- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-2978-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30121-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, A. D., T. Č., S. P., P. P., J. E., R. E., J. D., E. B., Č. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. D. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, A. D., T. Č., S. P., P. P., J. E., R. E., J. D., E. B., Č. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir leido atsakovui A. D. per 7 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, konstatuotus 2015 m. gegužės 13 d. Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), neįteisinus savavališkos statybos per 7 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigojo atsakovą A. D. savo lėšomis per 3 mėnesius po termino savavališkos statybos padariniams įteisinti pabaigos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo A. D.. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 11 d.
Šalies argumentai
2. Ieškovė 2021 m. liepos 22 d. padavė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad patikrinus ginčo objektą vietoje 2021 m. liepos 19 d. nustatyta, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. Atsakovas A. D. 2021 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas papildomam 7 mėnesių terminui pratęsti terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, konstatuotus 2015 m. gegužės 13 d. savavališkos statybos akte. Nurodė, kad ne dėl atsakovo kaltės neužteko 7 mėnesių termino nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius. Atsakovas, siekdamas įvykdyti teismo sprendimą, dar 2020 m. liepos 2 d. per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS) pateikė prašymą inicijuoti projekto derinimą. Projekto tikslas ir uždavinys – įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu. Prašymas buvo užregistruotas 2020 m. liepos 2 d., o 2021 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės (organizatoriaus) prašymu atsakovas pateikė papildomus dokumentus. Nuo atsakovo prašymo registracijos dienos (2020 m. liepos 2 d.) praėjo daugiau nei 1 metai, nuo papildomų dokumentų pateikimo (2021 m. vasario 3 d.) – beveik pusė metų, tačiau atsakovas iki šiol nėra gavęs jokio Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo. Atsakovas telefonu nuolatos skambindavo Vilniaus miesto savivaldybei bei teiraudavosi, kada bus priimtas sprendimas, tačiau buvo gaunami atsakymai, jog yra didelis darbo krūvis, jog siaučia Covid-19 pandemija, jog reikia palaukti ir t. t. Vilniaus miesto savivaldybė iki šiol neišnagrinėjo atsakovo prašymo, o atsakovas, belaukdamas jos sprendimo, praleido teismo nustatytą 7 mėnesių terminą. 2021 m. liepos 16 d. atsakovas Vilniaus miesto savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė skundą dėl nesuteiktų paslaugų, kuriuo paprašė nedelsiant išnagrinėti 2020 m. liepos 2 d. prašymą bei priimti sprendimą, taip pat nurodyti dėl kokių priežasčių prašymas yra nagrinėjamas daugiau nei 1 metus. Atsakymai į skundą kol kas nėra pateikti. Be to, atsakovas dėl Covid-19 pasaulinės pandemijos buvo priverstas su šeima 2020 m. gruodžio 12 d. išvykti iš Lietuvos ir į ją grįžo tik 2021 m. balandžio 2 d., o nuo 2021 m. liepos 13 d. atsakovas yra tėvystės atostogose. Tai yra svarbios priežastys, dėl kurių prašoma nustatyti papildomą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į prašymą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė prašymo netenkinti. Nurodė, kad teismas 2020 m. liepos 10 d. sprendimu buvo nustatęs pakankamai ilgą terminą teismo sprendimui vykdyti. Atsakovo pateiktas susirašinėjimas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepatvirtina, kad atsakovas būtų operatyviai atlikęs aktyvius veiksmus, siekdamas įteisinti savavališką statinį per teismo nustatytą terminą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas 2020 m. liepos 2 d. pateikęs prašymą beveik metus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, raginančių instituciją veikti aktyviau, ir tik 2021 m. liepos 16 d. pateikė skundą Vilniaus miesto savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai dėl neatliekamų veiksmų. Atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas, siekdamas neteisėtos statybos įteisinimo, turėjo pakankamai laiko imtis aktyvių veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis, siekiant įteisinti neteisėtą statybą. Pagal byloje esančius įrodymus negalima konstatuoti, jog atsakovui buvo suteiktas per trumpas terminas įvykdyti teismo sprendimą ir būtų teisinis bei faktinis pagrindas šį terminą pratęsti. Tokio nepagrįsto atsakovo prašymo tenkinimas pažeistų teismo sprendimo privalomumo, vykdymo proceso efektyvumo ir operatyvumo principus, ieškovės teises, be to, suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkui, suteikiant galimybę vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Išimtinai atsakovas yra atsakingas dėl savavališkos statybos padarinių, todėl atsakomybės dėl to neturėtų ir negalėtų perkelti kitiems asmenims ar priežastims (tokioms kaip institucijų neveikimas, pandemija ar pan.). Be to, nėra pateikta duomenų ir nėra nurodoma, kokie iš pateiktų dokumentų patvirtina, kad yra reali galimybė įteisinti savavališkai pastatytą tvorą ir kokius veiksmus papildomai tam reikia atlikti.
