Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Nuo 2017-03-08 sąžiningi minėtų sklypų įgijėjai M. Ž., V. S., T. S. sužinojo, jog negali realizuoti teisėtų lūkesčių į gyvenamosios statybos realizavimą dvejuose įsigytuose žemės sklypuose. 2018-05-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius įsakymu Nr. 1PS1- 429-(2.1.) tame tarpe pripažino, kad: „...A. P., eidamas Trakų skyriaus vedėjo pareigas, priimdamas Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 46FPĮ-(14.46.124)-74 „Dėl pil. I. M. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, pažeidė Žemėtvarkos planavimo dokumentų tikrinimo taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-64 „Dėl Žemėtvarkos planavimo dokumentų tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ 70 punktą, ir tai sukėlė neigiamas pasekmes... .“.

2019-10-02 Valstybės tarnybos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos pažymoje Nr. 27D-1749 konstatuota, kad: „... tyrimas užbaigtas, taip pat Trakų skyriaus vyriausioji specialistė G. T.-Jasiūnienė [....] 4. Parengdama NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 46FPJ-(14.46.124)-74 „Dėl pil. I. M. sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ projektą [....] pažeidė Žemėtvarkos dokumentų planavimo tikrinimo taisyklių [....] 70 punktą ir netinkamai vykdė Trakų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo [....] reikalavimus, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, ir tai sukėlė neigiamas pasekmes“.

2018-07-05 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštame skyriuje (Trakai) atliktame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) liudytoja I. M., susipažinusi su melagingų parodymų davimo teisinėmis pasekmėmis, davė tame tarpe šiuos parodymus: [... jei ji būtų žinojusi, kad minėtuose sklypuose negalima statyba, jokiais būdais šių sklypų nebūtų pardavinėjusi ...] (psl. 9).

2018-07-05 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštame skyriuje (Trakai) atliktame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad [... Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2014-05-29 ir vėliau 2017-03-02 buvo gavusi I. M. paklausimus dėl galimybės keisti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtį į kitų - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijų. Abiem atvejais pareiškėjai buvo atsakyta neigiamai..] (psl. 20).

2018-11-02 naujienų portale 15min.lt publikuotas žurnalisto E. N. straipsnis, kuris asmeniškai telefonu susisiekęs gavo informaciją tame tarpe ir iš I. M., šia tema. Straipsnio web linkas: (duomenys neskelbtini). Šiame straipsnyje tame tarpe konstatuoti šie atsakovės I. M. žodžiai - valios išraiška: [.. aš nieko nežinojau, jei aš būčiau žinojus, tai niekada, aš niekada nebūčiau pardavus.], [.. mes nebepardavėme, ir dabar neparduodu, kol nesutvarkys dokumentų..].

Ieškovų reali prielaida ir faktinė valios išraiška buvo: žemės sklypų, kuriuose po atlikto valstybės atstovų patvirtintos gyvenamosios paskirties suteikimo galima gyvenamoji statyba pilna apimtimi be jokių atidedamųjų sąlygų, kurios darytų pagrindinį sklypų naudojimo būdą niekiniu, įsigijimas. Šiuo konstatuotina, kad 2017-01-09 ir 2017-01-05 įsigyjant du minimus žemės sklypus Trakų rajono 2-jame notaro biure normaliai atidus ir protingas asmuo, kokiais ieškovai minimų sandorių sudarymo metu neabejotinai buvo ir yra, žinodami tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudarę arba būtų jį sudarę iš esmės kitokiomis sąlygomis. Ieškovai minimų dviejų žemės sklypų sandorių metu sumokėjo po 6 000 Eur už sklypą, išimtinai tik kaip už sklypus, kuriuose galima be jokių neteisėtų apsunkinimų gyvenamoji statyba. Jokiu kitu atveju ieškovai nebūtų sudarę minimų dviejų sklypų sandorių. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti. Šiuo atveju, pateiktais pridėtais teisės faktais, t. y. atsakovės I. M. pozicija ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) bei atsakovės I. M. pasisakymu 2018-11-02 naujienų portale 15min.lt akivaizdžiai konstatavo, jog atsakovė niekada nebūtų pardavusi minimų dviejų žemės sklypų ieškovams, jei žinotų faktus dėl gyvenamosios statybos negalimumo, kurie (faktai) paaiškėjo vėliau. Šiuo atsakovė konstatavo, kad, pasak jos, neturėdama tikslo apgauti, tačiau faktiškai suklaidino ieškovus dėl esminių sandorio sąlygų.

Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Todėl ieškovai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.90 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) pagrindu prašė pripažinti ginčijamas žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis negaliojančiomis, bei, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, 6.145 straipsnio 1 dalimi, taikyti restituciją.

Atsakovės nuomone, tokiu būdu, yra akivaizdu, kad ieškovai, vedami pasipelnymo tikslais, norėjo įsigyti už pusę rinkos kainos vertės žemės sklypus, pilna apimtimi žinodami apie galimas nekilnojamųjų objektų statybos kliūtis, tačiau tikėjosi ateityje šių kliūčių išvengti. Be to, ieškovai visiškai pasitikėjo ir nekilnojamojo turto specialisto G. J. užtikrinimu (nors ieškinio G. J. dėl nuostolių atlyginimo nereiškia). Ieškovams nepavykus įgyvendinti savo tikslų, jie nusprendė ieškoti kaltų asmenų dėl jiems nepasisekusio „biznio“, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais dėl suklydimo, atsižvelgiant į nustatytus teismų prejudicinius faktus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus.

Atsakovė I. M., atstovaujama jos atstovo advokato padėjėjo M. P., į teismo posėdį neatvyko dėl jos prastos, kaip paaiškino jos atstovas, sveikatos būklės.

Liudytojas G. J. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta M. Ž. apie 10 metų, jis yra jo (G. J.) draugas. Samsonovus pažįsta, kaip ir atsakovę, tik iš šios bylos ir dėl šių sklypų pirkimo. Jis (G. J.) turi virš 20 metų patirtį prekybos nekilnojamuoju turtu srityje, turi savo įmonę (duomenys neskelbtini). Taip pat jis turi nebaigtą teisinį išsilavinimą, jis ruošė ieškovams visus procesinius dokumentus – ir šioje byloje ir VAAT, ir dėl baudžiamųjų bylų iškėlimo atsakovei ir kitiems. Parodė, kad jam paskambino anksčiau jam nepažįstama I. M., kuri pasiūlė pirkti jos žemės sklypus. Jis nuvažiavo, patikrino dokumentus, kadangi jį sudomino šie žemės sklypai – gera vieta, priimtina kaina. Pagal jo darbo specifiką žemės sklypus perka ne jis, o siūlo savo klientams. Jis dokumentus, susijusius su sklypais, „skaito“ labai lengvai, todėl jam net nekilo įtarimo, kad sklypų paskirtis pakeista neteisėtai. Susipažinęs su ginčo žemės sklypo dokumentais, kuriuose buvo informacija, kad minėtas sklypas patenka į naudingųjų iškasenų telkinius, jis, remdamasis savo patirtimi, padarė išvadą, jog ši informacija yra papildoma ir neprieštaraus pagrindinei informacijai, kad žemės sklypų naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. 