Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo PlusPlus Capital AS (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas PlusPlus Capital AS (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. M. (toliau – ir atsakovas) 395,77 Eur nuomos mokestį, 3 763,10 Eur turto vertės atstatymo išlaidų, 398,95 Eur baudą, 1 497,19 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 137 Eur žyminis mokestis.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje numatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 2 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo R. M. ieškovui PlusPlus Capital AS 395,77 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 77 ct) nuomos mokestį, 398,95 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 95 ct) baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (794,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,97 Eur (septyniolikos eurų 97 ct) bylinėjimosi išlaidas. Kitos ieškinio dalies netenkino. Teismas priteisė iš atsakovo R. M. valstybei 10,22 Eur (dešimt eurų 22 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pagrindiniai teismo argumentai:

3.1. Teismas nustatė, jog byloje duomenų apie atsakovo sutartinių įsipareigojimų visišką įvykdymą nėra, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 395,77 Eur nesumokėto transporto priemonės nuomos mokesčio laikė pagrįstu ir tenkino.

3.2. Teismas pažymėjo, kad byloje esanti remonto sąmata su joje nurodyta preliminaria automobilio remonto kaina nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad pradinė kreditorė po sutarties su atsakovu nutraukimo faktiškai atliko transporto priemonės remonto darbus. Dėl to 3 763,10 Eur vertės atstatymo išlaidų nepriteisė.

3.3. Teismas nustatė, jog ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo delspinigius ir baudą, iš esmės prašo taikyti atsakovui dvigubas netesybas, todėl ieškovui priteisė tik 398,95 Eur baudą, į kurią įskaičiavo ir ieškovo apskaičiuotus 35,62 Eur delspinigius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti 3763,10 EUR turto vertės atstatymo išlaidas buvo atmestas ir priteisti apeliantui iš atsakovo 3763,10 EUR turto vertės atstatymo išlaidų, taip pat pakeisti minėto sprendimo dalį dėl netesybų ir papildomai ieškovui priteisti 338,68 EUR netesybų už prievolės apmokėti turto vertės atstatymo išlaidas pradelsimą; priteisti apeliantui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Apelianto nuomone, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, remonto sąmata yra laikoma tinkama ir pakankama įrodinėjimo priemone žalai pagrįsti tais atvejais, kai sugadintas turtas dar nėra atkurtas ir nukentėjęs asmuo dar nėra patyręs faktinių išlaidų. Apelianto pateikta remonto sąmata patvirtina žalos (remonto sąnaudų) dydį ir turėtų būti vertinama kaip pakankamas įrodymas žalos faktui ir dydžiui pagrįsti.

4.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio ir neįvertino tos aplinkybės, kad remonto sąmatoje nustatyti ne tik atsakovui perduotos transporto priemonės kėbulo defektai, bet ir kiti gedimai, reikalaujantys automobilio remonto tam, kad jo eksploatacija būtų saugi– smagračio, išmetimo sistemos, turbinos, pakabos remontas, amortizatorių remontas.

4.3. Apeliacinės instancijos teismui sutikus su apelianto pozicija ir jo nauda priteisus 3763,10 EUR turto vertės atstatymo išlaidas, kartu Sutarties 9.3. punkto pagrindu ieškovui papildomai priteistinos ir 338,68 EUR netesybos (3763,10 EUR x 0,05 proc. x 180 d.).

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė atsakovui siųsto 2023 m. spalio 4 d. elektroninio laiško, kuriuo jam buvo pateikta remonto sąmata ir skolos detalizacija, kopiją (apeliacinio skundo priedas Nr. 1) bei transporto priemonės fotografijas, darytas perdavimo ir susigrąžinimo metu (apeliacinio skundo priedas Nr. 2 ir Nr. 3), prašo minėtus dokumentus priimti.

9.1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

9.2. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

9.3. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujų įrodymų turinį, sprendžia, kad šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, jie susiję su nagrinėjama byla, jų būtinybė iškilo vėliau, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą ir vertinami kartu su kitais įrodymais.

10.1. atsakovas su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove „Renti“ (toliau – pradinė kreditorė) 2023 m. liepos 24 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTI24072023/0033 (toliau – Sutartis) (b. l. 6-20), kuria pradinė kreditorė suteikė atsakovui teisę laikinai už užmokestį valdyti ir naudotis transporto priemone „Volvo V60“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, su galimybe įsigyti, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir įsipareigojo mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi transporto priemone bei vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovui tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, sutartis 2023 m. rugsėjo 26 d. nutraukta (b. l. 29-31).

10.2. 2024 m. liepos 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę ieškovui į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas informuotas 2024 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 32-33, 34-36).

