- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-24
- Bylos Nr.
- 1-64-882/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41539-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Civilinis ieškovas
- L. Ž.
- Kaltinamasis
- A. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, našlys, vidurinio išsilavinimo, užsiima individualia veikla - dirba taksi vairuotoju, teistas 1 kartą 2015-01-22 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 str. 1 d. paskirta 27 MGL dydžio bauda (kuri sumažinta 1/3 pagal BK 64(1) str.), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2016 metų rugsėjo 1 dieną apie 11.42 valandą Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį CITROEN XANTIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, – tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 p.), nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiųjų, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti (KET 30 p.), – ir dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją L. Ž., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio L. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. dienos metu (duomenys neskelbtini) gatvėje, jam priklausančiu Citroen automobiliu leidosi į apačią nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, vežė du žmones. (duomenys neskelbtini) gatvėje dabar, kai pastatė automatus, galima statyti mašinas dešinėje pusėje, o tai apribojo matymą tos pėsčiųjų perėjos. Važiuodamas susigretino su mašina stovėjusia po dešine prieš perėja ir pamatė pėsčiąją einant per pėsčiųjų perėją. Džipas ten stovėjo, bet policija kol atvažiavo, tas džipas jau buvo nuvažiavęs. Prieš kiek metrų pamatė pėsčiąją, neįsivaizduoja, viskas labai greitai įvyko. Stabdė, bet nespėjo, ji su šuniu ėjo. Šuo ne labai didelis. Jis tą mašiną apvažiavo, nuo tos mašinos iki pėsčiųjų perėjos gal pusmetris buvo, jie stovėjo toje vietoje kur galima stovėti, galėjo atstumas ir didesnis būti, negali tiksliai pasakyti. Su priekiniu stiklu kliudė moterį, o ta stovėjusi mašina buvo juoda, aukštesnė, kaip džipas. Kai iš tolo leidiesi (duomenys neskelbtini) gatve, nesimato iš dešinės pusės perėjos. Iš kairės pusės viskas matėsi. Moteris kokius keturis žingsnius buvo nuėjusi perėjoje. Jis žino, kad kliudė su priekiniu stiklu, su priekiu automobilio nekliudė, nežino, kaip ji užšoko ant stiklo. Kai pamatė ją, iki moteriškės kiek buvo likę metrų, negali pasakyti, kai nutrenkė pasimetė. Greitis buvo nedidelis, apie 50 km/h. Moteriškės nepastebėjo, kad išėjo į perėją. Stabdė automobilį, kai tik pastebėjo, bet nespėjo. Po to kai nutrenkė moterį, matė telefoną ir laikrodį po mašina, ar smulkių daiktų dar buvo nepamena, pasimetė, visas kratytis pradėjo. Jis šoko būsenoje buvo, kaip atrodė moteris jos rūbai po susidūrimo nepamena. Jos veidas buvo sužalotas, atrodo nosis. Po to kažkas iškvietė policiją, ir į Purienas nuvažiavo. Buvo žmonių susirinkę, pareigūnas buvo atėjęs nuo Šiaulių viešbučio, jis atėjo, kai išgirdo stabdžius. Kai policija atvažiavo, to automobilio, stovėjusio po dešine, nebebuvo, jam važiuojant matė, kad žmonės ėjo į tą automobilį. Pėsčiųjų perėja yra prieš (duomenys neskelbtini) kiemo įvažiavimą, nepastebėjo moters. Pripažįsta kaltę, nepasirinko saugaus greičio. Supranta, kad jis turėjo pristabdyti ir įsitikinti, o jis tuo metu to ir nepadarė. Gailisi dėl to kas įvyko. Dabar vairuojant visada pristabdo ir atsakingai vairuoja. Oro sąlygos buvo geros. Praeityje buvo dar baudžiamoji byla dėl autoįvykio, gal jau trečia tokia byla. 2013 metais dviratis užšoko ant mašinos. 2015 metais buvo baudžiamasis įsakymas, į medį atsitrenkė. Kaltę visiškai pripažįsta. Su civiliniu ieškiniu sutinka pilnai. Išvadas padarė, šiandien jei būtų tokia situacija, pristabdytų. Vairuotojo pažymėjimą yra įgijęs 1975 metais, kelių eismo taisyklės jam žinomos. Administracine tvarka už kelių eismo taisykles yra baustas, paskutinį kartą, kai 20-30 km/h greitį padarė Pagėgių gatvėje. Dirba individualiai, verslo liudijimą turi, dirba taksi vairuotoju, tas darbas pragyvenimo šaltinis.
Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas atliktas sutrumpintai pagal Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. K. kaltė be jo prisipažinimo įrodoma:
Įtariamojo A. K. apklausa, kurioje jis savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2016-09-01 apie 11.30 val. automobiliu "Citroen Xantia" važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Vairavo taksi automobilį, nes dirba taksi vairuotoju pasiėmęs verslo liudijimą. Automobilis registruotas A. A. vardu. Tada keleivius vežė nuo Šiaulių ligoninės į Kairius. (duomenys neskelbtini) gatve važiavo leistinu greičiu, t.y. apie 50 km/h greičiu. Tuo metu oro sąlygos buvo geros. (duomenys neskelbtini) gatvėje dešinėje pusėje kelkraštyje buvo pristatyta automobilių, kurie apsunkino matomumą ir važiuodamas nepastebėjo, kad į pėsčiųjų perėją ties (duomenys neskelbtini) gamykla išėjo moteris vedina šuniu. Kai pastebėjo į pėsčiųjų perėją išėjusią moterį, staigiai stabdė automobilį, tačiau visiškai sustoti nespėjo ir dešine automobilio puse kliudė moterį, kuri po smūgio nukrito automobilio priekyje, o šuo pabėgo. Moteris, išėjusi į pėsčiųjų perėją, nežiūrėjo į atvažiuojančius automobilius, o kalbino šunį. Jeigu ji būtų pamačiusi atvažiuojantį automobilį, ji būtų sustojusi. Iš karto po įvykio atsirado žmonių, atėjo policijos pareigūnas, buvo iškviesta greitoji pagalba. Po eismo įvykio iki atvykstant policijos pareigūnams, kurie viską matavo, automobilis judintas nebuvo, jis stovėjo ten, kur iš karto sustojo. Iškart po įvykio prišoko jaunas vaikinas, kuris užsipuolė, tačiau įsikišo kiti asmenys ir vaikinas nurimo. Po to jaunuolis sėdo į dešinėje pusėje stovėjusį pirmą automobilį ir išvažiavo (jo automobilio numerio nežino). Greitoji pagalba moterį išvežė į ligoninę, dar surinko ir jai atidavė jos išsibarsčiusius daiktus. Dėl to, kad važiuodamas nepastebėjo į pėsčiųjų perėją išėjusios moters ir ją kliudė, labai gailisi (b. l. 56-57).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, požymiai, nurodyta automobilio važiavimo kryptis, kelio ženklai, užfiksuota automobilio padėtis po susidūrimo, išmatuoti reikiami atstumai (b. l. 9-15).
Nukentėjusiosios L. Ž. apklausa, kurioje ji parodė, kad 2016-09-01 apie 11.30 val. automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę, ten paliko automobilį, iš namų paėmė sūnaus šunį ir jį išvedė pavedžioti. Priėjus prie pėsčiųjų perėjos (ties automobilių stovėjimo aikštele), jai reikėjo pereiti į kitą (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Prie perėjos ji sustojo, aplink buvo daug žmonių. Kitoje eismo juostoje važiavęs automobilis sustojo prieš perėją, tada ji žengė žingsnį į perėją ir atvažiavęs automobilis ją nubloškė. Prieš eidama į perėją ji žiūrėjo į kairę pusę, tačiau arti automobilių nebuvo, o tik jai įžengus į perėją, automobilis ją nubloškė. Ar automobilis kliudė šunį, ji nežino, bet šuo buvo pabėgęs, vėliau žmonės sugavo ir jai atvedė šunį. Ji tikrai į pėsčiųjų perėją nesidairiusi neįžengė, vairuotojas turėjo sustoti ir pėsčiuosius praleisti (b. l. 22-24). Nukentėjusioji L. Ž. teismo posėdžio metu papildydama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus parodė, kad ji tiesiai į asfaltą galvą trenkė, jos niekas neapžiūrėjo, nebuvo ir raiščių trūkumas nustatytas iš pradžių, ji turėjo iš naujo važiuoti pergipsuoti, ji 6 savaites negalėjo judėti, kur turėjo kreiptis nežinojo. Ji krito tiesiai į asfaltą su kairę pusę nosies, jai dabar dar nosį skauda ir galva trenkta į asfaltą, jai nukrito dantų karūnėlė antroje dienoje begulint, ji tik bijojo, kad jai nepradėtų skaudėti. Kai tik nuėmė gipsą, tada iš karto kreipėsi į medikus. Dantys buvo protezuoti gal prieš 10 metų, kiek garantiją duoda nežino. Trenkėsi tiesiai veidu į asfaltą, prieš tai jie nebuvo atsiklijavę ir viskas buvo tvarkoje. O jai nukrito karūnėlė.
