Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2621-273/2017 pagal ieškovės I. B. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „AVIABALTIKA“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

Apeliantė I. B. pateikė prie atskirojo skundo naujus įrodymus, kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, sprendžiant byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą – apeliantės 2017 m. rugsėjo 29 d. ieškinį pateiktą atsakovei UAB „AVIABALTIKA“ dėl įpareigojimo pateikti informaciją Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7942-894/2017, atsakovės UAB „AVIABALTIKA“ atsiliepimą į apeliantės I. B. ieškinį Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7942-894/2017 ir atsakovės I. B. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7942-894/2017. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti nauji įrodymai (nutarties 14 punktas) turi ryšį su byla, yra susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, tačiau šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo, nusprendžia naujus rašytinius įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti juos kartu su kita bylos medžiaga. Šalys turėjo galimybę su naujai pateiktais įrodymais susipažinti ir dėl jų pasisakyti, todėl naujai pateikti įrodymai nepažeis šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės vertinimo

CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad kasos išlaidų orderiai patvirtina, jog 2010–2011 metų laikotarpiu apeliantei buvo išmokėta 1 193 570,44 Eur dividendų grynaisiais; mokėjimų pavedimo kopijos bei pačios apeliantės pasirašyti rašytiniai prašymai, kurių pagrindu 214 608,43 Eur apeliantės dividendų suma buvo pervesta tretiesiems asmenims. Sudėjus dividendų sumą, apeliantei išmokėtą grynaisiais, sumą, ieškovės prašymu pervestą tretiesiems asmenims bei sumą, kuri buvo pervesta į ieškovės banko sąskaitą SEB banke, matyti, kad apeliantei 2010-2011 metais buvo sumokėta, iš viso 1 509 545,87 Eur dividendų suma.Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsakovei iš apeliantės priteistos bylinėjimosi išlaidos, nurodydama, kad apeliantė neturėjo informacijos apie UAB „AVIABALTIKA“ jai sumokėtus dividendus, atsakovei nepateikus apeliantei informacijos. Apie šias aplinkybes apeliantė sužinojo tik atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, t. y. 2017 m. rugsėjo 18 d. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nors apeliantė atskirajame skunde ir nurodo, kad aspektas apie dividendų išmokėjimą jai tapo žinomas, kai atsakovė 2017 m. rugsėjo 18 d. kartu su atsiliepimu pateikė įrodymus, tačiau svarbia aplinkybe laikytina tai, kad, kaip nurodo pati apeliantė ieškinyje, laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2011 m. ji buvo UAB „AVIABALTIKA“ akcininkė.Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 60 straipsnio 7 dalis nustato, kad dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus. Akcininkas turi teisę gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Vadinasi, apeliantė laikotarpiu nuo 2006 iki 2011 metų, būdama UAB „AVIABALTIKA“ akcininkė, galėjo įgyvendinti savo, kaip bendrovės akcininkės, turtines ir neturtines teises (ABĮ 15, 16 straipsniai), taip pat neturtinę teisę gauti informaciją apie atsakovės sumokėtus dividendus apeliantei. Vien tai, kad apeliantė dėl kokių nors tai priežasčių nežinojo apie jai sumokėtus dividendus, kuriais vėliau savo iniciatyva disponavo, nepatvirtina fakto, kad apie dividendų sumokėjimą jai nebuvo žinoma. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nelaikytina, kad dėl su atsakove susijusių priežasčių apeliantė turėjo pagrindą pareikšti reikalavimą teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, ieškovei atsisakius ieškinio CPK 140 straipsnio pagrindu, byla išspręsta atsakovės naudai.Pagrindo kitaip įvertini apeliantės pateikto ieškinio priežastis negu jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nesuteikia ir apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai.

