- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-15
- Bylos Nr.
- e2S-1175-950/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14954-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Atsakovas
- Z. M.
- Ieškovas
- J. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1321-599/2025, pagal ieškovo J. R. patikslintą ieškinį atsakovei Z. M. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. R. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau tikslino. Patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-24557) prašė:
- nustatyti nepilnamečių vaikų M. R. ir L. R. gyvenamąją vietą su ieškovu;
- priteisti iš atsakovės Z. M. (toliau – ir atsakovė arba apeliantė) išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kiekvienai po 200 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės;
- nustatyti atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką;
- priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį (reg. Nr. DOK-41032), kuriuo prašė:
- nustatyti nepilnamečių vaikų M. R. ir L. R. gyvenamąją vietą su atsakove;
- nustatyti ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką;
- priteisti iš ieškovo nepilnamečiam vaikui L. R. išlaikymą mokamą kas mėnesi po 935 Eur ir nepilnamečiam vaikui M. R. išlaikymą mokamą kas mėnesį po 886 Eur;
- nustatyti nepilnamečiams vaikams ir atsakovei iki vaikų pilnametystės naudotis ieškovui priklausančiu butu;
- priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2025 m. kovo 14 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (reg. Nr. DOK-40766), kuriuo prašė:
- nustatyti, kad atsakovė turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. Vilniaus arkivyskupijos Caritas arba Vilniaus socialinių paslaugų skyriaus patalpose dalyvaujant Vilniaus arkivyskupijos Caritas arba Vilniaus socialinių paslaugų skyriaus paskirtam specialistui;
- priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai M. R. periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį iki sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo;
- priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai L. R. periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį iki sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
4. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, jog atsakovė dažnai nepranešusi paima abi arba vieną iš dukrų iš darželio, nenuveda jų į suplanuotus ir apmokėtus užsiėmimus, nepraneša nei jam, nei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams savo buvimo vietos, vaikus grąžina į gyvenamąją vietą vėlai vakare ir dėl to sutrinka vaikų dienos ir poilsio rėžimas, arba laiku neparveža ir tada pats ieškovas turi važiuoti vaikų pasiimti, pvz., į Klaipėdą pas atsakovės tėvus. Dukras grąžina suerzintas ir verkiančias, po to dėl to sukeldama konfliktus, į kuriuos įtraukiamos ir dukros, į konfliktus pati kviečia policiją, viskas vyksta vaikų akivaizdoje. Ieškovui taip pat nėra žinoma ir atsakovės gyvenamoji vieta ar vietos, kuriose ji leidžia laiką, kai būna su dukromis. Kad atsakovė piktnaudžiauja savo teise bendrauti su vaikais, patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, kurie taip pat rekomendavo, jog atsakovės susitikimuose su vaikais dalyvautų ir specialistai. Be to, kadangi nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškovu, o atsakovė geranoriškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, ieškovas prašė iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Z. M. 2025 m. kovo 17 d. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-40979) taip pat suformulavo prašymą nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, t. y.:
- pirmą ir antrą savaitę darbo dienomis nuo 16.00 val. iki 21.00 val. su vaikais bendrauja atsakovė, paimdama juos iš darželio ir pristatydama į ieškovo gyvenamąją vietą, likusiu laiku vaikais rūpinasi ir su jais bendrauja ieškovas;
- trečią savaitę nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 16.00 val. su vaikais bendrauja atsakovė, paimdama juos iš darželio ir pristatydama į ieškovo gyvenamąją vietą, likusiu laiku vaikais rūpinasi ir su jais bendrauja ieškovas;
- ketvirtą savaitę nuo pirmadienio 08.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. su vaikais bendrauja atsakovė, paimdama juos iš ieškovo gyvenamosios vietos ir pristatydama į ieškovo gyvenamąją vietą, vaikai vieši pas senelius Klaipėdoje.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia ne užtikrinti vaikų gerovę, o eliminuoti motiną iš jų gyvenimo, sistemingai riboja atsakovės dalyvavimą vaikų auklėjimą, gydyme ir kasdieniniame bendravime su vaikais. Ieškovas trukdo atsakovei su vaikais palaikyti santykius, tokiu būdu sukelia vaikams didelį emocinį stresą. Ieškovas sistemingai piktnaudžiauja savo teisėmis, trukdo vaikų gydymui ir ugdymui, užkerta jiems galimybę rinktis norimą sporto ar ugdymo veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir nustatė ieškovės ir atsakovo laikiną bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, numatančią, jog atsakovė turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. Vilniaus arkivyskupijos Caritas arba Vilniaus socialinių paslaugų skyriaus patalpose dalyvaujant Vilniaus arkivyskupijos Caritas arba Vilniaus socialinių paslaugų skyriaus paskirtam specialistui. Teismas taip pat iš atsakovės priteisė laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienai iš jų, kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovą paskiriant priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