4. Atsiliepime į prašymą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra.
5. Atsiliepime į prašymą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad dėl pasaulinės pandemijos nė vienas Lietuvos pilietis neturėjo pareigos išvykti iš šalies, kita vertus, tai, kad asmuo buvo užsienyje, galimai jam kliudė laiku įgyvendinti teismo sprendimą. Pabrėžė, kad terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo suteiktas atsakovui, o ne Vilniaus miesto savivaldybei, todėl atsakovas turėjo pareigą domėtis vykstančiu procesu, skatinti jį arba pasirinkti kitą organizatorių, todėl ši priežastis neturėtų būti laikoma esmine. Prašė klausimą spręsti atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.
6. Atsiliepime į prašymą tretieji asmenys E. B. ir J. E. prašė atsakovo prašymą atmesti.
7. Atsiliepime į prašymą tretieji asmenys A. D., T. Č., S. P., P. P., J. D., Č. T. nurodė, kad prašymui neprieštarauja, ir prašė jį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsakovo A. D. pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmetė ir tenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
9. Teismas nurodė, kad situacija susidarė dėl to, kad būtent atsakovas be reikalingų statybai dokumentų vykdė tvoros statybą, todėl teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimu atsakovas buvo įpareigotas savo lėšomis per 3 mėnesius po termino savavališkos statybos padariniams įteisinti pabaigos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę, kartu suteikiant atsakovui galimybę per 7 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, konstatuotus 2015 m. gegužės 13 d. Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, dėl susidariusios situacijos yra atsakingas pats atsakovas, o 7 mėnesių terminas įteisinti statybų paradinius savo esme yra tam tikra nuolaida atsakovui, suteikianti laiko problemai išspręsti. Negali būti neatsižvelgta į tai, kad teismo nustatyta, jog atsakovas savo pasirinkimu ir laisva valia pastatė ginčo tvorą, neturėdamas tam reikalingų statybą leidžiančių dokumentų, todėl jam tenka prievolė prisiimti teismo sprendime nustatytas tokio pasirinkimo pasekmes. Asmuo, padaręs teisės pažeidimą ir teismo sprendimu įpareigotas jį šalinti, negali turėti teisėto ir pagrįsto pagrindo tikėtis išvengti teismo sprendimo vykdymo. Teismo sprendimu nustatytas 7 mėnesių terminas laikytinas pakankamai ilgu nurodytiems veiksmams atlikti.
10. Atsakovas 2020 m. liepos 2 d. su prašymu organizuoti žemės sklypo projekto rengimą, kurio tikslas įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. 2021 m. vasario 3 d. susirašinėjimo su Vilniaus miesto savivaldybės atstovu el. laiškų kopijos patvirtinta, kad atsakovas nusiuntė papildomus dokumentus, susijusius su perstatyto pastato (jo dalies) įteisinimu. Nėra jokių duomenų, kad atsakovas, pateikęs prašymą 2020 m. liepos 2 d., iki pat 2021 m. sausio 29 d. būtų atlikęs kokius nors veiksmus. 2021 m. liepos 19 d. skundas pateiktas tik po to, kai ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko ginčo objekto patikrinimą vietoje ir 2021 m. liepos 19 d. aktu konstatavo, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas. Į teismo posėdį, vykusį 2021 m. rugsėjo 20 d., atsakovas taip pat nepateikė jokių papildomų įrodymų apie aktyvius atliktus veiksmus, pavyzdžiui, jog būtų apskundęs teismui Vilniaus miesto savivaldybės neveikimą. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų sąžiningai siekdamas pasinaudoti nustatytu terminu teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius.
