Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – L. O. ir VĮ „Turto bankas“, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

1.1. Pareiškėjos Ž. A. (ankstesnė pavardė – O.) tėvas O. O. ir motina L. O. susituokė (duomenys neskelbtini) . Santuokos metu 1992-02-17 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. O. įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) .

1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu O. O. ir L. O. santuoka buvo nutraukta. Pažymi, kad šiuo teismo sprendimu minėto buto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas. Po santuokos nutraukimo Ž. A. ir jos motina L. O. gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), o tėvas O. O. gyveno atskirai.

1.3. Pareiškėjos tėvas O. O. mirė (duomenys neskelbtini) . Po pareiškėjos tėvo mirties į notaro biurą niekas dėl jo palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra, aukščiau nurodytą butą valdė ir juo naudojosi pareiškėja Ž. A. su savo motina L. O. Tokiu būdu pareiškėja Ž. A. faktiniu valdymu priėmė mirusio tėvo palikimą ir jį kartu su motina valdo iki šiol: ilgą laiką jame gyvena, rūpinasi buto priežiūra, jį remontuoja, mokėjo ir iki šiol moka komunalinius mokesčius.

1.4. Pažymi, kad pareiškėja yra pirmos eilės palikėjo O. O. įpėdinė, jo sutuoktinė L. O. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Palikėjo buvusi žmona L. O., pareiškime nurodyta suinteresuotu asmeniu, pareiškėjos pareiškimui neprieštarauja, pretenzijų į palikimą nereiškia, jo nepriėmė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Ž. A. yra velionio O. O. vienturtė duktė. Palikėjas O. O. ir L. O. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu O. O. ir L. O. santuoka buvo nutraukta. Palikėjas O. O. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina L. O. sutinka, kad pareiškimas būtų tenkintas, dėl palikimo paveldėjimo liudijimo išdavimo pas notarą nesikreipė. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise registruotas L. O. vardu. Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, kad po tėvo mirties pareiškėja rūpinasi minėtu butu (ir tėvo turtu), moka komunalinius ir kitus mokesčius.

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.

5. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad Ž. A., po tėvo O. O., mirusio (duomenys neskelbtini) , mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

7. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

8. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėja Ž. A. priėmė palikimą, atsiradusį po O. O. mirties, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad Ž. A. po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti, nes rūpinosi tėvui priklausiusiu turtu, valdė tėvo buto dalį, mokėjo už butą komunalinius bei kitus mokesčius, šiuo turtu nuolat ir nepertraukiamai naudojosi. Byloje nėra duomenų, kad po O. O. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

9. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po O. O. mirties (duomenys neskelbtini) , priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjusi valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja priėmė O. O. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

11. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

12. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, –

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo O. O., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip O. O., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinio, teises ir pareigas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.