Dėl skundžiamo teismo sprendimo (jo dalies) teisėtumo

11. Pirmosios instancijos teismas (toliau – ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, vadovaudamasis teisės aktais nusprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl nuomos mokesčio skolos pagrįstas. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl automobilio vertės atstatymo išlaidų, ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių faktiškai dėl transporto priemonės vertės atstatymo patirtas išlaidas. Teismas pažymėjo, kad defektacijos akte nurodyta remonto kaina yra preliminari, nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad remonto sąmatoje nurodyti automobilio defektai (ar dalis jų) buvo pašalinti, todėl reikalavimą priteisti iš atsakovo 3 648,15 Eur transporto priemonės atstatymo išlaidas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo delspinigius ir baudą, iš esmės prašo taikyti atsakovui dvigubas netesybas, todėl ieškovo prašymą dėl netesybų priteisimo iš atsakovo patenkinti iš dalies ir ieškovui priteisė iš atsakovo tik 398,95 Eur baudą, į kurią įskaičiavo ir ieškovo apskaičiuotus 35,62 Eur delspinigius.

12. Apelianto apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo suabsoliutino faktą, kad atsakovui suteikta naudoti transporto priemonė, ją susigrąžinus nebuvo faktiškai remontuojama. Apelianto nuomone, iš pateiktos remonto sąmatos matyti, kad transporto priemonė grąžinta su ženkliais kėbulo trūkumais – kairės pusės sulankstytomis durelėmis, pakeistu kitos spalvos kairės pusės sparnu, vietomis nubrauktais kėbulo dažais. Tokie trūkumai akivaizdu, jog negali būti laikomai natūraliai transporto priemonės eksploatavimo metu atsirandančiais trūkumais, už kuriuos atsakovui nekiltų atsakomybė. Apeliantas sutinka, kad priteisus 3763,10 Eur turto vertės atstatymo išlaidas, pagal Sutarties 9.3. punktą ieškovui būtų papildomai priteistos ir 338,68 Eur netesybos.

Dėl transporto priemonės remonto išlaidų

13. Apeliantas nurodo, jog transporto priemonė buvo grąžinta su dideliais kėbulo trūkumais.

14. Kaip žinoma, CK 6.246–6.249 straipsniai nustato civilinės atsakomybės, taip pat ir sutartinės, taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą. Pagal bendrąją taisyklę civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatyta šių sąlygų visuma.

15. Bylos duomenimis – transporto priemonės 2023 m. liepos 24 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. PA24072023/0033 (b. l. 21) nustatyta, kad atsakovui / vartotojui Sutarties pagrindu perduodama transporto priemonė VOLVO V60, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), turi tik smulkius kėbulo defektus. Jokių kitų transporto priemonės defektų priėmimo – perdavimo metu užfiksuota nebuvo.

16. Pagal Sutarties nuostatas atsakovas / vartotojas įsipareigojo naudotis jam perduota transporto priemone rūpestingai ir atidžiai (Sutarties 7.4.1 punktas), jokiu būdu nepabloginti transporto priemonės vaizdo, techninės ir teisinės būklės (Sutarties 7.4.5 punktas), savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkamai prižiūrima bei pasirūpinti reguliariu jos remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių reikia norint užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti (Sutarties 7.4.7. punktas).

17. Sutarties 11.5. punkte nustatyta, kad grąžinama transporto priemonė privalo būti ne blogesnės būklės ir komplektiškumo, nei ji buvo Sutarties sudarymo dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Gavėjui (Atsakovui) nesilaikant šių reikalavimų iš jo gali būti pareikalauta padengti remonto darbų, medžiagų ir kitas išlaidas, būtinas atstatyti transporto priemonės būklę.

18. Įvertinus Sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuo automobilio priėmimo momento atsakovas yra atsakingas už galimų automobilio trūkumų (gedimų, defektų) atsiradimą ir jų pašalinimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovas nepateikė atsiliepimo nei į ieškinį, nei į apeliacinį skundą, nenurodė argumentų dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, t. y. neneigė savo sutartinės prievolės atlyginti žalą, nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovo nurodyti automobilio gedimai neegzistavo.

19. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovą dėl paaiškėjusių automobilio defektų po sutarties sudarymo, ar reikalavęs nutraukti sutartį, kai išaiškėja, jog transporto priemonė buvo perduota su trūkumais, kurie nebuvo aptarti, negalėjo būti žinomi ir sutartimi gavėjas už juos rizikos bei atsakomybės neprisiėmė, kai dėl šių trūkumų transporto priemone neįmanoma naudotis pagal paskirtį ir sutarties sąlygas (CPK 12, 178 straipsniai).

20. Nustatyta ir tai, kad ieškovui nutraukus Sutartį atsakovui jos nevykdant, atsakovas automobilio geranoriškai negrąžino, transporto priemonė buvo grąžinta pradinio kreditoriaus darbuotojų, todėl grąžinimo aktas su atsakovu nebuvo sudarytas.