2017-01-03 ir 2017-01-09 M. Ž. pirko žemės sklypus iš atsakovės. Ir jo (G. J.), ir M. Ž. valia ir jos išraiška buvo pirkti tik namų valdos žemės sklypus, jokios kitos paskirties sklypų jie nebūtų pirkę. I. M. neteisėtai gavo žemės sklypų paskirties pakeitimą. Kaip rodo ikiteisminis tyrimas, jo (G. J.) nuomone, I. M., R. P. ir D. B. galimai veikė kaip nusikalstama grupuotė. I. M. 2014-05-27 kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą dėl paskirties keitimo, ji kreipėsi į Trakų tarybos narį D. B., kuris suvedė ją su kitu Tarybos nariu R. P., kuris, be to, dar yra ir matininkas, turi savo įmonę. Pastarasis paruošė dokumentus - projektą, kuris, nesuderinus jo su Lietuvos geologijos tarnyba, buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų A. P. ir G. T.-Jasiūnienės parašais. Dėl to atsakovės sklypų paskirtis buvo neteisėtai pakeista. Jis (G. J.) matė, kad M. Ž. žemės sklypams Šventininkų kaime yra nustatytos specialiosios sąlygos – naudingos iškasenos, bet kadangi jų paskirtis oficialiuose dokumentuose buvo nurodyta – vienbučių/dvibučių gyvenamųjų namų statyba, jis neturėjo pagrindo tuo abejoti. Įvyko pardavėjo ir pirkėjo valios išraiškos nesutapimas. Nežino, kokia sklypų rinkos kaina buvo tuo metu – 2017 m. sausio mėnesį. Tokios sąvokos kaip rinkos kaina iš viso nėra, kaina yra tokia, dėl kokios sutaria pardavėjas ir pirkėjas. Žino, kad gal 1 000 Eur pigiau nupirko M. Ž. žemės sklypus iš I. M.. Atsakovė yra ginčo žemės sklypų pardavėja, todėl jai ir pareikštas ieškinys. Jos kaltė pasireiškė tuo, kad ji jau 2014 m. žinojo, jog negali būti pakeista jos žemės sklypų paskirtis. Bus organizuotas baudžiamasis persekiojimas asmenų, kurie atliko eilę nusikalstamų veikų. Atsakovė pasiekė savo ir veikdama organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje pakeitė žemės sklypų paskirtį iš žemės ūkio į vienbučių, dvibučių namų statybos paskirtį, o po to pardavė žemės sklypus ieškovams. M. Ž., tik įsigijęs žemės sklypus, sužinojo, kad negalės statyti gyvenamųjų namų juose, kaip planavo. Jeigu jis (G. J.) ir M. Ž. būtų tai žinoję iki sklypų pirkimo, tai M. Ž. nebūtų jų pirkęs. Dėl žemės sklypų nuvertėjimo, paaiškėjus, kad žemės sklype gyvenamųjų namų statyba negalima, ieškovas M. Ž. patyrė žalą. Yra nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų A. P. ir G. T.-Jasiūnienės veiksmai buvo neteisėti. Žalą sudaro išlaidos ir negautos pajamos, todėl ir kreipėsi ieškovai į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau ir - VAAT). 2021-06-16 VAAT sprendimu patenkino M. Ž. ir Samsonovų skundą ir priteisė jiems jų patirtą žalą iš valstybės, atstovaujamos NŽT, bet ieškovai patyrė ne tik žalą, jie turi teisę reikalauti ir negautų pajamų, taip pat ir iš atsakovės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-01-05 ieškovas V. S. ir atsakovė I. M. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. A., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), pagal kurią I. M. pardavė, o V. S. nupirko 0,1700 ha žemės sklypą (toliau ir – Žemės sklypas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini); Sklypo kaina – 6 000 Eur; Sutarties 1X skyriuje nurodyta, kad NTR registruojamas juridinis faktas – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinė T. S. (1 t., b. l. 8-13).

