Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-462-544/2014

Roma Rimkienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00193-2013-7 Procesinio sprendimo kategorija: 75.7;122.3; 129.1;129.17;

2014 m. rugsėjo 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. V. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-76-335/2014 pagal išieškotojo A. D. patikslintą prašymą dėl skolininkui priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo esant suinteresuotiems asmenims A. V., R. V., V. A., BADB „Balticums draudimas“, AB DnB bankas, antstolei N. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

patikslinęs reikalavimą ir vadovaudamasis LR CK 4.80 str. 3 d., CPK 667 str. 2, 4 d. pareiškėjas A. D. prašė nustatyti skolininkės R. V. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su buvusiu sutuoktiniu A. V. taip, kad būtų galima iš jos išieškoti: nustatyti, kad R. V. priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o A. V. - butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2014-04-01 teismo posėdyje atsisakė reikalavimo dėl ¼ dalies 0,058 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausomumo nustatymo R. V. (1 t., b. l. 2-3, 95-96, 2 t., b. l. 30-31).

Prašymui pagrįsti pareiškėjas nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu jam iš skolininkės R. V. priteista ir iki šiol negrąžinta 16 028 Lt skolos, 118 Lt žyminio mokesčio, 150 Lt bylinėjimosi teisme išlaidų bei 5 % dydžio metines palūkanos nuo 2010-04-14 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Antstolė A. M., vykdydama minėtą teismo sprendimą, 2010-05-19 areštavo skolininkės vardu registruotą butą/patalpą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). CPK 759 str. pagrindu ji prisijungė prie antstolės N. V. vykdomų skolų išieškojimo iš skolininkės R. V.. Vykdymo eigoje paaiškėjo, kad 2010-11-15 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1791-839 buvo nutraukta santuoka tarp R. V. ir A. V., tačiau santuokoje įgytas turtas nepadalintas. Kadangi antstolė 2013-02-13 areštavo santuokoje įgytą turtą, kuris nepadalintas, pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo.

Atskirasis skundas atmestinas. Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis paliktina nepakeista ( CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atskirasis skundas grindžiamas netinkamu CPK 667 str., 747 str. 1 d. taikymu ir aiškinimu; pareikštų reikalavimų viršijimu ir nusprendimu dėl bankui įkeisto buto nuosavybės; aukštesnės instancijos teismo 2013-11-21 nutarties nurodymų ignoravimu; A. V. nuosavybės teisių ir įkaito turėtojo AB DnB bankas teisių pažeidimu; netinkamu įrodymų vertinimu, dėl to buvo neteisingai nustatyta skolininkės turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jį tenkinti, o skundžiamą nutartį panaikinti arba pakeisti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui A. D. įsiteisėjusiu Utenos rajono apylinkės teismo 2010-04-15 įsakymu Nr.L2-940-82/2010 iš skolininkės R. V. buvo priteista 16 028 Lt skolos, 118 Lt žyminio mokesčio, 150 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5% dydžio metinės palūkanos nuo 2010-04-14 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 4). Antstolė A. M., vykdydama minėtą teismo įsakymą ir kitus vykdomuosius dokumentus dėl 21 423,04 Lt išieškojimo iš skolininkės, 2010-05-19 turto arešto aktu areštavo 1-o kambarių butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2004-03-17 pagal pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise priklausantį R. V., įgytą 2004-03-09 pirkimo-pardavimo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto pagrindu ir jį įvertino 55 000 Lt (1 t., b. l. 5-6). 2012-04-11 dienai šis butas buvo įvertintas 40 000 Lt (1 t., b. l. 108 -114). Antstolė N. V. 2013-02-18 areštavo ir 100 000 Lt įvertino 2- ų kambarių butą, įkeistą AB DnB bankui A. V. ir R. V. prievolių pagal 2007-11-20 Kreditavimo sutartį Nr. 1700-2007-30677 vykdymui užtikrinti (sąlygos iš dalies pakeistos ir papildytos 2008-01-22 Susitarimu Nr. 1700-2007-304677/1, 1 t., b. l. 7-9, 37-38, 49-53, 107). Bankas pagal minėtą sutartį suteikė 36781,74 Eur dydžio kreditą su kintama palūkanų norma, galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2027-11-30, bankui R. V. ir A. V. atsako solidariai (1 t., b. l. 37-38, 49-53, civilinė byla Nr. 2-1791-839/2010 - b. l. 13). Prie skolų išieškojimo CPK 759 str. pagrindu prisijungus kitiems antstoliams, išieškotojui A. D. buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (1 t., b. l. 10-12). Vykdymo proceso metu išaiškėjo, jog yra priimtas Utenos rajono apylinkės teismo 2010-11-15 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1791-839/2010 dėl R. ir A. V. santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kuriame konstatuota, kad pareiškėjai R. V. ir A. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įgiję ir valdo turto už 155 092 Lt: 2 - ų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 100 000 Lt vertės, 1- o kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 55000 Lt, vertės, areštuotą 2010-05-20 ir ½ dalį 0,058 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 91,50 Lt vertės, kuris teismo sprendimu nebuvo padalintas, nes yra areštuotas, o neįvykdytų prievolių suma artima santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto vertei (1 t., b. l. 13-14, civilinė byla Nr. 2-1791-839/2010, b. l. 28-28)).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Antstolis sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis, gali priimti tik nustatęs, jog skolininko asmeninio turto nėra ar neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (CPK 666 str. 1 d.). Bendraturčio kreditorius ir išieškotojas turi teisę reikalauti atidalyti ir nustatyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti (CK 4.80 str. 3 d., CPK 667 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Šiuo atveju nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus (CK 3.118 ir kiti straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Byloje esantys įrodymai patvirtina ir byloje neginčijama, kad skolininkė R. V. asmeninio turto neturi ir turi tik virš minėtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise su A. V. įgytą turtą, kad jos skola pareiškėjui A. D. yra jos asmeninė skola ir kad antstolis CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka pasiūlė pareiškėjui (išieškotojui A. D.) kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Todėl pagal išieškotojo kreipimąsi pirmosios instancijos teismas turėjo teisę spręsti ir pagrįstai nustatinėjo skolininkei R. V. priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalį, į kurią realiai būtų galima nukreipti skolų išieškojimą. Šiuo atveju nustatant skolininkės nekilnojamo daikto dalį nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką nebuvo pagrindo, nes skolininkei R. V. buvo paskirtas minėtas vieno kambario butas, kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra atskiras savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, neįkeistas bankui, o A. V. paskirtas kitas savarankiškas nekilnojamojo turto objektas – dviejų kambarių butas, įkeistas bankui. Tai, kad bankui buvo ir tebėra įkeistas vienas savarankiškas objektas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50,22 kv. m. bendro ploto, kaip tik patvirtina, kad minėti butai – du savarankiški nekilnojamojo turto objektai, o ne vienas sujungtas butas (1 t., b. l. 49-53, 117). .

