Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis P. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. važiavo iš Vilniaus į Taliną, keliu Vievis-Kernavė-Širvintos. Buvo tamsu, kelio būklė buvo patenkinama. Važiavo su ilgosiomis šviesomis, matė priešpriešiais atvažiuojančio automobilio žibintų šviesas ir dviratinką, su šviesą atspindinčia liemene, kuris važiavo ta pačia kryptimi. Su atvažiuojančiu automobiliu prasilenkė sklandžiai ir po to nieko neprisimena. Nepamena ir dviratininko aplenkimo manevro. Atsipeikėjo, kai kažkas beldėsi į automobilio duris ir rusiškai paklausė, ar yra gyvų. Po to sužinojo, kad įvyko susidūrimas su kombainu, kuris važiavo be šviesų. Žmogus anglų kalba jam pasakė, kad kombainas važiavo be šviesų. Neneigia, kad automobilis, su kuriuo prasilenkė, galėjo būti su avarinėmis šviesomis. Važiavo 70-80 km per valandą greičiu. Į priešpriešinę juostą nebuvo išvažiavęs, labiau laikėsi kelio vidurio, nes buvo tamsu ir tose vietose daug žvėrių per kelią bėga. Video registratorius buvo įtaisytas prie priekinio stiklo nuo automobilio centro šiek tiek į kairę, tikslaus atstumo negali pasakyti. Už lengvojo automobilio, su kuriuo prasilenkė nematė jokios kliūties ir negalėjo numatyti, kad būtų atvažiavusi kita transporto priemonė. Vienintelė kliūtis, kurią matė, buvo dviratininkas. Eismo įvykio metu patyrė sunkius kūno sužalojimus (šonkaulių lūžius, abiejų kojų lūžius, buvo pradurti plaučiai), dėl ko apie 3 mėnesius buvo gydytas ligoninėje.

Kaltinamojo atstovas teisiamajame posėdyje pažymėjo, kad nukentėjusieji, važiuodami techniškai netvarkingu kombainu, įjungtais draudžiamais techniniais žibintais ir nenaudodami reikalaujamų artimųjų šviesų ir gabaritinių šviesų, patys suklaidino eismo dalyvį, kaltinamąjį. Teigia, kad kaltinamasis nepažeidė KET, kadangi priešais važiavęs automobilis, šviesdamas kaltinamajam į akis, sukūrė akląjį lauką, už kurio tamsoje esantys objektai jau nebebuvo matomi, nes šviesos šaltinis blokuoja vaizdą, sukuria akląją zoną. Kaltinamasis neišvydo dviratininko laiku, o kai išvydo, stengėsi jo išvengti, kirto ištisinę kelio liniją, o KET jam leido apvažiuoti šią kliūtį, o tuo tarpu, kelyje buvo kombainas, kurio jis negalėjo matyti ir tokį įspūdį jam sukūrė minėtas šviesos šaltinis. Mano, kad lengvojo automobilio vairuotojas klydo pasirinkdamas savo elgesio būdą, t. y. nusprendęs įprastu lengvuoju automobiliu lydėti kombainą, važiuojant pastarojo priešakyje 8-10 km/h greičiu su įjungtais standartiniais mirksinčiais avarinės šviesos žibintais, be to, tokio trukdančio eismui transporto lydėjimo būdo KET nenumato ir taip elgdamasis lengvojo automobilio vairuotojas klaidino kitus eismo dalyvius, o kitas KET reikalavimus taip pat pažeidęs eismo dalyvis (dviratininkas) negalėjo būti matomas kaltinamajam, t. y. vilkiko vairuotojui iki to momento, kai vilkikas prasilenkė su minėtu lengvuoju automobiliu. Taip pat ir dviratininkas, kurį staigiu manevru kaltinamasis buvo priverstas lenkti tamsiuoju paros metu, važiavo be raudonos spalvos žibinto ar atšvaito ir sudarė sunkiau pastebimą kliūtį. Be to, 2017 m. birželio 9 d. specialisto tyrime nurodyta, kad dviratininkas važiavo ne kelkraščiu, o važiuojamąja kelio dalimi, net 81 cm atstumu nuo dešinės kelio ženklinimo linijos. Šių lengvojo automobilio ir dviratininko netinkamo dalyvavimo eisme aplinkybių kompleksas vilkiko vairuotojui sudarė staigią, netikėtą ir iš anksto nepastebimą kliūtį, sukėlusią grėsmę eismo saugumui, todėl vilkiko vairuotojo sprendimas avarinėje situacijoje apvažiuoti kliūtį (net ir kertant siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, bei nutolstant nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto), laikytinas teisėtu. Kombainas nebuvo matomas nei vilkiko vairuotojui, nei bet kuriam kitam eismo dalyviui. Kombainas kelių eisme dalyvavo pažeisdamas KET 234.5, 189, 226, 188, 211 punktų reikalavimus, be to, kombaino vairuotojas dar ir aktyviai klaidino kitus eismo dalyvius, nes važiavo įjungęs technologinių žibintų šviesas. Pažeidęs visus šiuos reikalavimus kombainas apskritai negalėjo dalyvauti kelių eisme, o dalyvaudamas – kėlė nuolatinę grėsmę eismo saugumui ir klaidino kitus eismo dalyvius, todėl mano, kad kaltinamojo veiksmuose nėra BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos sudėties. Gynėjas taip pat pažymėjo, kad iš visų eismo įvykio dalyvių sunkiausius sužalojimus patyrė būtent kaltinamasis. Dėl priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš eismo dalyvių veiksmų ir kilusių pasekmių, mano, kad būtent kaltinamojo veiksmai buvo mažiausiai susiję su kilusiomis pasekmėmis ir galbūt net apskritai jų nesąlygojo. Lengvajam automobiliui laikantis reikalavimų ir tinkamai lydint kombainą, vilkiko vairuotojas būtų iš tolo pastebėjęs oranžinį švyturėlį, todėl būtų reagavęs, kaip į atitinkamą specialųjį transportą. Dviratininkui važiuojant kelkraščiu su įjungtu raudonos spalvos žibintu, vilkiko vairuotojas taip pat būtų jį iš tolo pastebėjęs ir galiausiai kombainui važiuojant su įjungtomis artimosiomis ir gabaritinėmis žibintų šviesomis bei įjungtais oranžiniais švyturėliais, įrengtais kombaino kraštiniuose taškuose, vilkiko vairuotojas ir jį būtų pastebėjęs iš tolo, todėl būtų turėjęs laiko tinkamai sureaguoti ir pasirinkti tinkamą manevrą. Tačiau kaltinamasis, prasilenkęs su klaidinančius signalus naudojančiu lengvuoju automobiliu ir staiga pastebėjęs važiuojamojoje dalyje (ne kelkraštyje) dviratininką, sunkiai pastebimą tamsoje dėl paties dviratininko įvykdytų pažeidimų, pagal KET 128 punkto reikalavimus pasirinkęs jį apvažiuoti ir susidūręs su visiškai tamsoje nematomu, technologinių žibintų šviesomis klaidinančiu kitus eismo dalyvius ir apskritai net neturėjusiu teisės dalyvauti kelių eisme kombainu – laikytina, kad elgėsi teisėtai. Todėl mano, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio. Gynėjas prašo kaltinamąjį išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusysis P. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dieną važiavo su L. J., ką tik įsigytu kombainu, kurį vairavo L. J.. Važiuodami matė iš toli atvažiuojančią sunkiasvorę transporto priemonę, kuri netikėtai suko į priešpriešinę kelio eismo juostą ir atsitrenkė tiesiai į juos. Dviratininko nematė. Priekyje jų važiavo lydintysis L. J. tėvas su įjungtais avariniais žibintais, 20 m atstumu nuo jų, juos lydėjo, rodė maršrutą. Jų transporto priemonė buvo su įjungtais žibintais. Matėsi vizualiai, kaip pusė transporto priemonės buvo išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą. Eismo įvykis įvyko akimirksniu. Jie važiavo iki 8-10 k/h greičiu. Matomumas naktį buvo geras. Su įjungtu apšvietimu matėsi kelio ženklai. Kombainas važiavo su įjungtais 4 žibintais. Vienas dešinės pusės viršutinis žibintas važiuojant perdegė ir degė tik trys – kairės pusės viršutinis ir apatinis bei dešinės apatinis žibintas; matomumas buvo tinkamas, pakankamas. Pats važiavo kabinoje, kur keleiviui buvo atskira sėdynė, saugos diržo nebuvo. Buvo sustoję ir pastebėjo, kuris žibintas perdegė. Kas kelis kilometrus sustodavo, žiūrėjo, ar padangose yra oro, tikrindavo žibintus. Paskutiniu metu degė trys žibintai.

