- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2-29-514/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- S. L., D. D.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams D. D., S. L. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir pagal atsakovo S. L. priešieškinį ieškovui A. V. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 13 500,00 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodė, kad ieškovas 2017 metais pradėjo statytis namą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Išpylus namo pamatus, reikėjo meistro, todėl 2018 m. vasario mėnesį ieškovas per socialinį tinklą „Facebook“ susirado atsakovą S. L. kaip asmenį, atliekantį statybos darbus. Su atsakovu sutarė, kad atsakovas padės namo statybos rangos darbuose, taip pat šalys susitarė, kad atsakovas pradės darbus, o ieškovas supirks medžiagas ir apmokės už faktiškai atliktus darbus. Turėjo būti pasirašyta statybos rangos sutartis, tačiau atsakovas sutarties pasirašymui nepateikė. Iš pradžių atsakovo atliekami darbai įtarimų ieškovui nesukėlė. 2018 m. pavasarį atsakovas sumontavo pamatus, už šį darbą ieškovas sumokėjo, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį atsakovas tęsė darbus, buvo sutarta dėl sienų mūrijimo ieškovo nupirktomis medžiagomis. Atsiskaitoma už darbus ir medžiagas buvo tiek grynaisiais, tiek pervedimais į atsakovo nurodytą sąskaitą, t. y. į atsakovės D. D. (atsakovo sugyventinei) sąskaitą. Ieškovas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. į atsakovės sąskaitą pervedė iš viso 13 500 Eur, grynaisiais atsakovui sumokėjo 14 100 Eur. Visi pinigai turėjo būti skirti statybinėms medžiagoms nupirkti. Tačiau atsakovas, gavęs pinigus, nenupirko medžiagų ir sutartų darbų neatliko. Nesumontavo lubų, stogo, pradėjo, bet nebaigė betonuoti grindų, už ieškovo pinigines lėšas nupirko fasado dekorą, bet jo ieškovui neperdavė. Kilus nesutarimams dėl apmokėjimo, darbus nutraukė, perduodamas ieškovui kai kurias sąskaitas faktūras už pirktas statybines medžiagas. Atsakovui atsisakius toliau dirbti, statybos darbus baigė ieškovas. Ieškovo sumokėti pinigai liko atsakovui be jokio pagrindo. Atsakovas grąžinti pinigus atsisakė, tokiu būdu praturtėjo ieškovo sąskaita. Remdamasis Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio nuostatomis, laikė, jog atsakovas, neatlikęs darbų ir nenupirkęs medžiagų, nepagrįstai praturtėjo, su atsakove ieškovo nesieja jokie sutartiniai santykiai, kur panaudoti pinigai ieškovui nėra žinoma, todėl atsakovai privalo be pagrindo gautus pinigus grąžinti ieškovui, prašė iš atsakovų priteisti solidariai 13 500,00 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas prašė ne tik dirbti prie statomo namo, bet ir rūpintis viskuo – medžiagų nupirkimu, atvežimu, iškrovimu bei rangos darbų atlikimu. Sumontavus pamatus, ieškovas atsiskaitė, apmokėdamas tiek už darbus, tiek už nupirktas medžiagas. Atlikus pamatų montavimo darbus, įgijus ieškovo pasitikėjimą, darbus tęsė. Rašytinė sutartis dėl statybos darbų atlikimo nebuvo sudaryta paties ieškovo prašymu, nurodžius, jog taip bus pigiau. Ieškovo nuomone, pasirašius sutartį, būtų reikėję laikytis nustatytų darbų rinkos įkainių. Atsakovo reikalavimu pinigai buvo pervedami į sąskaitą ir tik dalis pinigų buvo mokama grynaisiais. Ieškovas nuolat būdavo įsiskolinęs atsakovui, skola tik didėjo. Atsakovas pažymėjo, kad atliko namo mūrijimo darbus, sumontavo kaminą, išpylė namui „žiedą“, sąramas, apšiltino namo sienas, betonavo grindis name, montavo namo viduje santechnikos, kanalizacijos mazgus, įvadus, šiltino lubas, sumontavo elektros instaliaciją, armavo namo sienas, todėl ieškovo kaltinimas neva atsakovas nenupirko medžiagų ir neatliko sulygtų darbų neatitinka tikrovės. Pinigai į atsakovės sąskaitą buvo pervesti kaip dalinis atsiskaitymas už atliktus darbus bei medžiagas. Esant rangos santykiams, nepagrįstas reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo. Atsakovo paskaičiavimu atlikta darbų ir nupirkta medžiagų už 34 060 Eur, sumokėta 18 500 Eur, todėl ne atsakovai, bet ieškovas liko skolingas atsakovui. Darbai buvo nutraukti, nes pats ieškovas paprašė laikinai juos sustabdyti nebegalėdamas atsiskaityti. Nepadengus įsiskolinimo, darbų nebeatnaujino.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 15 905 Eur įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinyje nurodė, kad pagal rangos sutartį ieškovo statomame name atliko statybos darbus, rūpinosi medžiagų pirkimu, tiekimu. Atsakovas nurodė atlikęs kanalizacijos įrengimo ir mūro, elektros instaliacijos darbus, ruošęs pagrindą grindiniam šildymui, šiltinęs sienas, lubas, armavęs namo sienas, montavęs metalines konstrukcijas, kaminą, išpylęs sąramas bei du „žiedus“. Šių darbų atlikimui nurodė nupirkdavęs ir reikalingas medžiagas. Viso atlikta darbų su medžiagomis vertė 34 405 Eur. Iš ieškovo darbų atlikimui ir medžiagų pirkimui yra gavęs 18 500 Eur, todėl įsiskolinimas sudaro 15 905 Eur.