- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-52-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- UAB „INTERDS“
- Ieškovas
- Bankrutuojančios UAB „Stiprybė“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „INTERDS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-405-141/2011 pagal ieškovo Bankrutuojančios UAB „Stiprybė“ ieškinį atsakovui UAB „INTERDS“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2010-05-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2010-05-25 patikslino, prašydamas priteisti 24362,95 Lt skolos, 757,87 Lt palūkanų, 8,28 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos, grąžinti ieškovui sumokėtą žyminį mokestį, apskaičiuojamą nuo sumos, kurią atsakovas sumokėjo po kreipimosi į teismą dienos. Nurodė, kad UAB „INTERDS“ ir UAB „Stiprybė“ sudarė Krovinio vežimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nugabenti atsakovo jam perduotą krovinį į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui, o atsakovas įsipareigojo už krovinio vežimą sumokėti nustatytą kainą. Įvykdęs sutartį, ieškovas 2010-01-25 atsakovui pateikė PVM sąskaitą - faktūrą serija SR Nr. 3631 108935,84 Lt sumai, tačiau atsakovas pilnai nesumokėjo iki šiol, tuo pažeisdamas priimtus įsipareigojimus. Pareiga sumokėti už krovinio pervežimą numato Krovinio vežimo sutartis ir atsakovui pateikta PVM sąskaita - faktūra, todėl draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Atsakovas dalį sumos, t.y. 55051 Lt pagal 1010-01-25 PVM sąskaitą - faktūrą serija SR Nr. 3631 sumokėjo iki kreipimosi į teismą dienos, o dalį, t.y. 29521,44 Lt sumokėjo po kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2010-05-04 UAB „INTERDS“ įsiskolinimas UAB „Stiprybė“ atžvilgiu sudaro 24362,95 Lt. Krovinio vežimo sutartis atitinka LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymą nurodytus komercinių sandorių požymius (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.210 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „INTERDS“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį dalyje dėl 24362,95 Lt skolos priteisimo atmesti, kaip nepagrįstą, prašomas priteisti palūkanas sumažinti iki 406,04 Lt. Nurodė, kad 2010-01-08 atsakovas pateikė ieškovui 2 užsakymus dėl 120 lengvųjų automobilių (Chevrolet) pervežimo maršrutu Koper (Slovėnija) – Maskva (Rusija) pervežimo kaina 43850 eurų (151405,28 Lt). Atsakovas dalį pervežimo kanos t.y. 42469,44 Lt pervedė ieškovui iki sąskaitos išrašymo dienos, už atliktą 120 lengvųjų automobilių pervežimą išrašė PVM sąskaitą –faktūrą Nr. 3631 -108935,84 Lt sumai. 2010-01-13 atsakovas ir ieškovas susitarė dėl krovinio pervežimo ir pasirašė Krovinio pervežimo užsakymo sutartį Nr. 0001. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo pervežti 72 lengvuosius automobilius, o atsakovas sumokėti už krovinio pervežimą 7056 eurų. Siekdamos užtikrinti krovinio pervežimo užsakymo sutarties Nr. 0001 tinkamą ir savalaikį įvykdymą, šalys susitarė dėl teisinių minėtos sutarties neįvykdymo pasekmių - sutarties šalies, pažeidusios sutarties nuostatas, pareigos sumokėti kitai šaliai netesybas. Dėl to, kad ieškovas nepateikė autovežių tarp šalių sudarytą Krovinio pervežimo užsakymo sutartis Nr. 0001 nebuvo įvykdyta, t.y. 72 lengvieji automobiliai nebuvo ieškovo perimti ir nugabenti į atsakovo nurodytą krovinio pristatymo vietą. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai taikomos netesybos. Viena iš netesybų rūšių yra bauda. Esminis baudos ir delspinigių skirtumas yra tas, jog bauda gali būti nustatoma ne tik už sutarties įvykdymo termino praleidimą, bet ir už kitaip išreikštą sutarties neįvykdymą arba netinkamą vykdymą, yra vienkartinė. Krovinio pervežimo užsakymo sutarties Nr. 0001 5 p. šalys susitarė, kad vežėjui nepateikus transporto priemonės, ar atsisakius pateikti autovežius, ar atsisakius nuo sutarties, vežėjas privalo sumokėti baudą - po 98 eurų už kiekvieną neišvežtą lengvąjį automobilį. Ieškovas nepateikė transporto priemonių, 72 automobiliai buvo neišvežti, todėl atsakovas pareikalavo sutartyje numatytų netesybų 7056 eurų. Ieškovas netesybų nesumokėjo. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turėjo sumokėti atsakovui 24362,96 Lt, o atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 53884,39 Lt pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 3631, įskaitė 7056 eurų reikalavimą. Apie įskaitymą raštu informavo ieškovą ir pateikė ieškovui PVM sąskaitą - faktūrą Nr. ID0007 ir tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą. Atsakovas, atlikęs įskaitymą, liko skolingas ieškovui pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 3631 - 29521,43 Lt. Šį likutį atsakovas sumokėjo 2010-05-04. 2010-01-08 Krovinio pervežimo užsakymo sutartyje Nr. 0003 9 p. šalys susitarė dėl apmokėjo tvarkos ir terminų - atsakovas įsipareigojo apmokėti už suteiktas pervežimo paslaugas per 60 dienų. Preziumuojama, kad sąskaita buvo įteikta tą pačią dieną, jos apmokėjimo terminas suėjo 2010-03-26, todėl ieškovui mokėtinos palūkanos yra 406,04 Lt (LR CK 6.71 str., 6.73 str., 6.130 str., 6.131 str. 1 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-03-08 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nusprendė priteisti iš atsakovo UAB INTERDS“ ieškovui UAB „Stiprybė“ 24362,95 Lt skolą už krovinių vežimo paslaugas, 757,87 Lt metinių palūkanų, viso 25120,82 Lt, 8,28 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 25120,82 Lt sumą, skaičiuotiną nuo bylos iškėlimo teisme 2010-05-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2569 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo valstybei 19,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų; grąžinti ieškovui 66 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2010-04-30 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 2981. Teismas nustatė, kad ieškovas 2010 m. sausio mėnesį vykdė atsakovo UAB „INTERDS“ užsakymus dėl krovinių gabenimo į užsienį. Buvo gabenami automobiliai pagal tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščius (CMR) Nr.0005290, 0005288, 0005287, 005294, 0005291, 0005292, 0005285, 0005293, 0005286, 0005280 ir 0005295. Už atliktas krovinių vežimo paslaugas pateikta apmokėti sąskaita - faktūra 108935,84 Lt sumai (b.l. 26 - 38). Teismas konstatavo, jog pateikta ieškovo pažyma (b.l. 52) patvirtina, jog už paslaugas buvo atsiskaityta tik iš dalies, likusi ieškovui nesumokėta suma - 24362,95 Lt, tarp šalių nėra nesutarimų dėl likusios nesumokėtos už vežimo paslaugas sumos. Atsakovas UAB „INTERDS“, remdamasis 2010-01-13 užsakymo Nr.001 5 punktu dalį priklausančios mokėti už vežimo paslaugas sumos įskaitė į netesybas (bauda) ir nesumokėjo ieškovui 24362,95 Lt.
Teismas padarė išvadą, jog įskaitymas negalimas, kadangi prieštarauja LR CK 6.130 - 6.140 str. Tarp šalių yra ginčas dėl užsakymo Nr. 001 priėmimo vykdyti aplinkybių ir jo neįvykdymo sąlygų. Šalys skirtingai aiškina priežastis, dėl kurių nebuvo įvykdytas 2010-01-13 užsakymas Nr.001 ir dėl to tarp šalių kyla nesutarimai. Teismas pažymėjo, jog nepagrįstai ši suma yra išskaityta iš priklausančio ieškovui sumokėti atlygio už suteiktas paslaugas. Netesybų (baudos) už įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsakovas privalėjo reikalauti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šis klausimas iškeltas jau pareiškus ieškinį teisme ir iškėlus bylą, dalis skolos ieškovui sumokėta po bylos iškėlimo teisme, o kita dalis – 24362,95 Lt nesumokėta iki šiol, motyvuojant tuo, jog tai yra bauda už 2010-01-13 pateikto užsakymo nevykdymą. Teismas nurodė, jog nelaikytini vienarūšiais reikalavimais ieškovo UAB „Stiprybė“ reikalavimas sumokėti už krovinių vežimo paslaugas ir atsakovo UAB „INTERDS“ reikalavimas sumokėti netesybas (baudą), remiantis 2010-01-13 užsakymu Nr.0001 dėl krovinių vežimo. Tai visiškai skirtingi reikalavimai, kadangi šių reikalavimų dalykai yra skirtingi. Todėl nebuvo galima įskaityti nevienarūšio reikalavimo, remiantis LR CK 6.130 str. 1 dalies nuostatomis. Reikalavimas mokėti baudą už įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą yra negalutinis, galimas jo nuginčijimas, netesybų mažinimas. Reikalavimas sumokėti už krovinio vežimo paslaugas pareikštas, remiantis konkrečiais susitarimais ir CMR važtaraščiais. Atsakovo nurodytas užsakymas, pagal kurį nebuvo atliktos krovinio gabenimo paslaugos, yra visiškai už kitą laikotarpį ir sutartį. Nepagrįstai reikalavimas sumokėti