8. Teismas, preliminariai įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad tik ieškovas gali užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas bei geba pasirūpinti vaikais, užtikrinti jų poreikius, kartu pažymėdamas, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie rodytų, kad ieškovas piktybiškai siekia eliminuoti motiną iš vaikų gyvenimo, sistemingai riboja jos dalyvavimą auklėjime, gydyme ir kasdieniniame bendravime su vaikais. Teismo vertinimu, būtent ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais nepanaikina motinos teisės dalyvauti vaikų gyvenime, gydyme, auklėjime ir leisti su jais laiką neutralioje, saugioje aplinkoje. Teismas nustatė, jog atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neužtikrina vaikų nepertraukiamo ugdymo įstaigų ir kitų užsiėmimų lankymo, ir būtent dėl to egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nuolat keitė savo gyvenamąją vietą, o teismui ir ieškovui teikė prieštaringą informaciją apie savo gyvenamąją vietą – nurodė skirtingus adresus, iš kurių dalis nėra susijusi su realia gyvenamąja vieta, o kiti buvo pateikti tik formaliai, siekiant sudaryti įspūdį apie tariamą stabilumą. Be to, atsakovė ne tik slapstosi ir vengia pateikti informaciją apie savo gyvenamąją vietą, bet ir nekomunikuoja su vaiko teisių apsaugos specialistais, nesilaiko jų rekomendacijų bei nevykdo įsipareigojimų dėl vaikų gerovės užtikrinimo, o toks atsakovės elgesys, teismo vertinimu, yra sąmoningas vengimas bendradarbiauti ir nepakankamas rūpinimasis vaikų interesais.
10. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog atsakovė aktyviai vilkina ne tik mediacijos procesus, bet ir patį teismo procesą, sistemiškai keisdama atstovus, reikšdama perteklinius, nepagrįstus prašymus ir naudodamasi procesinėmis teisėmis ne pagal paskirtį.
11. Teismas, siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus bei užtikrinti, kad iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo šalių nepilnametėms dukterims būtų suteikta galimybė bendrauti su abiem tėvais, taip pat abiem tėvams būtų suteikta galimybė bendrauti su dukromis ir dalyvauti jų auklėjime, atsižvelgdamas į prioritetinę vaikų teisių apsaugą, tenkino ieškovo prašymą nustatyti atsakovės laikiną bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką.
12. Teismas, įvertinęs tai, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, o ieškovas nurodė, kad atsakovė nevykdo pareigos išlaikyti vaikus, taip pat byloje nesant duomenų apie atsakovės vaikams teikiamą išlaikymą, sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovės priteisti nepilnamečiams vaikams laikiną 150 Eur kiekvienam periodinį išlaikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-46151) atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kol byla bus nagrinėjama teisme, nustatyti tokia laikiną, kas keturias savaites pasikartojančią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
Žemesnės instancijos teismas
- pirmą ir antrą savaitę darbo dienomis nuo 16.00 val. iki 21.00 val. su vaikais bendrauja atsakovė, paimdama juos iš darželio ir pristatydama į ieškovo gyvenamąją vietą, likusiu laiku vaikais rūpinasi ir su jais bendrauja ieškovas;
- trečią savaitę nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 16.00 val. su vaikais bendrauja atsakovė, paimdama juos iš darželio ir pristatydama į ieškovo gyvenamąją vietą, likusiu laiku vaikais rūpinasi ir su jais bendrauja ieškovas;
- ketvirtą savaitę nuo pirmadienio 08.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. su vaikais bendrauja atsakovė, paimdama juos iš ieškovo gyvenamosios vietos ir pristatydama į ieškovo gyvenamąją vietą, vaikai vieši pas senelius Klaipėdoje.
14. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
14.1. Atsakovės apsisprendimas neskelbti savo gyvenamosios vietos nėra vengimas rūpintis vaikais ar stabilių sąlygų neužtikrinimas. Priešingai, tokiu būdu atsakovė mėgina apsaugoti tiek save, tiek vaikus nuo galimų provokacijų, stebėjimo ar tiesioginio konflikto su ieškovu. Dėl vis didėjančios įtampos tarp šalių ir tam, kad vaikai netaptų konfliktų liudininkais, buvo pasirinkta bendrauti su vaikais tik neutraliose, saugiose erdvėse. Būtent ieškovas, manipuliuodamas institucijomis ir melagingais pareiškimais, siekia paveikti atsakingų tarnybų požiūrį į motiną, tačiau labiausiai nuo to kenčia vaikai.
