Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone atstovei Irmantei Kurmienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Z. ieškinį atsakovei I. Z. dėl motinos valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Saulena Gasiūnienė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, papildomai paaiškino, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo savo vaikų K. ir E. auginimo, su sūnumi K. atsakovė nepalaiko jokio ryšio, vaikas atsakovės net nepažįsta kaip mamos, su vaiku atsakovė nėra sukūrusi jokio ryšio, vaikas nuo 2016 metų auga pas tėvą M. Z.. Dukra E. pas tėvą auga nuo 2019 metų, su dukra per tą laiką atsakovė yra bendravusi vos kelis kartus. Vaikai auga pas tėvą ir jo sutuoktinę E. Z., tarp vaikų ir ieškovo sutuoktinės yra susiklostę šilti santykiai, vaikai E. vadina mama, pati E. laiko save vaikų mama, ji jais rūpinasi kaip savo vaikais ir juos augina. Atsakovė vaikais nesidomėjo, neteikia jiems išlaikymo, su vaikais nebendrauja ir neieško jokio kontakto su jais, todėl yra pagrindas atsakovei apriboti motinos valdžią neterminuotai. Sutinka, kad atsakovė atsiimtų pateiktą priešieškinį.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė I. Z. nurodė, kad su ieškiniu sutinka, supranta, kad šiuo metu jos vaikais geriau pasirūpins vaikų tėvas su sutuoktine. Pripažino, kad vaikams išlaikymo nemoka, kadangi neturi pajamų, yra neįgali, augina dar du nepilnamečius vaikus, kuriais turi pasirūpinti pati. Taip pat paaiškino, kad su vaikais bendrauti norėjo, tačiau E. Z. jai neleisdavo, su dukra E. ji bendrauja, dukra nori aplankyti ją ir mažuosius broliukus.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Jovyta Piekienė nurodė, kad atsakovė atsiima pateiktą priešieškinį. Taip pat paaiškino, kad atsakovė sutinka su pateiktu ieškiniu, atsakovė supranta visas iš šio ieškinio kylančias pasekmes, tačiau atsakovė pati neturi sąlygų rūpintis ir auginti vaikų, kadangi augina dar du mažamečius vaikus, kuriais reikia pasirūpinti ir juos auginti. Dukra su atsakove augo iki 2019 metų, kai dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, vėliau bendravimo galimybes apribojo Covid liga, gimęs kitas vaikas ir atsakovė supranta, kad vaikams yra geriau augti jų tėvo M. Z. šeimoje.

8. Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą (toliau – Skyrius) atstovė nurodė, kad atsakovė su pas ieškovą augančiais vaikais pradėjo bendrauti ir domėtis tik paskatinta socialinio darbuotojo, iki tol atsakovė nesidomėjo vaikų sveikata, jų ugdymu, atsakovė nedalyvauja vaikų gyvenime, noras bendrauti su vaikais yra tik deklaratyvus, skatinamas tik socialinių darbuotojų, pati atsakovė nededa pastangų ir nenori su vaikais bendrauti. Skyrius teikia išvadą, kad vaikams yra gerai augti su tėvu ir jo šeima, vaikais betarpiškai rūpinasi ieškovo sutuoktinė E. Z., vaikai ją pripažįsta kaip mamą, vaikams ateityje bus geriau augti tėvo šeimoje, todėl neprieštarauja, kad atsakovei būtų neterminuotai apribota motinos valdžią į vaikus E. ir K..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Dėl pateikto priešieškinio

9. Atsakovė I. Z. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti jos ir nepilnamečio sūnaus K. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė nurodė, kad pateiktą priešieškinį atsiima, ieškovo atstovė nurodė, kad neprieštarauja, kad atsakovė priešieškinį atsiimtų.

10. Ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 139 straipsnio 1 dalis).

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė atsiima pateiktą priešieškinį, ieškovo atstovo sutinka, kad atsakovė atsiimtų priešieškinį, priešieškinio atsiėmimas neprieštarauja įstatymui ir šalių valiai, atsakovei atsiėmus priešieškinį, priešieškinis dėl bendravimo tvarkos, paliktinas nenagrinėtu (CPK 139 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Išaiškintina, kad tai neužketa kelio atsakovei kreiptis su ieškiniu į teismą iš naujo.

Dėl motinos valdžios apribojimo

12. Kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 str. 1 d., 2 d.). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą, termino aspektu, nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai.

13. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas M. Z. ir atsakovė I. Z. yra nepilnamečių vaikų E. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. 2016 m. lapkričio 3 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2205-669/2016 buvo nutraukta M. Z. ir I. Z. santuoka bendru sutarimu; dukros E. Z. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove I. Z., sūnaus K. Z. – su ieškovu M. Z.; I. Z. įsipareigojo sūnaus K. išlaikymui mokėti po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1700-514/2019, nepilnametės E. Z. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu M. Z., iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas dukrai E. po 60,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat sprendimu nustatyta I. Z. ir nepilnametės dukros E. Z. bendravimo tvarka, pagal kurią I. Z. su dukra bendrauja kiekvieną pirmadienį, ketvirtadienį, paimdama dukrą E. iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ar iš jos gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos vakarą iki 20 val. grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą, ir kiekvieną sekmadienį nuo 13 val. iki 17 val., paimdama dukrą iš jos buvimo vietos ir grąžindama į gyvenamą vietą (išskyrus kai ieškovas atostogauja su dukra), apie vaiko paėmimą informuodama M. Z. SMS žinute ar kitais būdais prieš vieną dieną. Iš teismui pateiktos antstolės Ilonos Girdenienės pažymos matyti, kad 2022-03-01 datai išlaikymo įsiskolinimas vykdomojoje byloje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui K. buvo 3795 Eur, nepilnametei E. – 2038,40 Eur.

14. Nagrinėjamu atveju teismas, išanalizavęs byloje esančią medžiagą, susijusią su atsakovės veiksmais vaikų atžvilgiu, išklausęs ieškovo atstovės, atsakovės, jos atstovės, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo savo nepilnamečių vaikų auginimo, vaikais nesirūpina, nesidomi jų ugdymu, sveikata, laisvalaikiu, todėl yra pagrindas atsakovei taikyti pačią griežčiausią sankciją – neterminuotą motinos valdžios apribojimą.

15. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

16. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių sūnus K. gimė (duomenys neskelbtini), o po metų šalių santuoka buvo nutraukta ir sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu. Nuo to laiko mažametis K. augo ieškovo šeimoje, mama jo gyvenime nedalyvavo, atsakovė vaiko nelankė, vaikas atsakovės kaip mamos nepažįsta, mama vaikas vadina ieškovo sutuoktinę E. Z.. Iš teismui pateiktos Plungės lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad K. Z. pradėjo lankyti „(duomenys neskelbtini)“ grupę nuo 2018-09-01. Globėja ir tėtis domisi kaip K. sekasi darželyje, dažniau domisi globėja, nes tėtis dirba ne Lietuvoje, o grįžęs visada paklausia apie vaiko pasiekimus, dalyvauja šventėse. Pažymoje nurodo, kad biologinės mamos niekada nematė, ji nesidomėjo vaiko veikla, pasiekimais, nedalyvavo darželio organizuojamose šventėse. Iš Telšių krizių centro pažymos dėl K. Z. matyti, kad K. Z. Telšių krizių centre buvo teikiamos psichologinės konsultacijos ir psichologiniai užsiėmimai su dailės terapijos elementu. Užsiėmimu metu pastebėtas glaudus berniuko ir jo pamotės E. Z. ryšys, vaikas moterį vadina mama, išreiškia saugumo jausmą, pasitikėjimą. Užsiėmimų metu berniukas atviravo, kalbėjo apie mamą, tėtį ir sesę. Pasakojo tik apie mamą E., kad jo biologinė mama kita moteris berniukui dar sunku suprasti. Berniukui sesė pasakė, kad jis turi kitą mamą, tačiau berniukas stengiasi to negirdėti ir išreiškia baimę dėl esamos situacijos, norą pabėgti. Nepilnametė E. ieškovo šeimoje pradėjo gyventi 2019 metais po teismo sprendimo, nuo to momento atsakovė su dukra bendravo tik epizodiškai, paskatinta socialinių darbuotojų. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko, kad jai motinos valdžia į abu vaikus būtų apribota neterminuotai, nurodė, kad supranta, kad vaikams bus geriau augti ieškovo šeimoje. Patikino, kad nori su vaikais bendrauti, tačiau nurodė, kad sūnaus gyvenime nedalyvavo šešerius metus, o dukra E. pas ją lankėsi kelis kartus, vaikų ugdymo įstaigose nesilanko, šventėse nedalyvauja, išlaikymo neteikia, nes neturi pajamų, yra neįgali, taip pat nurodė, kad augina du mažamečius vaikus, kuriais turi pasirūpinti.

