Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo

R. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė 40 MGL (2 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 25 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš R. L. nuspręsta išieškoti valstybės naudai įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės FIAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 500 (šešis tūkstančius penkis šimtus) eurų.

Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išspręstas daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. L. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. kovo 25 d. apie 16.50 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – krovininį automobilį FIAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas.

2.2. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, turėdamas duomenis, apie kuriuos pasisakė ir nuosprendyje, tai yra, kad nuteistasis yra neįgalus, turi vos 45 procentų darbingumą, manoma, jog tik formaliai paskyrė neobjektyviai didelę – 2 000 eurų baudą, kurios dėl savo turimo neįgalumo nuteistasis negali sumokėti valstybės naudai. Nuteistojo vertinimu, teismo paskirta 2 000 eurų bauda yra per griežta, neadekvati ir neproporcinga nagrinėjamai situacijai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į nurodytų aplinkybių visumą (nuteistasis prisipažino, labai gailėjosi, žala nepadaryta), siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo manymu, šiuo konkrečiu atveju už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina bauda galėtų būti mažesnė, nei numatytas bausmės vidurkis.

2.3. Toliau skunde nurodoma, kad be minėtų aplinkybių, nuteistasis yra bedarbis (skundo priedas Nr. 1), gauna minimalią pragyvenimui skirtą neįgalumo išmoką. Nuteistasis nėra pajėgus dirbti sveikam žmogui įprastą ir gerai apmokamą darbą, kad galėtų valstybei sumokėti paskirtą baudą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir ne tik paskyrė ne objektyviai didelę baudą, bet ir netinkamai parinko bausmę, t. y. nagrinėjamu atveju byloje buvo pateikti visi duomenys, rodantys, kad nuteistasis nebus pajėgus sumokėti paskirtą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Iš nuteistojo R. L. apeliacinio skundo matyti, kad jis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo ir konfiskuotino turto vertės klausimus. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės

7. BK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktus teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. BK 97 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į asmens teistumą. BK 61 straipsnio pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, kt.).

9. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. L. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

10. Pirmiausia pažymėtina tai, kad bausmių rūšys reglamentuojamos BK 42 straipsnyje, yra reglamentuojamos pagal jų griežtumą – pradedant švelniausia (viešieji darbai) ir baigiant griežčiausia (terminuotas laisvės atėmimas). Pagal BK 42 straipsnio 1 dalį padariusiam nusikaltimą asmeniui gali būti skiriamos šios bausmės: viešieji darbai (1 punktas); bauda (2 punktas); laisvės apribojimas (3 punktas); areštas (4 punktas); terminuotas laisvės atėmimas (5 punktas); laisvės atėmimas iki gyvos galvos (6 punktas).

11. Šiuo atveju aktualu tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

12. Kaip minėta, R. L. jam paskirtą baudos bausmę prašo pakeisti viešųjų darbų arba laisvės apribojimo bausme, jos vykdymą atidedant.

13. Dėl skundo prašymo vietoje baudos bausmės nuteistajam paskirti viešųjų darbų bausmę. Pažymėtina tai, kad viešieji darbai yra hierarchiškai švelnesnė bausmės rūšis už baudą, tuo tarpu viešųjų darbų bausmė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatyta. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė BK 62 straipsnyje įtvirtintų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindų, taip pat išimtinių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir sudarytų pagrindą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam R. L. skirti švelnesnę bausmę.

14. Dėl nuteistojo prašymo jam vietoje baudos bausmės skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje taip pat nenumatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos vykdymą atidedant.

15. Atsižvelgiant į šį skundo reikalavimą, visų pirma pažymėtina, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, gali būti atidėtas tik arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmių vykdymas. Tai yra minėtas BK 75 straipsnis laisvės apribojimo bausmės atidėjimo nenumato. Laisvės apribojimo bausmės (taip pat viešųjų darbų, arešto arba laisvės atėmimo bausmių) vykdymo atidėjimo tam tikram laikui klausimas gali būti svarstomas esant BPK 338 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams. Tačiau toks klausimas gali būti svarstomas tik bausmės vykdymo stadijoje, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, kuriuo asmeniui yra paskirta laisvės apribojimo (viešųjų darbų, arešto arba laisvės atėmimo) bausmė.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju svarstytinas tik apeliacinio skundo reikalavimas dėl apeliantui paskirtos baudos bausmės pakeitimo laisvės apribojimo bausme. Pažymėtina, kad ši skundo dalis yra paduota nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas teises. Viena tokių teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Svarbi veiksmingo šios teisės įgyvendinimo garantija yra draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–164/2014, 2K-276/2012). Draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas įtvirtintas BK 320 straipsnio 4 dalyje, kur numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

18. Šiuo atveju baudžiamoji byla nagrinėjama tik pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą, prokuroro skundo, kuriuo būtų prašoma vienaip ar kitaip pabloginti nuteistojo R. L. padėtį, byloje nėra. Laisvės apribojimo bausmė yra griežtesnė bausmė už baudos bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą, nesant byloje prokuroro apeliacinio skundo, kuriuo būtų prašoma bloginti nuteistojo padėtį, šios rūšies bausmės paskirti nuteistajam R. L. negali. Juolab, kad laisvės apribojo bausmė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje net nenumatyta.

19. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad R. L. paskirta baudos bausmė yra neteisinga ar per griežta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. L. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio galutinę bausmę.

20. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad R. L. padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). R. L. administracine tvarka baustas. Jis neteistas, tačiau 2014 m. sausio 23 d. prokuroro nutarimu dėl veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu (Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko), o 2020 m. spalio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonės: teisės naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones uždraudimą dvejiems metams ir turto konfiskavimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytos minėtos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatos nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Visi šie duomenys patvirtina, kad R. L. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Taip pat teismas nustatė, kad R. L. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, jam nustatytas neįgalumas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. L. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę, jos dydį nustatydamas artimą minimaliam bausmės dydžiui, skiriamam už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir nuteistojo teisinę padėtį bloginantis apeliacinio skundo argumentas, kad, nuteistojo manymu, šiuo konkrečiu atveju už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina bauda galėtų būti mažesnė, nei numatytas bausmės vidurkis.

21. Taip pat pirmosios instancijos teismas, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, R. L. paskirtą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta galutinė baudos bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta, kadangi būtent tokia bausme bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

22. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundo argumentus dėl pernelyg griežtos bausmės, juos atmeta, nes net ir įvertinus apelianto argumentus, kad nuteistasis nedirba, jam yra nustatytas netekto darbingumo lygis ir jo kasmėnesines pajamas sudaro gaunama neįgalumo išmoka, nuteistajam paskirta galutinė finansinio pobūdžio bausmė nelaikytina akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga. Bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Tuo tarpu vien tik simbolinės ar nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam galutinės bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliantas skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas skirdamas jam bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę.

23. Pažymėtina tai, kad apelianto skunde akcentuojamas neįgalumas ir nedidelės kas mėnesį pragyvenimui gaunamos pajamos nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo padarymo. Be to, iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų aplinkybių matyti, kad veikos padarymo metu R. L. buvo dirbantis – dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, veiką padarė vairuodamas trečiam asmeniui priklausantį automobilį atliekant darbines pareigas. Tai dar kartą patvirtina nuteistojo neatsakingą elgesį, juolab jau turint ankstesnę patirtį automobilį vairavus esant neblaiviam. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą nors ir vertintina teigiamai, nepateisina jo padaryto vieno šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir neleidžia ignoruoti jo jau iš esmės sistemingo teisei priešingai elgesio.

24. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju baudžiamoji byla R. L. atveju pirmiausia buvo išnagrinėta teismui gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta arešto bausmė, su kuria nuteistasis sutiko. Tačiau per įstatymu nustatytą terminą nuteistasis teismui pateikė prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 422 straipsnis). Pateiktame prašyme jis nurodė, kad nesutinka su jam paskirta arešto bausme.. Iš Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. liepos 13 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisiamajame posėdyje dalyvavęs nuteistasis nurodė, kad nesutinka su arešto bausme, todėl prašo peržiūrėti bylą, o jo gynėjas advokatas Nerijus Strazdas jo prašymą palaikė ir prašė R. L. skirti kitokią bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu / areštu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, į šį nuteistojo ir jo gynėjo prašymą atsižvelgė ir skundžiamu nuosprendžiu R. L. paskyrė vienintelę BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje su realiu laisvės ribojimu nesusijusią baudos bausmę.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. L. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą šioje dalyje atmesti.

Dėl konfiskuotino turto vertės

26. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta išieškotina konfiskuotino turto verte, prašo paskirtą išieškoti 6 500,00 eurų sumą pakeisti viešaisiais darbais, jų krūvį pritaikant pagal nustatytą nuteistojo darbingumo lygį, arba pakeisti laisvės apribojimu, bausmės vykdymą atidedant. Šį skundo reikalavimą nuteistasis grindžia tuo, kad jis neturi jokių pajamų, yra neįgalus ir darbingas vos 45 procentų, dėl turimų ligų jokių įprastų darbų, kurie padėtų užsidirbti ir atlyginti valstybei padarytą, dirbti negali.

27. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamoje byloje konfiskuotinu turtu pripažintina transporto priemonė – FIAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausanti trečiajam asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Apylinkės teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nustatydamas konfiskuotino automobilio vertę – 6 500,00 eurų, vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija apie tos pačios rūšies automobilių grupei Lietuvoje taikomą bendrą vidutinę kainą (paskaičiuotą su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM)).

28. Kaip minėta, šį apeliacinio skundo reikalavimą nuteistasis taip pat grindžia savo sunkia padėtimi dėl savo neįgalumo. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo vertinimui, kad R. L. turimas neįgalumas (kuris jam nustatytas 2005 m.) nesutrukdė padaryti nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam. Nuteistasis, jau turėdamas ankstesnę patirtį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, atlikdamas darbines pareigas ir vairuodamas trečiam asmeniui priklausančią transporto priemonę automobilį „FIAT“ turėjo šios transporto priemonės dokumentus, tad galėjo numanyti, kokia yra tokios transporto priemonės vertė. Žinodamas, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas, kuris jo atžvilgiu jau vieną kartą buvo taikytas, nežiūrint į tai, vis tiek transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Daryti nusikalstamą veiką nuteistojo turimas neįgalumas, kaip matyti, jam nesutrukdė.

29. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko konfiskuotino automobilio vertę ir jokių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl keisti šią nuosprendžio dalį nėra jokio pagrindo. Juolab, apeliaciniu skundu yra prašoma baudžiamojo poveikio priemonę (turto konfiskaciją) pakeisti (viešųjų darbų arba laisvės apribojimo) bausme, kai baudžiamasis įstatymas tokio keitimo nenumato. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnis). O pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė, kaip šiuo atveju, yra skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinį skundą šioje dalyje atmesti.

30. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.