- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-05
- Bylos Nr.
- e2S-1605-565/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41192-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Alvydas Barkauskas, Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- A. V. L., V. A. L., G. L. L.
- Suinteresuotas asmuo
- N. L.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. ir suinteresuoto asmens N. L. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjai A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu, nurodydami, kad JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendimu pareiškėjams A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. iš V. V. L. buvo priteistas materialinis išlaikymas, bendrai visiems vaikams 310,3 USD sumai kas mėnesį iki pilnametystės, taip pat palūkanos nuo nesumokėtų sumų. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-08-06 nutartimi pripažino ir leido vykdyti minėtą sprendimo dalį. JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismas 2013-06-21 nutartimi nustatė, kad 2010-10-14 duomenimis atsakovas (V. L.) yra skolingas vaikų išlaikymui nesumokėtus alimentus, kurie, įskaitant palūkanas, sudaro 64 690,27 USD. Šios sumos atžvilgiu, kol ji bus sumokėta, nuo 2010-10-14 toliau priskaičiuojamos 1 proc. dydžio palūkanos per mėnesį. Nurodyta nutartimi buvo paskaičiuotas vaikų išlaikymas pagal 2000-03-13 teismo sprendimą iki V. L. 2010-10-14 mirties. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-07-03 nutartimi pripažino nurodytą JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2013-06-21 nutartį. 2011-01-13 pareiškimu suinteresuotas asmuo N. L. priėmė V. L. palikimą pagal 2010-04-28 testamentą, kuriuo visą palikėjo V. L. turtą paveldėjo įpėdinė N. L. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-10-17 sprendimu pareiškėjams atnaujino terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, nustatydamas, kad pareiškėjai objektyviai nežinojo apie V. L. įgytą ir N. L. perleistą turtą (žemės sklypą) ir apie tai, jog N. L. priėmė V. L. palikimą.
Pareiškėjai patikslintu pareiškimu prašė: 1) nustatyti, kad suinteresuotas asmuo N. L. yra pareiškėjų skolininkė pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendimą, pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-06 nutartimi, ir JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2013-06-21 nutartį, pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-03 nutartimi; 2) nuo 2014-11-27 iki šios bylos išnagrinėjimo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą išieškoti 41 743,35 USD išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004-11-27 iki 2010-10-14; 3) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą išieškoti 5 756,92 USD išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2000-10-14 iki 2002-02-20; 4) išduoti vykdomąjį raštą pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendimą bei 2013-06-21 nutartį, nurodant, kad 2010-10-14 duomenimis pareiškėjų išlaikymui nesumokėtų įmokų skola, įskaitant palūkanas, sudaro 64 690,27 USD, už nurodytą sumą nuo 2010-10-14 toliau skaičiuojant 1 proc. dydžio mėnesines palūkanas (12 proc. metinių palūkanų).
Pareiškėjų nuomone, nėra praleistas terminas išieškojimui vykdyti už 10 metų iki pareiškimo pateikimo teismui, t. y. už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio mėn. iki V. L. mirties (2010-10-14) visas išlaikymas gali būti išieškomas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. L. atsiliepimu su pareiškėjų pateiktu pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjų argumentas, jog nėra praleistas terminas vykdomajam dokumentui išduoti, nes išieškojimo senaties terminą nutraukia vykdomojo dokumento pateikimas antstoliui, yra nepagrįstas, kadangi šiuo atveju pareiškėjai dar tik prašo išduoti jiems vykdomąjį dokumentą, kurį jie galės pateikti antstoliui. Be to, pareiškėjų nurodytas skolos dydis, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2004-11-27 iki 2010-10-14, yra apskaičiuotas neteisingai. Nurodė, kad pagal CPK 606 str. 4 d., jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, kaip šiuo atveju priteistas išlaikymas, vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o CPK 606 str. 2 d. numatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Šiuo atveju, anot suinteresuoto asmens, taikytinas 10 metų vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui terminas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju V. L. mirties dieną (2010-10-14) pareiškėjas A. V. L., gim. 1987-09-16, jau neturėjo teisės gauti išlaikymą, nes ši teisė pasibaigė jam sulaukus 18 metų, t. y. 2005-09-16. Atitinkamai, jis turi teisę reikalauti išieškoti jam priklausančias periodines išmokas tik už laikotarpį nuo 2004-12-16 iki 2005-09-16, kas sudaro 1 034 USD. Pareiškėja V. A. L., gim. 1991-06-14, V. L. mirties dieną taip pat jau neturėjo teisė gauti išlaikymą, nes ši teisė pasibaigė jai sulaukus 18 metų, t. y. 2009-06-14. Atitinkamai, ji turi teisę reikalauti išieškoti jai priklausančias periodines išmokas tik už laikotarpį nuo 2004-12-14 iki 2009-06-14, kas sudaro 5 517,2 USD. Pareiškėja G. L. L., gim. 1994-03-22, V. L. mirties dieną buvo nepilnametė ir turėjo teisę gauti išlaikymą iki tėvo mirties dienos, t. y. 2010-10-14. Atitinkamai, ji turi teisę reikalauti išieškoti jai priklausančias periodines išmokas už laikotarpį nuo 2004-12-22 iki 2010-10-14, kas sudaro 7 220,8 USD. Taigi pareiškėjams pagal 2000-03-13 sprendimą bendrai priklausytų teisė tik į 13 772 USD išlaikymo sumą, tačiau tik tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo N. L. būtų pripažinta tinkama skolininke. Nagrinėjamu atveju tai yra negalima, kadangi, pagal CK 3.194 str. 5 d., įpėdinių perimta išlaikymo pareiga ribojama tik paveldimu turtu, o N. L. jokio palikėjo V. L. turto nepaveldėjo. Nurodė, kad V. L. 2007-06-15 Dovanojimo sutartimi N. L. perleistas 8,63 ha ploto žemės sklypas nėra jos paveldėtas turtas, todėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas į šį turtą negali būti nukreiptas. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys – tėvo mirtis 2010-10-14, ir 2012-02-20 sužinojimas, kad visą V. L. palikimą paveldėjo N. L. - nėra ir negali būti laikomos tinkamomis ir svarbiomis priežastimis terminui išduoti vykdomąjį dokumentą atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjų A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. pareiškimą nutarė patenkinti iš dalies. Pakeitė pradinį skolininką V. V. V. L. pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendimo dalį, pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-66/2012, bei pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2013-06-21 nutarties dalį, pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-76/2014, naujuoju skolininku N. L., paveldėjusia pradinio skolininko teises ir pareigas, vykdant išlaikymo įsiskolinimo bei palūkanų išieškojimą išieškotojams A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. Atnaujino pareiškėjams A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. praleistą terminą vykdomajam dokumentui pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendimo dalį, pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-06 nutartimi, dėl periodinių išmokų išieškojimo už laikotarpį nuo 2000-10-14 iki 2002-02-20 bei už laikotarpį nuo 2004-11-27 iki 2005-05-19, pateikti vykdyti. Pareiškėjų prašymą dėl vykdomojo rašto pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendimą bei 2013-06-21 nutartį išdavimo netenkino.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju procesinis teisių perėmimas įvyko universalaus skolininko V. L. teisių ir pareigų perėmimo būdu, priėmus palikimą. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-10-17 sprendimu pareiškėjams atnaujino terminą kreditoriniams reikalavimams pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendimą ir JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2013-06-21 nutartį pareikšti, teismas sprendė, jog suinteresuotam asmeniui N. L. apie palikėjo atžvilgiu pareiškėjų turimus kreditorinius reikalavimus buvo pranešta tinkamai, nepraleidus CK 5.63 str. nustatyto termino. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal Testamentų registro išrašą, palikimą po V. L. mirties priėmė ne tik N. L., bet ir pareiškėjai bei jų motina R. H. K.-L. Teismas pažymėjo, kad nors palikėjas (skolininkas) V. L. visą palikimą sudarantį turtą testamentu paliko suinteresuotam asmeniui N. L., atsižvelgiant į tai, kad V. L. mirties dieną, t. y. palikimo atsiradimo dieną, viena iš pareiškėjų, mirusiojo dukra G. L. L., dar buvo nepilnametė, ir jai buvo reikalingas išlaikymas, konstatuotina, kad pareiškėja G. L. L. CK 5.20 str. 1 d. pagrindu palikimo atsiradimo dieną turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį. Į tai atsižvelgdamas, teismas pripažino, kad pareiškėja G. L. L., nepaisant testamento turinio, paveldėjo pusę tos palikimo dalies, kuri jai tektų paveldint pagal įstatymą (CK 5.20 str. 1 d.). Todėl teismas pradinį skolininką V. L. pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendimą ir JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2013-06-21 nutartį pakeitė naujuoju skolininku – N. L. (CPK 48 str., 596 str.). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimas paveldėtas mirus asmeniui, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, taip pat į tai, kad kiti įpėdiniai palikimą priėmė pagal apyrašą, kuris šiuo atveju galioja ir suinteresuotam asmeniui N. L., teismas konstatavo, kad V. L. įpėdiniai taip pat ir N. L., už palikėjo skolas pagal nurodytus JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendimą ir JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2013-06-21 nutartį atsako tik paveldėtu turtu. Teismas pažymėjo, kad JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo sprendimas priimtas 2000-03-13, t. y. galiojant 1964 m. CPK, kuris galiojo iki 2003-01-01, todėl, nustatant teismo sprendimo pateikimo vykdyti senaties termino pradžią, taikytinos 1964 m. CPK nuostatos. Pagal 1964 m. CPK 387 str., teismo sprendimai galėjo būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo. 2003-01-01 įsigaliojusio CPK 606 str. 2 d. nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – CPKPĮĮĮ) 10 str. 6 d. nurodyta, kad CPK nustatytas dešimties metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus šiam CPK, taip pat jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas trejų metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas buvo nepasibaigęs iki šio CPK įsigaliojimo. Iki šio CPK įsigaliojimo praėjusi senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti termino dalis įskaitoma į šio CPK nustatytą senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminą. Kadangi trejų metų JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo sprendimo pateikimo vykdymui senaties terminas iki naujojo CPK įsigaliojimo pasibaigęs nebuvo, vadovaudamasis tiek CPKPĮĮĮ 10 str. 6 d., tiek CPK 606 str., teismas sprendė, jog JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo sprendimo pateikimui vykdyti taikytinas dešimties metų terminas. Pagal CPK 606 str. 4 d., jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 d. nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Pažymėjęs, kad pareiškėjai ketina įgyvendinti savo kreditorinius reikalavimus į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo sprendimo priėmimo iki V. L. mirties, t. y. už laikotarpį nuo 2000-03-13 iki 2010-10-14, teismas konstatavo, jog kreipimosi į teismą dieną (2014-11-27) pareiškėjai nepraleidę senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti dėl periodinių išmokų išieškojimo už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio mėn. iki 2010-10-14, o terminas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti dėl periodinių išmokų išieškojimo už laikotarpį nuo 2000-03-13 iki 2004 m. lapkričio mėn. pareiškėjų yra praleistas. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti dėl periodinių išmokų (5 756,92 USD) išieškojimo pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendimą už laikotarpį nuo 2000-10-14 iki 2002-02-20, taip pat atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti dėl periodinių išmokų (41 743,35 USD) išieškojimo už laikotarpį nuo 2004-11-27 iki 2010-10-14, atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo terminą, o atnaujinti termino vykdomajam dokumentui pateikti dėl periodinių išmokų išieškojimo už laikotarpį nuo 2000-03-13 iki 2000-10-14 bei už laikotarpį nuo 2002-02-20 iki 2004-11-27 pareiškėjai neprašė (CPK 13 str.). Pareiškėjai, prašydami atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui dėl periodinių išmokų išieškojimo už laikotarpį nuo 2000-10-14 iki 2002-02-20 pateikti, nurodė, kad, 2010-10-14 mirus jų tėvui V. L., atsirado teisėtas pagrindas dėl skolos išieškojimo nesikreipti, kadangi, priėmę tėvo palikimą, pareiškėjai manė, kad paveldėjo visą palikėjo turtą, įskaitant ir prievolę sumokėti išlaikymo skolą pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendimą, t. y. tapo pačių savęs skolininkais, todėl į antstolį nesikreipė. Testamentų registre N. L. 2011-01-13 atliktas palikimo priėmimas nebuvo įregistruotas. Todėl iki 2012-02-20 pareiškėjai nežinojo, kad visą V. L. turtą paveldėjo suinteresuotas asmuo N. L. Šios aplinkybės nežinojimas pateisina pareiškėjų nesikreipimą į antstolį dėl periodinių išmokų išieškojimo už laikotarpį nuo 2000-10-14 iki 2002-02-20. Įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjai yra kreditoriai pagal užsienio (JAV) teismo sprendimą, kurio vykdymui Lietuvos Respublikoje būtina tokio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra, kad pareiškėjas A. V. L. iki 2005-09-16, pareiškėja V. A. L. iki 2009-06-14 ir pareiškėja G. L. L. iki 2012-03-22, buvo nepilnamečiai, t. y. savarankiškai įgyvendinti savo subjektinių teisių negalėjo ir gyveno su savo motina Jungtinėse Amerikos Valstijose, t. y. užsienyje, kad, 2010-10-14 mirus tėvui, pareiškėjai nežinojo, jog jų tėvas buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko N. L., kuri palikimą pagal testamentą priėmė, teismas sprendė, kad terminas vykdomajam dokumentui pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendimą dėl periodinių išmokų išieškojimo už laikotarpį nuo 2000-10-14 iki 2002-02-20 pateikti vykdyti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas nurodytą praleistą terminą atnaujinti (CPK 608 str.); taip pat yra pagrindas atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendimą dėl periodinių išmokų išieškojimo už laikotarpį nuo 2004-11-27 iki 2005-05-19, t. y. už laikotarpį, kol buvo nagrinėjama ši civilinė byla. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai prašo vykdomąjį raštą išduoti ne pagal Lietuvos Respublikos, o užsienio teismo priimtą sprendimą, teismas vadovavosi CPK 773 str. 2 d., pagal kurią užsienio teismų ir arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Pripažinti užsienio arbitražo sprendimai yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi pagal CPK VI dalies taisykles (CPK 813 str. 4 d.). Kadangi užsienio teismų sprendimus pripažįsta bei leidžia vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinis teismas, tai ir vykdomuosius raštus pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismų sprendimus išduoda Lietuvos apeliacinis teismas (CPK 774 str.). Todėl teismas pareiškėjų prašymo išduoti vykdomąjį raštą pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendimą bei 2013-06-21 nutartį netenkino.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Pareiškėjai A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. atskiruoju skundu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi nesutiko ir prašė: 1) patikslinti skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies trečią pastraipą, išdėstant ją taip: „Atnaujinti pareiškėjams A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. praleistą terminą vykdomajam dokumentui pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendimo dalį, pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-06 nutartimi, dėl periodinių išmokų išieškojimo už laikotarpį nuo 2000-10-14 iki 2002-02-20 5 756,92 USD sumai bei už laikotarpį nuo 2004-11-27 iki 10 metų prieš šios bylos nagrinėjimo pabaigą 41 743,35 USD sumai, pateikti vykdyti“; 2) patikslinti skundžiamos nutarties motyvuojamąją dalį, nurodant, kad N. L. atsako pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendimo dalį, pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-06 nutartimi, dėl periodinių išmokų išieškojimo, visu savo turtu; 3) priteisti iš N. L. 266,48 Eur, dalį A. L. 2014-12-08 sumokėtos sumos, už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą išieškotojams apeliacinės instancijos teisme.