Specialisto išvada Nr. T-A 6513/2016, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios L. Ž. kraujyje, paimtame po eismo įvykio, etilo alkoholio nerasta (b. l. 18).
Alkotesterio parodymais, kuriose užfiksuota, kad po eismo įvykio A. K. buvo blaivus (b. l. 19).
Specialisto išvada Nr. G 1229/2016(04), kurioje nurodyta, kad L. Ž. padaryti kūno sužalojimai: kairio šeivikaulio kaklo lūžis, nubrozdinimai smakre, abiejuose keliuose, nubrozdinimas ir kraujosruva dešiniame dilbyje. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybes, jie nebūdingi griuviminei traumai. Dėl kairio šeivikaulio kaklo lūžio L. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 33).
Liudytojos M. K. apklausa, kurioje ji parodė, kad 2016-09-01 apie 11.30 val. automobiliu "Opel Vectra" važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gimnazijos link miesto centro. Važiavo apie 40 km/val. greičiu. Važiuojant ji trumpam buvo nukreipusi žvilgsnį į šalia kėdutėje sėdintį vaiką, o kai pakėlė akis į gatvę, prieš save pamatė priešpriešais atvažiuojantį taksi automobilį, kuris pėsčiųjų perėjoje nubloškia perėjoje buvusią moterį. Ji staigiai prie įvažiavimo į kiemus sustabdė savo automobilį ir pribėgo prie gulinčios moters, kuri tuo metu atsisėdo ir norėjo keltis, tačiau ji keltis neleido. Kiek dar spėjo pamatyti, moteris vedėsi nemažą šunį (kažkur dalmantino tipo tik šiek tiek stambesnis), kuris po įvykio pabėgo, o vėliau kažkas tą šunį parvedė prie moters. Toje gatvės vietoje kelkraštyje stovėjo automobiliai. Ji mano, kad moteris į gatvę išėjo prieš pat atvažiuojantį automobilį (o gal šuo ją staigiai ištempė) ir taksi vairuotojas nespėjo sustoti, nes jo stabdymo žymės yra neilgos. Po įvykio taksi automobilis sustojo beveik ant pėsčiųjų perėjos. Labai greitai įvykio vietoje atsirado policijos pareigūnas (po kokių poros minučių), nors vyriškis, kuris skambino BPC dar nebuvo baigęs kalbėti (b. l. 35-36).
Liudytojo A. G. apklausa, kurioje jis parodė, kad 2016-09-01 apie 11.30 val. jis iš namų ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link miesto centro. Jis ėjo šaligatviu (duomenys neskelbtini) pusėje, nes prie (duomenys neskelbtini) viešbučio perėjo (duomenys neskelbtini) gatvę. Eidamas jis žiūrėjo į telefoną, nes skaitė SMS ir staiga išgirdo automobilio stabdymo garsą, pakėlė akis ir pamatė kaip taksi automobilis "Citroen" parbloškia moterį, buvusią pėsčiųjų perėjoje (moteris vedėsi vidutinio dydžio šunį). Iš kurios pusės per perėją ėjo moteris, jis nematė. Automobilio smūgis kliuvo ir šuniui, kuris po įvykio nubėgo į šalia (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur jį žmonės sugavo ir atvedė prie moters. Kadangi jis įvykio metu laikė telefoną rankose, iš karto pradėjo skambinti 112. Jam ten bebūnant atėjo policijos pareigūnas, kuris stovėjo prie pėsčiųjų perėjos prie Šiaulių viešbučio. Jam bebūnant įvykio vietoje atėjo jaunas vaikinas su mergina, kaip suprato, nukentėjusios artimieji. Netoli įvykio vietos jie rado sudaužytą telefoną, kurį atidavė sužalotai moteriai (b. l. 38-39).
