Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis (atlieka laisvės atėmimo bausmę), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir jam skirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė - 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 12 mėnesių;

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jam skirta galutinė vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 40 parų arešto;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – 45 paros arešto. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė - 9 mėnesiai ir 15 dienų terminuoto laisvės atėmimo, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 12 mėnesių; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir G. R. D. pasiųstas atlikti 9 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme (kuri su 2024 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi) ir paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė - 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai ir 10 dienų laisvės atėmimo;

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį ir jam skirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė - 20 parų arešto;

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį ir jam skirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 30 parų arešto;

bausmės neatlikęs, pagal pakeistą kaltinimą kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis (atlieka laisvės atėmimo bausmę), teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė - 6 mėnesiai laisvės apribojimo (bausmę atlikęs);

2. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė - 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirtas elgesio apribojimas 1 metų laikotarpiui;

3. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė - 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

4. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos). Paskirtos bausmės subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo (bausmę atlikęs);

5. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 metai laisvės atėmimo,

bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, pagal pakeistą kaltinimą kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. R. D. ir V. P. 2023 m. lapkričio 3 d. apie 20 val. 50 min. viešoje vietoje - prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, įžūliu elgesiu ir piktybiškai tyčiodamiesi iš nukentėjusiojo R. J., G. R. D. papurškus tyrimo metu nenustatytos kilmės dujų ir tyčia sudavus nukentėjusiajam R. J. į veido sritį, veikdamas bendrai su V. P. suduodami ne mažiau dvylika smūgių į veido ir galvos sritis bei rankas, kuriomis nukentėjusysis R. J. dengėsi galvą, padarė nukentėjusiajam R. J. poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, dešinio smilkinio, dešinės ausies kaušelio, kairio skruosto, kairio dilbio ir abiejų plaštakų nugarinių paviršių srityse, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje ir kairiame momenyje, G. R. D. tęsdamas nusikalstamą veiką nusivijo nukentėjusįjį R. J. į daugiabučio namo laiptinę ir V. P. laikant lifto duris tyčia spyrė keturis kartus nukentėjusiajam R. J. į apatinę kūno dalį ir purškė tyrimo metu nenustatytos kilmės dujas, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką bei R. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų G. R. D. ir V. P. kaltė įrodyta teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

2023 m. lapkričio 4 d. asmens kratos protokole užfiksuota, jog atlikta laikinai sulaikyto G. R. D. asmens krata, kurios metu rasti ir paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tarp kurių: dujų balionėlis, juodos spalvos medžiaginė kaukė (2 t., b. l. 121-125).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. L. tarnybiniame pranešime dėl G. R. D. išklotinių analizės užfiksuota, kad išanalizavus kaltinamojo G. R. D. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotines nustatyta, jog numeris nuo 2023 m. lapkričio 3 d. 00 val. 00 min. iki 2023 m. lapkričio 3 d. 21 val. 19 min. rišosi prie bokšto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tai yra įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), patenka į šio bokšto veikimo zoną, kaip ir patenka G. R. D. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresas (1 t., b. l. 111).

2024 m. kovo 4 d. apžiūros protokolu apžiūrėta mėlynos spalvos striukė su gobtuvu, pateikta 2023 m. lapkričio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 113-115). Apžiūros metu nustatyta, jog mėlynos spalvos striukė užsegama užtrauktuku, užtrauktuku užsegamos kišenės, taip pat užtrauktuku prisegamas gobtuvas. Vidinėje striukės pusėje – šviesios spalvos pašiltinimas. Striukė 48 dydžio. Ant striukės gobtuvo ir priekinėje pusėje matomos dėmės (1 t., b. l. 116-121).

2023 m. lapkričio 4 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota kaltinamojo G. R. D. asmens apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog <...> ant asmens kairiojo žando yra paraudimas, ant asmens kaklo kairėje pusėje yra rudos spalvos dėmė. Ant asmens delnų yra rausvos spalvos dėmių ruožai, ant plaštakos išorinės pusės yra įdrėskimai, paraudimai <...> (2 t., b. 95-105).