14.2. Teiginiai, jog atsakovė nebendradarbiauja su institucijomis, yra nepagrįsti. Atsakovės nuomone, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai vadovaujasi asmeninėmis nuostatomis, yra šališki atsakovės atžvilgiu ir gina smurtaujantį asmenį, kartu ignoruodami atsakovei kylančią realią grėsmę.
14.3. Atsakovė užtikrina vaikų rėžimą, ugdymą ir aktyvų dalyvavimą: su dukra L. R. dalyvavo terapiniuose užsiėmimuose; formavo vaikų socialinius įgūdžius, kartu su dukromis plaudama indus, valydama sniegą, laistydama gėles, padėdama namuose; vežiojo vaikus į gimnastiką; vedė piešti; lankė muzikos terapiją ir kt.
14.4. Atsakovė nenaudoja vaikų konfliktams, priešingai, tai ieškovas jiems kelia emocinį pavojų demonstruodamas smurtą, neigiamai atsiliepdamas apie atsakovę. Atsakovės elgesys su vaikais visada buvo švelnus, palaikantis, motiniškas.
14.5. Nesutinka su išvadomis, jog atsakovė vilkina bylos procesą ar piktnaudžiauja teisinėmis priemonėmis. Advokatą byloje atsakovė keitė dėl pablogėjusio finansinės padėties, o antrinė teisinė pagalba vėlavo dėl techninių sistemos trikdžių. Būtent dėl ieškovo agresyvaus elgesio, psichologinio spaudimo ir kontrolės pablogėjo situacija, todėl ir mediacijos procesai nepavyko.
14.6. Atsakovė kategoriškai atmeta kaltinimą, kad ji nevykdo pareigos teikti vaikams išlaikymą. Ši pozicija iškraipo realybę: atsakovė buvo netikėtai ir vienašališkai atskirta nuo vaikų, netekusi galimybės būti su jais kasdien, o kartu su tuo netekusi ir galimybės dalyvauti jų finansiniame gyvenime taip, kaip tai darydavo anksčiau. Nors atsakovė neapmokėjo būrelių, tačiau pati dalyvavo daugelyje veiklų, skyrė laiką, emocinį rūpestį, parūpino vaikams būtinus daiktus, rūbus ir medžiagas, kai buvo kartu. Būtent ieškovas nėra savarankiškas, gyvena tėvų būste, nepatiria būsto nuomos išlaidų, gyvena iš valstybės išmokų, jam dažnai maistą ruošia močiutė, jis neperka vaikams naujų drabužių, kurie vis dar daugiausia yra atsakovės nupirkti, nenori investuoti į vaiko terapiją, korekciją, būtiną pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
14.7. Teismas neatsižvelgė ir į nepilnamečių vaikų amžių ((duomenys neskelbtini) metai / (duomenys neskelbtini) metai) ir jų biologinį artumą su motina. Ieškovas nuolatos nuteikinėja mažamečius vaikus prieš motiną, ribodamas vaikams galimybę bendrauti su ja, dėl ko silpsta šeimos ryšiai tarp vaikų ir jų motinos. Tai kenkia šalių vaikams ir ateityje turės neigiamų pasekmių vaikų vystymesi bei auklėjime. Skundžiama nutartis riboja atsakovės, kaip motinos, teises (valdžią), nors jos nėra teisiškai apribotos. Teismas turėtų užtikrinti lygiavertę tėvystę, o ne nustatyti motinai per savaitę su vaikais bendrauti tik 2 val. Laiko, kad būtent atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka atitiktų tėvų lygaus bendravimo su vaikais principą.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:
15.1. Priešingai nei nurodo atsakovė, ji turėjo pareigą atskleisti Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams duomenis apie savo dabartinę gyvenamąją vietą tam, kad jie galėtų įvertinti jos gyvenimo sąlygas bei atitinkamai įvertinti, ar atsakovės gyvenamojoje vietoje yra užtikrinami nepilnamečių vaikų interesai. Tokias atsakovės pozicija dėl gyvenamosios vietos nenurodymo dėl, neva, kylančios grėsmės yra atsakovės sugalvota, nes kai atsakovė gyveno su vaikais Klaipėdoje jos tėvų namuose ir atitinkamai turėjo galimybę parodyti specialistams gyvenimo sąlygas, ji tai darė be jokių papildomų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ne ieškovas persekioja atsakovę, o atsakovė visais įmanomais būdais ieško preteksto susitikti su ieškovu ir išprovokuoti eilinę konfliktinę situaciją.
