Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-07-03 · Byla Nr. 2T-76/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-03
Bylos Nr.
2T-76/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Pareiškėjas
A. V. L., V. A. L., G. L. L.
Suinteresuotas asmuo
N. L.
Advokatai
Dmitrij Aleksandrov, Zenonas Juknevičius
Kategorijos
  • 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2T-76/2014Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį dėl išlaikymo įsiskolinimų sumos nustatymo, priimtą byloje Nr. 1998FA000354, suinteresuotas asmuo - N. L..

Teismas, išnagrinėjęs prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismas (toliau tekste – JAV teismas) 2013 m. birželio 21 d. nutartimi nutarė jog 2010 m. spalio 14 d. duomenimis V. W. L. yra skolingas vaikų A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. išlaikymui nesumokėtus alimentus, kuriuos, įskaitant palūkanas, sudaro 64 690, 27 JAV doleriai, nurodė, kad šios sumos atžvilgiu, kol ji visa bus sumokėta, nuo 2010 m. spalio 14 d. toliau skaičiuojamos 1 proc. dydžio palūkanos per mėnesį.

Pareiškėjai A. V. L., V. A. L. ir G. L. L., atstovaujami advokato Dmitrijaus Aleksandrovo, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydami pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą JAV teismo sprendimą. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

Suinteresuotam asmeniui N. L. buvo tinkamai pranešta apie bylą. JAV teismo nutartyje pažymėta, kad N. L. buvo įteiktas pranešimas apie bylos nagrinėjimą ir pareiškimas su priedais. JAV teismo nutartis yra pasirašyta teisėjo, įregistruota teismo raštinėje, įsiteisėjusi ir vykdytina nuo 2013 m. birželio 21 d. Byla nepriskirtina išimtinei Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų jurisdikcijai. Nėra jokių kitų teismo sprendimų dėl klausimų, išspręstų JAV teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartimi. Nėra aplinkybių, numatytų CPK 810 str. 1 d. 5 ir 6 p.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo N. L., atstovaujama advokato Zenono Juknevičiaus, atsiliepimu prašo pareiškėjų prašymą atmesti. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

JAV teismo nutartis yra procesinio pobūdžio ir pagal savo esmę negali būti tiesiogiai vykdoma Lietuvos Respublikoje. Kadangi visi pareiškėjai yra pilnamečiai, jų išlaikymo pareiga palikėjo, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, įpėdiniams nepereina.Pareiškėjai civilinėje byloje Nr. 2-1174-723/2014 dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo, kuri yra nagrinėjama Vilniaus rajono apylinkės teisme, teigia, kad taikytina CK 5.52 straipsnio 1 dalis, kuomet įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, kadangi JAV teismo nutartyje nurodytą sumą vertina kaip skolą. Išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai priskirtina spręsti, ar prašomoje pripažinti ir leisti vykdyti nutartyje nurodyta suma yra palikėjo skola, kurią privalo dengti jo įpėdiniai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti – užsienio valstybės teismo sprendimo sukeliamų teisinių padarinių išplėtimas iš kilmės valstybės į pripažįstančiosios valstybės teritoriją. Tai reiškia, kad atitinkamos valstybės kompetentingo teismo procesiniu sprendimu, kuriuo pripažįstamas kitoje valstybėje priimtas teismo sprendimas, patvirtinama, jog užsienio valstybės teismas turėjo jurisdikciją spręsti konkretų byloje kilusį klausimą (klausimus), užsienio valstybės teismo sprendimu nustatyti faktai įgyja res judicata ir prejudicinę galią pripažįstančioje valstybėje. Pripažinto užsienio valstybės teismo sprendimo leidimas vykdyti, savo ruožtu, reiškia leidimą faktiškai įvykdyti tokį užsienio valstybės teismo spendimą priimančiosios valstybės teritorijoje. Pripažįstančiosios valstybės kompetentingas teismas negali keisti užsienio valstybės teismo sprendimo esmės.

Užsienio valstybių teismų, taip pat kitų valstybės institucijų (išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių) priimtų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 809–817 straipsniuose. Pagal CPK 810 straipsnį, įtvirtinantį teisės normų konkurencijos taisyklę, taikomą nagrinėjant užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo Lietuvos Respublikoje klausimus, užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, nesant sutarties – CPK 810 straipsnyje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2012). Kadangi Lietuvos Respublika ir Jungtinės Amerikos Valstijos nėra sudariusios tarptautinių dvišalių sutarčių dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse byloje, civilinės bylos dėl JAV teismo nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje nagrinėjimui taikomos CPK nuostatos.

