- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-09
- Bylos Nr.
- e2-1700-514/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- M. Z.
- Atsakovas
- I. Z.
- Advokatai
- Saulena Gasiūnienė
Žemesnės instancijos teismas
atsakovei I. Z., atsakovės atstovei adv. Jovytai Piekienei,
vertėjai R. K.,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Z. ieškinį atsakovei I. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą dukros E. Z., gim. 2014 m. balandžio 18 d., gyvenamą vietą, dukros gyvenamą vietą nustatyti kartu su ieškovu; priteisti iš atsakovės dukros E. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 60 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, paskiriant ieškovą uzufrukto teise tvarkyti vaiko lėšas ir turtą; nustatyti atsakovės bendravimo su dukra E. tvarką, pagal kurią atsakovė su dukra bendrauja iš anksto suderintu laiku, atsižvelgiant į dukros užimtumą mokymo įstaigoje, kasdienėje veikloje ir suplanuotą laisvalaikį, apie bendravimo laiką informuodama ieškovą SMS žinute prieš dieną ar kitais atsakovei priimtinai ir suprantamais būdais; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2016 m. lapkričio 3 d. Plungės r. apylinkės teismo sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių sūnaus K. Z., gim. 2015 m. lapkričio 15 d., gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, o dukros E. Z., gim. 2014 m. balandžio 18 d., gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Šalių santuokos nutraukimo metu atsakovė su dukra gyveno Plungės krizių centre. Teismui priėmus sprendimą nutraukti santuoką, atsakovė su vaiku išsikėlė gyventi pas savo mamą į (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. Ten pagyveno apie mėnesį ir socialinių darbuotojų vėl buvo grąžinta į Plungės krizių centrą. 2017 metų vasarą atsakovė su draugu išvyko gyventi į Tverus, Rietavo sav., už trijų mėnesių vėl grįžo pas mamą, o iš jos namų socialinių darbuotojų sprendimu vėl buvo grąžinta į Plungės krizių centrą. Po kurio laiko atsakovė išvyko gyventi pas savo seserį į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini) g., Plungės m., tačiau ir ten gyveno neilgai. Kur atsakovė begyventų, ją visada lankė ir prižiūrėjo socialiniai darbuotojai, kurie stengėsi padėti jai formuoti socialinius įgūdžius. Ieškovo vertinimu socialinių darbuotojų pagalba atsakovės elgesiui jokios teigiamos įtakos neturi, nes atsakovė nuolat važinėja po visą Lietuvą kartu su savimi pasiimdama ir nepilnametę dukrą. Toks gyvenimo būdas netinka mažametei dukrai. Atsakovė yra neįgali, negirdi ir nekalba, jos suvokimas apie gyvenimą, gyvenimo būdą, tvarką ir socialinius įgūdžius yra labai savotiškas, savarankiškai gyventi ji negeba. 2019 m. kovo 2 d. ieškovas gavo atsakovės žinutę, kad atsakovė neturi nei maisto, nei pinigų maistui pirkti, todėl atsakovė perdavė dukrą ieškovui, pati išvyko į Vilnių. Nuo tada dukra gyvena ieškovo šeimoje kartu su savo mažamečiu broliu. Abu vaikai tarpusavyje bendrauja, palaiko emocinį ryšį, žaidžia ir pan. Vaikai bute turi sąlygas žaidimams, poilsiui. Jų interesai yra užtikrinti visapusiškai. Ieškovo nuomone atsakovė, turėdama rimtų sveikatos sutrikimų, negali savarankiškai dukra rūpintis. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad atsakovė yra nuolat stebima socialinių darbuotojų, dažnai apgyvendinama krizių centre, kur jai teikiama pagalba. Ieškovas turi nuolatinį darbą, gyvena kartu su drauge E. T. jos bute, aplinkos sąlygos yra geresnės nei atsakovės, nes pati atsakovė savo gyvenamojo būsto, kuriame galėtų gyventi nuolat, neturi ir nesiekia jo turėti. Ieškovo gyvenamoji aplinka pilnai atitinka dukros interesus, jai sudarytos pakankamai geros gyvenimo sąlygos, dukra tėtį myli, yra prie jo ir brolio prisirišusi, todėl dukros interesus labiausiai atitinka jos gyvenimas su ieškovu.
Nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, būtina išspręsti vaiko bendravimo su atsakove klausimą. Ieškovas neribos atsakovės bendravimo su vaiku ir mano, kad labiausiai vaiko interesus atitiktų tokia bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovė bendrautų su dukra iš anksto suderintu laiku, atsižvelgiant į dukros užimtumą ugdymo įstaigoje, kasdienėje veikloje ir suplanuotą laisvalaikį. Apie bendravimo laiką atsakovė turėtų informuoti ieškovą prieš vieną dieną SMS žinute ar kitais jai priimtinais ir suprantamais būdais.