Nukentėjusysis L. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dieną važiavo įsigytu kombainu, kartu su P. R.. Kelio matomumas buvo geras. Buvo nežymus posūkis, į kurį buvo įvažiavę ir iš priekio matė atvažiuojantį sunkiasvorį automobilį, kuris važiavo kirsdamas ištisinę juostą tiesiai į juos ir nestabdęs atsitrenkė į juos. Jokios kliūties nematė. Mano, kad kombainas atitiko transportavimo reikalavimus. Įsigijus kombainą ir išvažiavus veikė jo visi žibintai, o vėliau keli nebešvietė. Prieš avariją veikė kairėje pusėje, maždaug ties kabinos viduriu du tolimųjų šviesų žibintai ir žemai kabinos abejose pusėse veikė trumposios šviesos. Kombainas turėjo priekyje šešis žibintus. Negali tiksliai pasakyti, kiek jų perdegė. Mano, kad perdegė du, ar trys žibintai. Mano, kad buvo saugu važiuoti, nes buvo geras matomumas ir geros oro sąlygos. Priekyje važiavo jo tėvas, lengvuoju automobiliu, su įjungtu avariniu žibintu ir rodė jiems kelią. Jie važiavo lėtai, apie 8 km per valandą greičiu. Tikslaus atstumo iki tėvo automobilio negali pasakyti, tačiau jis važiavo netoli, jį visą laiką matė. Kaltinamasis važiavo su tolimosiomis šviesomis, akino juos. Kombaine buvo pagrindinė sėdimoji vairuotojo vieta, įmontuota viduryje, kairėje pusėje įmontuota keleivio sėdynė. Po įvykio liko sveikatos sužalojimo pasekmės – skauda galva. Važiuodami sustodavo pažiūrėti, ar viskas tvarkoje, ar nesprogęs ratas, tada ir pamatė, jog nedega žibintas. Žibintai perdegė vienas po kito, todėl svarstė galimybę kombainą palikti degalinėje, tačiau iki jos dar turėjo nuvažiuoti tam tikrą atstumą. Mano, kad tuo metu dar buvo saugu važiuoti kombainu. Degė avarinės šviesos žibintas kombaino viršuje. Pamena, kad atvažiuojantis vilkikas juos akino. Kombainą įsigijo pagal skelbimą internete. Turi teises vairuoti kombainą yra juos vairavęs ir anksčiau. Vairuojamas kombainas neturėjo technikinės apžiūros, nebuvo registruotas transporto priemonių registre. Kelių eismo taisykles žino. Mano, kad kombainas atitinka kelių eismo reikalavimus. Po eismo įvykio pats išlipo iš kombaino, tačiau prieš tai buvo praradęs sąmonę. Dviratininko nematė.