Apeliantų teigimu, nurodydamas, kad išieškojimo terminas yra atnaujinamas tik iki 2005-05-19, nepažymėdamas išieškotinų įsiskolinimo sumų ir nustatydamas, kad N. L. atsako pagal palikėjo prievoles 2011-03-07 palikimo apyrašo ribose, pirmos instancijos teismas iš esmės pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias terminų atnaujinimą ir įpėdinių atsakomybę, todėl šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartis yra neteisėta ir tikslintina. Pažymėjo, kad į Lietuvos apeliacinį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 774 str.) ir į antstolį išieškotojai galės kreiptis, nutraukdami išieškojimo termino skaičiavimą, tik po šios bylos dėl termino atnaujinimo išnagrinėjimo, taigi nuo 2014-11-27 jau bus praėjęs tam tikras laikas. Todėl išieškotojai, be atskiro teismo nurodymo, nebegalės išsiieškoti skolą už laikotarpį nuo 2004-11-27, pridedant laiką nuo 2014-11-27 iki šios bylos išnagrinėjimo. Dėl šios priežasties išieškotojai teismo prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą išieškoti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004-11-27 iki 2010-10-14 nuo 2014-11-27 iki šios bylos nagrinėjimo pabaigos. Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir jos įsiteisėjimo dienos nesutampa.
Apeliantai atkreipė dėmesį į tai, kad JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendime nėra nurodytas tikslus palūkanų dydis. Palūkanos yra paskaičiuotos JAV Viskonsino valstijos Darbo išteklių vystymo departamento 2011-04-13 pažymoje, tačiau ši pažyma nėra 2000-03-13 Sprendimo dalis. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas negalės išduoti vykdomojo rašto visai įsiskolinimo su palūkanomis sumai. Dėl nurodytų priežasčių išieškotinos sumos turėjo būti nurodytos skundžiamoje teismo nutartyje.
Šalies argumentai
Apeliantai pažymėjo, kad V. L. įpėdinė N. L. iki šios dienos nėra pateikusi prašymo papildyti 2011-03-07 palikimo apyrašą mirusiajam priklausiusiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kuris Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimu, pripažinus negaliojančia 2007 m. birželio 15 d. Dovanojimo sutartį, kuria V. L., pažeisdamas savo prievolę išlaikyti vaikus, neatlygintinai perleido N. L., buvo grąžintas į palikimo sudėtį, ir 124 000 Lt (35 912,88 Eur), gautais 2000-08-03 V. L. pardavus jam nuosavybės teise priklausiusį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuo 2001-03-03 iki 2009-05-27 V. L. buvo susituokęs su N. L. ir iki pat savo mirties (2010-10-14) gyveno jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jokio vertingesnio turto už pardavus butą gautus 124 000 Lt (35 912,88 Eur) V. L. neįgijo, o jo sąskaitose buvo rasta tik 700,24 Lt (202,8 Eur). Todėl, pareiškėjų nuomone, galima pagrįstai teigti, kad už parduotą butą gautų pinigų jis neišleido ir laikė juos gyvenamojoje vietoje. Taigi nurodyta pinigų suma įeina į V. L. palikimą. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, apeliantų teigimu, N. L. nesąžiningai siekia apriboti savo atsakomybę ir neišmokėti išieškotojams jiems priklausančio išlaikymo iš paveldėto turto vertės. CK 5.54 str. įtvirtinta, jog slėpdamas nuo kreditorių paveldėtą turtą, įpėdinis trukdo nustatyti tikrą palikimo sudėtį, todėl netenka teisės remtis palikimo apyrašu ir privalo atsakyti pagal palikėjo prievoles visu savo turtu.
Suinteresuotas asmuo N. L. atskiruoju skundu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi nesutiko ir prašė panaikinti jos dalį, kuria buvo patenkintas patikslintas pareiškėjų pareiškimas.
Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėja G. L. L. jos tėvo V. L. mirties, t. y. palikimo atsiradimo dieną, buvo nepilnametė ir turėjo teisę į privalomą palikimo dalį, nepaisant esamo testamento, t. y. ji paveldėjo pusę tos dalies, kuri jai tektų paveldint pagal įstatymą (CK 5.20 str. 1 d.), tačiau pažymėjo, jog ne tik pusę, bet visą paveldėtą V. L. turtą pagal apyrašą yra priėmę patys pareiškėjai, tarp jų ir G. V. L. Apie tai N. L. tapo žinoma tik šios bylos nagrinėjimo metu, tačiau ji dėl to neprieštarauja ir jokių pretenzijų pareiškėjams nereiškia. Apeliantė nurodė, kad pagal V. L. testamentą ji negavo jokio V. L. turto. Ši aplinkybė rodo, kad iš esmės jokio V. L. paveldėto turto, kurį turėtų N. L. ir į kurį galėtų būti nukreiptas vykdyti JAV Viskonsino Valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendimas G. V. L. atžvilgiu (taip pat ir kitų pareiškėjų atžvilgiu), nėra. Dėl šių motyvų skundžiama nutartis iš esmės tampa formali ir nevykdytina. Tai reiškia, kad pareiškėjai byloje nebėra laikytini suinteresuotais asmenimis, turinčiais teisę kreiptis į teismą (CPK 5 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūros būtinumą ir pareiškėjų nepilnametystę teismas kaip svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažino nepagrįstai. Apeliantė pažymėjo, kad pareiškėjas A. V. L. pilnamečiu tapo 