Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, antstolis Aleksandras Selezniovas, S. G., dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja I. V., atstovaujama bankroto administratoriaus Vidmanto Švažo, 2017‑10‑18 pateikė teismui prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2017‑10‑16 įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, tačiau kreditorių susirinkimas nepatvirtino pareiškėjos mokumo atkūrimo plano.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017‑11-15 nutartimi patvirtino teismui pateiktą bankrutuojančios I. V. 2017 metų mokumo atkūrimo planą. Pagrindiniai nutarties motyvai:Nurodė, kad vertinant, ar konkrečios fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės yra proporcingos, turi būti atsižvelgiama į individualias bylos aplinkybes – nemokaus asmens amžių, sveikatos būklę, jo realias galimybes gauti pajamų ir pan. Teismas įvertino tai, kad pareiškėja vienoje darbovietėje dirba nuo 2013-04-11, nuo įsidarbinimo pradžios darbo užmokestis didėjo iki 524,23 Eur (atskaičius mokesčius), todėl pripažino, kad pareiškėja mokumo atkūrimo plane nurodė pakankamai priemonių, atitinkančių jos galimybes, kuriomis sieks atkurti mokumą.Pažymėjo, jog pareiškėja yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, dirba visą darbo dieną, augina tris mažamečius vaikus, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos persikvalifikavimo galimybės yra ribotos. Be to, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje esantį vidutinį darbo užmokestį, akivaizdu, kad mažai galimybių pareiškėjai susirasti geriau mokamą darbą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja šiuo metu gali nurodyti didesnes galimybes atkurti mokumą.Nustatė, kad per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį administravimo išlaidos sudarys 1 761,48 Eur (48,93 Eur x 36 mėn.), todėl darė išvadą, kad bankroto administravimo išlaidos atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, o būtinųjų bankroto proceso vykdymo išlaidų nelaikė per didelėmis. Pažymėjo, jog nepaisant to, kad plano rengimo metu yra neįmanoma realiai pagrįsti konkretaus veiksmo, kuris bus atliekamas bankroto proceso metu, vertės ar kainos, mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta konkreti bankroto administravimo išlaidų suma.Teismas nurodė, kad pareiškėja gali disponuoti tik plane numatytomis piniginėmis lėšomis, kurios yra reikalingos jos būtiniesiems poreikiams tenkinti, individualiai ir ūkininko veiklai vykdyti, todėl vadovaujantis FABĮ visas pinigines lėšas, viršijančias minėtą sumą, pareiškėja turi pervesti į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą, kad jis šias lėšas paskirstytų plane nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos finansinei padėčiai iš esmės pasikeitus, pareiškėja apie tai privalo pranešti bankroto administratoriui, kuris turi sušaukti kreditorių susirinkimą ir pasiūlyti svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo.Pažymėjo, kad teismo 2017-09-18 nutartimi patvirtintas kreditorės S. G. 1 000,00 Eur sumos finansinis reikalavimas, kuris tenkintinas pirmąja eile, todėl S. G. finansinis reikalavimas pagrįstai įtrauktas į pareiškėjos mokumo atkūrimo planą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-11-15 nutartį ir I. V. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:Nurodė, kad S. G. 1 000,00 Eur dydžio reikalavimą sudaro bankroto administravimo išlaidos už laikotarpį iki plano patvirtinimo. Mano, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios išlaidos nėra plano dalis. Teigia, jog šios išlaidos yra įtrauktos į teismo patvirtintą planą, tačiau teismas nevertino, ar jų dydis yra pagrįstas.Pažymėjo, jog situacija, kai kreditorių nepatvirtinta bankroto administravimo išlaidų suma yra patvirtinama teismo net nevertinant sumos pagrįstumo, sudaro galimybes pažeisti kreditorių teises. Apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas plano, į kurį yra įtraukta ši suma, tvirtinimo klausimą, kartu turėjo įvertinti ir 1 000,00 Eur bankroto administravimo išlaidų pagrįstumą, tačiau to nepadarė.Taip pat nurodė, kad teikiant 1 000,00 Eur bankroto administravimo išlaidų sumą kreditoriams tvirtinti iš esmės visi bankroto administratoriaus darbai laikotarpiu iki plano patvirtinimo jau buvo atlikti. Todėl kreditoriams galėjo ir turėjo būti pateikti visas patirtas išlaidas patvirtinantys įrodymai, tačiau šių duomenų administratorius nepateikė.Pagal