Ekspertas Donatas Jucius teisiamajame posėdyje nurodė, kad yra apmokytas dirbti su vaizdo medžiaga, turi sertifikatą, atlieka skaičiavimus iš vaizdo medžiagos. Mano, kad kombaino gabaritinis žibintas galėjo degti, tai matyti ir be specialių žinių, iš akte esančių nuotraukų, taip pat tikėtina, kad galėjo degti ir gabaritinių šviesų žibintas, tačiau tai nebuvo artimųjų šviesų žibintas. Tiriamoje dalyje aprašyta, kad būtent ir posūkiuose ir normaliai važiuojant kaltinamasis tikėtina iš dalies, ne visu pločiu, išvažiavo į priepriešinę eismo juostą. Ekspertas K. Graželis tiriamojoje dalyje pasisakė apie atstumą, jog nėra objektų, kurių pagrindu būtų galima pasirinkti atskaitos tašką, nes tai yra tamsus paros metas, vaizdo kamera neapšviesto ploto nenufilmavo. Paaiškino, kad technologinių šviesų paskirtis yra apšviesti kombaino priekį, ne taip, kaip artimosios šviesos, kurios šviečia į priekį nuo automobilio. Nurodė, kad aprašė tai, ką pamatė iš visų tirti pateiktoje medžiagoje buvusių duomenų. Peržiūrėjus kadrais filmuotą medžiagą, matyti, jog dviratininkas pasimato tik tada, kai sunkvežimis pasitraukia šiek tiek toliau nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tikėtina, kad ekstremalaus sunkvežimio posūkio nebuvo, nes sunkvežimis buvo pakrautas. Vairuotojas pasitraukė nuo dešinio kelkraščio. Techniniu požiūriu draudžiama kirsti ištisinę liniją. Susidarė įspūdis, kad prieš pat susidūrimą vairuotojas važiavo šiek tiek greičiau. Pažymėjo, kad draudžiama kirsti ištisinę kelio ženklinimo liniją, išskyrus taisyklėse nurodytus atvejus; vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Išvadoje paminėti visi trys eismo dalyviai, yra susiję su eismo įvykiu, visų jų veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo įtakos įvykio kilimui. Šiuo atveju visų pirma sunkvežimio vairuotojas turėjo stabdyti. Judančios kliūties apvažiavimas techniniu požiūriu yra nepriimtinas. Susidariusioje situacijoje sunkvežimio vairuotojas privalėjo stabdyti, toliau techniniu požiūriu kliūtį apvažiuoti esant galimybei, nepažeidžiant KET, nesukeliant grėsmės kitiems eismo dalyviams. Tyrė šviesų panaudojimą ir apie tai yra pasisakęs išvados tiriamojoje dalyje. Tikėtina, kad eismo įvykio metu vilkikas buvo su artimomis šviesomis. Oranžinių žybsančių žiburėlių filmuotoje medžiagoje nebuvo matyti. Suskaičiavo, kad sunkvežimio sustabdymui būtų reikėję 88,3 metrų, važiuojant 80 km/h greičiu. Techniniu požiūriu reikėjo stabdyti pamačius dviratininką, o manevruoti kelyje galima tik įsitikinus, kad tai daryti saugu, prieš keičiant važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu. Stabdyti jis gali bet kada, kilus grėsmei eismo saugumui.

Liudytojas D. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dieną važiavo su keleiviais iš Rokiškio į Elektrėnus paskui kombainą, tačiau jo nematė, matė tik šviesas toliau. Priešpriešinėje juostoje važiavo sunkvežimis, artėjo ir pamatęs mažą žiburiuką pradėjo greitai stabdyti, ir tik tada pamatė, kad ten kombainas. Avarinį trikampį ženklą pamatė tik vėliau ant kombaino kederio. Po įvykio į vietą atėjo žmogus, kuris nurodė, jog lauke rūkė ir paaiškino, kur tiksliai reikia iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Nematė žmogaus su šviesą atspindinčia liemene (dviratininko). Pirmas po įvykio į įvykio vietą atėjo vietinis gyventojas R. M., kuris prie laiptinės rūkė ir nurodė matęs, jog kombainas važiavo be šviesų. Negali pasakyti, kaip kombainas atrodė iš priekio, tačiau iš galo jo nematė. Vilkike matė 4 šviesas – apačioje degė trumposios, o viršuje degė halogenai.

Liudytojas R. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio metu stovėjo nuo kelio apie 30-50 m., stotelės teritorijoje, ta kryptimi, kur nuvažiavo kombainas. Matė, kaip pro jį lėtai pravažiavo automobilis, jo šviesas ir po kiek laiko sėdėdamas automobilyje išgirdo, kad važiuoja kombainas, kuris išniro iš tamsos. Pamanė, kad tas automobilis važiuoja priekyje ir lydi, tačiau jis buvo toli nuo kombaino. Staiga išgirdo smūgį, pamatė žiežirbas. Nubėgo į įvykio vietą, pamatė prispaustą žmogų. Tvirtino, kad kombaino šviesų nematė. Sunkvežimio nematė, nes toje vietoje nuokalnė. Automobilis, kuris važiavo priekyje kombaino, nebuvo įjungęs avarinio signalo, paprasčiausia degė šviesos tamsoje, o pats sėdėjo automobilyje, laukė draugo. Matė, kad į kairę pusę nuo avarijos vietos kažkas nubėgo, su liemene.