11. Šios išvados nepaneigia atsakovo teiginiai, susiję su Covid-19 pandemija ir jos metu taikytais apribojimais, nes nėra pateikta įrodymų, kad tai būtų sukėlę trukdžius projektiniams dokumentams rengti, ypač įvertinant tai, jog didelė dalis veiksmų gali ir galėjo būti atliekama elektroninio ryšio priemonėmis. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kaip ketinama spręsti būtent ginčo tvoros įteisinimo klausimą, nėra pateikta parengtų tvoros įteisinimo projektų ar kt., dėl to nėra pagrindo nustatyti esant rimtus atsakovo ketinimus spręsti tvoros įteisinimo klausimą ir tai, jog jis būtų ėmęsis tam konkrečių veiksmų. Atsakovo teismo posėdžio metu dėstyti argumentai, susiję su tuo, jog tvora yra reikalinga, kad būtų saugu šaligatviu vaikščioti žmonėms, atspindi, jog atsakovas dar kartą kelia klausimus, kurie buvo išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau veiksmų, reikalingų tvoros įteisinimui, nėra ėmęsis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas A. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir atsakovo A. D. pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tenkinti.
13. Nurodė, kad tvoros projektas (parengtas architekto V. R., projekto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti su įteisinimu susiję dokumentai (nuotraukos, įmokų mokėjimas už savavališkos statybos įteisinimą, savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas, lokalinė sąmata, kvalifikacijos atestatai, diplomas, individualios veiklos pažymos, statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, situacijos schema, tvoros išklotinės, geodezinių matavimų paslaugų teikimo sutartis, statinių išdėstymo planas ir kt.) buvo pateikti teismui kartu su atsakovo prašymu dėl įrodymų prijungimo. Įrodymai neabejotinai patvirtina atsakovo rimtus ketinimus įteisinti tvorą, tačiau teismas neįvertino visų atsakovo pateiktų įrodymų. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog daugybę kartų skambino organizatoriui bei domėjosi situacija dėl tvoros įteisinimo, pagal organizatoriaus žodžiu pateiktą informaciją atsakovo klausimas yra sprendžiamas, jį svarstys Vilniaus miesto taryba. Vien tai, jog atsakovas nepateikė šiuos pokalbius patvirtinančių išklotinių, nepaneigia šių atsakovo parodymų patikimumo. Atsakovas pateikia „Telia Lietuva“ AB sąskaitos išklotinę, šio atskirojo skundo pateikimo dienai atsakovas rengia skundą dėl organizatoriaus neveikimo. Atsakovas nuosekliai stengiasi įteisinti tvorą ir vykdo aktyvius su tuo susijusius veiksmus. Atsakovo finansinė padėtis nėra tokia gera, kad jis galėtų skųsti kiekvienos institucijos neveikimą, todėl atsakovas tikėjosi teismo nutarties, kuria būtų suteiktas papildomas terminas tvoros įteisinimui ir tokiu būdu būtų išvengta papildomo ginčo. Negavus organizatoriaus teigiamo sprendimo, kuriuo atsakovui būtų leista sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su atsakovo plotu, atsakovas neturės objektyvių galimybių įteisinti tvorą. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog didžioji dalis trečiųjų asmenų neprieštaravo atsakovo pareiškimui, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog tuo atveju jeigu teismas tenkintų atsakovo pareiškimą, terminas turėtų būti ne ilgesnis negu 3 mėn.