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas dėl statybos darbų atlikimo tarėsi du kartus. Pirmąjį kartą tarėsi dėl pamatų sumontavimo 2018 metų pavasarį. Tada visi darbai buvo atlikti, šalys tarpusavyje atsiskaitė, jokių klausimų ar ginčų dėl to nekilo. Nuo 2018 m. pavasario atsakovas turėjo vėl atvykti į ieškovo statomą namą ir pamūryti sienas iš ieškovo nupirktų medžiagų, tačiau faktiškai darbus pradėjo rudenį. Atsiskaitoma už darbus ir medžiagas buvo tiek grynaisiais pinigais, tiek pervedimais į atsakovo nurodytą sugyventinės (atsakovės D. D.) sąskaitą. Ieškovas mokėjo pinigus visada, kai tik atsakovas paprašydavo, todėl jokio įsiskolinimo iš ieškovo pusės nebuvo. Vykdydamas darbus atsakovas neteikė ieškovui jokių sąskaitų už nupirktas medžiagas, todėl ieškovui nebuvo žinomos nei medžiagų kainos, nei jų kiekiai. Atsakovas, gaudamas pinigus medžiagoms ir paimdamas avansą, nenupirko nei medžiagų bei nepadarė sulygtų darbų – nesumontavo lubų, stogo, nenupirko joms medžiagų, pradėjo, bet nebaigė betonuoti grindų, už ieškovo pinigines lėšas nupirko fasado dekorą, bet jo neperdavė ieškovui, nors to buvo prašoma. Kritiškai vertino atsakovo pateiktus dokumentus, kadangi įrašai kelia pagrįstų abejonių dėl statybos objekto buvimo vietos (pagal rankraštinį įrašą nurodytas namas kitame rajone), reikalingų statybinių medžiagų (pagal sąrašą nupirkta buvo 58 m³ blokelių, nors pagal projektą reikėjo tik 33 m³), todėl laikė, jog pateiktas darbų ir medžiagų sąrašas neįrodo, jog medžiagos skirtos ieškovo namui. Nesutikdamas su atsakovo nurodytomis darbų apimtimis, pateikė atsakovo priešieškinyje nurodytų darbų ir lokalinės sąmatos sulyginimų lentelę, pagal kurią už darbą atsakovui būtų reikėję sumokėti 3 333,48 Eur, už medžiagas – 10 744,09 Eur. Sąmata sudaryta su paskaičiavimais, jeigu šiuos darbus būtų atlikusi įmonė. Kadangi darbus atliko fizinis asmuo, neskaičiuotinos išlaidos už mechanizmus, papildomą darbo užmokestį, soc. draudimo įmokos, nes atsakovas nemokėjo mokesčių, nesinuomojo mechanizmų, neturėjo statybvietės išlaidų, neturėjo pridėtinių išlaidų, nemokėjo ir pelno mokesčio. Ieškovo sumokėta suma atsakovui yra žymiai didesnė, nei apskaičiuota sąmatoje. Iš viso pavedimais ir grynaisiais pinigais atsakovui sumokėta 38 250 Eur. Pinigai buvo mokami juos išgryninus iš sąskaitos, pasiskolinus ir perduodant grynaisiais pačiam atsakovui, dalyvaujant ieškovo tėvams. Iš visų mokėjimų matyti, kad ieškovas nėra skolingas atsakovui, todėl jo reikalavimas priteisti pinigus yra nepagrįstas. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672 - 6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681 - 6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644 - 6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Pagal teisinį reglamentavimą atsakovas, būdama stipresnioji sutarties šalis, nepateikė ieškovui pasirašyti rangos sutarties, neapskaitė gaunamų pajamų, neteikė medžiagų įsigijimo kvitų, nemokėjo mokesčių, nebaigė darbų. Atsakovo pareiga buvo vykdyti tikslią darbų apskaitą, perkamų medžiagų asortimentą, kiekius, gaunamų pinigų apskaitą ir teikti duomenis ieškovui, perduoti ieškovui darbų rezultatą. Šių veiksmų atsakovas neatliko, todėl laikytina, kad pažeidė bendro pobūdžio taisyklę elgtis sąžiningai ir apdairiai. Atsakovas, norėdamas pateisinti ieškovo išleistus pinigus, pateikė jam sąskaitas faktūras ir važtaraštį, išrašytus ne ieškovui, o fiziniam ir juridiniam asmenims tokiomis datomis, kuriomis atsakovas dar net nevykdė statybos darbų, t. y. paliko 2018-04-27 A. V. išrašytą sąskaitą už polistirolą, nors tuo metu ieškovas nepirko ir neplanavo pirkti tokių medžiagų, 2018-05-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą sąskaitą už blokelius bei 2018-06-11 krovinio važtaraštį gavėjui (duomenys neskelbtini) UAB, adresu (duomenys neskelbtini), ištaisytą užbraukiant į ieškovo adresą. Po šių dokumentų pateikimo atsakovas neilgai trukus iš statybvietės pasišalino ir daugiau dirbti neatvažiavo. Atsakovas 2019 m. birželio mėnesį buvo raginamas baigti darbus, tačiau tai daryti atsisakė. Supratus, kad darbų atsakovas nebedirbs, buvo prašoma nors grąžinti nupirktą dekorą, tačiau atsakovas jo negrąžino. Darbus ieškovas baigė, samdydamas meistrus elektros darbams, santechnikos darbams, armavimui, pirko statybines medžiagas, antrą kartą pirko dekorą, nes pirmą kartą pirktas liko pas atsakovą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, priešieškinio reikalavimus laikė nepagrįstais.
Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Ieškovas papildomai paaiškino, kad atsakovu pinigus perduodavo tiek grynaisiais, tiek pervedimu į atsakovės sąskaitą. Atsakovas dažniausiai atvykdavo į namus su reikalingų medžiagų sąrašu, ieškovas, pasitikėdamas atsakovu, pinigus dažniausiai perduodavo grynaisiais. Įvertinęs atsakovo padarytų darbų apimtis, atsakovo perduotas pirktų medžiagų sąskaitas faktūras, pasidomėjęs darbų rinkos kainomis, apskaičiavo, jog atsakovui už padarytus darbus ir nupirktas medžiagas permokėjo, todėl, ieškovo nuomone, atsakovas turėtų grąžinti be pagrindo gautus 13 500 Eur. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas mūrijimo darbams nemontavo pastolių, neapšiltino langų angokraščių, neišvežė šiukšlių, nebaigė betonuoti grindų.
Teismo posėdžio metu atsakovas, jos atstovas, remdamiesi procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2018 m. balandžio mėnesį sudarė žodinę rangos sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, statybos. Atsakovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo statybos darbus, o ieškovas įsipareigojo už darbus atsiskaityti. Šalys susitarė, jog atsakovas ne tik atliks statybos darbus, bet ir rūpinsis medžiagų tiekimu, kad ieškovas atsiskaitys pagal atsakovo faktiškai atliktus darbus. Atsakovui atlikus dalį gyvenamojo namo statybos darbų, sutartis 2019 m. sausio mėnesį buvo nutraukta.
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo
Nagrinėjamu atveju ieškovas (užsakovas) yra fizinis asmuo, užsakęs atlikti darbus savo ir šeimos poreikiams patenkinti (gyvenamojo namo mūro, apšiltinimo darbams atlikti), o rangovas (atsakovas) yra fizinis asmuo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą (verslo liudijimą). Įvertinus šias aplinkybes, teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad šalių 2018 m. balandžio mėnesį sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672–6.680 straipsniai).
Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymo galimybės, šalis siejant sutartiniams santykiams
Ieškovo reikalavimas atsakovams grąžinti 13 500 Eur reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnio, reglamentuojančio nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą, pagrindu. Remiantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatymo ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kaip ieškinyje ir nurodė ieškovas, pagal kasacinio teismo praktiką kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2010).).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai konstatuojamas teisinis pagrindas statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį, jai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672–6.680 straipsnių normos, reglamentuojančios vartojimo rangą. Statybos rangos vartojimo sutarčiai turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus, reglamentuojančio rangą, 1–3 skirsnių „Bendrosios nuostatos“, „Vartojimo ranga“ ir „Statybos ranga“ normos. Esant šių normų konkurencijai, t. y. joms skirtingai reglamentuojant užsakovo ir rangovo santykius, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Santykiams, kurių nurodytos „Vartojimo rangos“ skirsnio normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ normos, – skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
Byloje nustatyta, kad santykiai tarp ieškovo ir atsakovo dėl piniginių lėšų perdavimo susiklostė vartojimo rangos sutarties santykių pagrindu, ieškovo reikalavimas priteisti 13 500 Eur vertintinas kaip reikalavimas priteisti statybos kainos permoką. Nustačius faktinę aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas sumokėjo atsakovui už statybos darbus daugiau nei šalys susitarė sutartimi, ieškovas įgytų teisę išreikalauti iš atsakovo pagal minėto instituto normas tai, ko neturėjo mokėti pagal sutartį, t. y. tai, ką jis sutaupė ieškovo sąskaita. Teismas pritaria ieškovo nuomonei, jog nagrinėjamoje byloje ginčui nagrinėti taikytinos CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintos taisyklės ir CK normos, reglamentuojančios rangos, statybos rangos teisinius santykius bei sutartinių prievolių vykdymą.
Dėl reikalavimų priteisti statybos kainos permoką ir atlyginimo už statybos darbus
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kyla ginčas dėl atsiskaitymo už atsakovo atliktus darbus dydžio, dėl atsakovo atliktų darbų apimčių ir kainos. Ieškovas įrodinėja, kad už atsakovo atliktus statybos darbus yra permokėjęs 13 500 Eur ir reiškia reikalavimą dėl 13 500 Eur sumos priteisimo, o atsakovas įrodinėja, kad ieškovas yra skolingas už atliktus darbus 15 905 Eur.
Dėl apmokėjimo. Ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo priteisti statybos kainos permoką, teigia, jog atsakovui buvo sumokėta 38 250 Eur, iš jų 13 500 Eur pervedimais į sąskaitą, likusią sumą žodiniu susitarimu sumokėjo grynaisiais: 2018 m. balandžio 25 d. sumokėta 2 000 Eur už medžiagas (blokelius), 2018 m. birželio 13 d. papildomai sumokėta 4 350 Eur medžiagoms, 2018 m. rugpjūčio 10 d. sumokėtas 2 000 Eur avansas už mūro darbus, 2018 m. rugsėjo 14 d. - už mūro darbus bei medžiagas 5 000 Eur, 2018 m. spalio 15 d. perduota 3 500 Eur galutinis atsiskaitymas už medžiagas ir darbą, 2018 m. lapkričio 12 d. sumokėta avansu 2 000 Eur už medžiagas; 2018 m. lapkričio 19 d. sumokėta avansu 1 600 Eur už fasado dažus, 2018 m. lapkričio 26 d. sumokėta už vatą 2 800 Eur, 2018 m. gruodžio 7 d. sumokėta avansu 2 000 Eur už grindų betonavimą (25 250 Eur grynaisiais). Pagal ieškovo nurodytus mokėjimus viso atsakovui išmokėta ne 38 250 Eur, bet 38 750 Eur. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovui už darbus ir medžiagas pervedimais į atsakovei D. D. priklausančią sąskaitą laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. sausio 11 d. per 8 kartus pervesta 13 500 Eur, kad šiuos pinigus atsakovas gavo, tačiau atsakovas pripažįsta grynaisiais pinigais gavęs iš ieškovo tik 5 000 Eur.