Liudytojas J. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dieną, važiavo priekyje kombaino su lengvuoju automobiliu, įjungtu avariniu signalu, lydėjo jį. Kombainą vairavo sūnus. Kombainas buvo techniškai tvarkingas, išvažiavo apie 16 val. – 16 val. 30 min. Degė šešios lempos, o kabinos viduje degė švyturėlis degė, kuris važiuojant nustojo degti. Taip pat nustojo degti ir kelios kombaino lempos. Kai įvyko avarija, degė dvi šviesos lempos kairėje kombaino pusėje. Nežino, ar degė gabaritinės šviesos. Jis važiavo 8/10 km per valandą greičiu, kombainas taip pat tokiu pačiu greičiu važiavo. Kelis kartus sustojo pasižiūrėti, ar nenuleido rato. Sustodavo kas 5-6 kilometrus. Avarijos metu važiavo priekyje, nutolęs nuo kombaino 30-40 m. Vėliau išgirdo smūgį. Prieš smūgį prasilenkė ne su vienu automobiliu. Dviratininko ir žmonių nematė. Visos kombaino lempos užgeso tik po smūgio, o kitos prie Musninkų. Važiuodamas savo automobiliu per veidrodėlį matė dvi degančias kombaino šviesas; vieną per vidurį kabinos, kita aukščiau; nežino, ar jos papildomos, ar gamyklinės. Supranta, kad kelionės metu kombainas nebuvo techniškai tvarkingas, jeigu degė tik du žibintai. Aptarė tai su nukentėjusiaisiais, kai paskutinį kartą buvo sustoję; ketino mėginti palikti kombainą tinkamoje vietoje. Sūnus, įsigijęs kombainą norėjo tą dieną ir parsivaryti jį, kad nereikėtų dar kartą važiuoti. Vaikai jam liepė važiuoti priekyje. Po eismo įvykio susirado vaikus, jautė stresą. Jokio bėgančio asmens (dviratininko) nematė.

Liudytojas M. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad buvo kombaino savininkas. Atvažiavus kombaino pirkėjams, sukrovė jiems į priekabą atsargines dalis ir jie apie 17 val. vakaro išvažiavo. Ant kombaino buvo maždaug 6 žibintai, švyturėlis, atšvaitai. Kai kombainas išvažiavo iš jo kiemo, buvo dar šviesu. Šviesos ir švyturėlis buvo uždegti. Lengvasis automobilis išvažiavo priekyje, kombainas iš paskos. Apie įvykį sužinojo iš televizijos. Kombaine buvo viena sėdima vieta, o sėdėti galėjo du žmonės. Kombaino ratai buvo išsikišę į šonus; kederis buvo ant vežimėlio ir traukėsi iš paskos. Kai pats pirko kombainą, nebuvo technikinių reikalavimų, dokumentų, todėl taip jį ir pardavė. Kombainą pardavė internete patalpinus skelbimą.

Liudytojas J. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dieną du kartus prasilenkė su kombainu, kai važiavo iš Pakalniškių kaimo į Musninkus ir važiavo atgal į Pakalniškių kaimą. Matė Musninkuose prieš tiltą stovintį lengvąjį automobilį su signalinėmis lempomis ir virš jo švietė lempa viršuje ir tik po to pastebėjo, kad už to lengvojo automobilio yra kombainas. Dar labai stebėjosi, iš kur ta lempa viršuje, tarytum miestelio apšvietimo stulpas. Grįžtant atgal prisivijo už Musninkų ir aplenkė. Stebino tai, kad ta kombaino dalis, kuri labiausia atsikišusi į kelio vidurį, visiškai nebuvo pažymėta. Pasivijus gale ant kombaino buvo kažkoks ženklas, trikampis ar keturkampis, tačiau kitokių gabaritinių šviesų, kurios aiškiai matytųsi, nematė. Labai arti privažiavus, visas dėmesys nukrypo į mirksinčias signalines lempas ir greičiui mažėjant, kai važiavo į kalną, už akimirkos pamatė kombainą už to lengvojo automobilio. Kombainas buvo be šviesų, be signalinių lempų, tik su vienu žibintu. Kelyje nepastebėjo pėsčiojo, ar dviratininko. Kartu su juo važiavo R. K.. Aplenkė kombainą, kaimyną išleido prie namų. Prisivijus kombainą, tarpo tarp kombaino ir automobilio nebuvo. Matė mirksint lengvojo automobilio signalines lempas, tačiau kad už jo kažkas būtų, pamatė tik susigretinęs. Taip pat pamatė, kad atsikišęs kombaino prietaisas visiškai netoli jo.

Liudytojas R. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dieną važiavo iš parduotuvės namo su kaimynu J. R., apie 20 val. Kiek suprato, kombainą lydėjo lengvasis automobilis, tačiau jis buvo nuo kombaino apie 100 m. Matė kombaino viršuje tik vieną šviesą ir tik prasilenkiant pamatė, jog tai kombainas. Buvo visiškai tamsu. Šioje kelio dalyje apšvietimo nėra. Iš pradžių pamanė, kad tai gatvės apšvietimo stulpas ir tik paskui pamatė, jog tai kombaino šviesa. Nuvažiavo į parduotuvę, apsipirko, važiavo atgal, pralenkė kombainą, išlipo iš automobilio ir nuėjo namo. Nesutiko dviratininko, pėsčiojo. Stebėjosi su J. R., kad naktį važiuoja techniškai netvarkingu kombainu.

Kaltinamasis P. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba bendrovėje (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 16 d., apie 19 val., vairavo automobilį Mercedes Benz Actros, su puspriekabe. Važiavo keliu Vievis-Kernavė-Širvintos, Širvintų kryptimi. Jau buvo tamsu, kelio danga buvo tamsi ir neslidi. Oro sąlygos buvo geros, matomumas vidutinis. Važiavo savo eismo juosta, apie 70-80 km/h greičiu. Kelias nėra platus, todėl vairuojamu automobiliu užėmė beveik visą eismo juostą. Buvo įjungęs tolimąsias žibintų šviesas. Pakeliui (tikslios vietos nežino, bet jau buvo pravažiavęs Kernavę), pastebėjo dešinėje kelio pusėje kelkraštyje žmogų su šviesą atspindinčia liemene. Jis stovėjo lyg ir su dviračiu. Nepamena, ar važiuodamas pro dviratį, buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Pamena, kad dviratininkas jam netrukdė važiuoti. Toje vietoje kelias kilo lėtai į viršų. Tiksliai nežino, kokį atstumą pravažiavo nuo dviratininko, kai priešingoje eismo juostoje pamatė atvažiuojantį lengvąjį automobilį. Kad tai yra lengvasis automobilis suprato iš atstumo tarp žibintų. Nepamena, kelis tuo metu žibintus matė. Automobilyje buvo įjungtos artimosios žibintų šviesos, o avarinių nematė. Tačiau, ar kas nors buvo už to automobilio, nesimatė. Važiavo savo eismo juosta su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis. Toje vietoje, kur jo vairuojama transporto priemonė prasilenkė su lengvuoju automobiliu, kelias šiek tiek sukasi į dešinę pusę. Toje vietoje yra kelio ištisinė linija. Prasilenkimo momentu į priešpriešinę eismo juostą neišvažiavo. Tik prasilenkus, iš karto įvyko kelių eismo įvykis. Nesuprato, kas atsitiko, prarado sąmonę. Nematė jokio kombaino ar jo šviesų. Dėl pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta. Kombainas buvo be jokių šviesų ir buvo visai nematomas tamsoje (2 t., b. l. 69-71).