Liudytojo T. G. apklausa, kurioje jis parodė, kad 2016-09-01 pagal sudarytą grafiką nuo 9.00 val. iki 12.00 val. jis budėjo prie pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje (prie "Šiaulių" viešbučio). Apie 11.40 val. jis gatvės apačioje, t.y. prie (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės išgirdo stabdomų padangų cypimą, po to pamatė po gatvę bėgiojantį šunį (Biglių veislės), pagalvojo kad automobilis partrenkė šunį, todėl atėjo pažiūrėti į įvykio vietą - atėjo prie pėsčiųjų perėjos, esančios prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelę. Ten pamatė, kad ant gatvės sėdi moteris, kaip suprato, ją partrenkė stovintis taksi automobilis. Moteris buvo sąmoninga, kalbėjo telefonu (kiek girdėjo, rūpinosi kam būtų galima palikti šunį). Aplinkiniai žmonės jau buvo iškvietę greitąją pagalbą, tačiau niekas nebuvo pranešę policijai, todėl jis telefonu pranešė apie eismo įvykį policijos budėtojams. Jis taip pat užsirašė dviejų įvykį mačiusių liudininkų kontaktinius duomenis ir juos vėliau perdavė atvykusiems policijos pareigūnams. Taksi automobilio vairuotojas nieko apie įvykį jam nesakė. Jis paties eismo įvykio nematė, į įvykio vietą atėjo po kelių minučių. Prieš pėsčiųjų perėją dešinėje gatvės pusėje (žiūrint nuo centro pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės) stovėjo automobiliai, tačiau prieš pat pėsčiųjų perėją esanti baltai paženklinta vieta buvo tuščia, t.y. ten nestovėjo joks automobilis, o automobilis stovėjo iškart už tų linijų (b. l. 42-43).
Ekspertas J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad atliko specialisto išvadą ir surašė ekspertizės aktą. Ekspertizė buvo surašyta vadovaujantis pirmine specialisto išvada, kurios darymo momentu buvo pateikta Respublikinės Šiaulių ligoninės, priėmimo skyriaus kortelė, o paskui atliekant ekspertizę buvo pateikti byloje išrašai iš UAB „V.“ įrašų ir Šiaulių implantologijos išrašas. Griūnant L. Ž. atsitrenkė smakro kaire puse į buką kietą paviršių, o jai ūminiame periode po traumos, priėmimo skyriuje, burnos ertmėje sužalojimų nebuvo nustatyta. Nukentėjusioji pas odontologus kreipėsi praėjus dviem mėnesiams po traumos, jei ir buvo kokie sužalojimai ir jie buvo pilnai sugiję, dabar neturi galimybės nustatyti ir rasti priežastinio ryšio tarp dantų protezų sužalojimų ir eismo įvykio. Paprastai nukentėjusieji kreipiasi iš karto po traumos, ar savaitės bėgyje. Šiuo atveju specialisto išvada po poros savaičių buvo surašyta. Įvykis buvo rugsėjo 1 dieną, o specialisto išvada surašyta rugsėjo 13 dieną. Nukentėjusioji susipažinusi su specialisto išvada turėjo galimybes pareikšti pretenzijas anksčiau nei praėjus dviem mėnesiams po traumos. Specialisto išvada tyrėjos užduotimi buvo surašyta rugsėjo 13 dieną, o pati nukentėjusioji ūminiame periode po traumos iš viso nesikreipė į teismo ekspertizę. Iš veido srities sužalojimai buvo smakro kairėje pusėje, nubrozdinimas, o sužalojimų žandikaulio, ar dantų srityje medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuota, tuo remiantis buvo tokia išvada. Iš turimų duomenų nėra galimybės tvirtinti, kad dantų protezų sužalojimas yra susijęs su eismo įvykiu. Tvirtina savo išvada ir kitus sužalojimus. Dėl fotonuotraukų, kurios yra byloje, kurias pateikė nukentėjusioji, tai nėra medicininis dokumentas, tai nėra medicinos eksperto tyrimo objektas. Esant tokioms aplinkybėms, jei kontaktavo smakro kaire puse ir nosies kairės puse, tiesioginės dantų traumos nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo protezuota prieš 10 metų, tai galėjo būti ir karūnėlės nešiojimo pasekmė, jos stiprumas sumažėjęs. Iš turimų duomenų negali tvirtinti, kad yra susiję su eismo įvykiu. Jei karūnėlė jau buvo klibanti, tada galėjo. Jei nebuvo klibanti, tada turėjo nulūžti