atveju, svarstydamas sprendimo vykdymo išdėstymo arba atidėjimo klausimą įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgdamas į pakankamai sunkią atsakovės finansinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais, teismas daro išvadą, kad atsakovė nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimu nustatytos prievolės, todėl ieškovui neprieštaraujant dėl skolos mokėjimo dalimi, teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju sprendimo vykdymo išdėstymas būtų pagrįstas ir atitinkantis abiejų šalių interesus ir nepažeis ieškovės lūkesčių ir atitiks Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje, CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą.

Apibendrindamas išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas sprendimo vykdymą išdėstyti nustatant, kad priteistos 260,96 Eur skolos mokėjimas išdėstomas 12 mėnesių laikotarpiui, t.y. pirma įmoka mokama 21,82 Eur (dvidešimt vieną eurą 82 ct), o kitos įmokos po 21,74 Eur (dvidešimt vieną eurą 74 ct) mokamos kiekvieną mėnesį iki mėnesio 15 dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Omega Invest OU, į.k. 10866568, naudai 189,62 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) negrąžinto kredito, 54,27 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 27 ct) palūkanų, 17,07 Eur (septyniolika eurų 07 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 260,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 101,27 Eur (vieną šimtą eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išdėstyti atsakovei B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistos 260,96 Eur skolos mokėjimą 12 (dvylikai) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad pirma įmoka mokama 21,82 Eur (dvidešimt vieną eurą 82 ct), o kitos įmokos po 21,74 Eur (dvidešimt vieną eurą 74 ct) mokamos kiekvieną mėnesį iki mėnesio 15 dienos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.