15.2. Nors atsakovė kelia klausimą dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų šališkumo, tačiau nei karto neskundė šių specialistų veiksmų, neginčijo jų paruoštų pagalbos planų. Vien tai, kad atsakovė nesutinka su specialistų išvadomis, nėra pagrindas teigti, jog jie yra šališki.
15.3. Atsakovės atskirojo skundo teiginiai apie konfliktinius santykius su ieškovu neturi jokios reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui vertinti, nes šios bylos dalykas yra ne šalių tarpusavio santykiai, o skundžiama nutartimi reguliuojama atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka.
15.4. Pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė atsirado dėl pačios atsakovės netinkamo elgesio – atsakovė vaikus naudojo kaip manipuliavimo priemonę, su vaikais bendravo chaotiškai, pažeisdavo jų dienotvarkę, trukdydavo ugdymo ir kitų papildomų užsiėmimų procesui, ko pasekoje buvo pažeidžiami būtent nepilnamečių vaikų teisės ir interesai. Įvertinus tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų buvo ne vieną kartą konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai neigiamai įtakojant vaikų psichologinę ir emocinę būseną, nuteikinėjant vaikus prieš tėvą, neužtikrinant vaikų poreikių į būtinų užsiėmimų lankymą, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
15.5. Atsakovės teiginius, apie tai, kad esą ieškovas yra nesavarankiškas, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai: buto nuomos sutartis, banko sąskaitos išrašai, pagrindžiantys mokėjimus už buto nuomą, už vaikų ugdymą, papildomus užsiėmimus, vaiko sveikatos priežiūros dokumentais, sutartys dėl papildomų užsiėmimų lankymo ir pan., todėl akivaizdu, jog atsakovės teiginiai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
20. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, jog bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodytos teismų praktikos nuostatos yra aktualios sprendžiant ir laikinos bendravimo su vaiku tvarkos patvirtinimo klausimą.
21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme tarp šalių vyko ginčas dėl nepilnamečių vaikų M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo. 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 30 d. Vėliau, bylos nagrinėjimo metu, 2025 m. kovo 14 d. ieškovas byloje pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. dėl laikinos nepilnamečių vaikų ir atsakovės bendravimo tvarkos nustatymo, laikino išlaikymo iš atsakovės priteisimo. Atsakovė su ieškovo siūloma laikinąja bendravimo tvarka nesutiko ir atsiliepime į ieškovo prašymą pasiūlė kitą, platesnės apimties nei ieškovo siūloma, laikiną bendravimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi išsprendė šalių nepilnamečių vaikų laikinos bendravimo tvarkos ir laikino išlaikymo klausimus, ieškovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos tenkindamas ir nurodydamas, jog tik ieškovas gali vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, nes atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neužtikrina vaikų nepertraukiamo ugdymo įstaigų ir kitų užsiėmimų lankymo, nekomunikuoja su vaiko teisių apsaugos specialistais, nesilaiko jų rekomendacijų, nevykdo įsipareigojimų dėl vaikų gerovės užtikrinimo. Teismas taip pat tenkino ir ieškovo prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo, atsižvelgęs į tai, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, kuris nurodė, kad atsakovė nevykdo savo pareigos išlaikyti vaikus.
23. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutarties dalimi, susijusia su laikina bendravimo tvarka, atskirajame skunde nurodo, kad: gyvenamosios vietos neatskleidžia dėl savo ir vaikų saugumo dėl galimos grėsmės iš ieškovo pusės bei ieškovo provokacijų, stebėjimo ir galinčių kilti konfliktų; teiginiai dėl atsakovės nebendradarbiavimo su institucijomis yra nepagrįsti, nes vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai yra šališki atsakovės atžvilgiu ir gina smurtaujantį asmenį; užtikrina dukroms tinkamą rėžimą, visada su jomis elgiasi švelniai ir motiniškai, nenaudoja dukrų konfliktams, nes būtent, apeliantės nuomone, ieškovas kelia vaikams pavojų jų akivaizdoje demonstruodamas smurtą, neigiamai atsiliepdamas apie atsakovę. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į šalių nepilnamečių vaikų amžių ir artumą su motina, neįvertino to, kad ieškovas nuteikinėja vaikus prieš motiną, riboja galimybę jai bendrauti su vaikais. Skundžiama nutartimi nustačius atsakovei tik 2 val. trukmės bendravimą per savaitę su vaikais, yra ribojamos atsakovės, kaip motinos, teisės, nors jos nėra apribotos.