21. Apeliantas, siekdamas įrodyti automobilio defektus, pateikė kitą rašytinį įrodymą – UAB „Elegant Service“ 2023 m. rugsėjo 28 d. remonto sąmatą (b. l. 37). Joje nurodyta, kad transporto priemonė grąžinta su ženkliais kėbulo trūkumais – kairės pusės sulankstytomis durelėmis, pakeistu kitos spalvos kairės pusės sparnu, vietomis nubrauktais kėbulo dažais, kt.

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs bylos duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikta sąmata neįrodo, kad ieškovė po Sutarties su atsakovu nutraukimo faktiškai turėjo nuostolių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto išlaidos (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Asmuo, kurio turtas sugadintas, gavęs žalos atlyginimą turi teisę pats spręsti, ar jis savo turtą faktiškai remontuoja, ar priteistą žalos dydį pasilieka kaip kompensaciją už patirtus nuostolius, tačiau šis jo sprendimas nėra esminis klausimas patirtai žalai nustatyti ir ją priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

23. Taigi, pirmosios instancijos teismas (be kitko, neturėdamas apeliacinės instancijos teisme papildomai pateiktų duomenų) nepagrįstai susiaurino nuostolių atlyginimo institutą ir jo taikymą. Remonto sąmatoje fiksuojami transporto priemonės trūkumai ir defektai patvirtina, kad transporto priemonės savininko nuostoliai yra realūs. Kaip minėta, atsakovas / vartotojas įsipareigojo prižiūrėti transporto priemonę ir užtikrinti transporto priemonės rodiklių lygių pakankamumą ir komponentų buvimą bei jų veikimą. Sutartyje minėtos sąlygos aiškiai detalizuotos.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, susijusius su automobilio remonto išlaidomis, neturi pagrindo nesutikti apelianto nuomone, kad šiuo atveju ieškovas bendra prasme pagrindė su automobilio remontu susijusius nuostolius. Ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo ir pakankamumo kriterijus, keliamus įrodymams.

25. Nors remonto sąmatą galima vertinti kaip preliminarią, tačiau joje detalizuotos keistinos detalės, atliktini remonto darbai, nurodyta defektų remonto darbų ir detalių kaina.

26. Apeliacinės instancijos teismas, detaliai vertindamas UAB „Elegant Service“ 2023 m. rugsėjo 28 d. remonto sąmatą pažymi, kad automobiliui apžiūros metu buvo 11 metų (pagaminimo data 2012 m.), dėl to tokia pozicija, kaip lako lupimasis nuo galinio bamperio, laikytinas natūraliu transporto priemonės nusidėvėjimu, dėl to grąžinus automobilį, už tai atsakovas negali būti atsakingas.

27. Kitos remonto sąmatoje nurodomos pozicijos, kaip buferio dangtelio nebuvimas, durų sulenkimas, kėbulo įlenkimai, smagračio pašaliniai garsai, išmetimo sistemos nesandarumas, turbinos gedimas, pakabos remontas, amortizatorių gedimas yra akivaizdžiai susiję su atsakovo transporto priemonės eksploatavimu, yra vertintini kaip transporto priemonės trūkumai, už kuriuos atsakomybė priskirtina atsakovui.

28. Byloje nenustatyta, kad UAB „Elegant Service“ buvo šališka, kad minėtoje sąmatoje užfiksuoti duomenys yra neobjektyvūs (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas vadovaujasi sąžiningumo prezumpcija (asmenys laikomi sąžiningais, tol, kol neatlieka teisei priešingų veiksmų).

29. Kitas aspektas tas, kad įvertinus UAB „Elegant Service“ rugsėjo 28 d. remonto sąmatos turinį, joje nėra įvertintas keistinų automobilio detalių nusidėvėjimas. Kaip minėta, automobilis yra 2012 metų gamybos, sąmatos sudarymo metu jis buvo 11 metų senumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atlyginant keičiamų dalių vertę taikytinas nusidėvėjimas, priešingu atveju, vietoj naudotos dalies vertės bus kompensuojama naujos dalies vertė, o tai neatitiktų proporcingumo principo.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs automobilio amžių, keistinų automobilio detalių vertę sumažina iki 70 procentų naujų detalių vertės (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas kitų remonto sąmatoje nurodytų išlaidų automobilio defektams ištaisyti dydžio neturi pagrindo laikyti nepagrįstu, tuo labiau, kad atsakovas neteikė jokių objektyvių argumentų ir / ar įrodymų, paneigiančių šias išlaidas (CPK 12, 178 straipsniai).

31. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl remonto sąnaudų priteisimo, kurį pirmosios instancijos teismas atmetė, yra pagrįstas iš dalies.