2005-09-16, pareiškėja V. A. L. - 2009-06-14 (abu pilnamečiais tapo dar iki tėvo V. L. mirties), o G. L. L. - 2012-03-22 (praėjus 1,5 metų po tėvo mirties). Taigi pareiškėjas A. V. L. dėl JAV teismo sprendimo pripažinimo kreipėsi, praėjus 7 m. po pilnametystės ir pasibaigusios teisės į išlaikymą, V. A. L. - praėjus beveik 3 m. po pilnametystės ir pasibaigusios teisės į išlaikymą, o G. L. L. - praėjus 2 mėn. Pareiškėjai jokių svarbių tokio pavėluoto kreipimosi priežasčių nenurodė, išskyrus tai, kad apie N. L. palikimo priėmimą (testamentą) sužinojo 2012-02-20. Ši aplinkybė dėl vykdomojo rašto išdavimo nėra teisiškai reikšminga, nes, priešingu atveju, būtų galima galvoti, jog priteistus alimentus galima išsiieškoti tik po asmens, iš kurio priteista išlaikymo suma, mirties. Jokių svarbių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios pareiškėjų motinai kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo iš karto po 2000-03-13 sprendimo priėmimo, tuo labiau, jog, pareiškėjų teigimu, jų tėvas V. L. jiems priteistų alimentų nemokėjo nuo 2000-03-13 iki pat savo mirties 2010-10-14, nebuvo nurodyta. Teismo sprendimai vykdomi nuo jų įsiteisėjimo dienos (CPK 646 str.). Pareiškėjai nenurodė, kas jiems kliudė kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo iki tėvo mirties, net jiems jau tapus pilnamečiais. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar V. L. iš tiesų nemokėjo alimentų. N. L. žiniomis, V. L. pareiškėjų motinai buvo davęs sutikimą naudotis jo banko sąskaita JAV, į kurią buvo pervedama jo JAV paskirta pensija (virš 1 000 USD). Be to, visą santuokos laiką N. L. buvo žinoma, kad jos vyras, vykdamas į JAV pas vaikus, vežė jiems pinigus, todėl priteistus alimentus tikrai jiems mokėjo. V. L. su vaikais bendravo draugiškai, kas iš esmės paneigia aplinkybę dėl visiško alimentų nemokėjimo. Manytina, kad vienintelė priežastis, paskatinusi pareiškėjus kreiptis į Lietuvos teismus, yra ta, jog, atvykę į tėvo laidotuves, jie sužinojo, kad tėvas po naujos šeimos sukūrimo gavo žemę, kurią padovanojo savo žmonai N. L., todėl panoro šią žemę (ar pinigus už ją) prisiteisti, dėl ko ir ginčijo dovanojimo sandorį. Taigi net nuo sužinojimo apie tėvo įgytą žemę (2010-10-16) iki kreipimosi į Lietuvos teismus dėl JAV teismo sprendimo pripažinimo (2012 m. gegužės mėn.) yra praėję 1,5 metų. Priežasčių, kurias teismas pripažino svarbiomis, pareiškėjai savo pareiškime iš viso nebuvo nurodę. Prie pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo turi būti ne tik nurodytos svarbios aplinkybės, bet ir pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą termino atnaujinimui (CPK 576 str. 1 d.), ir teismas turi vertinti tik šias nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus; taip pat pagal individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus vertinti pareiškėjų elgesį.
Apeliantė nurodė, kad pareiškėjų nežinojimas iki 2012-02-20, jog tėvas buvo sudaręs testamentą, pats savaime taip pat negali būti laikomas svarbia priežastimi nurodyto termino atnaujinimui, nes ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, kaip kliudanti asmeniui kreiptis dėl teismo sprendimo dėl alimentų priteisimo pripažinimo ir vykdomojo rašto išdavimo. Jokie teisės aktai nenumato, kad sužinojimas apie mirusio asmens testamento sudarymą yra sąlyga kreiptis dėl teismo sprendimo pripažinimo ir vykdomojo rašto išdavimo. Apeliantė pažymėjo, kad pareigą išsiaiškinti, kokį turtą turi asmuo, turi antstoliai, kuriems pavesta vykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimus, o ne pareiškėjai. Pareiškėjų nežinojimas/žinojimas, jog jų tėvas turi/neturi turto, nėra aplinkybė, kliudanti jiems prašyti priverstinai vykdyti teismo sprendimą dėl alimentų išieškojimo. Be to, pareiškėjai puikiai žinojo, kad V. L. JAV gauna pensiją, iš kurios buvo galima prašyti išieškoti priteistus alimentus. Tai, kad jie iki šiol to nepadarė ir prašo alimentų, jau seniai suėjus pilnametystei, tik patvirtina, jog V. L. pareiškėjams alimentus mokėjo. Pareiškėjų bylinėjimasis su N. L. dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo actio Pauliana pagrindu nėra ir negali būti laikomas svarbia priežastimi termino vykdomojo rašto išdavimui, nes N. L. V. L. padovanota žemė nebuvo paveldėjimo objektas. Ji yra asmeninė N. L. nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Toks šio turto statusas išliko ir po santuokos su V. L. nutraukimo, o bylinėjimasis pats savaime pareiškėjams kreiptis kartu kreiptis ir dėl priteistų alimentų išsiieškojimo nekliudė, ką jie ir padarė.
Atsiliepimas
Pareiškėjai A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. atsiliepimu su suinteresuoto asmens N. L. atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti 266,48 Eur, dalį A. L. 2014-12-08 sumokėtos sumos, už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą išieškotojams apeliacinės instancijos teisme.
