- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-06
- Bylos Nr.
- 2T-66/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- R. M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- N. L.
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. M. K. – L., A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos Apygardos teismo 2000 m. kovo 13 d. sprendimą, 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir 2012 m. balandžio 13 d. nutartį bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėto teismo 2000 m. kovo 13 d. sprendimą ir 2012 m. balandžio 13 d. nutartį, suinteresuotas asmuo – N. L. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos Apygardos teismas 2000 m. kovo 13 d. sprendimu byloje Nr. 98-FA-354 nutraukė R. M. K. – L. ir V. W. L. santuoką, nusprendė, kad V. W. L. moka vaikams 29 proc. savo bendrųjų pajamų dydžio alimentus, įpareigojant mokėti ne mažiau nei 310,30 JAV dolerių per mėnesį, pradedant mokėjimą nuo 2000 m. kovo 13 d. ir mokant iki tol, kol bus priimta kita teismo nutartis. Be to, teismas minėtu sprendimu nustatė vaikų globą ir gyvenamąją vietą, padalino turtą ir išsprendė vaikų sveikatos draudimo klausimą, padalino buvusių sutuoktinių skolas.
Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos Apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atnaujino bylos Nr. 98-FA-354 nagrinėjimą, R. M. K. – L. priteisė pusę teisių į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, kurį atsakovas pradėjo kaupti iki ištuokos ir kurio savininku buvo po ištuokos įregistravimo. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas V. W. L. yra miręs.
Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos Apygardos teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtino, kad 2010 m. spalio 14 d. duomenimis bendra nesumokėtų alimentų suma, įskaitant palūkanas, yra 64 690,27 JAV dolerių. Nuo šios sumos ir toliau auga vieno proc. per mėnesį dydžio palūkanos tol, kol bus sumokėta visa suma.
Pareiškėjai R. M. K. – L., A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos Apygardos teismo 2000 m. kovo 13 d. sprendimą, 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir 2012 m. balandžio 13 d. nutartį bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėto teismo 2000 m. kovo 13 d. sprendimą ir 2012 m. balandžio 13 d. nutartį. Pareiškėjų kartu su prašymu pateikti duomenys patvirtina, kad V. W. L. 2010 m. spalio 14 d. mirė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi atnaujino prašymo nagrinėjimą iš esmės ir atidėjo bylos nagrinėjimą. Teismas nustatė, kad mirusio asmens V. W. L. palikimą priėmė ne tik pareiškėjai, tačiau ir pareiškėjų prašyme neminimas asmuo – N. L. . Pažymėjo, jog pareiškėjų prašymo prieduose esantys duomenys nesutampa – Jungtinių Amerikos Valstijų teismo sprendimu pareiškėjos R. M. K. – L. ir V. W. L. santuoka nutraukta 2000 m. kovo 13 d., o kartu su pareiškėjų prašymu pateiktoje Gyventojų registro tarnybos pažymoje nurodyta, kad V. W. L. santuoka nutraukta 2009 m. gegužės 28 d.
Pareiškėjai R. M. K. – L., A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. 2012 m. birželio 22 d. teismui pateikė patikslintą prašymą, suinteresuotoju asmeniu nurodė N. L. ir pažymėjo, jog Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos Apygardos teismui priimant 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, pareiškėjai neturėjo žinių, kad N. L. priėmė V. W. L. palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. L. pateiktu atsiliepimu su pareiškėjų prašymu nesutinka. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos Apygardos teismo 2000 m. kovo 13 d. sprendimas, kuriuo buvo nutraukta R. M. K. – L. ir V. W. L. santuoka bei priteistas išlaikymas vaikams, yra įvykdytas. Jungtinių Amerikos Valstijų teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo pripažinimas ir leidimas vykdyti neturėtų jokių teisinių pasekmių ir prieštarautų Lietuvos įstatymams. Mirus V. V. L. , suinteresuotas asmuo liko jo testamentine įpėdine, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.194 straipsnio 5 dalį, kai asmuo, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, miršta, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, nesvarbu, koks palikimo priėmimo būdas pagal šio kodekso penktosios knygos normas. Tačiau V. W. L. jokio turto nepaliko.