teismo patvirtintą planą kreditorių reikalavimams tenkinti numatoma skirti 51,07 Eur per mėn., o bankroto administravimo išlaidoms dengti – 48,93 Eur. Pažymi, kad pagal plane esantį kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką pirmiausia bus tenkinamas kreditorės S. G. 1 000,00 Eur dydžio reikalavimas, kurį sudaro bankroto administravimo išlaidos už laikotarpį iki plano patvirtinimo.Teigia, jog teismas, spręsdamas plano, kuriame yra įtraukta kreditorių nepatvirtinta 1 000,00 Eur administravimo išlaidų suma, kuri yra nurodyta kaip S. G. reikalavimas, tvirtinimo klausimą, turėjo nustatyti šių išlaidų pagrįstumą ir įpareigoti bankroto administratorių pateikti 1 000,00 Eur bankroto administravimo išlaidų pagrindimą, o bankroto administratoriui to nepadarius ar pagrindus ne visas išlaidas – 1 000,00 Eur administravimo išlaidų nepatvirtinti ar jas sumažinti nepagrįsta suma, atitinkamai mažinant ir plane nurodytą S. G. kreditinį reikalavimą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorius Vidmantas Švažas prašė atmesti suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-15 nutartį palikti galioti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:Nurodė, kad bankrutuojanti I. V. pasinaudojo FABĮ 17 str. 9 p. nuostatose numatyta teise pasiskolindama iš S. G. 1 000,00 Eur sumą bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. S. G. 1 000,00 Eur kreditinis reikalavimas patvirtintas teismo 2017-09-18 nutartimi. UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepasinaudojo teise skųsti teismo 2017-09-18 nutartį, kuria patvirtintas I. V. kreditorių sąrašas ir jų kreditiniai reikalavimai. Nurodo, jog apeliantės motyvas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį yra nepagrįstas.Teigia, jog plane nurodytame kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike numatyti kreditinių reikalavimų tenkinimo etapai, eiliškumas atitinka FABĮ 29 str. nustatytus reikalavimus, todėl, administratoriaus vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad planas neatitinka FABĮ 7 str. reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnyje nustatytas fizinių asmenų bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kaip nurodo kasacinis teismas, fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugomas asmens orumas, o kreditoriams suteikiama galimybė atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).Bankrutuojantis fizinis asmuo rengia mokumo atkūrimo planą pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, konstatuoja, jog apeliantė skųsdama pirmosios instancijos nutartį, kuria patvirtintas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas, iš esmės nesutinka su nustatytu 1 000,00 Eur administravimo išlaidų dydžiu nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos, iki bus patvirtintas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas, ir tuo, jog į bankrutuojančio asmens kreditorių sąrašą yra įtraukta kreditorė S. G.. Kadangi dėl kitų skundžiama nutartimi išspręstų klausimų atskiruoju skundu prieštaravimų nepareikšta, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl kreditorės S. G. įtraukimo į bankrutuojančios I. V. kreditorių sąrašą

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, nesutikdamas su plane numatytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, paprastai turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Taigi, fizinio asmens bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.Atskiruoju skundu teigiama, kad S. G. 1 000,00 Eur dydžio reikalavimą sudaro bankroto administravimo išlaidos už laikotarpį iki plano patvirtinimo. Apeliantės nuomone, tai, jog šios išlaidos yra įtrauktos į teismo patvirtintą planą, tačiau neįvertintas jų dydis, sudaro galimybes pažeisti kreditorių teises. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, jog pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017‑09­‑18 nutartimi buvo patvirtintas kreditorės S. G. kreditinis reikalavimas, kuris tenkintas pirmąja eile, suma – 1 000,00 Eur. Apeliantė, nesutikdama su kreditorės S. G. įtraukimu į kreditorių sąrašą, turėjo teisę minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį skųsti, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017‑09­‑18 nutarčiai, ši nutartis įgijo įstatymo galią, todėl teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl tų pačių aplinkybių, kurios ištirtos ir konstatuotos minėtoje nutartyje, todėl plačiau dėl jų nepasisakytina.