Nurodė, kad N. L. atsakomybė pagal palikėjo skolas negali būti ribojama palikimo apyrašu, kadangi V. L. paliko kitą vertingą turtą (žemės sklypą ir 124 000 Lt (35 912,88 Eur) pinigų sumą), kuris paaiškėjo po apyrašo sudarymo ir kurį N. L. vengia įtraukti į palikimo sudėtį. Slėpdama turtą, likusį po V. L. mirties, N. L. kreditorių, V. L. išlaikytinių, atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, todėl ji negali naudotis apyrašo suteikiama teisine apsauga. Vien dėl to suinteresuoto asmens N. L. atskirojo skundo argumentai dėl palikimo apyrašo turinio apeliantės prievolėms neturi teisinės reikšmės. Be to, pareiškėjai pažymėjo, kad palikimo priėmimas ir jo aprašymas yra skirtingos teisinės sąvokos. Visos įpėdinio teisės į palikimą atsiranda nuo palikimo priėmimo – įpėdinis tampa palikto turto savininku (ar bendraturčiu) nuo palikėjo mirties (CK 5.50 str. 1 d.). Apyrašo sudarymas ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra išvestiniai veiksmai, reikalingi įpėdinio santykiams su trečiaisiais asmenimis, tačiau neįtakojantys įpėdinio nuosavybės teisės į paveldėtą turtą. N. L. į palikėjo turto apyrašą neįtraukia V. L. priklausiusio žemės sklypo ir 124 000 Lt (35 912,88 Eur) pinigų sumos, gautos 2000-08-03 V. L. pardavus jam nuosavybės teise priklausiusį butą. Ji yra šio turto savininkė, ir turto neįtraukimas į palikimo apyrašą nepanaikina jos nuosavybės teisės į šį turtą. Todėl yra visos sąlygos ir teisiniai pagrindai pakeisti skolininką į N. L. ir išieškoti išlaikymo įsiskolinimą iš jos turto.
Šalies argumentai
Apeliantės teiginys, kad pareiškėjai neįrodė pagrindo atnaujinti jiems terminą kreiptis dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, todėl visas pareiškimas turėjo būti atmestas, pareiškėjų nuomone, yra nepagrįstas. Pareiškėjai termino priverstinai išieškoti skolą už laikotarpį nuo 2004-11-27 iki 2010-10-14 nepraleido. Todėl apeliantės argumentai dėl pareiškėjų pilnametystės ir kitų aplinkybių, atsiradusių po 2004-11-27, jokios teisinės reikšmės bylai neturi. Teismas nustatė, kad, 2010-10-14 mirus V. L., pareiškėjai kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Po apyrašo sudarymo, patikrinus Testamentų registro duomenis, buvo nustatyta, kad, be pareiškėjų, niekas kitas V. L. palikimo nepriėmė. Todėl pareiškėjai, pagrįstai laikydami save vieninteliais įpėdiniais, dėl išlaikymo skolos išieškojimo iš jų pačių nesikreipė. Kadangi faktas, jog V. L. palikimą pagal 2010-04-28 Testamentą priėmė N. L., pareiškėjams paaiškėjo 2012-02-20, Vilniaus rajono apylinkės teismui išreikalavus iš notaro V. L. paveldėjimo bylą, tai pareiškėjai teisėtai praleido terminą kreiptis dėl skolos išieškojimo už laikotarpį nuo 2000-10-14 (dešimt metu iki pareiškėjų tėvo mirties) iki 2002-02-20 (dešimt metų iki paaiškėjimo apie įpėdinę). Pareiškėjai neprašė atnaujinti terminą įsiskolinimui išieškoti už laikotarpius nuo 2000-03-13 iki 2000-10-14 ir nuo 2002-02-20 iki 2004-11-27.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. L. atsiliepimu su pareiškėjų A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei patenkinti jos atskirąjį skundą.
Nurodė, kad, 2010-10-14 mirus skolininkui (išlaikymo teikėjui) V. L., jo mirties dieną išlaikymo periodinių išmokų mokėjimo prievolė pasibaigė, todėl jokių išlaikymo periodinių išmokų skolų už laikotarpį nuo 2014-11-27 iki šios bylos išnagrinėjimo nėra ir negali būti. CPK 607 str., numatantis senaties termino nutraukimą tuo pagrindu, jog vykdomasis raštas yra paduodamas antstoliui, reglamentuoja senaties terminus vykdomajam dokumentui pateikti, t. y. kuomet vykdomasis raštas jau yra išduotas, o ne vykdomojo rašto išdavimo terminus, kurie numatyti CPK 646 str. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai dar tik prašo teismo išduoti vykdomąjį raštą, kurį galės pateikti antstoliui. Be to, neaišku, kokį senaties terminą pareiškėjai nori nutraukti, pateikdami vykdomąjį raštą antstoliui, kuomet senaties terminas jau seniai yra pasibaigęs ir teisme sprendžiamas jo atnaujinimo klausimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai, teigdami, jog teismo išvada, kad N. L. atsako pagal palikėjo prievoles tik paveldėtu turtu palikimo apyrašo ribose, prieštarauja galiojančioms materialinėms ir procesinėms teisės normoms, nenurodo jokių tų teisės normų, nes, akivaizdu, jog jų nėra. Nustatęs faktines aplinkybes, jog palikimą pagal apyrašą priėmė ne tik N. L., bet ir patys pareiškėjai bei jų motina R. H. K. – L., teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas; priėmus palikimą pagal apyrašą, visi įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą. Tokias išvadas teismas grindė CK 3.194 str. 5 d. ir 5.53 str. 1 d. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog procesinių teisių perėmimo klausimas, pakeičiant skolininką, gali būti sprendžiamas tik dėl pareiškėjos G. L. L., nes ji V. L. mirties dieną buvo nepilnametė ir turėjo teisę į privalomą palikimo dalį (CK 5.20 str. 1 d.). Be to, kadangi palikimą priėmė penki asmenys, tai ir skola turėtų būti dalijama penkiems asmenims po lygiai.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens N. L. teigimu, pareiškėjų teiginiai dėl 124 000 Lt (35 912,88 Eur) grindžiami tik jų prielaidomis. Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavęs V. L., pareiškėjų tvirtinimu, gavo nurodytą pinigų sumą, V. L. buvo parduotas dar tada, kai jis nebuvo santuokoje su N. L. Tai yra pripažinę ir patys pareiškėjai. Dėl nurodyto buto pardavimo buvo gautas jų motinos sutikimas. Suinteresuoto asmens N. L. nurodė, kad, jos žiniomis, pinigai, gauti pardavus butą, buvo išvežti į JAV ir perduoti pareiškėjų motinai ir pareiškėjams. Tai rodo, kad patys pareiškėjai yra nesąžiningi ir siekia pasipelnyti, nepagrįstai teigdami, jog V. L. jiems nemokėjo alimentų, kurių, beje, jie pradėjo ieškoti tik praėjus keleriems metams po tėvo mirties ir patiems jau seniai būnant pilnamečiais. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad alimentai pareiškėjams buvo mokami. Be to, faktinę aplinkybę dėl buto pardavimo pareiškėjai nurodė tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjų teiginiai dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat grindžiami tik jų prielaidomis. Šis turtas nebuvo paveldėjimo objektas, ji yra asmeninė N. L. nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Toks šio turto statusas išliko ir po santuokos su V. L. nutraukimo. Tai nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-04-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6237-726/2009 patvirtintoje sutartyje dėl N. L. ir V. L. santuokos nutraukimo pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015-05-19 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismas 2000-03-13 sprendimu, be kitų, nusprendė, kad V. W. L. moka vaikams (pareiškėjams A.V. L., V.A. L. ir G.L. L.) 29 proc. savo bendrųjų pajamų dydžio išlaikymą, įpareigojant mokėti ne mažiau kaip 310,30 JAV dolerių per mėnesį, pradedant mokėjimą nuo 2000-03-13 ir mokant iki tol, kol bus priimta kita teismo nutartis. Ši 2000-03-13 sprendimo dalis buvo pripažinta ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-06 nutartimi civilinėje byloje Nr.2T-66/2012.
Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismas 2013-06-21 nutartimi nutarė, jog 2010-10-14 duomenimis V. W. L. yra skolingas vaikų A.V. L., V.A. L. ir G.L. L. išlaikymui nesumokėtus alimentus, kuriuos, įskaitant palūkanas, sudaro 64 690,27 JAV doleriai, ir nurodė, kad šios sumos atžvilgiu, kol ji visa bus sumokėta, nuo 2010-10-14 toliau skaičiuojamos 1 proc. palūkanos per mėnesį. Ši 2013-06-21 nutartis buvo pripažinta ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr.2T-76/2014.
V. W. L. (V. V. V. L.) mirė 2010-10-14. Po V. L. mirties likusį palikimą suinteresuotas asmuo N. L. priėmė 2011-01-13 paduodama reiškimą notarų biurui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011-02-07 nutartimi pareiškėjų A.V. L., V.A. L. ir G.L. L. prašymu pavedė antstoliui sudaryti turto, likusio po V. L. mirties apyrašą, taip pat išdavė leidimą R. K.-L. nepilnametės G.L. L. vardu priimti palikimą, likusį po V. L. mirties, pagal antstolio sudarytą apyrašą.
CPK 48 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalis pasitraukia iš (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl įpėdiniams nepereina asmeninio pobūdžio prievolė periodiškai mokėti vaikams išlaikymą, tačiau iš paveldimo turto gali būti išieškomas palikėjo vaikui išlaikyti susidaręs įsiskolinimas. Pagal CK 3.194 str. 5 d., kai asmuo, iš kurio priteistas išlaikymas, mirė, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, nesvarbu, koks palikimo priėmimo būdas pagal CK penktosios knygos normas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad yra susidaręs V. L. mokėtino išlaikymo pareiškėjams įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2000-03-13 iki 2010-10-14, t.y. iki V. L. mirties. Todėl, esant galimam materialinių subjektinių teisių perėmimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pradinį skolininką V. L. pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendimo dalį, pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-06 nutartimi, bei pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2013-06-21 nutartį, pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-03 nutartimi, pakeitė naujuoju skolininku N. L.
