- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- e2-6869-868/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02579-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 271,18 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini), Kaune, įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas UAB ,,Santermita“. Pažymėjo, kad dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 271,18 Eur dydžio draudimo išmoką, už automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, pagal UAB Autocentras ,,Žėrutis“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 10473. Visa nuostolio suma 468,31 Eur, tačiau iš jos išskaičiuota 115,85 Eur besąlyginė išskaita (franšizė) ir 81,28 Eur PVM, todėl nukentėjusiajam buvo išmokėta 271,18 Eur draudimo išmoka (468,31 – 115,85 – 81,28 = 271,18). Transporto priemonės VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas S. Č. informavo, kad eismo įvykį sukėlė automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau avarijos kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Transporto priemonės VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas S. Č. po eismo įvykio nufotografavo eismo įvykio vietoje stovintį avarijos kaltininko automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio valdytojų civilinė atsakomybė drausta draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančioje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje. Ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką, pateikė pretenziją AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, tačiau draudimo bendrovė žalos neatlygino.
Atsiliepimas
Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – atsakovas) pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Nurodė, kad nėra suprantama kokiais kriterijais vadovaujantis ieškovas padarė išvadą, kad atsakomybė dėl apgadintos transporto priemonės kyla atsakovo apdraustos transporto priemonės vairuotojui. Pažymėjo, jog visą bylos administravimo laikotarpį, tiek 2019 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) teiktoje pažymoje, ROIK: 07-18-9488853, tiek 2019 m. gruodžio 4 d. Kauno AVPK teiktoje pažymoje, EĮIS ROIK: 07-18-9488853, nebuvo nurodytas transporto priemonės kaltininkas. Atsakovo teigimu, svarbu pažymėti ir tai, kad būtent 2019 m. gegužės 22 d. Kauno AVPK pažymoje, ROIK: 07-18-9488853, yra nurodyta ypač svarbi aplinkybė bylai, kad administracinė teisena nepradėta ar nutraukiama. Nurodė, kad ieškovas, siekdamas atsakovo civilinės atsakomybės taikymo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. kokią konkrečią įstatymo ar sutarties atsakovui nustatytą pareigą atsakovas pažeidė ar kokius konkrečius priešingus teisei veiksmus atsakovas atliko. Atsakovo teigimu, ieškovas konkrečių neteisėtų veiksmų neįrodinėja, tiesiog remiasi ieškinyje nurodytais pareigas nustatančiais teisės aktais bei remiasi liudytojo parodymais ir nuotrauka, kuri šiuo atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės, kad įvykį sukėlė būtent atsakovo apdraustos priemonės vairuotojas. Pažymėjo, kad ieškovas ieškinį pareiškė nesurinkęs reikšmingų duomenų, nenustatęs tikrųjų žalos atsiradimo priežasčių, žalos atsiradimo momento ir kitų reikšmingų objektyvių faktinių aplinkybių. Atsakovas papildomai paaiškino, kad jam nekyla pareiga atlyginti ieškovui prašomos žalos, kadangi ieškovas ne tik, kad neįrodė atsakovo civilinei atsakomybei kilti reikalingų būtinųjų sąlygų, bet ir nepateikė pagrindžiančių įrodymų dėl Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kaltės.
Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šalys prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis ). Šalims apie bylos nagrinėjimą taip pat pranešta teismo nutartimi. Pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ieškovas ir atsakovas pateikė papildomus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš ieškovo pateiktų duomenų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini), Kaune, įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo pateiktų policijos rašytinių dokumentų matyti, kad eismo įvykio kaltininkas važiuodamas automobiliu kliudė transporto priemonę VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Minėtas aplinkybes patvirtina 2021 m. gruodžio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 07-18-9488853. Transporto priemonės VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. 2018 m. gruodžio 31 d., eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu 2019 m. lapkričio 21 d. išmokėjo 271,18 Eur dydžio draudimo išmoką už transporto priemonės VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl išmokų išieškojimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu.
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 3K-3-110/2008;). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-277/2011).
Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas šalys turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (CPK 176 – 179 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo civilinės atsakomybės taikymo, jog dėl eismo įvykio metu ieškovo apdraustai transporto priemonei VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos yra atsakingas atsakovo apdraustos transporto priemonės Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas.
Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
Ieškovas nurodo, jog dėl 2018 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini), Kaune įvykusio eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra atsakingas atsakovo apdraustos transporto priemonės Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, jog transporto priemonės VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas S. Č. informavo, kad eismo įvykį sukėlė automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau avarijos kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Ieškovas pažymėjo, jog transporto priemonės VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas S. Č. po eismo įvykio nufotografavo eismo įvykio vietoje stovintį avarijos kaltininko automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, siekdamas ieškinio patenkinimo, turėjo procesinę pareigą įrodyti padarytos žalos dydį, neteisėtus atsakovo veiksmus, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir atsakovo kaltę.
Pagal įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus).
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos viseto matyti, jog ieškovas neįrodė visų sąlygų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t. y. ieškovas neįrodė tų aplinkybių, jog žala ieškovo apdraustos transporto priemonės savininkui kilo būtent dėl atsakovo apdraustos transporto priemonės vairuotojo kaltės. Apibendrinant, ieškovas, pareiškęs ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turėjo pareigą įrodyti ne tik tai, kad padaryta žala (apgadinta transporto priemonė VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ir tai, kad už apgadinimą yra atsakingas būtent atsakovo apdraustos transporto priemonės Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, t. y. būtent atsakovo apdraustos transporto priemonės vairuotojas kaltais neteisėtais veiksmais padarė ieškovo apdraustai transporto priemonei žalą, o padaryta žala yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovo apdraustos transporto priemonės vairuotojo neteisėtais veiksmais. Sutiktina su atsakovo argumentacija, kad 2019 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje ROIK: 07-18-9488853, tiek 2019 m. gruodžio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje, EĮIS ROIK: 07-18-9488853, nebuvo nurodytas transporto priemonės kaltininkas. Iš šių pažymų turinio, nepaisant jų vertinimo kartu su kitais įrodymais, nėra galimybės nustatyti esminių įvykio aplinkybių: kokia konkreti transporto priemonė kieno kaltais veiksmais apgadino ieškovo apdraustą transporto priemonę VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, kad vien aplinkybė, jog nukentėjęs asmuo buvo tam tikroje vietoje, savaime nereiškia, kad būtent toje konkrečioje vietoje jam buvo padaryta žala. Kaip jau minėta, transporto priemonės buvimas įvykio vietoje savaime nereiškia atsakovo apdraustos transporto priemonės Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės dėl transporto priemonės VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų. Ieškovo argumentai, kad iš pateiktų fotonuotraukų ir liudytojo parodymų matyti, kad sugadinimai atsirado dėl transporto priemonės Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės, yra paremti tik ieškovo prielaidomis. Pažymėtina, kad lygiai tokiomis pat prielaidomis galėtų būti grindžiama ir versija, kad transporto priemonę VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino ir kitas eisme dalyvaujantis asmuo, tačiau teismo sprendimas prielaidomis negali būti grindžiamas. Pažymėtina, kad transporto priemonės Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nurodytas kaip šią transporto priemonę valdęs asmuo nepatvirtino aplinkybių, kad jo valdoma transporto priemonė apgadino ar galėjo apgadinti transporto priemonę VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad iš 2019 m. gegužės 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 19101357671 matyti, kad nepakanka įrodymų, kurie patvirtintų kurio nors iš eismo dalyvių kaltę. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog žalą padariusio asmens atsakomybė bei atitinkamai reikalavimo į jį teisė regreso tvarka atsiranda tik nustačius visas CK nuostatose įtvirtintas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta atsakovo apdraustos transporto priemonės Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos transporto priemonei VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (CPK 176 – 179 straipsniai).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinio reikalavimus, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Atsakovas nenurodė, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų ir neprašė šių išlaidų priteisti iš ieškovo.
Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.