Dėl priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo

Šios bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo jau pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės, kas patvirtina atsakovės turėtų išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti reikalingumą. Atsakovė išlaidas advokatų pagalbai apmokėti patyrė dėl apeliantės inicijuoto teisminio proceso dėl UAB „AVIABALTIKA“ bankroto bylos iškėlimo, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai turėtų būti atlygintos. Kita vertus, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš dalies pritardamas atskirojo skundo argumentams, susijusiems su atsakovei priteistų atstovavimo išlaidų dydžiu bei pagrįstumu (būtinumu), aptaria atsakovei kompensuotinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei iš apeliantės priteisė tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad maksimalus laikas, kurį advokatas galėjo sugaišti protingai ir nedidinant bylinėjimosi išlaidų proceso šalims yra 4 val. 30 min., iš kurių 30 min. skirtos atsakovės atstovui advokatui E. Baranauskui su atsakovės pateiktais dokumentais susipažinti ir 4 val. atsiliepimui parengti, todėl priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti mažinamas.CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovė kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas (prašymas Kauno apygardos teisme gautas 2017 m. rugsėjo 21 d.) pirmosios instancijos teismui pateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, kuriame nurodyta suma už teisines paslaugas sudaro 2 982,26 Eur, pridedant 626,26 Eur PVM sumą. Taip pat atsakovė pateikė 2017 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 39089 ir 2017 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, kad atsakovė sumokėjo 3 608,52 Eur dydžio sumą už teisines paslaugas savo atstovui. Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovė nurodė pateiktų bylinėjimosi išlaidų detalizaciją, kurioje nurodyta šios bylinėjimosi išlaidos: susitikimas su klientu (dirbta 2 val. 30 min) prašoma priteisti suma sudaro 582,02 Eur (pagal Rekomendacijas – 204,40 Eur); atsiųstų dokumentų peržiūra (dirbta 4 val. 30 min) prašoma priteisti suma sudaro 832,82 Eur (pagal Rekomendacijas – 367,92 Eur); prašymo dėl bylos nutraukimo rengimas (dirbta 8 val. 2 min.), prašoma priteisti suma sudaro 1 480,56 Eur (pagal Rekomendacijas – 327,04 Eur); taip pat detalizacijoje nurodytos administracinės išlaidos, kurių dydis 86,86 Eur. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atstovaudamas atsakovei advokatas pateikė prašymą dėl bylos nutraukimo (prašymas Kauno apygardos teisme gautas 2017 m. rugsėjo 15 d.), kuris, atsižvelgiant į jo turinį, iš esmės atitinka atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašymą ieškovei skirti baudą, todėl teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas atsakovei prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo ir prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei vertino kaip du atskirus procesinius dokumentus.Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimą, išėjo už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ribų, juolab kad pati atsakovė bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje nurodė, kad, be kita ko, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už prašymo dėl bylos nutraukimo rengimą. Kaip matyti pateiktame atsakovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (detalizacijoje) nebuvo pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirą prašymą dėl baudos skyrimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir baudos ieškovei skyrimo pateikta bylinėjimosi išlaidų detalizacija ir jos nevertino, dėl to priteisė bylinėjimosi išlaidas už procesinius dokumentus, už kuriuos atsakovė neprašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (už prašymą dėl baudos skyrimo) bei neįvertino kitų teisinės pagalbos išlaidų, kurias atsakovė prašė atlyginti, pagrįstumo. Susidarius tokiai situacijai apeliacinės instancijos teismas vertina, kad yra poreikis bylinėjimosi išlaidas perskaičiuoti.Rekomendacijų 8.19 punktas nustato, kad rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą sudaro 0,1.Nors apeliantė atskirajame skunde ir nurodo, kad atsakovės atstovui procesiniams dokumentams įvertinti ir parengti nereikėjo tiek laiko sąnaudų, kiek nurodyta bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantė pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo didelei įmonei, faktinių aplinkybių ir sprendžiamų teisinių klausimų įvertinimui reikia pakankamai laiko, atsakovės detalizacijoje nurodytos laiko sąnaudos susitikti su klientu ir peržiūrėti atsiųstus dokumentus, įvertinus bylos medžiagą ir apimtį, nelaikytinos pernelyg didelės.Apeliacinės instancijos teismas pagal atsakovės pateiktą bylinėjimosi išlaidų detalizaciją laiko pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už tokių teisinių paslaugų suteikimą, o būtent: 1) už susitikimą su klientu (2 val. 30 min.), kas pagal Rekomendacijų 8.19 punktą sudaro 204,40 Eur (817,60 Eur x 0,1 x 2,5); už atsiųstų dokumentų peržiūrą (4 val. 30 min), kas pagal Rekomendacijų 8.19 punktą sudaro 367,92 Eur (817,60 Eur x 0,1 x 4,5); už prašymo dėl bylos nutraukimo rengimą pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus priteistinas dydis sudaro 327,04 Eur (817,60 Eur x 0,4). Kadangi apeliantė de facto (iš tikrųjų) kvestionuoja bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi, yra poreikis šioje nutartyje pasisakyti ir dėl administracinių išlaidų, kurių dydis yra 86,86 Eur. Apeliacinės instancijos teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad aplinkybė, jog į jai suteiktų teisinių paslaugų sumą buvo įtrauktas papildomas advokatų kontoros mokestis, nereiškia, kad šios išlaidos vertintinos ne pagal CPK 88 straipsnio 6 punktą. Į advokatų kontoros teisinių paslaugų įkainius yra įskaičiuoti visi su paslaugų teikimu susiję kaštai ir jie nėra vertinami kaip kliento papildomai patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-811-241/2016). Atsižvelgiant į tai, laikytinas pagrįstu ir atsakovės prašymas dėl 86,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios detalizacijoje įvardintos administracinėmis išlaidomis, atlyginimo.Įvertinus šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstomis šios nutarties 33-35 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis sudaro 986,22 Eur, todėl skundžiamos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina ir atsakovei iš apeliantės priteistina 986,22 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip:

Priteisti atsakovei UAB „AVIABALTIKA“, juridinio asmens kodas 110512039, iš ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 986,22 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir dvidešimt du euro centus) bylinėjimosi išlaidas.