Nepagrįstas suinteresuoto asmens N. L. atskirojo skundo teiginys, kad nėra jokio V. L. turto, kurį ji būtų paveldėjusi ir į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nes pareiškėjai yra priėmę visą palikimą po V. L. mirties, o N. L. pagal V. L. testamentą jokio turto negavo, todėl teismo nutartis pakeisti N. L. skolininke nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nėra vykdytina. 2010-04-28 testamentu V. L. paliko suinteresuotam asmeniui N. L. visą turtą (įskaitant ir turtines teises), kuris priklausys V. L. jo mirties momentu, N. L. 2011-01-13 pareiškimu palikimą priėmė. Iš 2011-03-07 paveldimo turto apyrašo matyti, kad V. L. jo mirties dieną turėjo jam priklausančio turto. Be to, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimu yra pripažinta negaliojanti 2007-06-15 dovanojimo sutartis, kuria V. L. padovanojo suinteresuotam asmeniui N. L. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl V. L. 64 690 JAV dolerių arba 153 056 Lt įsiskolinimo pareiškėjams. Taigi, V. L. jo mirties dieną turėjo jam priklausančio turto, kurį 2010-04-28 testamentu paliko N. L., o ši palikimą priėmė.
Pagal CK 3.194 str. 5 d. įpėdiniui išlaikymo pareiga pereina tiek, kiek leidžia paveldimas turtas, nesvarbu, koks yra palikimo priėmimo būdas pagal CK penktosios knygos normas. Taigi, suinteresuotas asmuo N. L. už V. L. išlaikymo pareiškėjams įsiskolinimą atsako tik paveldimu turtu, ir šiuo atveju netaikytina CK 5.54 str. nuostata, kad jei sudarant palikimo apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nepapildė apyrašo, tai šis įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.
Išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas CK 576-578 str. nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas. CPK 78 str. 1 d. nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Termino atnaujinimas yra teismo teisė. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias - nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Pripažįstama, kad svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios konkrečiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.
Šioje byloje nekilo ginčas dėl to, kad iki pareiškimo dėl termino atnaujinimo pateikimo pareiškėjai yra praleidę terminą pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio iki 2004-11-27, išieškojimo (1964 m. CPK 387 str. 1, 3 d., CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 6 d., CPK 606 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2011-10-01). Pareiškėjai prašo atnaujinti terminą pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį nuo 2000-10-14 iki 2002-02-20, taip pat už laikotarpį nuo 2004-11-27. Atnaujindamas pareiškėjams terminą pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį nuo 2000-10-14 iki 2002-02-20, pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikė tas aplinkybes, kad pareiškėjai yra kreditoriai pagal užsienio valstybėje priimtą sprendimą, kuriam pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje yra būtina speciali procedūra, kad pareiškėjas A.V. L. iki 2005-09-16, pareiškėja V.A. L. iki 2009-06-14, o pareiškėja G.V. L. iki 2012-03-22 buvo nepilnamečiai ir negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisių, kad 2010-10-14, mirus V. L., pareiškėjai manė, jog yra vieninteliai jo turto paveldėtojai ir tapo patys savo kreditoriais, ir tik 2012-02-20, Vilniaus rajono apylinkės teismui išreikalavus V. L. paveldėjimo bylą, paaiškėjo, kad suinteresuotas asmuo N. L. priėmė V. L. palikimą pagal testamentą, kuriuo V. L. paliko suinteresuotam asmeniui visą savo turtą.
Pareiškėjai kartu su prašymu atnaujinti terminą prašė išduoti vykdomąjį raštą pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos 2000-03-13 sprendimą ir pagal 2012-08-06 nutartį. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė, nurodydamas, kad pagal CPK 774 str. vykdomuosius raštus pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismų sprendimus išduoda Lietuvos apeliacinis teismas. Kadangi pareiškėjai su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos 2000-03-13 sprendimą ir pagal 2012-08-06 nutartį kreipėsi 2014-11-27, t.y. kai terminas pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį nuo 2004-11-27 iki 2010-10-14, nebuvo praleistas, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal CPK 774 str. vykdomuosius raštus pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismų sprendimus išduoda Lietuvos apeliacinis teismas, taip pat į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme terminą, pagrįstai atnaujino pareiškėjams terminą pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį nuo 2004-11-27 iki 2005-05-19. Kadangi pareiškėjų kreipimosi į teismą metu terminas pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį nuo 2004-11-27 iki 2010-10-14, nebuvo praleistas, pareiškėjai dėl vykdomojo dokumento išdavimo klaidingai kreipėsi ne į tą teismą, pareiškėjai yra ėmęsi aktyvių veiksmų išlaikymo įsiskolinimui išieškoti, o dėl kreipimosi į Lietuvos apeliacinį teismą bus praleista dalis termino pateikti vykdomąjį dokumentą išieškoti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2005-05-19 ir vėl iškils praleisto termino atnaujinimo klausimas, yra pagrindas atnaujinti pareiškėjams terminą pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį nuo 2004-11-27, išieškojimo.
Pareiškėjai prašė priteisti iš suinteresuoto asmens 266,48 Eur (dalį pareiškėjo A.V. L. 2014-12-08 sumokėtos sumos) už pareiškėjų atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2014-12-08 pareiškėjas A.V. L. sumokėjo advokatui 980 JAV dolerių. Tačiau nėra įrodymų, kad dalis šios sumos (266,48 Eur) buvo sumokėta už pareiškėjų atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, nes mokėjimo metu byla pirmosios instancijos teisme dar nebuvo išnagrinėta ir duomenų apie apeliacinį procesą nebuvo. Todėl pareiškėjų prašymas priteisti 266,48 Eur bylinėjimosi išlaidas atmestinas (CPK 98 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 d. 4 p., nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį pakeisti.
Atnaujinti pareiškėjams A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą pagal JAV Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2000-03-13 sprendimo dalį, pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-06 nutartimi, dėl periodinių išmokų už laikotarpį nuo 2004-11-27 išieškojimo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.