ir dantys ant kurių buvo pritvirtinta karūnėlė. Šiuo atveju dantų slankumas buvo tik pirmo laipsnio, o tai yra būdinga ilgalaikiam dantų protezų nešiojimui, nes karūnėlės pritvirtinimas prie kraštinių dantų prie kurių tvirtinama, padidina dantų apkrovą ir jų nešiojimąsi. Jei buvo kokybiškas, neklibanti protezas, neturėjo nukristi ant sveikų dantų, jei ir krito veidu į asfaltą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo A. K. parodymai, kuriuose jis prisipažino kaltu ir parodė, kad nesulėtino greičio, nepristabdė automobilio prieš pėsčiųjų perėją, dėl ko nespėjo sustabdyti automobilio ir pertrenkė pėsčiąją, nukentėjusiosios L. Ž., liudytojų M. K., A. G., T. G., eksperto J. S. parodymai, atitinka vieni kitus, juos patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, kas neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis A. K. vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, – tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 p.), nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiųjų, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti (KET 30 p.), dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją L. Ž., kuriai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, veika teisingai kvalifikuota.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. K. anksčiau teistas 1 kartą, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str.), administracine tvarka už KET pažeidimus baustas 19 kartų, paskutinį kartą 2016-05-12 už greičio viršijimą (b. l. 80-87), psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas, užsiima individualia veikla - dirba taksi vairuotoju. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Naują nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas teistu pagal BK 281 str. 1 d. paskiriant švelniausią bausmę - baudą, tačiau kaltinamasis A. K. išvadų nepadarė ir vėl padarė tokią pat nusikalstamą veiką, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnę bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis mažesnis nei bausmės vidurkis. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 64¹ str. mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kaltinamajam A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant vienerius metus šešis mėnesius vairuoti kelių transportuoto priemones, atsižvelgiant į tai, kad tokią pat nusikalstamą veika padaro 3 kartą: 2013-11-07 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi A. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 str. 1 d., vadovaujantis BK 38 str. ; 2015-01-22 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 str. 1 d. paskirta 18 MGL dydžio bauda, be to kaltinamasis A. K. administracine tvarka už KET pažeidimus baustas 19 kartų.
Byloje pareikštas L. Ž. patikslintas civilinis ieškinys 2250,83 eurų (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų, 83 ct.) turtinės žalos atlyginimui ir 2500 eurų (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui, kurį prašo priteisti iš UADB (duomenys neskelbtini).
L. Ž. pareikštas civilinis ieškinys 2250,83 eurų (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų 83 ct.) turtinės žalos atlyginimui grindžiamas tuo, kad eismo įvykio metu sugadinti drabužiai - 100 Eur už striukę, 80 Eur už sijoną, 50 Eur už palaidinę, 48,99 Eur už batus, viso už 278,99 Eur, 80 Eur už eismo įvykio metu dingusius auskarus, grandinėlę, dvi apyrankes, sugadintą įvykio metu mobilųjį telefoną nukentėjusioji įvertino 565 Eur., nukentėjusioji reikalauja atlyginti 196,84 Eur už nepanaudotus lėktuvo bilietus 2016-10-08 vykimui į Ispaniją, kadangi neišvyko į kelionę, taip pat nukentėjusioji prašo atlyginti 1130 Eur dydžio turtinę žalą dėl dantų gydymo ir protezavimo, dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų.