. Ieškovas apmokėjimo faktą grynaisiais įrodinėjo paties darytais įrašais užrašuose, sąskaitos išrašu bei liudytojos parodymais. Liudytoja A. V., apklausta 2021 m. vasario 10 d. posėdyje, patvirtino ieškovo nurodomas aplinkybes, kad atsakovas atvykdavo pas ieškovą, gyvenusį tuo metu kartu su tėvais (liudytoja A. V.), kad atsakovas buvo atvykęs 9 kartus, apsilankymo metu jam buvo sumokėta 24 150 Eur, iš kurių 15 000 Eur ieškovui davė A. V. ir jos sutuoktinis (šiuo metu miręs). Liudytoja apie pinigų perdavimą pasižymėdavo savo turėtame lapelyje, jos turėtus įrašus ieškovas perrašė. Teismui pateikė atsakovui grynaisiais pinigais perduotų pinigų suvestinę. Tačiau, nustatant pinigų sumokėjimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo remtis šios liudytojos parodymais, kadangi liudytoja yra susijusi su ieškovu giminystės ryšiais (ieškovo mama), todėl jos liudijimai patikimumo prasme vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymas. Be to, liudytojos parodymai nėra nuoseklūs ir detalūs, liudytoja nurodė mačiusi pinigų perdavimą atsakovui, tačiau konkrečių sumų, datų įvardinti negalėjo, kaip ir nepateikė patikimų įrodymų, jog nurodytu laikotarpiu disponavo jos minėtomis sumomis. Pagal liudytojos parodymus galima spręsti, kad pinigus ieškovas atsakovui mokėjo, kad atsakovas iš ieškovo yra gavęs pinigų, tačiau negalima nustatyti, kad ieškovas atsakovui yra perdavęs 24 150 Eur sumą, kaip nurodoma liudytojos pateiktoje pinigų mokėjimo suvestinėje. Pastebėtina ir tai, kad šią suvestinę padarė ne liudytoja, bet ieškovas.
Grynųjų pinigų perdavimo fakto neįrodo ir įrašai ieškovo užrašuose, kadangi šie įrašai nėra patvirtinti atsakovo parašais ar kokiais kitais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais pinigų perdavimo faktą atsakovui. Be to, vertinant įrašus užrašuose, matyti, kad juose apskaityti visi pinigai, tiek mokėti grynaisiais, tiek pervedimu (pav. 2019-10-15 įrašas), taip pat apskaitomi pinigai, sumokėti ir kitiems rangovams, todėl teismas nevertina šių įrašų, kaip patikimų. Juolab, kad ir paties ieškovo pozicija dėl grynųjų pinigų mokėjimo nebuvo nuosekli. Pirminiame ieškinyje reikalaujama suma, sumokėta pervedimais (13 500 Eur), patikslintame ieškinyje nurodoma, kad grynaisiais pinigais sumokėta 14 100 Eur, o atsiliepime į priešieškinį nurodoma dar didesnė grynaisiais sumokėta suma (24 750 Eur), kuri nesutampa su suma, nurodyta 2021 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu pateiktoje atsakovui perduotų grynųjų pinigų suvestinėje, pagal kurią grynaisiais atsakovui sumokėta 24 150 Eur.
Iš ieškovo pateiktos sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. per 11 kartų išgryninta 7 800 Eur. Lyginant grynųjų pinigų mokėjimus, fiksuotus ieškovo užrašuose, su pinigų iš sąskaitos išgryninimu, pastebėtina, kad iš sąskaitos išgrynintos pinigų sumos nekoreliuoja su užrašuose nurodytomis sumomis, datomis (pav. 2018-08-03 išgryninta 500 Eur, pagal užrašus 2 000 Eur sumokėta 2018-08-10, 5 000 Eur sumokėti 2018-09-14, kai per laikotarpį nuo 2018-08-30 iki 2018-09-14 išgryninta 2 100 Eur (ženkliai mažesnė suma), dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad išgrynintomis sumomis buvo atsiskaitoma su atsakovu, nesant kitų neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių tai, jog išgryninta 7 800 Eur suma buvo perduota būtent atsakovui. Pinigų atsakovui sumokėjimo nepatvirtina ir aplinkybė, jog atsakovas reikalavimą apmokėti už darbus pareiškė tik gavęs ieškovo ieškinį dėl permokos grąžinimo. Kitų įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų sumokėjimo faktą, ieškovas į bylą nepateikė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).