Nukentėjusysis L. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. gruodžio 5 d., Širvintų r., iš ūkininko M. B. įsigijo kombainą Fortschritt E 516B. Žinojo, kad kombainas be valstybinių numerių, techninės apžiūros, registracijos ir draudimo. 2015 m. gruodžio 16 d., apie 11 val., su tėvu J. J. ir P. R.atvažiavo į Širvintų r., Družų k., pas ūkininką M. B. ir dar šviesiu paros metu jis kombainu ir prie jo galo prikabintu kėderiu (pjaunamąja) išvažiavo iš Družų kaimo. Pats vairavo kombainą. Kartu su juo kabinoje, vairuotojo kairėje pusėje sėdėjo P. R.. Kombainas važiavo 8-9 km/h greičiu. Priekyje 20 metrų atstumu nuo kombaino automobiliu Opel Vectra su priekaba, su įjungtais artimais žibintais ir avariniais šviesos signalais važiavo J. J., jis lydėjo kombainą. Išvažiuojant kombainu iš ūkininko M. B. fermų degė visi kombaino žibintai – du žibintai kombaino vairuotojo kabinos apačioje, du žibintai kabinos kairėje pusėje, du žibintai dešinėje vairuotojo kabinos pusėje ir virš vairuotojo kabinos buvo įjungta avarinė šviesa. Iš viso kombaino priekyje buvo 6 žibintai, o gale 4. Prie velkamo kombaino kėderio iš galo buvo pritvirtintas avarinis ženklas. Kombaino gabaritai nebuvo išlindę į priešpriešinę eismo juostą, kadangi kombaino plotis yra apie 2,70-2,80 m. Važiuojant keliu, pradėjus temti, perdegė keturi kombaino žibintai. Prieš eismo įvykį, kombaino kabinos kairėje pusėje degė du šviesos žibintai ir avarinis šviesios signalas kabinos viršuje. Apie 19 val. pamatė priešais važiuojantį sunkiasvorį automobilį. Šis automobilis prasilenkė su lengvuoju automobiliu Opel Vectra, kuris tuo metu nuo kombaino buvo nutolęs apie 20 m ir prasilenkęs kirto ištisinę kelio eismo juostą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi į jo vairuojamą kombainą. Susidūrimo metu trenkė galvą į kombaino vairą ir prarado sąmonę (2 t., b. l. 14-16, 20-21).

Nukentėjusysis P. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. kartu su L. J. ir jo tėvu J. J. atvažiavo pas ūkininką parsivaryti įsigyto kombaino. Apie 16 val. 20 min. išvažiavo iš ūkininko fermų kombainu, kurį vairavo L. J., o pats sėdėjo kombaino kabinoje prie vairuotojo iš kairės pusės. Prie kombaino galo buvo prikabintas kėderis. Kombainas važiavo maždaug 10 km/h greičiu. J. J. automobiliu Opel Vectra ir priekaba važiavo priekyje kombaino, su įjungtais artimaisiais žibintais ir avariniais šviesos signalais – jis lydėjo kombainą. J. J. nuo kombaino važiavo nutolęs apie 20 m atstumu. Kombainas važiavo savo eismo juosta, su įjungtais žibintais, dešinėje kabinos pusėje degė vienas žibintas (kuris bevažiuojant perdegė), kairėje kabinos pusėje degė du žibintai, maždaug per vidurį vairuotojo kabinos ir ant kabinos stogo degė avarinis šviesos signalas. Kombaino gabaritai nebuvo išlindę į priešpriešinę eismo juostą, L. J. važiavo savo eismo juosta. Kombaino priekyje avarinių ženklų nebuvo, lauke buvo tamsu, tačiau oro sąlygos buvo geros, kelio danga buvo sausa. Maždaug apie 19 val. pamatė priešais važiuojantį sunkiasvorį automobilį, kuris prasilenkęs su automobiliu Opel Vectra (kuris tuo metu buvo nutolęs nuo kombaino 20 m), kirto ištisinę kelio eismo juostą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi į L. J. vairuojamą kombainą (2 t., b. l. 2-4, 22-23).