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – BK) 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Teismų praktikoje yra pažymėta, jog BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad pareikštas kaltinimas G. R. D. ir V. P. dėl viešosios tvarkos pažeidimo pasitvirtino.

Analizuojant šio įvykio loginę seką, taip pat matyti, kad į įvykio vietą iškart po įvykio atvyko ir nukentėjusiojo dukra, teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta Ž. K., kuriai nukentėjusysis nurodė įvykio aplinkybes, jos nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės atitinka ir nukentėjusiojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus.

Nagrinėjamu atveju, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. J. parodymais, kadangi jis anksčiau kaltinamųjų nepažinojo, su jais nekonfliktavo, neturi pagrindo juos apkalbėti, o juos iš esmės patvirtina ir pačių kaltinamųjų parodymai. Kaltinamasis G. R. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad buvo įvykio vietoje, bendravo su nukentėjusiuoju ir jam pasakė, kad jis atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau neigė nukentėjusiojo atžvilgiu naudojęs smurtą. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis V. P. atsisakė duoti parodymus teisiamojo posėdžio metu, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu taip pat neneigė buvęs įvykio vietoje, taip pat nurodė matęs kaip nukentėjusysis R. J. atsitrenkė į kitą automobilį bei vairavo automobilį neblaivus, tačiau taip pat neigė naudojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Tai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais ir juos patvirtina, o kaltinamųjų neigiamą smurto naudojimo faktą nukentėjusiojo atžvilgiu teismas vertina kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nagrinėjamoje byloje sudėjus kiekvieną teisiamojo posėdžio metu įvertintą fragmentą iš skirtingų įrodymų šaltinių į vieną loginę grandinę, teismas daro išvadą, jog būtent kaltinamieji G. R. D. ir V. P., pasinaudodami melaginga dingstimi – svetimo automobilio apgadinimu (kad automobilis apgadintas nebuvo, patvirtino liudytojas M. A.), veikdami įžūliai ir piktybiškai tyčiodamiesi iš nukentėjusiojo, norėjo atimti iš nukentėjusiojo automobilio raktelius, o to padaryti nepavykus, jo atžvilgiu panaudojo smurtą bei ašarines dujas. Įvykį mačiusiems asmenims toks elgesys buvo nepriimtinas, jis juos trikdė, šie asmenys patyrė neigiamų emocijų, be to, dėl įvykio buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų kilo padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje anksčiau aptartų ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji G. R. D. ir V. P., veikdami bendrai, veikė tiesiogine tyčia, jie suvokė pavojingą savo daromos nusikalstamos veikų pobūdį, numatė dėl tokios veikos kilsiančius padarinius ir šių padarinių norėjo, todėl kaltinamųjų G. R. D. ir V. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis G. R. D. įvykdė vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vertinant kaltinamojo G. R. D. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teisiamas 8 kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 172-201, 3 t., b. l. 2-26, 27-44).

Kaltinamojo G. R. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, o taip pat įvertinant tai, jog G. R. D. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, anksčiau jam paskirtos švelnesnės bausmės bausmei keliamų tikslų nepasiekė ir nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamojo nesulaikė, todėl jam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijose numatytas minimalus (BK 50 straipsnis).

Nustatyta, kad šioje byloje nusikalstamą veiką G. R. D. padarė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžio, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio priėmimo (2023 m. lapkričio 3 d.), todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su minėtais nuosprendžiais turi būti bendrinama vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, bausmes visiškai sudedant (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys), prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – 8 mėnesius laisvės atėmimo ir visas bausmes, paskirtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiais, prieš tai arešto paras keičiant laisvės atėmimo dienomis - 20 dienų ir 30 dienų, ir G. R. D. skirtina galutinė subendrinta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 29 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžius bei įskaičiuotinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. lapkričio 3 d. 22 val. 10 min. iki 2023 m. lapkričio 4 d. 16 val. 20 min. – vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (2 t., b. l. 114-119).