32. Priteistinas dydis apskaičiuotinas taip: remonto sąmatoje nurodyta bendra detalių kaina sudaro 1235 Eur be PVM, tačiau, atsižvelgiant į automobilio nusidėvėjimą, mažintinos iki 70 procentų naujų detalių vertės, t. y. iki 865 Eur (1235 Eur x 70 proc.) be PVM, už remonto darbus pagrįstais nuostoliais laikytina 1875 Eur be PVM. Taigi, ieškovo nuostoliai sudarytų 2 740 Eur be PVM. Atsižvelgus į tai, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 2 740 Eur suma. Minėta nuostolių suma apskaičiuota be PVM mokesčio, nes ieškovas, atlikęs remontą, minėtą mokestį (jei toks bus apskaičiuotas) galės susigrąžinti.

Dėl netesybų

33. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 497,19 Eur delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną ir 398,95 Eur baudą.

34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo delspinigius ir baudą, iš esmės prašo taikyti atsakovui dvigubas netesybas, todėl ieškovo prašymą dėl netesybų priteisimo iš atsakovo patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakavo 398,95 Eur baudą, į kurią įskaičiavo ir ieškovo apskaičiuotus 35,62 Eur delspinigius. Teismas delspinigius skaičiavo taikydamas 0,05 procentų už dieną dydį, o ne 0,2 procento, kaip taikė ieškovas.

35. Apeliantas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl netesybų, kuria teismas netesybų dydį sumažino iki 0,05 procento per dieną.

36. Apeliacinės instancijos teismui priteisus 2 740 Eur automobilio vertės atstatymo išlaidas, vadovaujantis Sutarties 5.2 ir 9.3. punktų nuostatomis, ieškovui papildomai turėtų būti priteista ir 246,60 Eur netesybų (2740 Eur x 0,05 proc. x 180 d.). Tačiau, įvertinus tai, kad ir pirmosios instancijos teisme nurodyta 35,62 Eur delspinigių suma, ir apeliacinės instancijos teisme apskaičiuota 246,60 Eur netesybų suma apima (nėra didesnė) už jau priteistos 398,95 Eur baudos sumą (35,62 Eur + 246,60 Eur = 282,22 Eur), eliminuojant dvigubas netesybas, paliekama nepakeista pirmosios instancijos teismo priteista 398,95 Eur baudos suma.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

37. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl remonto sąnaudų / automobilio vertės atstatymo sąnaudų priteisimo, neturėdamas apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų, ne iki galo tinkamai vertino įrodymų visumą, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas (žalą, priežastinį ryšį), teismų praktiką, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog ieškovas iš esmės neįrodė automobilio gedimų (trūkumų) pagrįstumo bei jų atsiradimo priežastingumo, todėl priėmė nepagrįstą teismo sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimą priteisti transporto priemonės remonto kaštus atmetė. Todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, pakeičiama, priteisiama ieškovui iš atsakovo 2 740 Eur be PVM (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

39. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

40. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje, 98 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

42. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas iš dalies ir ieškovui priteistina suma padidinama nuo 794,72 Eur iki 3 534,72 Eur, atitinkamai, pagal tokį procesinį rezultatą priteisiamos / perskirstomos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.

43. Šioje byloje ieškovas yra patyręs 137 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

44. Atsižvelgiant į bylos baigtį, spręstina, kad ieškiniu ieškovo reikalavimai patenkinti 58,37 procentų apimtimi (3 534,72 Eur / 6 055,01 Eur × 100 proc. = 58,37 procentai), atitinkamai atsakovas laimėjo 41,63 procentų apimtimi.

45. Atsižvelgiant į bylos rezultatą, ieškovui iš atsakovo priteisiamas 80 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

47. Apeliantas apeliacinės instancijos teisme patyrė 85 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

48. Apelianto apeliacinio skundo reikalavimus tenkinus iš dalies (priteista 2 740 Eur suma / skundo suma 4101,78 Eur × 100 proc. = 66,80 proc.), atitinkamai apeliantui proporcingai priteisiamos patirtos 57 Eur žyminio mokesčio / bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas ,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

priimti ieškovo PlusPlus Capital AS su apeliaciniu skundu pateiktą atsakovui siųsto 2023 m. spalio 4 d. elektroninio laiško, kuriuo jam buvo pateikta remonto sąmata ir skolos detalizacija, kopiją bei transporto priemonės fotografijas, darytas perdavimo ir susigrąžinimo metu.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti nauja redakcija taip:

„ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 395,77 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 77 ct) nuomos mokestį, 2 740 Eur turto vertės atstatymo išlaidas, 398,95 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 95 ct) baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 534,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 80 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitos ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,22 Eur (dešimt eurų 22 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.“

Priteisti ieškovui PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.