Liudytojas J. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. gruodžio 16 d., apie 16 val. 45 min., L. J. su kombainu ir prie jo galo prikabintu kėderiu išvažiavo iš Družų kaimo. Kombainas važiavo 9-10 km/h greičiu. Pats automobiliu Opel Vectra su priekaba važiavo priekyje kombaino. Automobilyje buvo įjungti artimieji žibintai ir avariniai šviesos signalai, kadangi jis lydėjo kombainą. Nuo kombaino važiavo nutolęs 20 m atstumu. Kombainą vairavo L. J., P. R. sėdėjo šalia jo. Kombainas važiavo savo eismo juosta su įjungtais dviem žibintais – kairėje kabinos pusėje, maždaug per vidurį vairuotojo kabinos. Kombainas turi 6 žibintus, kurie išdėstyti vairuotojo kabinos apačioje ir vidurio kabinos šonuose, tačiau 4 žibintai neveikė. Kombaino gabaritai nebuvo išlindę į priešpriešinę eismo juostą. Kombaino gale ir prie kombaino galo pritvirtinto kėderio, buvo sudėti avariniai ženklai, o kombaino priekyje avarinių ženklų nebuvo. Maždaug apie 19 val., netoli Pakalniškių kaimo, pamatė priešais važiuojantį sunkiasvorį automobilį. Matė, kad automobilis Mercedes Benz Actros važiuoja savo eismo juosta, tačiau prie pat kelio vidurinės juostos. Prasilenkdamas su sunkiasvoriu automobiliu, važiavo toliau – tuo momentu nuo lydimo kombaino buvo nutolęs 20 m atstumu ir po kelių sekundžių išgirdo stiprų trenksmą (2 t., b. l. 8-10, 24-25).

Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. gruodžio 5 d., ūkininkai L. J. ir J. J.apžiūrėjo jo parduodamą kombainą ir nusprendė jį įsigyti. Juos informavo, kad kombainas be valstybinių numerių, techninės apžiūros, registracijos ir draudimo. Kombainas buvo techniškai tvarkingas, visi šviesos žibintai veikė. 2015 m. gruodžio 16 d. pirkėjai atvažiavo kombaino pasiimti ir apie 15 val. išvažiavo. Jiems išvažiuojant matė, kad visi kombaino šviesos žibintai veikė ir buvo įjungti – du žibintai vairuotojo kabinos apačioje, du žibintai vairuotojo kabinos kairėje pusėje ir du žibintai vairuotojo kabinos dešinėje pusėje, o virš vairuotojo kabinos buvo įjungtas avarinės šviesos signalas. Iš viso šio kombaino priekyje yra 6 žibintai, o iš galo 4. Prie kombaino kėderio iš galo buvo pritvirtintas avarinis ženklas. Kombaino plotis yra apie 2,80 m, kombaino važiavimo greitis yra 8-10 km/h. Kombainą jis įsigijo 2002 metais. Nuo įsigijimo iki pardavimo jo konstrukcijos nekeitė ir jis atitiko gamyklinius standartus. Kombaino gabaritai plačiausi ties ratais. Skaičiuojant nuo ratų išorinių kraštų, kombaino plotis toje vietoje yra apie 2,80 m. Į šonus yra labiausiai išsikišę kombaino ratai. Kombaino kabina yra vienvietė. Jos plotis apie 1,20 m. Kabinoje yra įrengta viena vienvietė sėdynė (2 t., b. l. 31-32; 3 t., b. l. 36-37).

Liudytojas J. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. gruodžio 16 d., apie 18 val. 30 min., keliu Dūkštos-Kernavė-Rimučiai-Širvintos vairavo automobilį Peugeot 307. Važiavo kartu su kaimynu R. K.. Įvažiuodamas į Musninkų miestelį, nuo Kernavės pusės pamatė įjungtas stovinčio automobilio avarines šviesas, o 2-3 m atstumu pamatė stulpo aukštyje šviečiantį žibintą ir tik po to pamatė, jog tai kombainas ir jo žibintas. Lauke buvo labai tamsu. Kombaino gabaritai nebuvo apšviesti, artimos ir tolimos šviesos nedegė. Kombaino žibintas jo neapakino. Po 15 minučių važiavo tuo pačiu keliu atgal, namo į Pakalniškių kaimą ir ties Kunigiškių kaimu vėl pamatė važiuojantį tą patį kombainą, tik šį kartą važiavo kombainui iš galo. Kombainas važiavo savo eismo juosta, tačiau kombaino gabaritai truputį buvo išsikišę į kelio vidurį. Įsitikino, kad priešais nevažiuoja automobilis, todėl pradėjo lenkimo manevrą. Lenkdamas kombainą, pamatė, kad priekyje kombaino 3 m atstumu nuo jo važiuoja ir lengvasis automobilis su įjungtais avariniais signalais. Padaręs lenkimo manevrą, grįžo į savo eismo juostą ir nuvažiavo namo (2 t., b. l. 36-37; 3 t., b. l. 32-33).

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. gruodžio 16 d., apie 19 val., prie kelio Dūkštos-Kernavė-Širvintos, sėdėjo automobilyje ir laukė atvažiuojančio draugo. Jo automobilis stovėjo dešinėje kelio pusėje, žiūrint nuo Musninkų link Kernavės pusės, šalikelėje, autobusų stotelėje, ties Pakalniškių kaimu. Pro stovintį jo automobilį pravažiavo lengvasis automobilis apie 20 km/h greičiu su artimosiomis žibintų šviesomis ir su įjungtu avariniu signalu. Prie automobilio buvo prikabinta priekaba. Pravažiavus šiam automobiliui, pamatė lėtai važiuojantį kombainą, kuris buvo be jokių šviesų. Nuo kombaino iki lydinčio automobilio buvo ne daugiau 50 m. Pravažiavus technikai, dėmesį nukreipė į magnetolą ir po kokių 10 sekundžių išgirdo trenksmą. Nematė, kaip nuo Kernavės pusės atvažiavo sunkvežimis. Avarija įvyko už kokių 50 m. nuo jo. Po avarijos nuėjo į avarijos vietą. Toje vietoje be avarijos dalyvių daugiau nieko nebuvo. Prieš pat avariją eismo juostoje nuo Kernavės ar šalia nematė dviratininkų ar pėsčiųjų (2 t., b. l. 34; 3 t., b. l. 34-35).

Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. gruodžio 16 d., apie 18 val., iš Rokiškio važiavo į Elektrėnus. Matė, kad priešais jį atvažiuoja vilkikas su šviesomis, o po to liko degti viena šviesa. Tada sustabdė savo automobilį ir išlipęs pamatė garus ir dūmus. Iškvietė pagalbą. Susidūrimo nematė nes buvo tamsu. Tai įvyko nuo jo 200-300 m. atstumu. Nematė dviratininko ar pėsčiojo (3 t., b. l. 47).