Minėta, 2-ų kambarių butas, priklausantis R. ir A. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra įkeistas AB DnB bankui kreditorinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Pagal kredito sutartį kredito gavėjai yra A. ir R. V., kredito grąžinimo terminas nesuėjęs, nutraukiant santuoką ši prievolė nebuvo modifikuota ir liko solidari (1 t., b. l. 13-14, 37-38, 47-48). Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jis vienas yra atsakingas bankui pagal minętą prievolę. Šiuo atveju įkeistas daiktas nebuvo padalintas, nauji nekilnojamieji daiktai nesuformuoti, hipotekinis reikalavimas nepadalintas, todėl CK 4.172 str. reikalavimai nepažeisti. Nustatymas, kad visas įkeistas nekilnojamasis turtas (butas) tenka A. V., kaip dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su R. V. turėto turto, nepažeidė nei apelianto, kreditoriaus AB DnB bankas teisių, tuo labiau kad apeliantui teko brangesnės vertės turto dalis. Hipoteka visada seka paskui daiktą, o ne paskui jo savininką (CK 4.171 str. 9 d.). Nors išieškojimas iš bankui įkeisto buto pareiškėjo naudai negalimas iki tol, kol solidarūs skolininkai nėra visiškai atsiskaitę su hipotekos kreditoriumi pagal paskolos sutartį, arba iki tol, kol išieškojimo neinicijuos pats hipotekos kreditorius (CK 4.192 str. 1 d.), tačiau nėra draudžiama, ko nenurodo ir kreditorius, kad įkeistas turtas butas būtų priskirtas vienam iš buvusių bendraturčių kaip bendrojoje nuosavybėje turėto turto dalis. Pagal bylos duomenis pareiškėjas atsisakė savo reikalavimo nustatyti skolininkės turto dalį jai ir buvusiam sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančioje minėto žemės sklypo dalyje.

Kaip teismas teisingai nurodė, dalyvavę byloje asmenys nebendradarbiavo, nesiekė kuo greičiau išspręsti ginčą ir kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas, nepateikė teismo nutartyje nurodytų buto planų, naudojimosi tvarkos projektų ir kt. dokumentų, vykdymo procesas užsitęsė, todėl dėl taikomų apribojimų ir suvaržymų pažeidžiami ne tik išieškotojų, bet ir skolininkės bei kito bendraturčio interesai. Pastebėtina, kad R. ir A. V. 2010-08-27 kreipdamasi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių sutikimu santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo numatę, kad R. V. nuosavybėn tenka vieno kambario butas, A. V. – dviejų kambarių butas (civilinę byla Nr. 2-1791-839/2010 – b. l. 2-4). Pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti, kad skolininkės turto dalį bendrojoje nuosavybėje sudaro vienas butas, o jos buvusiam sutuoktiniui tenka kitas butas, šioje konkrečioje byloje yra pagrįstas, teisingas, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, tik iš taip nustatytos turto dalies šiuo atveju bus galima atlikti realų išieškojimą. Apeliantas dėl teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris priimtas ir nagrinėjamas, todėl argumentai dėl apeliacinės teisės ribojimo nepagrįsti.

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 337 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.