Kaltinamasis V. P. įvykdė vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vertinant kaltinamojo V. P. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teisiamas 6 kartą, būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui ir esant nepanaikintam įstatymo nustatyta tvarka, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 25-56, 57).

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, o taip pat įvertinant tai, jog V. P. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, anksčiau jam paskirtos bausmės bausmei keliamų tikslų nepasiekė ir nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamojo nesulaikė, todėl jam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijose numatytas minimalus (BK 50 straipsnis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis V. P. neatlikęs paskirtos bausmės pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį, padarė naują nusikalstamą veiką (2023 m. lapkričio 3 d.), todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su bausme, paskirta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, bendrintinos BK 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu, prie Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės - 2 metų 11 mėnesių ir 8 dienos laisvės atėmimo pridedama visa šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė - 8 mėnesiai laisvės atėmimo, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 7 mėnesiai ir 8 dienos laisvės atėmimo.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė jo naudai iš kaltinamųjų G. R. D. ir V. P. priteisti 477 Eur turtinę žalą, kurią sudaro įvykio metu suplėšyta striukė, pamesta odinė kepurė, odinės pirštinės, atimta raktinė-piniginė, buto rakto, pašto dėžutės pagaminimas, laiptinės durų magnetinio rakto pagaminimas, buto durų spyna ir jos pakeitimas, „Traumel“, „Bepanthen“ tepalas mėlynėms ir įbrėžimams gydyti, ir 1500 Eur neturtinę žalą, kadangi dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė stresą, išgąstį, baimę, skausmą, dėl mėlynių ant veido vengė rodytis viešai, nes jautėsi nepatogiai, be to, po patirto streso jį kankino nemiga (1 t., b. l. 59).

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašė priteisti iš kaltinamųjų atimtos raktinės-piniginės, buto rakto ir pašto dėžutės pagaminimo išlaidas, laiptinės durų magnetinio rakto pagaminimo išlaidas, buto durų spynos ir jos pakeitimo išlaidas, „Traumel“, „Bepanthen“ tepalų mėlynėms ir įbrėžimams gydyti įsigijimo išlaidas, kurios kartu sudaro 287 Eur. Teismo vertinimu, šios nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtos išlaidos yra tiesiogiai susiję su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi įvykio metu praradus raktinę-piniginę, reikėjo keisti raktus, pašto dėžutę ir durų spyną, o dėl patirtų sužalojimų reikėjo įsigyti nurodytus tepalus. Prašoma priteisti žala nėra per didelė, daiktų įsigijimo vertė atitinka vidutinę panašių daiktų įsigijimo rinkos kainą, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir kaltinamųjų priteistinas solidariai.

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašė priteisti iš kaltinamųjų 100 Eur išlaidas už įvykio metu suplėšytą striukę, tačiau kaip matyti iš striukės apžiūros protokolo (1 t., b. l. 116-122), jos apžiūros metu nebuvo nustatyta, jog striukė suplėšyta, ant striukės buvo matomos tik dėmės, todėl nėra neginčijamų duomenų, jog striukė buvo sugadinta (suplėšyta) nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas taip pat prašė priteisti iš kaltinamųjų 90 Eur išlaidas už įvykio metu pamestą odinę kepurę ir odines pirštines, tačiau šią aplinkybę nukentėjusysis pirmą kartą nurodė tik 2024 m. kovo 5 d. papildomos apklausos metu, tai yra nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams, todėl praėjus tokiam ilgam laiko tarpui nėra galimybės nustatyti ar minėtų daiktų praradimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamųjų įvykdyta nusikalstama veika, o nesant neginčijamų duomenų, jog odinė kepurė ir odinės pirštinės buvo prarastos nusikalstamos veikos padarymo metu, šioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog dėl kaltinamųjų G. R. D. ir V. P. tyčinių neteisėtų veiksmų, tai yra įžūlaus elgesio, pasireiškusio smurto ir dujų panaudojimu nukentėjusiojo R. J. atžvilgiu viešoje vietoje, nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Be to, kaip nustatyta byloje, įvykio dieną nukentėjusysis buvo užpultas be jokios pagrįstos priežasties. Šios pasekmės nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. J. dvasinei ir fizinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, jog jam padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 – 3000 Eur (LAT nutartys Nr. 2K-53-693/2018, 2K-170-699/2016, Nr. 2K–272–648/2015, 2K-35/2014, 2K-473/2013, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-170/2013, 2K–70/2013, 2K-12/2012, 2K-605/2011, 2K-144/2010).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis G. R. D. ir V. P. kalti dėl nukentėjusiojo R. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo viešoje vietoje, todėl atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. J. nurodytas aplinkybes apie patirtus išgyvenimus, taip pat į aktualią teismų praktiką, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. J. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. J. priteisiant solidariai iš kaltinamųjų 800 Eur jų nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė Ramutė Budrytė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam G. R. D.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 237,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos (3 t., b. l. 177-181).

