Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – galutine subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmės neatlikęs (pabaiga 2023 m. gruodžio 19 d.), teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. kovo 30 d. apie 11.00 val., E. B., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia stūmė savo šeimos narę – sugyventinę G. S., dėl ko pastaroji nugriuvo ant grindų, o jai nugriuvus, durimis trenkė ne mažiau kaip penkis kartus į kairę koją, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai G. S. poodinę kraujosruvą kairės blauzdos apatinėje dalyje, kairio blauzdikaulio išorinės ir vidinės kulkšnies lūžius, kairio blauzdikaulio nugarinio kampo lūžį, kairio šokikaulio panirimą, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.‏‏‎

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, kad kaltinimas nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą pasitvirtino - 2023 m. kovo 30 d. apie 11.00 val., E. B., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia stūmė savo šeimos narę – sugyventinę G. S., dėl ko pastaroji nugriuvo ant grindų, o jai nugriuvus, durimis trenkė ne mažiau kaip penkis kartus į kairę koją, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai G. S. poodinę kraujosruvą kairės blauzdos apatinėje dalyje, kairio blauzdikaulio išorinės ir vidinės kulkšnies lūžius, kairio blauzdikaulio nugarinio kampo lūžį, kairio šokikaulio panirimą, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą, teismas konstatuoja, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, jog tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų (nukentėjusiosios pastūmimo bei trankymo duris į koją) ir kilusių pavojingų padarinių (nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaip matyti iš tyčinių kaltinamojo E. B. veiksmų, jis sąmoningai suprato, kad durimis trankydamas ant žemės nugriuvusios sugyventinės koją, tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus (šeimos nario - sugyventinės) sveikatą, numatė, kad gali ją sužaloti ir tokių padarinių siekė. Kaltinamojo tiesiogiai atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusios G. S. sveikatą. Kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu buvo šeimos nariai – sugyventiniai, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį apie 13 metų, todėl kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog E. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, neblaivumas įvykio dieną jam nebuvo tikrinamas, nukentėjusioji teigė, kad įvykio metu jie abu buvo blaivūs, pats kaltinamasis taip pat nurodė, kad nebuvo girtas, po darbo buvo išgėręs tik stiklinę alaus, todėl ši aplinkybė, kuri kaltinimo iš esmės nekeičia, kaltinamojo teisinės padėties nesunkina, iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis anksčiau teistas (dėl dviejų nežymaus sveikatos sutrikdymų sugyventinei), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 152-158), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 164-165), dirba (1 t., b. l. 170, 171), registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų registre dėl sutrikimo vartojant alkoholį (1 t., b. l. 168). Nei nukentėjusiajai, nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos kaltinamasis neatlygino. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina vienintelė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teistas, nusikalto neatlikęs ankstesnės bausmės, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, su civiliniais ieškiniais nesutinka, tačiau nukentėjusiosios atsiprašė, lankė ją ligoninėje, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, laisvės atėmimo bausmė skirtina mažesnė nei vidurkis. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytos veikos, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, dirba. Nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, po įvykio lankė nukentėjusiąją ligoninėje ir namuose, padėjo jai sveikti, kas rodo, jog kaltinamasis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas mažesniam nei vidutiniam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nebe pirmą kartą smurtauja šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, jam skirtina ir BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (67 straipsnio 1 dalis, 72² straipsnis, 75 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinių ieškinių.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 1 726,41 Eur žalą už nukentėjusiosios gydymą (1 t., b. l. 95-96). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis prieš nukentėjusiąją naudojo fizinį smurtą, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. G. S. nuo 2023 m. kovo 30 d. iki 2023 m. balandžio 11 d. buvo gydoma VšĮ Kėdainių ligoninėje dėl abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžio, vėliau jai suteikta ortopedo traumatologo konsultacija. Nukentėjusiajai suteiktos paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai neabejotinai padarė Kauno teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esantis gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 98-99). Byloje įrodyta, jog ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Pripažinus kaltinamąjį kaltu, Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 2 dalimi) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji G. S. dėl kaltinamojo E. B. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, specialisto išvadoje jai konstatuota poodinė kraujosruva kairės blauzdos apatinėje dalyje, kairio blauzdikaulio išorinės ir vidinės kulkšnies lūžiai, kairio blauzdikaulio nugarinio kampo lūžis, kairio šokikaulio panirimas, dėl ko buvo atlikta osteosintezės operacija, todėl jau vien dėl to E. B. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų nuo 2023 m. kovo 30 d. iki 2023 m. balandžio 11 d. buvo gydoma VšĮ Kėdainių ligoninėje dėl abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžio, jai buvo atlikta osteosintezės operacija, po to ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai ir namie gydėsi iki rugpjūčio 17 d., gydymosi metu jai buvo suteikta ir ortopedo traumatologo konsultacija. Nukentėjusioji G. S. nurodė, kad dėl įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, jai buvo gili emocinė depresija, pablogėjo jos sveikata, savijauta, tapo labai jautri, dirgli, nuolat vargina košmariški sapnai, sunku užmigti, negali susikaupti, mintys nukrypsta į patirtą stresą, pablogėjo apetitas, miegas, o sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol, nes dirbant drėgnoje aplinkoje vis dar skauda koją, sunku atsikelti iš lovos. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė ir didelį fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į padaryto sužalojimo pobūdį, nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį sveikatai, į vis dar išliekantį skausmą ir dalinai apsunkintą judėjimą, nesant pagrįstų duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių nukentėjusiosios ateičiai, taip pat atsižvelgiant kaltinamojo turtinę padėtį, į formuojamą teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajai priteistina 2 500,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padaryti analogiški arba labai panašūs kūno sužalojimai. Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 138-141) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (1 t., b. l. 145-147), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 33), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 6,64 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu nukentėjusiąją atstovavo advokatas Bronius Varsackis (2 t., b. l. 16-17) ir pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, nukentėjusiajai suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 233,33 Eur, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai (2 t., b. l. 18, 19-21).

Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 106 straipsnio nuostatomis, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko tik dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y., kai gynėjas paskiriamas kaltinamajam, o nagrinėjamu atveju pažyma pateikta už antrinės teisinės pagalbos teikimą ne kaltinamajam, o už nukentėjusiajai paskirto atstovo paslaugas. Be to, įstatymas numato, kad priteisiamos tik tos nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas, kurias patyrė pats nukentėjusysis. Įstatymas nenumato galimybės išieškoti valstybės patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-76-449/2022).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – du mėnesius laisvės apribojimo, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirti E. B. galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. B. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus - viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, 75 straipsnio 5 dalimi, E. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis privalo įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. B. 1 726,41 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt šešių eurų 41 ct) turtinės žalos atlyginimą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.

Nukentėjusiosios G. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. B. 2 500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. B. 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.