2) Lietuvos įstatymai nenumato galimybės atnaujinti ištuokos bylą po daugiau nei 11 m., kai vienas iš sutuoktinių jau yra miręs. Be to, N. L. jokio statuso Jungtinių Amerikos Valstijų teisme vykusioje byloje neturėjo. Taigi minėtoje byloje nebuvo kitos šalies, dėl ko, išnagrinėjus ją vienašališkai, sprendimas negali būti pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje.
3) Apie 2012 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio laiką ir vietą niekam iš galinčių atstovauti V. W. L. pranešta nebuvo, o tai yra pagrindas, dėl ko užsienio teismo sprendimas negali būti pripažintas.
Pareiškėjai nesutiko su suinteresuoto asmens N. L. atsiliepimu ir pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė:
1) Teismas patikrina, ar nėra procesiniame įstatyme numatytų pagrindų nepripažinti ir neleisti vykdyti sprendimo, o visi kiti klausimai išeina už bylos ribų ir negali būti svarstomi.
2) N. L. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad V. W. L. turtas nebuvo paveldėtas, todėl įrodymais nepagrįsti atsikirtimai yra atmestini.
3) Pirmos rūšies prievolė, atsiradusi skolininkui esant gyvam ir jo neįvykdyta, kaip ir visos kitos reikalavimo teisės, yra vykdoma priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo: įpėdiniui priėmus paliktą turtą pagal apyrašą – ne daugiau nei buvo gauta skolininko turto, priėmus palikimą be apyrašo ir nesant galimybės nustatyti palikimo sudėties – iš viso įpėdinio turto. Antros rūšies prievolė – mokėti išlaikymą ateičiai, kadangi yra asmeninė, negali viršyti palikto turto vertės.
4) Nagrinėjant bylą, kurioje priimta 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, nebuvo žinoma, kad N. L. yra V. W. L. įpėdinė, nes šis faktas nebuvo įregistruotas Testamentų registre. Vieninteliai V. W. L. žinomi teisių perėmėjai nurodytai datai buvo jo vaikai, todėl suinteresuotam asmeniui pranešti apie bylą nebuvo nei pagrindo, nei galimybės. Žinomiems įpėdiniams buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, todėl pagrindų abejoti priimto sprendimo pagrįstumu ir jį nepripažinti nėra.
5) Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos Apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartis yra teismo priimta, įsiteisėjo ir šiuo metu galioja.
6) Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos Apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartis jokių papildomų prievolių V. W. L. ar jo teisių perėmėjams nenustatė. Priimdamas ją, teismas atliko aritmetinius veiksmus – paskaičiavo išlaikymo dydį iki V. W. L. mirties su įstatyminėmis palūkanomis. Jokių kitų klausimų, kurie keistų šalių teisinę padėtį ir dėl to sukurtų jų informavimo pareigą, teismas nesprendė. Teismo sprendimas įgyja privalomumo ir vykdytinumo požymius po įsiteisėjimo, skolos paskaičiavimas papildomos galios teismo sprendimui nesuteikia.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 809 straipsnio 3 dalyje, įsigaliojusioje nuo 2011 m. spalio 1 d., nurodyta, kad įsiteisėjusio užsienio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindais Lietuvos Respublikoje civilinės būklės aktų įrašai keičiami ir atnaujinami netaikant specialios užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūros. Suinteresuoti asmenys per vienus metus nuo sužinojimo apie tokį civilinės būklės aktų įrašų pakeitimą ar atnaujinimą gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą šio Kodekso 810, 811 ir 812 straipsnių nustatyta tvarka ir pagrindais su prašymu pripažinti užsienio teismo sprendimo pagrindu padarytą įrašą negaliojančiu.