2017-01-09 ieškovas M. Ž. ir atsakovė I. M. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. A., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), pagal kurią I. M. pardavė, o M. Ž. nupirko 0,1519 ha žemės sklypą (toliau ir – Žemės sklypas),, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini); Sklypo kaina – 6 000 Eur (1 t., b. l. 14-19).

Ieškovai CK 1.90 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) pagrindu prašo pripažinti ginčijamas 2017-01-05 ir 2017-01-09 Žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis (toliau kartu – Sutartys) negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento), ir, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, 6.145 straipsnio 1 dalimi, taikyti restituciją, t. y. ieškovams M. Ž. ir V. S. bei T. S. grąžinti pagal Sutartis sumokėtus pinigus, o atsakovei I. M. grąžinti jos parduotus Žemės sklypus.

Ieškovai nurodė, kad 2017-01-05 ir 2017-01-09 įsigijo du minimus Žemės sklypus, kuriuose vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirtis neatitinka tikrovės, kadangi dėl nuo ieškovų nepriklausančios valios šiuose sklypuose gyvenamoji statyba draudžiama. Šį esminį faktą (gyvenamosios statybos negalimumą) ieškovai sužinojo praėjus trims mėnesiams nuo prašomų pripažinti negaliojančiais dviejų minimų sandorių sudarymo. Sudarydami du minimus prašomus pripažinti negaliojančiais sandorius ieškovai negalėjo žinoti, jog jų įsigyjamų sklypų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdo paskirtis atsakovės gauta neteisėtai, pažeidžiant nustatytus teisės aktus. Ieškovai teigia, kad tiek ieškovų, tiek atsakovės vidinė tikroji valia ir išorinė (išreikštoji) nesutapo. Ieškovų reali prielaida ir faktinė valios išraiška buvo: žemės sklypų, kuriuose po atlikto valstybės atstovų patvirtintos gyvenamosios paskirties suteikimo, galima gyvenamoji statyba pilna apimtimi be jokių atidedamųjų sąlygų, kurios darytų pagrindinį sklypų naudojimo būdą niekiniu, įsigijimas. Normaliai atidus ir protingas asmuo, kokiais ieškovai minimų sandorių sudarymo metu neabejotinai buvo ir yra, žinodami tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudarę arba būtų jį sudarę iš esmės kitokiomis sąlygomis. Ieškovai minimų dviejų žemės sklypų sandorių metu sumokėjo po 6 000 Eur už sklypą, išimtinai tik kaip už sklypus, kuriuose galima be jokių neteisėtų apsunkinimų gyvenamoji statyba. Jokiu kitu atveju ieškovai nebūtų sudarę minimų dviejų sklypų sandorių. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti. Šiuo atveju pateiktais pridėtais teisės faktais, t. y. atsakovės I. M. pozicija ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) bei atsakovės I. M. pasisakymu 2018-11-02 naujienų portale 15min.lt, akivaizdžiai konstatavo, jog atsakovė niekada nebūtų pardavusi minimų dviejų žemės sklypų ieškovams, jei žinotų faktus dėl gyvenamosios statybos negalimumo, kurie (faktai) paaiškėjo vėliau. Šiuo atsakovė konstatavo, kad, pasak jos, neturėdama tikslo apgauti, tačiau faktiškai suklaidino ieškovus dėl esminių sandorio sąlygų.

Atsakovė I. M. su ieškiniu nesutiko ir savo nesutikimą argumentavo tuo, kad ieškovų teiginiai neatitinka tikrovės, yra visiškai niekuo nepagrįsti bei prieštarauja surinktiems duomenims ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusioje 2018-10-17 nutartyje konstatuotiems faktams, kad pareiškėjui (M. Ž.) tiek prieš perkant aptariamus namų valdos žemės sklypus, tiek pirkimo momentu buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta, kad pareiškėjo perkamiems sklypams yra taikomi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimai. Šie duomenys buvo ne tik išviešinti oficialių registrų dokumentuose, bet dar kartą pakartoti pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį pas notarę D. A..

Atsakovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusioje 2018-10-17 nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad <...> vertintina ir tai, kad pareiškėjas aptariamus sklypus pirko beveik dvigubai mažesne negu rinkos kaina, kas protingam ir išsilavinusiam pirkėjui turėjo sukelti papildomų abejonių, kurios visiškai galėjo būti pašalintos įdėmiai susipažinus su nekilnojamojo turto dokumentais, ką ir padarė pareiškėjas (iš I. M. parodymų matyti, kad pareiškėjas beveik keturias savaites nagrinėjo dokumentus, susijusius su perkamais žemės sklypais)>. Taip pat pareiškėjas sklypus pirko ne savarankiškai, bet su G. J. pagalba, kas, įvertinus tai, jog G. J. nekilnojamojo turto srityje dirba 20 metų, dar labiau patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma apie galimus apribojimus.

Pažymėjo, kad ieškovai pirma kaltino atsakovę, kad ji juos apgavo, o vėliau kaltino ir dabar ieškiniu kaltina, kad atsakovė juos suklaidino, toks ieškovų nenuoseklumas taip pat patvirtina jų ieškinio nepagrįstumą. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė, jau prasidėjus teismo procesui, dėl šalia ginčo sklypų esančių jos kitų sklypų kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, kad ši įvertintų, ar iš tikrųjų atsakovės žemės sklypuose yra naudingų iškasenų telkiniai, ir gavo atsakymą, kad toje vietoje nėra naudingų iškasenų. Lietuvos geologijos tarnyba išbraukė I. M. sklypus iš naudingų iškasenų teritorijos, ir buvo patikslinti kadastriniai duomenys VĮ „Registrų centras“. Taigi, ir ieškovai galėjo ir gali kreiptis, kad jų sklypams taip pat būtų panaikintos minėtos specialiosios sąlygos.

Kaip minėta, ieškovai ginčija 2017-01-05 ir 2017-01-09 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis CK 1.90 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių pagrindu kaip sandorius, sudarytus dėl suklydimo.

Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1.90 straipsnio 1 dalis). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį, Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų: ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018).

Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).