Ieškovas, perduodamas ženklias pinigines sumas atsakovui, turėjo pasirūpinti, kad būtų užfiksuotas grynųjų pinigų perdavimo faktas, tačiau grynųjų perdavimo jokiais rašytiniais dokumentais neįformino, todėl vien tik ieškovo ir liudytojos, kuri susijusi artimais giminystės ryšiais, paaiškinimai, kurių nepatvirtina jokie kiti, nors ir netiesioginiai, įrodymai, nėra pakankami įrodymai faktui dėl ieškovo nurodomos grynųjų pinigų perdavimo atsakovui patvirtinti, atsakovui pripažįstant tik 5 000 Eur pinigų grynaisiais gavimą, laikytina, jog ieškovas pagal rangos sutartį yra sumokėjęs 18 500 Eur (13 500 EUR pervedimais ir 5 000 Eur grynaisiais).
Dėl darbų kainos. Sprendžiant, ar ieškovas pagal sudarytą žodinę rangos sutartį visiškai atsiskaitė su atsakovu ir yra permokėjęs, ar priešingai - skolingas kaip teigia atsakovas 15 905 Eur, būtina nustatyti atsakovo atliktų darbų apimtis ir kainas. Ieškovas atsisako mokėti už atsakovo atliktus darbus, nes, ieškovo manymu, kaina yra neprotingai didelė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2018 m. balandžio mėnesį sudarė žodinę rangos sutartį dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, statybos. Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas atliks sienų mūrijimo ir kitus statybos darbus. Tiksli kaina, atlikimo terminai ir kitos sąlygos nebuvo sutartos, nes nebuvo aiškus sunaudotų medžiagų kiekis. Byloje nesant rašytinės vartojimo rangos sutarties, šalių susitarimo dėl statybos darbų kainos turinys galėtų būti nustatomas pagal šalių paaiškinimus, tačiau šiuo klausimu šalių pozicijos išsiskyrė. Atsakovo teigimu su ieškovu prieš pradedant darbus buvo aptarti numatomų atlikti darbų įkainiai, su atsakovo siūlomais darbų įkainiais ieškovas sutiko, todėl paskaičiavo už darbus ir medžiagas taip kaip buvo susitarę. Tačiau pagal ieškovo paaiškinimus buvo susitarta tik dėl mūro darbų įkainių, susitariant dėl 40 Eur už m², už medžiagas mokant jų įsigijimo kainomis papildomai, tokiam įkainiui prieštaravo atsakovas, nurodęs, jog buvo sutarta, jog mūrijimo darbai kainuos 55 Eur už m², įskaitant medžiagas. Esant skirtingiems šalių paaiškinimams, išvada, kad šalys buvo sutarusios dėl konkrečios darbų kainos, negalima.
Pagal žodinės rangos sutarties sudarymo metu (2018 metų pavasarį) galiojusį teisinį reglamentavimą (CK 6.188 straipsnio 6 dalis) bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Jei kyla abejonių dėl sutarties sąlygų, taikoma šio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta sutarčių aiškinimo taisyklė. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Teismo vertinimu tos pačios taisyklės turėtų būti taikomos, kai sprendžiama dėl žodinės sutarties sąlygų nustatymo ir jų vertinimo.
Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip savo srities profesionalas, nesudarydamas rašytinės sutarties, turi prisiimti ir to neigiamus apsunkinto įrodinėjimo padarinius. Šiuo konkrečiu atveju, esant šalių skirtingiems paaiškinimams dėl darbų įkainių, atsakovui neįrodžius aiškaus šalių susitarimo dėl konkrečios darbų kainos ir nesant netiesioginių rašytinių įrodymų dėl kainos, nustatant kainą, taikytina CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią teisės normą įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę, sutartį vykdančios šalies kvalifikaciją ir panašiai), tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas išsakė nuomonę, jog ieškovas darbus priiminėjo etapais, atitinkamai už atliktus darbus apmokėdamas, kas, anot atstovo, įrodo, jog ieškovui atsakovo darbų įkainiai buvo žinomi ir su tokia darbų kaina, įskaitant ir medžiagų vertę, ieškovas sutiko. Tokiems argumentams pagrįsti atsakovas jokių įrodymų nepateikė, byloje nėra jokių darbų perdavimo - priėmimo aktų, kurie patvirtintų teiginius apie darbų priėmimą - perdavimą etapais. Tam, kad būtų galima nustatyti tarpinių mokėjimų dydį, turi būti nustatyta atliktų rangos darbų vertė. Ji nustatoma, sudarant atliktų darbų sąmatas arba darbų kiekių žiniaraščius. Pagal šalių paaiškinimus atsakovas atliko statybos darbus, rūpindavosi medžiagų pirkimu, tiekimu, ieškovas atsakovo prašymu sumokėdavo grynais arba pervedimu atitinkamą sumą, tačiau tarpinių darbų perdavimo – priėmimo aktų, sąmatų derinimui, taip pat dokumentų, kurie leistų įvertinti atliktų darbų apimtis, kokybę, ir pan. atsakovas ieškovui neteikdavo, dėl ko nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas atsakovo pareikalavimu sumokėdamas pinigus, pripažino, jog darbai atlikti tinkamai, kartu patvirtindamas atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodomas darbų kainas. Pagal šalių paaiškinimus galutinė darbų kaina turėjo būti nustatyta, atsižvelgiant ir į faktiškai išleistas lėšas statybinių medžiagų įsigijimui, tačiau atsakovas ieškovui pateikė tik nedidelę dalį išlaidas namo statybai patvirtinančių dokumentų (dalyje kurių nurodomas net ne ieškovo statomo gyvenamojo namo adresas ar kitas gavėjas (2018-06-11 krovinio važtaraštį gavėjui (duomenys neskelbtini) UAB, 2018-05-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita už blokelius)), todėl atsakovo atstovo teiginius dėl darbų vertės nustatymo pagal atliktus tarpinius mokėjimus teismas atmeta kaip nepagrįstus.
Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl nurodytose teisės normose nustatytų kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-695/2020).
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas, įrodinėdamas atliktų darbų apimtis ir jų kainas, pateikė 2021 m. sausio 15 d. objekto apžiūros aktą, 2021 m. vasario 24 d. lokalinę sąmatą bei fotonuotraukas, kuriose užfiksuota tam tikrų darbų eiga.
Atsakovo pateiktame namo darbų kiekių nustatymo akte užfiksuoti vidaus buitinio nuotekų kanalizacijos darbai, šilto ir šalto vandentiekio vamzdyno, grindų, grindinio šildymo sistemos įrengimo darbai, kamino ir metalo konstrukcijų montavimas, pastato fasado, angokraščių šiltinimo ir stogo dangos apšiltinimo darbai. Pagal atsakovo užsakymu sudarytą sąmatą objekto apžiūros akte užfiksuotų darbų kaina 33 285,71 Eur (2021 m. vasario 24 d. sąmata sudaryta M. L.). Nesutikdamas su atsakovo darbų kiekių nustatymo akte aprašytais darbais, ieškovas pateikė 2020 m. spalio 13 d. lokalinę sąmatą, sudarytą M. L., pagal kurią apskaičiuota darbų kaina 21 879,46 Eur, nurodydamas, jog atsakovas kai kurių darbų neatliko (neapšiltino angokraščių, neįrengė palašinių, netiesė elektros kabelių, nebaigė armavimo darbų, neišbetonavo katilinės), darbai dubliuojami, neatitinka sunaudotų medžiagų kiekiai ir kainos, dėl ko darbai be pagrindo įtraukti į apžiūros aktą ir įvertinti atsakovo pateiktoje sąmatoje.
Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti atsakovo darbų apimtį, jų vertę ir atitiktį surašytam darbų kiekių nustatymo akte, 2021 m. birželio 23 d. nutartimi buvo paskirta statybos darbų ekspertizė. Atlikus teismo ekspertizę, nustatyta, kad ieškovo pastebėjimai dėl darbų dubliavimo, sunaudotų medžiagų kiekių pasitvirtino, kad atsakovo reikalaujama priteisti suma yra didesnė nei atliktų darbų vertė. 2021 m. lapkričio 12 d. ekspertizės išvadose, atsakant į antrąjį klausimą, nurodyta, kad atlikus atsakovo pateiktos 2021 m. vasario 24 d. lokalinės sąmatos įkainių patikrinimą, dalis įtrauktų į lokalinę sąmatą darbų dubliuojasi, besidubliuojančių darbų vertė (įskaitant medžiagas, mechanizmus) 3 095,99 Eur (akto Priedas Nr. 1). Trečiuoju klausimu išvadoje nurodyta, kad 2021 m. vasario 24 d. lokalinėje sąmatoje nurodyti medžiagų kiekiai neatitinka faktiškai sunaudotų medžiagų kiekių, atsižvelgiant į 2021 m. sausio 15 d. objekto apžiūros akte nurodytus darbus, neatitikties vertė 6 740,59 Eur (akto Priedas Nr. 4) (darant prielaidą, kad paslėptų darbų kiekiai atitiko projektinius ir buvo atliekami, nenukrypstant nuo projekto sprendinių). Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas A. S. nurodė, kad ne pagal projektą įrengiant grindis pakloti trys plėvelės sluoksniai. Ieškovo sutikimu, jog galėjo būti įrengti du sluoksniai, ekspertas patikslino skaičiavimus, pagal kuriuos atsakovo atliktų darbų vertė, atsižvelgiant į ieškovo pateiktų statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus, su tiesioginėmis išlaidomis 31 572,13 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė nurodė, kad atsakovas neapšiltino putplasčių langų angokraščių, kad šiuos darbus atliko pats ieškovas. Ieškovo pozicijai pritarė ir statybos darbų ekspertizę atlikęs ekspertas, išvadoje nurodęs, jog į objekto apžiūros aktą skyriuje „pastato fasado, angokraščių šiltinimo darbai“ 2 punkte nurodyti darbai neatlikti, angokraščiai neaptaisyti 20 mm XPS ekstrudinio polistirolio sluoksniu. Tokią išvadą ekspertas darė, apžiūrėjęs objektą ir išmatavęs atstumus nuo lango staktos išorinio paviršiaus iki fasado apšiltinimo išorinio paviršiaus. Kaip seka iš akto tiriamosios dalies dėl paslėptų darbų nebuvo galima nustatyti, ar faktiškai šie darbai atlikti. Dėl nurodytų aplinkybių, ekspertas apžiūrėdamas ieškovo gyvenamąjį namą ir jame atliktus darbus, neturėjo galimybės užfiksuoti paslėptų atliktų darbų. Atsakovas kartu su priešieškiniu pateikė fotonuotraukas, kuriose fiksuota statybų eiga, fotonuotraukose Nr. 17, 22 ir 23 aiškiai matyti angokraščių aptaisymas, dėl ko teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai į objekto apžiūros aktą įtraukė šiuos darbus, t. y. apšiltintų sienų angokraščių aptaisymą putų polistireno plokštėmis, todėl šie darbai įskaičiuotini į atsakovų atliktų darbų vertę.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pastebėjo, kad į sąmatą nepagrįstai įtrauktas pastolių įrengimas. Ieškovo teigimu, atsakovas, atlikdamas mūro darbus, naudojosi statybvietėje buvusiais kitus statybos darbus atlikusių statybininkų pastoliais arba pritaikydamas palipimui statybines medžiagas (lentas). Galima sutikti su ieškovo teiginiu, jog atsakovas galėjo nepatirti išlaidų, susijusių su pastolių nuoma (panauda). Tačiau atsakovo kartu su priešieškiniu pateiktoje fotofiksacijoje Nr. 19 matyti, jog buvo sumontuoti pastoliai, t. y. atliekant mūro (šiltinimo) darbus buvo naudojami ir pastoliai. Net ir darant prielaidą, kad mūro darbams pastoliai nebuvo naudojami, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, jog dėl pastolių įrengimo atsakovas išlaidų nepatyrė. Pagal statinio aukštį mūro (šiltinimo) darbams atlikti buvo būtinos papildomos priemonės darbui aukštyje, kurių įrengimas susijęs su darbo sąnaudomis, dėl ko teismas sprendžia, kad pastolių (ar kitų priemonių) įrengimas taip pat turi būti vertinamas kaip atsakovo atliktas darbas.
Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas neišbetonavo katilinės, neįrengė 7 cm storio smėlbetonio grindų (pagal objekto apžiūros akto skyriaus „Grindys“ 15 p.), pagal gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylos duomenis šios patalpos plotas 3,92 kv. m., todėl atlyginimas už šiuos darbus mažintinas pagal eksperto lokalinę sąmatą 29,70 Eur (615,04x4,83? (lokalinė sąmata, variantas IB, skyrius „Grindys“ 16 p.).
Ieškovas bylos nagrinėjimo metu buvo pateikęs sąmatą, sudarytą M. L., pagal kurią atsakovo atliktų darbų vertė 21 879,46 Eur. Lyginant ieškovo pateiktą sąmatą su atsakovo objekto apžiūros aktu, kuriame fiksuoti atsakovo atlikti darbai, matyti, kad šioje sąmatoje nėra įtraukta daugelio atsakovo atliktų darbų (pav. numatytas grunto kasimas, tačiau nėra įtrauktas vamzdynų ar tranšėjos užpylimas; vidaus buitinių nuotekų šilto ir šalto vandentiekio vamzdyno įrengimas, aprašytas 20, 24, 25 p., neįtraukiant paruošiamųjų darbų, vamzdynų izoliavimo ir kt.), dėl ko teismas, sprendžia, kad ieškovo pateikta lokalinė sąmata nėra tinkamas rašytinis įrodymas konkrečių atliktų darbų kiekiui įvertinti ir nustatydamas atsakovo atliktų darbų apimtis bei kainą ja nesivadovauja.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas teikė įrodymus, kad atsakovas nebaigė elektros instaliacijos darbų, vamzdynų pajungimo, namo armavimo ir neuždėjo dekoratyvinio tinko, tačiau atsakovo pateiktame objekto apžiūros akte (darbų kiekių nustatymo), kurių pagrindu apskaičiuota atsakovo atliktų darbų kaina, ieškovo minėti darbai ir nėra įtraukti, be to, vien ieškovo nurodyta aplinkybė, kad tam tikrus darbus atliko ir kiti asmenys, nepaneigia atsakovo nurodytų darbų atlikimo, dėl ko ieškovo pateikti įrodymai (sutartis su V. B. dėl santechnikos darbų atlikimo, sutartis su M. P. dėl namo armavimo ir dekoratyvinio tinkavimo, sutartis su P. L. dėl stogo skardinimo, perdangų surinkimo) dėl šių darbų atlikimo nėra reikšmingi, nustatant atsakovo atliktų darbų apimtis ir kainą.
Teismo nutartimi, atlikus ekspertizę, nustatyta, jog atsakovo atliktų darbų vertė, atsižvelgiant į ieškovo pateiktų statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus, su tiesioginėmis išlaidomis rinkos kainomis yra 31 572,13 Eur. Ekspertizės išvada parengta pagal atsakovo pateiktą objekto apžiūros aktą (jame fiksuotus darbus), teismas atsakovo atliktų darbų kainą vertina, remdamasis ekspertizės išvadomis, kurios iš esmės neprieštarauja nustatytų faktinių aplinkybių visumai.
Tarp šalių kilo ginčas dėl pridėtinių išlaidų įtraukimo į atsakovo atliktų darbų kainą. Ieškovo vertinimu atsakovas papildomų išlaidų nepatyrė, kadangi atsakovas darbus atliko kaip fizinis asmuo, nemokėjo mokesčių, nesinuomojo mechanizmų, neturėjo statybvietės išlaidų, neturėjo pridėtinių išlaidų, nemokėjo soc. draudimo įmokų ir pelno mokesčio, todėl darbų kaina turėtų būti skaičiuojami be šių išlaidų.