Pareiškėjai pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos Apygardos teismo 2000 m. kovo 13 d. sprendimą, kuriuo teismas nutraukė R. M. K. – L. ir V. W. L. santuoką. Nurodė, kad V. W. L. moka vaikams 29 proc. savo bendrųjų pajamų dydžio alimentus, įpareigojant mokėti ne mažiau nei 310,30 JAV dolerių per mėnesį, pradedant mokėjimą nuo 2000 m. kovo 13 d. iki tol, kol bus priimta kita teismo nutartis; nustatė vaikų globą ir gyvenamąją vietą, padalino turtą ir išsprendė vaikų sveikatos draudimo klausimą; padalino buvusių sutuoktinių skolas.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai Lietuvos apeliacinio teismo, be kitų prašymų, prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos valstijų teismo sprendimo dalį, kuria buvo nutraukta santuoka, pareiškėjams išaiškinama, kad užsienyje nutrauktų santuokų apskaita vykdoma pagal Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos taisykles. Šių taisyklių X skyriuje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po 1990 m. kovo 11 d. užsienio valstybėje nutraukę santuoką, privalo santuokos nutraukimą įtraukti į apskaitą savo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, santuokos nutraukimas įtraukiamas į apskaitą paskutinės jų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje. Pareiškėjas, norėdamas užsienyje nutrauktą santuoką įregistruoti Lietuvos Respublikoje, turi kreiptis į atitinkamą Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad byla dalyje dėl pareiškėjų prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos Apygardos teismo 2000 m. kovo 13 d. sprendimo dalį, kurioje teismas nutraukė R. M. K. – L. ir V. W. L. santuoką, nutraukiama (CPK 293 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 1 dalis nustato, kad pripažinti užsienio teismo sprendimą gali būti atsisakyta, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji nebuvo veiksni – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas, priimdamas sprendimą, išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą. Pagal CPK 810 straipsnio 4 dalį, sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, netikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas - prašymą nagrinėjantis teismas tik patikrina, ar nėra įstatyme nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą, o nepripažintas užsienio teismo sprendimas negali būti vykdomas (CPK 813 str. 1 d. 2 p.).
Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos Apygardos teismas 2000 m. kovo 13 d. sprendimu ne tik nutraukė santuoką, bet ir nusprendė, kad V. W. L. moka vaikams 29 proc. savo bendrųjų pajamų dydžio alimentus, įpareigojant mokėti ne mažiau nei 310,30 JAV dolerių per mėnesį, pradedant mokėjimą nuo 2000 m. kovo 13 d. ir mokant iki tol, kol bus priimta kita teismo nutartis, konstatavo, kad šalys atsisako išlaikymo, nustatė vaikų globą ir gyvenamąją vietą – R. M. K. –L. paskyrė vienintele teisine vaikų globėja, išsprendė vaikų sveikatos draudimo klausimą ir padalino buvusių sutuoktinių JAV turėtą kilnojamąją turtą bei skolas. Prašymas dėl šios sprendimo dalies pripažinimo tenkinamas, nes nėra CPK 810 straipsnio 1 dalies 1 – 6 įtvirtintų aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą. CPK 813 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio teismų sprendimai gali būti vykdomi, jeigu sprendimas gali būti vykdomas valstybėje, kurios teismai jį priėmė ir jei jis yra pripažintas CPK nustatyta tvarka. Aptariamas 2000 m. kovo 13 d. sprendimas (išskyrus dalį dėl santuokos nutraukimo) atitinka šias įstatymo nuostatas. A. V. W. L. mirė 2010 m. spalio 14 d., tačiau tai nėra kliūtis pripažinti ir leisti vykdyti 2000 m. kovo 13 d. sprendimą, nes jis gali sukelti teisines pasekmes (pvz.: atstovavimą) kitiems asmenis. Alimentų mokėjimo/nemokėjimo dalyje V. W. L. teisų perėmimas galimas dėl įsiskolinimo ir esant paveldėjimo teisiniams santykiams. Tokiu atveju, kadangi vykdymas būtų atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu (nes sprendimą priėmė ne Lietuvos Respublikos pirmosios instancijos teismas) skolininko pakeitimo, perkeliamos skolos dydžio apskaičiavimo ir teisių perėmėjo atsakomybės ribų klausimą privalėtų spręsti antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas (CPK 596 str. 1 d.).