Ieškinys dėl 2250,83 eurų (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų 83 ct.) turtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Nukentėjusioji nepateikė šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, nepateikė ikiteisminio tyrimo metu ar teismui minėtus daiktus - drabužius, batus telefoną apžiūrėti ir įvertinti, ar jie buvo nepataisomai sugadinti, nepateikė šių daiktų fotonuotraukų, iš kurių matytųsi jų nepataisomo sugadinimo faktas ir mastas, todėl teismas negali spręsti, ar minėti daiktai buvo nepataisomai sugadinti eismo įvykio metu. Be to, ir pripažinus, kad tam tikri daiktai buvo sugadinti, nukentėjusioji teismui vis tiek privalėtų įrodyti jų vertę eismo įvykio dienai arba pateikti objektyvius įrodymus, kurių pagrindu jų vertė gali būti nustatyta. L. Ž. teismui nėra pateikusi šių daiktų įsigijimo dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie jų įsigijimo vertę, laiką ir atitinkamai nustatyti jų vertę eismo įvykio dienai, įvertinus nusidėvėjimo laipsnį. Nesant objektyvių duomenų pagrindžiančių minėtų daiktų sugadinimą autoįvykio metu ir jų realią vertę, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškinio šioje dalyje. Ieškinyje L. Ž. prašo priteisti 80 Eur už eismo įvykio metu dingusius auskarus, grandinėlę, dvi apyrankes. Jokie objektyvūs bylos duomenys nepagrindžia, kad tokie daiktai kaip auskarai, grandinėlė ir dvi apyrankės buvo pas nukentėjusiąją eismo įvykio metu, ir kad minėti daiktai dingo bei kokiomis aplinkybėmis tai įvyko. Pažymėtina, kad nukentėjusioji nėra pateikusi šių daiktų įsigijimo dokumentų, taip pat nėra jokių kitų įrodymų, leidžiančių spręsti apie jų vertę. Be to, įtariamasis 2016-09-14 apklaustas įtariamuoju parodė, kad greitoji pagalba moterį išvežė į ligoninę, jie dar surinko ir atidavė jos išsibarsčiusius daiktus, tačiau, tai nepatvirtina, kad minėtieji išsibarstę ir surinkti daiktai yra ieškovės nurodomi auskarai, grandinėlė, dvi apyrankės. Tai patvirtina apie tai, kad daiktai jai buvo atiduoti, o ne, kaip nurodo nukentėjusioji, dingo. Šie duomenys patvirtina, kad daiktų dingimas nesusijęs su autoįvykiu, daiktų praradimas galimai susijęs su vagyste, ar kitomis aplinkybėmis, todėl ieškinys šioje dalyje netenkintinas. Nukentėjusioji ieškinyje prašo atlyginti 196,84 Eur už nepanaudotus lėktuvo bilietus 2016-10-08 vykimui į Ispaniją, kadangi neišvyko į kelionę, ieškinys dėl minėtos sumos netenkintinas, kadangi civilinė ieškovė jai negalint keliauti dėl sunkios ligos, turėjo teisę prašyti vežėjo, kad užsakyti bilietai būtų kompensuoti ar pakeisti, vežėjui atsisakant bet kokių apribojimų ar papildomų mokesčių. Taip pat nukentėjusioji civiliame ieškinyje prašo atlyginti 1130 Eur dydžio turtinę žalą dėl dantų gydymo ir protezavimo, dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji L. Ž. būtų patyrusi sužalojimus susijusius su dantimis ir kad, dėl to būtų reikalingas dantų gydymas ir protezavimas, to nepatvirtina medicinos specialisto išvada, teisminio nagrinėjimo metu paskirtos ekspertizės aktas ir eksperto apklausa teisme, iš kurių matyti, kad autoįvykio metu negalėjo būti sužaloti dantys, todėl ieškinys šioje dalyje netenkintinas.
Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovaujasi 2001 m. birželio 14 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2012 m. birželio 11 d. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) bei 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.
Nukentėjusioji L. Ž. neturtinę žalą vertina 4000 Eur – patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, didelį šoką, negalėjo išvykti į suplanuotą kelionę Ispanijoje, šešias savaites buvo sugipsuota koja, ribotas jos judėjimas, teko išgyventi ilgas ir ne vieną gydymo procedūrą, nerimą bei baimę dėl galimų komplikacijų ateityje, ar visiškai pasveiks, po eismo įvykio sumažėjo jos galimybė gyventi visavertį gyvenimą. ADB (duomenys neskelbtini) pateiktuose paaiškinimuose nurodyta, kad L. Ž. kompensavo 1500 Eur neturtinės žalos, tai patvirtino ir pati nukentėjusioji. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. Ž. nurodė, kad draudimas jai neatlygino visos jos patirtos neturtinės žalos, prašo teismo priteisti iš kaltinamojo 2500 Eur neturtinę žalą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai eismo įvykio metu padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-461/2010, 2K-280/2010, 2K-200/2010, 2K-350/2012, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-372-942/2015, 2K-252-677/2015 ir kitos), tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažįsta, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, emocinę įtampą, patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas, po eismo įvykio metu patirtos traumos nukentėjusioji ilgą laiką galėjo vaikščioti tik su ramentais. Pagal LAT formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 579 eurų iki 2896 eurų neturtinės žalos atlyginimo (LAT nutartys Nr. 2K-22/2010, 2K-215/2010, 2K-382/2008, 2K-280/2010).
Šiaulių apygardos teismas sprendime (1A-209-309/2016) pažymi, kad maksimali nurodyta suma priteisiama jau esant ilgalaikiams sveikatos sužalojimo padariniams (pvz., dėl patirtų sužalojimų reikia atlikti ausies protezavimo operaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461/2010), o nesant liekamųjų sveikatos sužalojimo padarinių, priteisiama vidutiniškai 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) neturtinei žalai atlyginti (pvz., nustačius kairio blauzdikaulio šoninio krumplio lūžį, odos nubrozdinimus ir muštines žaizdas blauzdose, muštines žaizdas dešiniame kelyje ir kairėje čiurnoje).
Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis draudimo įmonės buvo nustatytas tinkamai, vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nukentėjusiajai nustatyta piniginė kompensacija šiuo atveju atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat nuteistojo materialines galimybes. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad draudimo įmonė nagrinėdama ir spręsdama neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl 4000 Eur neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, įvertinus, jog draudimo įmonė ADB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai už draudiminį įvykį, susijusį su tiriamu eismo įvykiu, jau atlygino jos patirtą 1500 Eur neturtinę žalą ir ši piniginė kompensacija paskaičiuota pagrįstai, papildomai neturtinė žala nepriteistina.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktas prašymas valstybės naudai iš kaltinamojo priteisti 318,45 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų 45 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai L. Ž. yra realus ir pagrįstas byloje esančiais dokumentais, todėl tenkintinas ir šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis bei priteistinos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, skirti baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialia teise – uždrausti vienerius metus šešis mėnesius vairuoti kelių transportuoto priemones (BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str.).
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, A. K. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, skirti baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialia teise – uždrausti vienerius metus šešis mėnesius vairuoti kelių transportuoto priemones (BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str.).
Netenkinti L. Ž. civilinio ieškinio dėl 2250,83 eurų (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų, 83 et.) turtinės žalos atlyginimo ir dėl 2500 eurų (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymą ir 318,45 Eur (trijų šimtų aštuoniolikos eurų 45 ct) išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai L. Ž. pripažinti proceso išlaidomis bei jas valstybės naudai priteisti iš kaltinamojo, šią sumą, iš viso 318,45 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų 45 ct), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį CITROEN XANTIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. A., grąžintą saugoti A. K., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti A. K. neribotam naudojimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.