Byloje nustatytos aplinkybės dėl sutarties sudarymo ir vykdymo leidžia spręsti, kad šalis siejo neformalūs santykiai, kuriuos galėjo nulemti siekis sumažinti su pastato statyba susijusias išlaidas, atsakovas taip organizavo savo veiklą, kad sutartiniai santykiai nebuvo įforminti sutartimis ar kitais dokumentais, todėl atsakovo galutinę darbų vertę sieti su eksperto sudarytose lokalinėse sąmatose (pav. variantas I B) nurodytomis papildomomis išlaidomis (papildomoms medžiagoms, mechanizmams, sezoniniams ar specifiniams darbams, papildomam darbo užmokesčiui, soc. draudimui pelno mokesčiui, statybvietės ir kt.) nėra pagrindo. Atsakovas negali savo finansinių pretenzijų ieškovui grįsti tik teiginiais, nepateikdamas jokių įrodymų, kad patyrė pridėtines išlaidas, šių išlaidų nepagrindė, todėl teismas, nustatydamas atsakovo atliktų darbų kaina, remiasi eksperto sudaryta lokaline sąmata, kurioje atsakovo atliktų darbų iš išlaidų kaina su PVM medžiagoms ir mechanizmams 20 228,52 Eur. Ši suma mažintina atsakovo neatliktų darbų ir išlaidų verte (dėl neišbetonuotų grindų) ir laikytina, kad atsakovo statybos darbų kaina su tiesioginėmis išlaidomis (PVM medžiagoms ir mechanizmams) 20 190,61 Eur (tame skaičiuje darbo užmokestis 5 508,06 Eur, medžiagos 10 646,85 Eur (be PVM) ir mechanizmai 1 489,97 Eur (be PVM).
Dėl įsiskolinimo. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad su atsakovu pagal sutartį visiškai atsiskaitė, kaip nustatyta sumokėjo atsakovui 18 500 Eur, nustačius, kad atsakovo darbų kaina 20 190,61 Eur ieškovas turi pareigą sumokėti už atliktus darbus, atsakovo priešieškinis tenkinamas iš dalies, atsakovui priteistina 1 690,61 Eur, likusioje dalyje priešieškinis atmetamas (CPK 178 straipsnis). Pagal nustatytas aplinkybes ieškovas yra skolingas atsakovui, nėra permokėjęs už atsakovo atliktus darbus, dėl ko nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, tenkinti ieškovo reikalavimo dėl permokos (įsiskolinimo) priteisimo, ieškovo ieškinys atmetamas.
Dėl palūkanų
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Skolininkas privalo mokėti įstatymų numatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu ginčo atveju šalys nebuvo konkrečiai susitarę dėl palūkanų dydžio, todėl priteistinos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos palūkanos (5 procentų dydžio), tačiau jos skaičiuotinos ne nuo atsakovo nurodomos datos, bet nuo priešieškinio priėmimo dienos, t. y. 2020 m. spalio 5 d., kadangi atsakovas iki to laiko jokių pretenzijų ieškovui dėl neapmokėtų darbų nereiškė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Bylą nagrinėjant teisme ieškovė pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus ir prašė priteisti 1 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2019 m. gruodžio 23 d. sąskaita Nr. 0318, 2020 m. spalio 20 d. sąskaita Nr. 0382) ir 120 Eur už lokalinių sąmatų sudarymą (2020 m. spalio 13 d. sąskaita faktūra Nr. ML0062), taip pat 1 694 Eur už ekspertizės atlikimą. Išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus (toliau – Rekomendacijos), neviršija maksimalaus dydžio, teismas jas pripažįsta pagrįstomis, kaip ir išlaidas ekspertizės atlikimui (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau bylos nagrinėjimo metu teismas nesivadovavo M. L. sudaryta sąmata, šios išlaidos ieškovui neatlygintinos. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 094 Eur.
Atsakovas teismui 2021 m. vasario 10 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, prašydamas iš ieškovo priteisti 1 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2020 m. liepos 21 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1024087 ir 2021 m. vasario 10 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1024013). Taip pat pateikė MB (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 18 d. sąskaitą faktūrą 300 Eur sumai už objekto apžiūros akto parengimą ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (2021 m. sausio 18 d. mokėjimo nurodymas) bei 2021 m. vasario 24 d. sąskaitą faktūrą 242 Eur sumai už lokalinių sąmatų parengimą ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (2021 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymas). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, teismas jas pripažįsta pagrįstomis, kaip ir išlaidas už objekto apžiūros akto parengimą. Tačiau išlaidos už lokalinės sąmatos parengimą mažintinos iki 193 Eur (20,25 ?), atsižvelgiant į tai, kad pagal eksperto išvadą nurodyti medžiagų kiekiai neatitiko faktiškai sunaudotų medžiagų, atliekant objekto apžiūros akte nurodytų darbų, kiekių (6 740,59 Eur). Atsakovo pagrįstomis išlaidomis pripažintina 1 893 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškinio ir priešieškinio procentinis santykis yra 45,91? prieš 54,09?, vadinasi ieškinio dalyje ieškovas patyrė 1 420,46 Eur (3 094x45,91?), atsakovas priešieškinio dalyje patyrė 1 023,92 Eur (1 893x54,09?) bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį atmetus, atsakovui priteistina 869,08 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškinio nagrinėjimo dalyje. Proporcingai patenkintai priešieškinio daliai iš ieškovo atsakovui priteistina 102,39 Eur (1 023,92x10,62?), taip pat 38 Eur žyminis mokestis. Iš atsakovo ieškovui priešieškinio dalyje priteistina 1 495,81 Eur (1 673,54x89,38?). Įskaičius šias sumas, iš atsakovo ieškovui priteistina 486,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovo pateikti dokumentai ekspertizės atlikimui grąžintini ieškovui..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo A. V. ieškinį atmesti, atsakovo S. L. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovui S. L. iš ieškovo A. V. 1 690,61 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt Eur 61 ct) prievolei įvykdyti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2020 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje atsakovo S. L. priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui A. V. iš atsakovo S. L. 486,34 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti ieškovui A. V. medžiagų įsigijimo dokumentus (24 lapai) ir namo projektą (2 segtuvai).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.