Nustatyta, kad mirusio asmens V. W. L. palikimą priėmė ne tik pareiškėjai, tačiau ir pareiškėjų pirminiame prašyme neminimas asmuo – N. L. . Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymoje (b. l. 100), įrašyta, jog V. W. L. 2001 m. kovo 3 d. sudarė santuoką su N. L. , kuri nutraukta 2009 m. gegužės 28 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu baigė nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-178-647/2012 pagal ieškovų R. M. K. –L., A. V. L., V. A. L., G. L. L. patikslintą ieškinį atsakovei N. L. dėl kompensacijos priteisimo, sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kuri buvo užvesta 2011 m. spalio 20 d. Atsižvelgiant į nedidelį laiko tarpą tarp JAV teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarties priėmimo ir civilinės bylos užvedimo Lietuvos Respublikos teisme, į Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendime (patalpinto sistemoje LITEKO) išdėstytas aplinkybes ir šalių paaiškinimus, pareiškėjų patikslintame prašyme nurodyta aplinkybė, kad 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarties priėmimo dieną jiems nebuvo žinoma apie tai, jog N. L. priėmė V. W. L. palikimą, negali būti pripažinta pagrįsta. Kita vertus, pareiškėjų teiginys, jog jiems nebuvo žinoma apie paveldėtoją, nėra pagrindas netaikyti CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkto, nurodančio atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą, jeigu „šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės“. Akivaizdu, kad JAV teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi išspręstas turtinis klausimas tiesiogiai liečia N. L. interesus, todėl jos neinformavimas apie bylą yra pagrindas vadovautis paminėtu CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir atsisakyti pripažinti 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį. Be to, Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos Apygardos teismas, atnaujinęs bylos Nr. 98-FA-354 dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą, aptariama 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi R. M. K. – L. priteisė pusę teisių į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, kurį atsakovas pradėjo kaupti iki ištuokos ir kurio savininku buvo po ištuokos įregistravimo. Tačiau CPK 786 straipsnyje nustatyta, jog išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Ir dėl šios aplinkybės, vadovaujantis CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodančio atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą, jeigu „pagal Lietuvos Respublikos teisę [...] byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai“ 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartis negali būti pripažinta. Pareiškėjų teiginys, kad nagrinėjamu atveju CPK 786 straipsnis netaikytinas, nes turtas nėra identifikuotas ir jokios daiktinės teisės nėra sukurtos, atmetamas, nes aptariamame CPK 786 straipsnyje neakcentuojamas tik identifikuotas (konkretus) turtas, o tiesiogiai nurodoma tik Lietuvos Respublikos teismams spręsti dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nuspręsta būtent dėl teisių į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, o pareiškėjų reikalavimai N. L. susiję būtent su nekilnojamaisiais daiktais, ir šiais reikalavimais bei prašymu pripažinti jie siekia realizuoti JAV teismo nutartį.
Atsisakoma pripažinti Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos Apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį, kuria patvirtinta bendra nesumokėtų alimentų suma ir palūkanos iki, kol bus sumokėta visa suma. Šios nutarties priėmimo metu pareiškėjams iš jų pačių Vilniaus rajono apylinkės teisme 2011 m. spalio 20 d. užvestos civilinės bylos neabejotinai buvo žinoma apie tai, kad N. L. priėmė V. W. L. palikimą. N. L. apie bylą informuota nebuvo, proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės ir tai yra pagrindas atsisakyti pripažinti 2012 m. balandžio 13 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalimi, 810, 812 ir 814 straipsniais,
nutaria:
Bylos dalį, kuria prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos Apygardos teismo 2000 m. kovo 13 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo, nutraukti.
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos Apygardos teismo 2000 m. kovo 13 d. sprendimą (išskyrus sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo), kuriame teismas nusprendė, kad V. W. L. moka vaikams 29 proc. savo bendrųjų pajamų dydžio alimentus, įpareigojant mokėti ne mažiau nei 310,30 (trys šimtai dešimt Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių ir 10 ct.) JAV dolerių per mėnesį, pradedant mokėjimą nuo 2000 m. kovo 13 d. iki tol, kol bus priimta kita teismo nutartis; konstatavo, kad šalys atsisako išlaikymo, nustatė vaikų globą ir gyvenamąją vietą – R. M. K. –L. paskyrė vienintele teisine vaikų globėja, išsprendė vaikų sveikatos draudimo klausimą ir padalino buvusių sutuoktinių JAV turėtą kilnojamąją turtą bei skolas.
Prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos Apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, kuria teismas R. M. K. – L. priteisė pusę teisių į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, kurį atsakovas (V. W. L.) pradėjo kaupti iki ištuokos ir kurio savininku buvo po ištuokos įregistravimo, atmesti.
Prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos Apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį, kuria teismas patvirtino, kad 2010 m. spalio 14 d. duomenimis bendra nesumokėtų alimentų suma yra 64 690,27 (šešiasdešimt keturi tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių ir 27 ct) JAV dolerių, įskaitant palūkanas, bei kad nuo šios sumos ir toliau auga vieno proc. per mėnesį dydžio palūkanos tol, kol bus sumokėta visa suma, atmesti.
Ši nutartis per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.