Taip pat nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė Loreta Daukšienė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. P.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 835,23 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nors šios antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos pažymose nurodytais duomenimis, tačiau, atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį (nedirbantys, atliekantys laisvės atėmimo bausmes), taip pat paskirtas šiuo nuosprendžiu realias laisvės atėmimo bausmes, kaip jau minėta, darbinės veiklos nevykdymą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų G. R. D. ir V. P. nepriteistinos.

Kaltinamajam G. R. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikintinos (2 t., b. l. 157-160, 161-164).

- vokas, kuriame yra lyginamieji R. J., G. R. D. ir V. P. DNR pavyzdžiai; vokas, kuriame yra kaukė; vokai, kuriame yra galimai biologinės kilmės pėdsakai, mikrodalelės, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, dujų balionėlis RSG, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai (1 t., b. l. 143, 154);

- vokas, kuriame kompaktinis diskas prie Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 1 l-2624(23), saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (1 t., b. l. 170).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. R. D. (G. R. D.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo - subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 1 (vieneriais) metais ir 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 20 (dvidešimt) parų arešto, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 30 (trisdešimt) parų arešto, bausmes visiškai sudedant, prie griežčiausios bausmės – 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo pridedant visas paskirtas švelnesnes bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiais, prieš tai arešto paras keičiant laisvės atėmimo dienomis, ir skirti G. R. D. (G. R. D.) galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Į paskirtą galutinę bausmę įskaityti bausmę, G. R. D. (G. R. D.) visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 29 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžius bei įskaičiuoti laiką, kaltinamojo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. lapkričio 3 d. 22 val. 10 min. iki 2023 m. lapkričio 4 d. 16 val. 20 min. – vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalis, 66 straipsnis).

G. R. D. (G. R. D.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo - subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 4 (ketveriais) metais laisvės atėmimo, prie neatliktos bausmės dalies pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį – 2 (dvejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių ir 8 (aštuonių) dienų pridedant visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, ir skirti V. P. galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus 7 (septynis) mėnesius ir 8 (aštuonias) dienas laisvės atėmimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam solidariai iš G. R. D. (G. R. D.) ir V. P. 287 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nepriteisti iš G. R. D. (G. R. D.) 237,50 Eur (dviejų šimtų trisdešimt septynių eurų ir penkiasdešimties euro centų) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nepriteisti iš V. P. 835,23 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt penkių eurų ir dvidešimt trijų euro centų) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

- voką, kuriame yra lyginamieji R. J., G. R. D. (G. R. D.) ir V. P. DNR pavyzdžiai; voką, kuriame yra kaukė; vokus, kuriame yra galimai biologinės kilmės pėdsakai, mikrodalelės, dujų balionėlį RSG, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius;

- voką, kuriame kompaktinis diskas prie Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 1 l-2624(23), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.