Dėl 1 000,00 Eur administravimo išlaidų pagrįstumo

Fizinio asmens bankroto proceso metu bankroto administravimo išlaidų atlyginimas nustatomas dviem etapais: 1) bankroto išlaidos nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo plano patvirtinimo (FABĮ 22 straipsnio 3 dalis); 2) bankroto išlaidos nuo mokumo plano patvirtinimo iki bankroto procedūros užbaigimo. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo 2017-06-29 nutartimi nustatytų 1 000,00 Eur bankroto administravimo išlaidų nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo plano patvirtinimo.Vadovaujantis FABĮ 4 straipsnio 6 dalimi, jeigu fizinis asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą iškelti bankroto bylą, pasiūlo bankroto administratoriaus kandidatūrą, prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas bankroto administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimas. FABĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatoma suma laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos negali būti didesnė negu 3 minimaliosios mėnesinės algos ( MMA). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, jog bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139- 421/2015).Atskiruoju skundu nurodoma, jog teikiant 1 000,00 Eur bankroto administravimo išlaidų sumą kreditoriams tvirtinti, iš esmės visi bankroto administratoriaus darbai laikotarpiu iki plano patvirtinimo jau buvo atlikti. Todėl kreditoriams galėjo ir turėjo būti pateikti visas patirtas išlaidas patvirtinantys įrodymai. Apeliantės nuomone, teismas neįvertino 1 000,00 Eur bankroto administravimo išlaidų pagrįstumo, todėl pažeidė mokumo atkūrimo plano tvirtinimui keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais sutinka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja I. V., teikdama pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pasiūlė bankroto administratoriaus Vidmanto Švažo kandidatūrą. Taip pat pareiškimu buvo prašoma patvirtinti 1 000,00 Eur administravimo išlaidas bankroto procedūroms nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Taigi atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata neviršija teisės aktuose nustatyto dydžio, t. y. trijų MMA, yra aiškiai detalizuota, apibrėžiant bankroto administratoriaus planuojamus atlikti veiksmus bankroto procese, veiksmų įkainius ir atlikimo trukmę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė administravimo išlaidų dydį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.FABĮ 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kreditorių susirinkimas, pritardamas plano projektui, nustato sumą, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bankrutuojančio asmens turimų išlaidų dydžio pagrindimas yra vienas svarbiausių bankroto procese klausimų, nes kuo daugiau lėšų bus skirta bankroto administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Bankroto administratoriaus patirtos nepagrįstos administravimo išlaidos neturi būti tvirtinamos kreditorių susirinkime ir jos neprivalo būti apmokamos iš bankrutuojančio asmens gaunamų lėšų. Kreditorių susirinkimas turi įgaliojimus nustatyti administravimo išlaidų dydžius ir reikalauti, kad bankroto administratorius atsiskaitytų kreditorių susirinkime dėl visų patirtų išlaidų, t. y. kreditorių susirinkimas gali netvirtinti jau patirtų išlaidų ataskaitos, jei nutaria, kad jos nepagrįstos tinkamai įformintais dokumentais ar viršija kreditorių susirinkimo sąmatoje patvirtintus dydžius ir pan. Tai reiškia, jog bankroto administratoriui nepagrindus patirtų išlaidų tinkamai įformintais dokumentais, bankroto administravimo sąmata gali būti atitinkamai koreguojama. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl administravimo išlaidų pagrįstumo, nurodė, kad šis klausimas yra nesusijęs su pareiškėjos mokumo atkūrimo plano tvirtinimu, kadangi klausimas dėl bankroto administravimo išlaidų sumos už laikotarpį iki plano patvirtinimo yra sprendžiamas teismui priimant nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir nėra mokumo atkūrimo plano dalis. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais teismo motyvais. Pažymėtina, jog FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Kaip nustatyta šios nutarties 15 punkte, pirmosios instancijos teismas nustatė administravimo išlaidų sumą, tačiau kreditorių susirinkime iškėlus išlaidų pagrįstumo klausimą, pirmosios instancijos teismas šių apeliantės argumentų nevertino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiūlyti bankroto administratoriui pateikti visus su bankroto procesu susijusias išlaidas patvirtinančius dokumentus ir juos įvertinti. Teismui to nepadarius darytina išvada, jog nėra teisinės galimybės šioje byloje priimti sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas neištyrė visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su administravimo išlaidų pagrindimu, jų neanalizavo ir neatskleidė bylos esmės. Tuo tarpu pagal pateiktus įrodymus bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti negalima. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismui neištyrus bylai reikšmingų aplinkybių, skundžiama nutartis naikintina ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017‑11‑15 nutartis naikintina ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.