netesybas (baudą) sutapatintas su ieškovo reikalavimu atsiskaityti už paslaugas, t.y. sumokėti konkrečią pinigų sumą, apmokėti sąskaitą - faktūrą. Nenustačius įstatymo nustatytų pagrindų, nepripažįstama, jog atsakovo UAB „INTERDS“ prievolė atsiskaityti už vežimo paslaugas baigėsi įskaitymu LR CK 6.130 str. 1 dalies pagrindu. Atsakovas UAB „INTERDS“ privalo sumokėti ieškovui UAB „Stiprybė“ visą priklausančią sumą už atliktas krovinių vežimo paslaugas. Teismas konstatavo, jog iš atsakovo priteisiama ieškovui 24362,95 Lt skola, 757,87 Lt metinės palūkanos, 8,28 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-05-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.1 str. - 6.5 str., 6.37 str., 6.386 str., 6.200 str., 6.210 str., 6.807 str., 6.808 str., 6.813 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „INTERDS“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti iš BUAB „Stiprybė“ UAB „INTERDS“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įskaitymas negalimas, kadangi prieštarauja LR CK 6.130 str.- 6.140 str., nurodydamas, jog ieškovo ir atsakovo reikalavimai nėra vienarūšiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007) yra išaiškinęs, kad įstatyme vartojama sąvoka „vienarūšiai reikalavimai“ taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, todėl esant šalių priešpriešiniams piniginiams reikalavimams, nepriklausomai nuo jų atsiradimo, įskaitymui kliūčių nėra. Įskaitymui atlikti buvo visos sąlygos, t.y. prievolės šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t.y. skolininkai kartu buvo ir savo kreditoriais, o kreditorius ir savo skolininko skolininkas; šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, t.y. šalys turėjo reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; šalių reikalavimai buvo vienarūšiai t.y. abiejų prievolių dalykas buvo toks pat; abu reikalavimai buvo galiojantys; abu reikalavimai buvo vykdytini; abu reikalavimai buvo apibrėžti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias įskaitymą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės pareiškimo. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios pareiškimo apie įskaitymą. UAB „INTERDS“, teikdamas atsiliepimą į jam pareikštą ieškinį, pateikė ir pranešimo apie įskaitymą kopiją ir jos išsiuntimą patvirtinančią pažymą iš pašto. UAB „INTERDS“ valia dėl apskaičiuotos baudos įskaitymo buvo aiškiai išreikšta raštu, įskaitymas atliktas, pateikus ieškovui vienašališką UAB „INTERDS“ pareiškimą apie įskaitymą. Nurodyto dokumento nelaikyti šalies pareiškimu, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai, teismas neturėjo pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007) pažymėjo, kad atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimais ir paaiškinimais apie atliktą įskaitymą, įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, institutas suponuoja procesinę situaciją, kad šaliai, atlikusiai įskaitymą, nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo reikšti priešieškinio, reikalaujant teismą tokį įskaitymą patvirtinti ar atlikti kitus veiksmus. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog netesybų už įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsakovas privalėjo reikalauti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantas teigia, jog atsakovas turėjo įskaityti 24362,96 Lt sumą, kaip priešpriešinį reikalavimą ir šią teisę tinkamai įgyvendino, todėl atsakovo prievolės UAB „Stiprybė“ baigėsi 24362,96 Lt įskaitymu (LR CK 6.131 str. 1 d., 2 d.).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ‚Stiprybė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog šiuo atveju įskaitymas nebuvo galimas, kadangi prieštarauja LR CK 6.130 str. - 6.140 str. nuostatoms, atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Stiprybė“ su prievole mokėti 34362,96 Lt baudą nesutiko ir ją ginčijo. 2010-04-14 BUAB „Stiprybė“ pateikė UAB „INTERDS“ atsakymą į pretenziją dėl užsakymo Nr. 0001, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog pažeidė savo prievoles pagal užsakymą Nr. 0001 ir neturi pareigos mokėti nustatyto dydžio baudos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nustatęs įskaitymo sąlygas:
1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas;