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. gruodžio 16 d., vakare važiavo kartu su J. R. nuo Kernavės pusės į Musninkus ir vėliau atgal tuo pačiu keliu į namus. Tik įvažiavus į Musninkų miestelį, pastebėjo kairėje kelio pusėje įjungtas stovinčio automobilio avarines šviesas. Žiūrint į tą pusę, šiek tiek už tų avarinių šviesų, aukštai matėsi vieno žibinto šviesa. Tik privažiavus arčiau pamatė, jog kairėje kelio pusėje stovi lengvasis automobilis su įjungtomis avarinėmis šviesomis, o už jo kombainas. Prie kombaino galinės dalies buvo prikabintas kėderis. Tuomet ir pamatė, kad tas aukštai šviečiantis žibintas buvo kombaino viršuje kairėje pusėje virš kabinos degantis žibintas. Daugiau iš priekio ant kombaino ir ant prie jo prikabinto kėderio nebuvo jokių gabaritus žyminčių šviesų ar atšvaitų. Atgal važiavo po kokių 10-15 minučių. Už Kunigiškių stotelės privažiavo važiuojantį kombainą su priekyje jį lydinčiu automobiliu. Žiūrint iš galo, ant kombaino ar ant prie jo prikabinto kėderio buvo prikabinta kažkas šviečiančio (3 t., b. l. 49-50).

Liudytojas N. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. vakare, važiuodamas automobiliu, keliu Dūkštos-Kernavė-Širvintos, nuo Kernavės pusės link Širvintų, likus maždaug 1 km iki Musninkų, pamatė atvažiuojantį lengvąjį automobilį su priekaba, važiuojantį su artimosiomis bei avarinėmis šviesomis. Prasilenkiant su šiuo automobiliu, jo eismo juostoje aukštai pamatė šviesą (kairėje pusėje) ir iš pradžių nesuprato, kokia tai šviesa. Tik priartėjęs arčiau, maždaug iš 1 m atstumo, pamatė, kad tai kombainas. Iki tol kombaino nematė, jokie jo žibintai nešvietė, atšvaitų nebuvo. Suprato, kad priekyje važiavęs lengvasis automobilis tą kombainą lydėjo, tačiau tarp jų abiejų buvo didelis atstumas. Kombaino priekyje, kairėje kabinos pusėje viršuje buvo įjungtas neryškiai šviečiantis žibintas, matomas iš netoli. Nepamena, ar važiuodamas sutiko dviratininkų, pėsčiųjų, su šviesą atspindinčiais ženklais. Nuvažiavęs į Širvintas, netrukus grįžo atgal, tuo pačiu keliu ir netoli Kernavės pamatė eismo įvykį. Važiuojant į Širvintas, kelyje tarp Kernavės ir Musninkų nepastebėjo šalikelėje stovinčio automobilio (3 t., b. l. 40-42).

Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena Pakalniškių k., Širvintų r. Jo namas yra apie 100 m nuo kelio Dūkštos-Kernavė-Širvintos. 2015 m. gruodžio 16 d. vakare, žiūrėdamas televizorių išgirdo sirenų garsus. Pažiūrėjęs pro langą, pamatė ant kelio tiesiai priešais jo namus su švyturėliais stovinčius automobilius. Nuėjo pas kaimynę V. Z., kurios namas yra prie pat minėto kelio. Ji taip pat nurodė nieko nemačiusi, tik išgirdusi garsą. Matė daug automobilių, spec. tarnybų automobilių ir suprato, kad įvyko eismo įvykis. Į įvykio vietą nėjo, eismo įvykio nematė. Taip pat nematė ir jokio iki šio įvykio šalikelėje stovėjusio automobilio (3 t., b. l. 52).

Liudytoja V. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena Kernavės g. 2, Pakalniškių k., Širvintų r. 2015 m. gruodžio 16 d., vakare, išgirdo panašų į sprogimą garsą. Iš pradžių manė, jog sprogo krosnis, o pravėrusi namo duris, ties namo įvažiavimu pamatė daug šviesų. Po 5-10 min., atėjo nepažįstamas asmuo, klausė adreso. Suprato, kad kviečiama pagalba. Vyras minėjo, kad yra sužeistų žmonių. Priėjo prie kelio. Nematė dviratininkų su šviesą atspindinčiais drabužiais (3 t., b. l. 54-55).

Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena Sutkiškių k., Kernavės sen., Širvintų r., 2015 m. gruodžio 16 d. dirbo, namo grįžo sekančią dieną ir matė griovyje prie kelio Dūkštos-Kernavė-Širvintos stovintį sudaužytą kombainą. Vėliau sužinojo apie įvykusį eismo įvykį (3 t., b. l. 57-58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 4 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. R. padarytas kairės girnelės lūžis su kairio kelio kirstine žaizda, dešinės blauzdos, kairės plaštakos kirstinės žaizdos, kaktos žaizda. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 4 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. J. padarytas galvos smegenų sukrėtimas, dešinės akies voko muštinė žaizda, dešinės ausies kaušelio žaizda. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 60).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta įvykio eiga. Krovininio automobilio Mercedes Benz Actros vairuotojas P. K. važiavo keliu Vievis-Kernavė-Širvintos link autostrados Vilnius-Panevėžys. Apie 19 val. (vaizdo įraše 18 val. 56 min.) P. K. prasilenkė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu su įjungtomis artimųjų žibintų šviesomis bei avarine šviesos signalizacija ir iškart keitė judėjimo kryptį į kairę bei kirsdamas ištisinę liniją, kairės pusės ratais įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą prieš pat priešpriešiais su įjungtomis dešinėje pusėje technologinėmis šviesomis atvažiuojantį kombainą. Krovininiam automobiliui judant apie 74 km/h greičiu, jis buvo intensyviai užstabdytas ir priekinės dalies kaire puse trenkė į kombaino priekinės dalies kairę pusę. Susidūrimo metu transporto priemonės persidengė apie 0,6÷0,8 m atstumu. Transporto priemonės susidūrė priešpriešinio prasilenkimo metu krovininiam automobiliui iš dalies, kairės pusės ratais įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą iki nuotraukose užfiksuotų braukimo žymių asfalte, žiūrint krovininio automobilio važiavimo kryptimi. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad kombaino vairuotojas L. J., važiuodamas su netvarkinga transporto priemone (nedegė joks (artimųjų, rūko šviesų) priekinis kairysis žibintas), kėlė grėsmę eismo saugumui, be to, važiuodamas su įjungtomis priekyje dešinėje pusėje technologinėmis šviesomis, klaidino kitus eismo dalyvius, bei tai, jog krovininio automobilio vairuotojas P. K. kirto ištisinę kelio liniją ir iš dalies įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su priešpriešiais važiavusiu kombainu (1 t., b. l. 35-42).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. birželio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad dešiniajame važiuojamosios dalies krašte, Mercedes Benz Acros važiavimo kryptimi, yra užfiksuotas dviratininkas, dėvintis liemenę su atspindinčiomis juostomis. Nėra požymių, kad dviratis turėjo įrengtą ir šviečiantį galinį raudonos spalvos žibintą ar raudonos spalvos atšvaitą. Dviratininkas užfiksuotas apytiksliai 81 cm atstumu nuo dešiniosios kelio ženklinimo linijos. Kombaino kairysis ratas užfiksuotas apytiksliai 45 cm atstumu nuo važiuojamųjų dalių skiriamosios ženklinimo linijos. Didžiausiu įvykio vietoje leidžiamu – 80km/h greičiu važiuojančio automobilio Mercedes Benz Actros su puspriekabe vairuotojas P. K., važiuodamas pro nejudantį objektą ar pėsčiąjį (jį apvažiuodamas), techniniu požiūriu privalėjo palikti ne mažesnį kaip 0,7 m dydžio saugų eismą užtikrinantį tarpą iš dešiniojo automobilio ir puspriekabės sąstato šono. Jeigu apvažiuojamas dviratininkas judėjo, tai, priklausomai nuo dviratininko judėjimo greičio, saugų eismą užtikrinantis tarpas iš dešiniojo automobilio Mercedes Benz Actros su puspriekabe šono turėjo būti didesnis. Tirti pateiktoje medžiagoje nepakanka duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti tikslias automobilio Mercedes Benz Actros ir puspriekabės junginio bei kombaino padėtis jų susidūrimo momentu važiuojamosios dalies ilgio ir pločio atžvilgiu, todėl minėtų duomenų negalima pavaizduoti sudarant schemą masteliu. Prieš įvykį automobilio Mercedes Benz Actros ir puspriekabės junginiu buvo nuolatos važiuojama iš dalies išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, tačiau priešpriešai artėjant transporto priemonėms, krovininio automobilio ir puspriekabės junginys grįždavo į savo judėjimo krypties eismo juostą bei nekliudomai prasilenkdavo su priešpriešai važiuojančiomis transporto priemonėmis. Prieš pat įvykį krovininis automobilio junginys prasilenkė su priešpriešiais, su įjungta avarine šviesos signalizacija, tikėtina, važiavusiu automobiliu bei vėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, po ko važiuojant iš dalies įvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ir apvažiuojant dešinėje važiuojamosios dalies pusėje buvusį dviratininką, krovininis automobilis priekinės dalies kaire puse susidūrė su priešpriešiais, tikėtina, savo judėjimo krypties eismo juosta važiavusio kombaino kaire puse. Techniniu požiūriu įvykio kilimą sąlygojo tai, kad tamsiu paros metu, keliant grėsmę eismo saugumui, kombainas keliu važiavo neveikiant kombaino kairės pusės artimųjų šviesų bei rūko žibintui. Tai, kad dviratininkas tamsiu paros metu būdamas kelyje, kai dviračio gale nedegė raudonos šviesos žibintas, kėlė grėsmę eismo saugumui bei, tikėtina sudarė sunkiau pastebimą kliūtį krovininio automobilio vairuotojui, bei tai, kad automobilis krovininis automobilis, kertant priešpriešines eismo juostas skiriančią horizontalaus kelio ženklinimo ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko įvyko transporto priemonių susidūrimas. Techniniu požiūriu prieš pat įvykį krovininio automobilio vairuotojas privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, pasirinkdamas važiavimo greitį, turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, jog galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, turėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, turėjo važiuoti savo judėjimo krypties eismo juosta bei privalėjo važiuoti dešiniau ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas, atsiradus kliūčiai ar kilus grėsmei eismo saugumui (važiuojamojoje dalyje esant dviratininkui) – privalėjo stabdyti vairuojamą automobilį. Nagrinėjamo įvykio metu priešpriešinės eismo juostas skiriančios horizontalaus kelio ženklinimo ištisinės linijos kirtimas, techniniu požiūriu, buvo nepriimtinas (3 t., b. l. 65-78).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole fiksuoti įvykio vietoje rasti pėdsakai, transporto priemonių išsidėstymas po įvykio, kelio charakteristikos ir kiti duomenys (1 t., b. l. 14-23).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. sausio 4 d. nutarimu automobilis MERCEDES BENZ ACTROS 1841, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas saugojimui įmonei „(duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), Estijos Respublikoje (1 t., b. l. 103-104).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimu puspriekabė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinta saugojimui NORDEA FINANCE ESTONIA įgaliotam asmeniui (1 t., b. l. 141-142).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. liepos 4 d. nutarimu kaltinamajam grąžintas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimas vairuoti sunkiasvores transporto priemones Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 108).

KET 127 punktas numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.