Įvertinęs bylos duomenis teismas daro išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė I. M., sudarydama su ieškovais ginčijamas Sutartis, kokiu nors būdu juos suklaidino.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) Trakų skyriaus vedėjas 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pil. I. M. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino I. M. nuosavybės teise valdomo 4,9205 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį minėtas žemės sklypas padalijimas į atskirus penkiolika žemės sklypų, iš kurių keturiolikai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitą ir nustatomi naudojimo būdai – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. (1 t., b. l. 64-67).

Šalims sudarius ginčijamas Sutartis, ieškovas M. Ž. kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją su prašymu dėlo specialiųjųj reikalavimų išdavimo gyvenamojo namo statybai Žemės sklype. Trakų rajono savivaldybės administracija 2017 m. kovo 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydama į M. Ž. 2017-03-03 prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus, nurodė kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos., sklypo plotas – 0,1519 ha. Šis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), patenka į naudingųjų iškasenų telkinių teritoriją (patenkantis sklypo plotas - 0,1519 ha. Vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, naudingųjų iškasenų telkiniuose draudžiama statyti gyvenamuosius namus. Atsižvelgiant į šiame rašte išdėstytas nuostatas, gyvenamojo namo statyba žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra negalima (1 t., b. l. 22).

Iš Valstybės tarnybos departamento 2018-05-29 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) G. J. matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) direktorius 2018 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad A. P., priimdamas NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pil. I. M. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), pažeidė Žemėtvarkos planavimo dokumentų tikrinimo taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-64 „Dėl Žemėtvarkos planavimo dokumentų tikrinimo taisyklių patvirtinimo“, 70 punktą (1 t., b. l. 20).

Iš Valstybės tarnybos departamento 2019-10-02 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) G. J. matyti, jog NŽT direktorius 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad Trakų skyriaus vyriausioji specialistė G. T.-J., parengdama minėtą NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Žemėtvarkos planavimo dokumentų tikrinimo taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-64 „Dėl Žemėtvarkos planavimo dokumentų tikrinimo taisyklių patvirtinimo“, 70 punktą (1 t., b. l. 21).

Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, t. y. į specialistus, kurie pakeitė ginčo Žemės sklypų paskirtį. Sutiktina, kad keičiant Žemės sklypų paskirtį buvo pažeista procedūra (nebuvo gautas Lietuvos geologijos tarnybos sutikimas), t. y. NŽT direktoriaus 2018 m. gegužės 9 d. ir 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymais buvo pripažinta, kad specialistai A. P. ir G. T.-J. pažeidė Žemėtvarkos planavimo dokumentų tikrinimo taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-64 „Dėl Žemėtvarkos planavimo dokumentų tikrinimo taisyklių patvirtinimo“, 70 punktą (1 t., b. l. 20, 21). Tačiau, šios aplinkybės niekaip neįrodo atsakovės I. M. neteisėtų veiksmų, kaip neįrodo ir to, kad atsakovė kokiu nors kitokiu būdu suklaidino ieškovus, sudarant ginčijamas Sutartis.

Ieškovų argumentai, kad jie nebūtų sudarę Sutarčių, jeigu būtų žinoję, kad ginčo sklypai patenka į naudingųjų iškasenų telkinius ir juose negalima statyba, atmestini, kaip nepagrįsti. Pats ieškovas M. Ž. teismo posėdyje nurodė, jog matė, kad Žemės sklypams yra nustatytos specialios sąlygos, bet G. J., kurį jis pažįsta apie 10-14 metų ir kuris apie 20 metų verčiasi nekilnojamojo turto prekyba, yra patyręs specialistas šioje srityje, ir renkantis sklypą, ir pas notarą ji (M. Ž.) patikino, kad kliūčių statytis namą nebus. Liudytojas G. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis turi virš 20 metų patirtį prekybos nekilnojamuoju turtu srityje, turi savo įmonę (duomenys neskelbtini). Parodė, kad jis dokumentus, susijusius su sklypais, „skaito“ labai lengvai, todėl jam net nekilo įtarimo, kad sklypų paskirtis pakeista neteisėtai. Parodė, kad iki pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo jis, susipažinęs su ginčo žemės sklypo dokumentais, kuriuose buvo informacija, kad minėtas sklypas patenka į naudingųjų iškasenų telkinius, remdamasis savo patirtimi, padarė išvadą, jog ši informacija yra papildoma ir neprieštaraus pagrindinei informacijai, kad žemės sklypų naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (pažymėtina, kad analogiškus parodymus G. J. davė ir apklaustas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) - 1 t., b. l. 23-24).