17. Skyrius pateikė išvadą dėl motinos valdžios apribojimo, kurioje nurodyta, kad M. Z. ir I. Z. šeima, dar asmenims esant santuokoje, 2016-05-12 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. (duomenys neskelbtini) šalims nutraukus santuoką, I. Z. šeima iki 2018-06-30 liko socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje, iš sąrašo ji buvo išbraukta pasikeitus teisiniam reglamentavimui. Nuo 2018-08-14 I. Z. šeimai taikoma atvejo vadyba, M. Z. šeimai atvejo vadyba taikyta nuo 2018-11-02 iki 2019-05-03, ir vėl pradėta taikyti 2022-01-05 dėl kylančių sunkumų užtikrinti vaikų ir motinos bendravimo tvarką. I. Z. augina du savo vaikus L. R., gimusį (duomenys neskelbtini), ir H. A., gimusį (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu M. A.. Atsakovės šeimoje 2019-11-17, 2021-03- 02, 2021-04-19, 2021-10-16 fiksuoti pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus dėl socialinių įgūdžių trūkumo, kylančių konfliktų šeimoje. Skyriaus specialistas 2022-06-10 susiekė su Plungės socialinių paslaugų centro atvejo vadybininku (toliau - vadybininkas, darbuotojas), kuris teikia paslaugas I. Z. ir M. Z. šeimoms. Vadybininkas nurodė, kad I. Z. nesenai grįžo į savo gyvenamąją vietą, prieš tai pusantro mėnesio praleido Krizių centre, šeimoje kyla problemų dėl I. Z. sugyventinio elgesio, socialinių įgūdžių trūkumo, turimų skolų. Pasak vadybininko, atsakovės susidomėjimas vaikais E. ir K. buvo momentinis, susitikimas organizuotas buvo tik kartą, o ir tai tik su dukra. Vadybininko teigimu, moteris pati nerodo iniciatyvos bendrauti, pasitaikė atvejis, kai eidama Plungės mieste pro savo mažamečius vaikus K. ir E. motina praėjo kaip pro svetimus. Darbuotojas teigė, kad I. Z. nemoka vaikams išlaikymo, nebūna, kad jiems ko nupirktų, pastebima, kad motina su vaikais neturi ir emocinio ryšio. Pažymi, kad motinos susidomėjimas vaikais buvo epizodinis, nenustatyta, kad tėvas neleistų ar nesudarytų sąlygų motinai bendrauti su vaikais. I. Z. pati nerodė noro ir iniciatyvos, nesidomėjo ir nesirūpino vaikais ilgą laiko tarpą, taip pat neteikė jiems ir finansinio išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad I. Z. savo neveikimu sukėlė vaikams žalą, neužtikrino bendravimo, netenkino vaikų poreikių. Atsakovė net ir žinodama dukros norą bendrauti, per kelerių metų laiko tarpą suorganizavo tik vieną susitikimą, su sūnumi visiškai nesistengė palaikyti ryšio. Akcentavo, kad atsakovė nesudarė sąlygų savo vaikams visapusiškai, darniai vystytis, nes buvo nusišalinusi nuo prigimtinių motinos pareigų, taip pat tokie atsakovės veiksmai laikyti kaltais. Pažymi, kad Skyrius neprieštarauja, jog I. Z. būtų apribota valdžia į vaikus K. Z. ir E. Z..

18. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog atsakovė nesirūpina savo vaikais K. ir E., jų neaugina, nedalyvauja jų gyvenime, nevykdo motinos pareigų. Atsakovė prie vaikų auklėjimo ir išlaikymo neprisideda, vaikų poreikiais nesidomi, jų neauklėja, susiklosčiusi atsakovės nedalyvavimo vaikų gyvenime situacija yra nulemta vien tik atsakovės nepakankamo aktyvumo ir domėjimosi vaikais. Šiuo atveju nėra pagrindo tikėtis, kad situacija gali pasikeisti, pati atsakovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir teigia, kad vaikams bus geriau augti tėvo šeimoje, o ji šiuo metu turi auginti kitus du savo mažamečius vaikus.

19. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, konstatuotina, jog atsakovė yra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, jų auginimo, ugdymo, t. y. nevykdo jai įstatymu nustatytų savo kaip motinos pareigų ir nėra pagrindo tikėtis, kad padėtis ateityje pasikeis, nes iki šiol jokių konkrečių veiksmų, siekiant dalyvauti vaikų gyvenime atsakovė nesiėmė. Atsakovė yra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, nesuvokia motinos valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 str. 1 d., 20 str. 1 p.), todėl ieškovo reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią yra pargrįstas ir tenkinamas visiškai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

20. Teismas išaiškina, kad pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (vienas iš tėvų) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai, kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

21. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas, ieškovui iš atsakovės priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

23. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 88 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 88 Eur bylinėjimosi išlaidų CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Neterminuotai apriboti atsakovei I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į sūnų K. Z., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą E. Z., gimusią (duomenys neskelbtini).

Atsakovės I. Z. pateiktą priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš atsakovės I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.