Teismas, nagrinėdamas užsienio teismo sprendimo pripažinimo klausimą, ex officio, patikrina, ar nėra CPK 810 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-55/2012). CPK 810 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu negali būti iš naujo nustatinėjami bylos faktai bei tikrinama, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Taigi prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra konkrečios bylos nagrinėjimui taikytiname teisės akte (įstatyme, tarptautinėje sutartyje, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009).

CPK 810 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni, – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

Teismas, išnagrinėjęs prašymą, CPK 810 straipsnio 1 dalyje numatytų užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų nenustatė. Todėl JAV teismo nutartis pripažįstama Lietuvos Respublikoje.

Spręsdamas dėl JAV teismo nutarties leidimo vykdyti, teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-66/2012 inter alia pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje JAV teismo 2000 m. kovo 13 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo dalį, kuria nuspręsta, kad V. W. L. moka vaikams 29 proc. savo bendrųjų pajamų dydžio alimentus, bet ne mažiau kaip 310, 30 JAV dolerių per mėnesį nuo 2000 m. kovo 13 d. iki tol, kol bus priimta kita teismo nutartis. Lietuvos apeliacinis teismas minėta 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nurodė, kad skolininko pakeitimo prievolėje, perkeliamos skolos dydžio apskaičiavimo ir teisių perėmėjo atsakomybės ribų klausimus kompetentingas spręsti Lietuvos Respublikos apylinkės teismas pagal antstolio kontoros buveinės vietą (CPK 596 str. 1 d.). JAV teismas nenurodė vykdymo veiksmų, kurie turi būti atliekami 2013 m. birželio 21 d. nutarties pagrindu, o tik konstatavo V. W. L. išlaikymo įsiskolinimo dydį, todėl tokio pobūdžio pripažinta teismo nutartis pagal savo esmę nereikalauja vykdymo. Kadangi skolininkas V. W. L. yra miręs, o jo palikimą yra priėmę pareiškėjai (palikėjo vaikai), Regina H. K. L. (c.b. Nr. 2T-66/2012 b.l. 36-37) ir suinteresuotas asmuo N. L., tiesioginis JAV teismo nutarties vykdymas, net ir tuo atveju, jeigu nutartis reikalautų vykdymo, nebūtų galimas ir dėl šios priežasties. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas skolininko V. W. L. teisių perėmėjų atsakomybės už palikėjo išlaikymo įsiskolinimus jo vaikams klausimas. Šis klausimas nėra šios Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos bylos dalykas. Kadangi pareiškėjų kreipimosi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašant pripažinti ir leisti vykdyti JAV teismo priimtus procesinius sprendimus dėl išlaikymo priteisimo ir nesumokėto įsiskolinimo sumos nustatymo, tikslas – palikėjo V. W. L. nesumokėto išlaikymo įsiskolinimo padengimas iš Lietuvos Respublikoje esančio palikėjui priklausiusio ir jo teisių perėmėjų paveldėto turto, prievolės, dėl kurios mokėjimo kilo klausimas - išlaikymo įsiskolinimo - vykdymo vieta yra Lietuvos Respublika. Todėl pripažinto JAV teismo sprendimo vykdymo klausimai – dėl mirusio palikėjo V. W. L. teisių perėmėjų atsakomybės už palikėjo prievoles, jų atsakomybės pobūdžio, ribų ir dalių, taip pat dėl klausimų, susijusių su JAV teismo nutartimis apskaičiuotomis palūkanomis ir kt., turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose kartu su ginčais dėl V. W. L. turto paveldėjimo (CPK 787 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškėjų prašymą tenkinti iš dalies.

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos La Crosse apygardos teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartį byloje Nr. 1998FA000354, kuriuo nutarta, jog 2010 m. spalio 14 d. duomenimis V. W. L. yra skolingas vaikų A. V. L. (gimimo data: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)), V. A. L. (gimimo data: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) ir G. L. L. (gimimo data: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) išlaikymui nesumokėtus alimentus, kuriuos, įskaitant palūkanas, sudaro 64 690, 27 JAV doleriai, nurodė, kad šios sumos atžvilgiu, kol ji visa bus sumokėta, nuo 2010 m. spalio 14 d. toliau skaičiuojamos 1 proc. dydžio palūkanos per mėnesį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjas Egidijus Žironas