2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui;
3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.);
4) abu reikalavimai turi galioti ir turi būti vykdytini, bei apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR konvencijos) 41 str. 1 d. imperatyvaus pobūdžio nuostatas bei CK nuostatas, konstatuoja, kad 2010-01-13 Krovinio pervežimo užsakymo-sutarties Nr. 0001 dėl pervežimo iš Lenkijos į Italiją 5 punkto nuostata, kad vežėjui nepateikęs transporto priemonės (autovežio), ar atsisakius pateikti autovežius, ar atsisakius nuo sutarties, privalo sumokėto baudą po 98 eurus už kiekvieną neišvežtą lengvąjį automobilį, toje dalyje, kur numatyta galimybė taikyti vežėjui baudą, prieštarauja 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 41 str. nuostatoms, todėl ji yra niekinė ir nesukuria šalims teisių ir pareigų bei pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad atsakovo atliktas įskaitymas yra neteisėtas, nes nėra visų paminėtų keturių sudėtinių įskaitymo sąlygų. Tai, kad abi ginčo šalys yra juridiniai asmenys (verslininkai), kurie veikia savo rizika, nereiškia, kad Ieškovui, kaip vežėjui, galima taikyti kitokią nei CMR konvencijoje numatytą atsakomybę. Tik pavėlavus pristatyti krovinį yra kompensuojami dėl pavėlavimų patirti nuostoliai, negalintys būti didesni nei užmokestis už vežimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neturėjo teisės įskaityti 24362,96 Lt sumą, kaip priešpriešinį reikalavimą ir atsakovo prievolės ieškovui nesibaigė 24362,96 Lt įskaitymu, nes atsakovas neteisėtai pritaikė ieškovui, kaip vežėjui, baudą 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 41 str. nuostatų kontekste.
Tai, kad krovinio vežimo sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens naudai, savaime nereiškia, kad atsakovas patyrė nuostolių. Atsakovas neįrodė, kad jis atlygino nuostolius ir kad šie nuostoliai yra kilę dėl ieškovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo dėl krovinio pavėluoto pristatymo.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 757,87 Lt metinių palūkanų ir 8,28 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes šiuo atveju yra skaičiuojamos palūkanos už pavėluotą atsiskaitymą, bet ne už kompensacijai skirtos sumos palūkanas pagal CMR konvencijos 27 straipsnį.
Nagrinėjamu atveju abi sandorio šalys yra verslo subjektai, teismo vertinimui dėl sutartinių netesybų atitikties protingumo kriterijui piniginių prievolių atveju taikytinos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnis, numatantis už pavėluotą atsiskaitymą taikomų palūkanų dydį apskaičiuojant VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų normą padidinant 7 procentiniais punktais.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad teismas apribojo atsakovo teisę teikti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pripažinti atsakovo atliktą įskaitymą teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovo UAB INTERDS“ ieškovui 24362,95 Lt skolą už krovinių vežimo paslaugas, 757,87 Lt metinių palūkanų, viso 25120,82 Lt, 8,28 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 25120,82 Lt sumą, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme 2010-05-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2569 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla iš esmės išspręsta teisingai (CMR konvencijos 41 str., LR CK 1.5 str., 1.78 str. 3 d., 1.80 str. 1 d., 6.1 str. - 6.4 str., 6.37 str. 2 d., 6.193 str., 6.200 str., 6.210 str. 2 d., CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis turi atlyginti ieškovui 1260 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 1815 Lt (b.l. 147- 148). Šių išlaidų dydis mažinamas, atsižvelgiant į maksimalią priteistiną sumą už advokato teisines paslaugas - 1200 Lt (1,5 x 800 Lt (MMA)) už atsiliepimo į apeliacinį skundo surašymą bei 60 Lt (30 min. (0,15 x 800 Lt) : 2) už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 80 str. 88 str., 93 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p., 8.18 p., 9 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „INTERDS“ 1260 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo Bankrutuojančios UAB „Stiprybė“ naudai.