24. Nagrinėjamu atveju vertinant vaikų interesus ir nustatant tokią bendravimo su vaikais tvarką, kurią skundžiama nutartimi nustatė pirmosios instancijos teismas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaikų amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaikų tėvų gyvenamoji vieta, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką, tėvų ilgą laiką trunkantys itin konfliktiški santykiai ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatant tokią laikiną bendravimo tvarką būtent ir buvo atsižvelgta į geriausius vaikų interesus, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
25. Iš byloje esančių duomenų (vaizdo įrašų, procesiniuose dokumentuose šalių vienas kitam reiškiamų kaltinimų, specialistų išvadų) matyti, jog šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, todėl pagal nustatytą bendravimo tvarką, kuomet atsakovei ir vaikams bendraujant dalyvauja paskirtas specialistas, būtų maksimaliai sumažinta galimybė šalims kontaktuoti ir konfliktuoti vaikų akivaizdoje. Kadangi atsakovė nenurodo / slepia savo gyvenamąją vietą ir dėl to nei vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, nei teismas negali įvertinti aplinkybių, susijusių su laikinos bendravimo tvarkos nustatymu, pvz., atstumo tarp vaikų buvimo vietos pas atsakovę ir jų ugdymo įstaigos bei ieškovo namų, tinkamų gyvenimo sąlygų vaikams suteikimo atsakovės gyvenamojoje vietoje ir kt., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir nėra galimybės nustatyti platesnės bendravimo tvarkos, t. y. su vaikų nakvynėmis pas atsakovę. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgė į šalių pateiktus rašytinius dokumentus ir faktinę situaciją byloje bei nepilnamečių vaikų geriausius interesus. Pažymėtina ir tai, jog skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas ir byla nebuvo išnagrinėta iš esmės. Šiuo metu byloje yra priimtas sprendimas ir nustatyta platesnė atsakovės ir vaikų bendravimo tvarka. Sprendimas yra apskųstas, todėl būtent nagrinėjant apeliacinį skundą dėl atsakovės ir vaikų bendravimo tvarkos bus pasisakyta iš esmės ir platesne apimtimi.
26. Apeliacinės instancijos teismas nori atkreipti šalių dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju šalys, kaip tėvai, turėtų ne nuolat ginčytis ir pyktis tarpusavyje, nepriklausomai nuo to, ar tai vaikai mato, ar ne, o stengtis vaikams daryti teigiamą įtaką, padėti jiems išgyventi situaciją dėl atskirai gyvenančių tėvų, dėl jų išsiskyrimo pasekmių, stiprinti ir palaikyti juos savo teigiamu elgesiu bei parodyti, kad nepaisant to, jog jų tėvai gyvena atskirai, tačiau abu yra šalia jų ir kad dukros jiems yra pačios svarbiausios.
27. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nesutinka su teiginiais, jog nevykdo pareigos teikti vaikams išlaikymą, tačiau konkrečių argumentų, kodėl vaikams iš jos priteistas laikinas išlaikymas yra nepagrįstas, iš esmės nepateikia, vėl nurodydama kaltinimus ieškovui.
28. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei tai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Pagal teismų praktiką, jei išnyksta atskirojo skundo objektas, nebetikslinga nagrinėti atskirąjį skundą, todėl procesas apeliacinės instancijos teisme nutraukiamas.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu šalių ginčą išnagrinėjo iš esmės, patikslintą ieškinį tenkindamas, o patikslintą priešieškinį atmesdamas. Teismas sprendimu nustatė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatė atsakovės ir vaikų bendravimo tvarką, priteisė ir atsakovės vaikams išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nors minėtas sprendimas šios nutarties priėmimo dienai nėra įsiteisėjęs, nes dėl jo yra pateiktas apeliacinis skundas, tačiau sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo yra vykdoma skubiai, o laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo galiojo tik iki sprendimo byloje priėmimo (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje išnyko pagrindas apeliacine tvarka nustatinėti laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo priteisimo – panaikinimo reikalingumą, kadangi šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje atskirojo skundo argumentų nevertina.
30. Apibendrinant nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dalyje dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymu, visapusiškai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį.
31. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartis dalyje dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo paliktina nepakeista, o nelikus apeliacijos objekto dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo, šioje dalyje apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą pagal atsakovės Z. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties dalies, kuria iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas, panaikinimo nutraukti.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.