Atsiliepimas
14. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad priimant nutartį buvo įvertintas faktas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1835-1097/2020 buvo nustatęs pakankamai ilgą terminą teismo sprendimo vykdymui – per 7 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, konstatuotus 2015 m. gegužės 13 d. Savavališkos statybos akte. Byloje nėra ginčo dėl to, jog iki šiol Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra pateikusi atsakymų nei į 2020 m. liepos 2 d. prašymą, nei į 2021 m. liepos 19 d. skundą, tačiau atsakymą į 2021 m. liepos 19 d. skundą yra pateikusi Nacionalinė žemės tarnyba, kuri 2021 m. liepos 28 d. rašte nurodė, kad, tikėtina, jog savivaldybė nesilaiko teisės aktuose nustatytų terminų, bei informavo apie atsakovo teisę kreiptis į teismą dėl savivaldybių administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. Atsakovas nepateikė jokių papildomų įrodymų apie aktyvius atliktus veiksmus, pavyzdžiui, jog būtų apskundęs teismui Vilniaus miesto savivaldybės neveikimą. Atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas statytojas, siekdamas neteisėtos statybos įteisinimo, turėjo pakankamai laiko imtis aktyvių veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis, siekiant įteisinti neteisėtą statybą. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas įteisinant ar nugriaunant statinius yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Atsakovas prašo papildomų 7 mėnesių termino, tačiau nenurodo, kokiems veiksmams bus naudojamas šis terminas, taip pat nėra detaliai ir chronologiškai pagrindžiama, kokie veiksmai bus atlikti per papildomai prašomą suteikti laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
16. Atsakovas į bylą teikia naujus įrodymus – AB „Telia Lietuva“ sąskaitos išklotinę ir (duomenys neskelbtini) išrašą, vyr. specialistės N. J. kontaktus, 2021 m. rugsėjo 29 d. el. laišką, ŽPDRIS sistemos išrašą, Nacionalinės žemės tarnybos straipsnį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pranešimą ir prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, kadangi byloje yra sprendžiamas klausimas dėl to ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą, atsakovo teikiami nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, jo teikiami įrodymai negalėjo būti į bylą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, todėl yra pagrindas atsakovo teikiamus naujus įrodymus prijungti prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir leido atsakovui A. D. per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, konstatuotus 2015 m. gegužės 13 d. Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), neįteisinus savavališkos statybos per 7 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo atsakovą A. D. savo lėšomis per 3 mėnesius po termino savavališkos statybos padariniams įteisinti pabaigos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo A. D..
18. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atidėti teismo sprendimo vykdymą septyniems mėnesiams. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
19. Apeliantas savo prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą papildomiems septyniems mėnesiams grindžia tuo, jog jis iki šiol nėra gavęs atsakymo iš Vilniaus miesto savivaldybės. Atsakovas, pateikęs prašymą Vilniaus miesto savivaldybei, iki pat 2021 m. sausio 29 d. neatliko jokių veiksmų, susijusių su bandymu gauti atsakymą į pateiktą prašymą. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybei ir daugiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų neteisėtos statybos įteisinimui, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą. Kaip byloje teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų sąžiningai siekdamas pasinaudoti nustatytu terminu teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius. Pirmosios instancijos teismas taip pat byloje darė pagrįstą išvadą, jog atsakovo argumentai, susiję su Covid-19 pandemija nėra pagrįsti, pandemija neatleido atsakovo nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, atsakovas prašo papildomų 7 mėnesių termino teismo sprendimo įvykdymui, tačiau nenurodo, kokiems veiksmams bus naudojamas šis terminas, taip pat nėra detaliai ir chronologiškai pagrindžiama, kokie veiksmai bus atlikti per papildomai prašomą suteikti laikotarpį. Taip pat iš apelianto į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė atmesti atsakovo prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kas paneigia aplinkybes, jog atsakovas turi realias galimybes įsiteisinti savavališkos statybos padarinius.
20. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog teismas neįvertino visų atsakovo pateiktų įrodymų. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apelianto teigimu, tai, kad atsakovas nepateikė pokalbius patvirtinančių išklotinių, nepaneigia šių atsakovo parodymų patikimumo, tačiau iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas vertino visus byloje esančius įrodymus. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo nutartis yra išsamiai motyvuota ir priimta išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiama byloje esančiais įrodymais.
21. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, pagrindo tenkinti atskirojo skundo nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo A. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.