Šiuo metu pagal teismo sprendimą yra nustatyta, kad dukros išlaikymą teikia ieškovas. Dukrai faktiškai gyvenant pas tėvą, keistina išlaikymo mokėjimo tvarka ir iš atsakovės, atsižvelgiant į jos negalią, prašė priteisti dukros išlaikymui po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Analogiška mokėtina suma yra priteista iš atsakovės sūnaus K. išlaikymui, todėl ieškovo manymu atsakovei nebus per didelė našta mokėti ir dukros išlaikymui po 60 Eur kas mėnesį.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ir šiuo metu šalių dukra E. gyvena ieškovo šeimoje. Ieškovas užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, kurių atsakovė užtikrinti negali nuolat keisdama gyvenamą vietą. Ieškovas dirba, turi nuolatines pajamas, rūpinasi vaikų auklėjimu ir būtinų poreikių patenkinimu, padedamas dabartinės gyvenimo draugės E. T. Atsakovė su dukra bendrauja, tačiau nesilaikydama teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad tarp atsakovės ir dukros susiformavęs glaudus ryšys, siūlė bendravimo neriboti ir nenustatyti konkrečios bendravimo atsakovės su nepilnamete dukra tvarkos, tačiau pageidavo, kad apie numatomą susitikimą ieškovas būtų informuotas prieš dieną.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dukra bendru susitarimu laikinai apsigyveno pas ieškovą, nes atsakovė ieškojosi kitos gyvenamos vietos. Situacijai pasikeitus, atsakovės seseriai sutikus leisti gyventi nuomojamame bute, atsakovė gali pati prižiūrėti dukrą ir ja rūpintis. Tarp atsakovės ir dukros yra susiformavęs tamprus emocinis ryšys, dukra nori gyventi su atsakove, iš esmės jokios aplinkybės nėra pasikeitusios, todėl dukros gyvenamoji vieta neturėtų būti keičiama.
Atsakovė, jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovė paaiškino, kad dukra apsigyveno pas ieškovą tik laikinai, kol buvo sprendžiamas gyvenamojo ploto klausimas, tačiau atsakovė neketino atsisakyti dukros globos. Atsakovė planuoja dėl buto, kurį subnuomoja iš sesers ir gyvena su draugu šiuo metu, sudaryti nuomos sutartį. Atsakovės draugas nuo 2019 m. rugsėjo mėnesį pradės dirbti, todėl šeimos turtinė padėtis pagerės ir atsakovė galės tinkamai prižiūrėti nepilnametę dukrą. Santykiai su dukra yra geri, atsakovė bendrauja su dukra, lanko dukrą ir darželyje, dalyvaudama šventėse, mergaitė nori gyventi su mama. Atsakovė laukiasi kūdikio, gimsiančio sekantį mėnesį, tačiau dar vieno vaiko gimimas nesutrukdys atsakovei rūpintis dukra E., kadangi padeda mama ir draugo artimieji. Dėl šių priežasčių atsakovės nuomone nepilnametės dukros gyvenamoji vieta ir toliau turėtų būti nustatyta kartu su atsakove, nepaisant aplinkybių, jog atsakovė laikinai negalėjo rūpintis savo dukra.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės išvada – ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tenkinti.
Ieškinys tekinamas.
Dėl gyvenamosios vietos pakeitimo
Ieškovas prašo pakeisti sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą šalių nepilnametės dukros E., gim. 2014 m. balandžio 18 d., gyvenamą vietą ir nustatyti dukros E. gyvenamą vietą kartu su ieškovu, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 60 Eur kas mėnesį.
Byloje keliamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Bylos nagrinėjimo metu galiojančioje CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Iki 2017 m. sausio 2 d. minėtas teisinis reglamentavimas buvo nurodytas CK 3.169 straipsnio 3 dalyje. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatydamas geriau atitiktų vaiko interesus.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodyta, kad, pareiškus tokį ieškinį, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teismų praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau teismų praktikoje vertinamas laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės.
Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl dukros gyvenamos vietos pakeitimo, esminėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą keisti vaiko gyvenamą vietą, nurodo atsakovės negebėjimą užtikrinti dukros poreikių.
Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 3 d. Plungės r. apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp šalių nutraukta, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią nepilnametės dukros E. Z., gimusios 2014 m. balandžio 18 d., gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. Z. (atsakove), ieškovas įsipareigojo dukros išlaikymui iki pilnametystės teikti periodinėmis išmokomis po 110 Eur kas mėnesį. Po teismo sprendimo priėmimo nepilnametė dukra E. iki 2019 m. kovo mėnesio gyveno su mama (atsakove), šalių susitarimu nuo 2019 m. kovo 3 d. E. gyvena kartu su ieškovu.
Šalies argumentai
Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad nepaisant to, kad dukra šiuo metu gyvena su ieškovu, dukros gyvenamoji vieta neturėtų būti keičiama. Paaiškino, kad sprendimą perduoti dukrą ieškovui lėmė laikini sunkumai, susiję su gyvenamojo ploto paieškomis. Tačiau ginčo nagrinėjimo metu buvo nustatytos ir kitos priežastys, dėl kurių šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, nustatyta teismo sprendimu, šalių susitarimu faktiškai buvo pakeista.
Teismo sprendimo, kuriuo patvirtintas šalių susitarimas dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo metu, priėmimo metu atsakovė gyveno krizių centre, kuriame buvo apgyvendintina, gavus pranešimą apie galimai kilusį pavojų 2018 m. rugpjūčio 11 d. dukros E. sveikatai. Dėl šio atvejo Plungės socialinių paslaugų centre sudarytas pagalbos planas, siekiant užtikrinti saugią aplinką dukrai E., kurio viena iš priemonių – atsakovės gyvenimas krizių centre. Atsakovė, pagyvenusi Plungės socialinių paslaugų centre, gyvenamą vietą pakeitė ir apsigyveno sesers nuomojamame bute, es. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Plungės m., tačiau 2019 m. vasario 27 d, plano peržiūros metu buvo priimtas sprendimas apgyvendinti atsakovę Plungės socialinių paslaugų globos centre, atsakovės seseriai pakeitus nuomonę dėl tolimesnio atsakovės gyvenimo kartu, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyr. specialistės J. P. nuomone, socialinės darbuotojos N. P. paaiškinimais, konstatavus, jog atsakovė nėra pajėgi užtikrinti saugią aplinką nepilnametei dukrai, negali savarankiškai gyventi.
Pastebėtina, kad dar iki šalims sudarant sutartį dėl 2018 m. rugpjūčio 28 d. atvejo nagrinėjimo posėdyje socialinė darbuotoja N. P. išsakė pastabas dėl atsakovės vedamo gyvenimo būdo, negebėjimo užtikrinti saugios aplinkos mažametei dukrai, dukros poreikių nepatenkinimo, vaiko nepriežiūros, paliekant vaiką pas giminaičius, o Plungės krizių centro socialinė darbuotoja nurodė, kad dukra atsakovė rūpinasi pagal savo suvokimą, pažymėjo, kad palieka vaiką be priežiūros.
Plano peržiūros metu 2019 m. vasario 27 d. socialinė darbuotoja nurodė, kad atsakovė negeba pasirūpinti dukra, susirgus laiku jos nenuveda pas gydytoją, neruošia šilto maisto.
Iš ieškovo rašytinių paaiškinimų seka, kad mergaitė persikėlė gyventi pas jį po to, kai atsakovė informavo ieškovą žinute, kad pradės gyventi Plungės trumpalaikės globos centre, kad vaikas nori valgyti, o atsakovė neturi nei pinigų, nei maisto.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktais dokumentais, ieškovo rašytiniais paaiškinimais, liudytojos E. T. parodymais apie netinkamą dukros priežiūrą, nustatyta, kad buvusi aplinka, kurioje augo mergaitė, tapo nesaugi, todėl mergaitė apsigyveno ieškovo šeimoje.
Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus.
2019 m. gegužės 15 d. šeimos aplankymo aktu nustatyta, kad aplinka, kurioje gyvena atsakovė (butas, es. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Plungės m.) su mažamete dukra netvarkinga, nėra sąlygų mergaitės poilsiui (mergaitė miega kartu su mama ir jos draugu, patalynė nešvari, nenaudojami užvalkalai), mergaitei trūksta ugdymo priemonių, žaislų. Socialinės darbuotojos N. P. nuomone, atsakovei trūksta socialinių ir motinytės įgūdžių, mama ne visada sudaro tinkamas ir saugias sąlygas vaikui augti ir vystytis (E. augo savarankiškai, atsakovė tenkindavo tik minimaliausius dukros poreikius).
Iš Plungės lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 18 d. informacijos matyti, kad, atsakovei pradėjus gyventi bendrabutyje pas seserį, pasitaikydavo atvejų, kad E. atvesdavo nešvariais rūbeliais, mergaitė būdavo sunerimusi.
Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, socialinių darbuotojų konstatuoti faktai apie dukros poreikių neužtikrinimą, paliekant dukrą pas kitus asmenis arba be priežiūros, dažnas gyvenamosios vietos keitimas, reikiamos ir savalaikės medicininės pagalbos nesuteikimą, fiziologinių poreikių nepatenkinimą, neužtikrinant tinkamos mitybos, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nesuvokia vaiko poreikių, esanti aplinka pas atsakovę mergaitei tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tinkama aplinka mergaitei būtų sudaryta ieškovo šeimoje, kurioje E. šiuo metu ir gyvena.
Pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą ieškovo šeima gyvena dviejų kambarių bute, priklausančiame ieškovo sugyventine E. T., bute visi reikalingi baldai, buitinė technika, vienas iš bute esančių kambarių skirtas vaikams, kambaryje yra dvi vaikiškos lovelės, spinta, vaikiškas staliukas su kėdutėmis, žaislų, kambariuose švaru, tvarkinga.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai sprendžiama dėl gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Nors teismų praktikoje vieno iš tėvų materialinė padėtis nėra lemiantis veiksnys sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau pažymėtina, jog svarbu įvertinti tėvų galimybes tinkamai pasirūpinti vaiko augimu ir tobulėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu, kai ieškovas būna išvykęs į užsienį, mergaite rūpinasi E. T. (ieškovo sugyventinė), ieškovas tinkamai rūpinasi dukra, užsiima auklėjimu ir ugdymu, pagal 2019 m. kovo 18 d. lopšelio-darželio pateiktą informaciją E. lopšelio-darželio lankymo laikotarpiu tėtis moka mokestį už papildomus užsiėmimus.
Atsakovė neturi pastovios gyvenamos vietos, nedirba, atsakovės finansinė padėtis nėra stabili, pagal atsakovės paaiškinimus jos gyvenimo stabilumas tiesiogiai priklauso nuo jos santykių su gyvenimo draugu ir juos remiančių artimųjų, todėl atsakovė be pagalbos iš esmės negalėtų pati užtikrinti nepilnamečiams vaikams stabilių gyvenimo sąlygų, ypač dabartinėje situacijoje, gimsiant šeimoje dar vienam vaikui. Atsakovės šeima nuo 2016 m. gegužės mėnesio dėl socialinių įgūdžių stokos buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau, nepaisant socialinių darbuotojų pastangų, socialinių darbuotojų pastebėjimais atsakovei trūksta socialinių įgūdžių, atsakovė nėra pajėgi užtikrinti vaikui saugios aplinkos, savarankiškai gyventi negali (2019 m. vasario 27 d. pagalbos plano peržiūros posėdžio medžiaga).
Vertindamas šalių asmenines savybes, gyvenimo sąlygas, teismas sprendžia, kad nepilnametės fizinį, protinį, dorovinį ir socialinį vystymą labiau sugebėtų užtikrinti ieškovas, nes atsakovė dėl įgūdžių stokos negeba sudaryti tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, nesuvokia dukros poreikių, socialinių darbuotojų vertinimu atsakovė savarankiškai gyventi negali.
Pagal liudytojos E. T. parodymus ir anksčiau mergaite, atsakovei negalint prižiūrėti dukros, pasirūpindavo ieškovas arba jo šeimos nariai, todėl santykiai su ieškovo šeimos nariais yra geri, ką patvirtina ir mergaitės išsakyta nuomonė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams, mergaitė nurodė, kad ruošdamasi šventei paruošė dovaną ne tik mamai, bet ir tėčio sugyventinei E. T.
Be to, sprendžiant dėl nepilnametės E. gyvenamosios vietos pakeitimo, didelę reikšmę turi ir mergaitės glaudaus ryšio su broliu K. išsaugojimas. Kaip nustatyta liudytojos E. T. parodymais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada, mergaitei patinka gyventi su tėčiu ir broliu. Nustačius gyvenamą vietą su ieškovu, ryšys su broliu būtų išsaugotas.
Apklausiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų E. išreiškė nuomonę, jog labiau norėtų gyventi su mama. Tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad atsakovė neužtikrina saugių gyvenimo sąlygų, tinkamos vaiko raidos, nepilnametės mergaitės noras gyventi su motina nėra suderinamas su vaiko interesais.
Bendraujant su nepilnamete E. specialistams, pastebėtas stiprus emocinis ryšys su mama, pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą E., gyvendama ieškovo šeimoje, prižiūrimas tėvo ir jo sugyventinės, jaučiasi saugiai ir ramiai, teismas sprendžia, kad mergaitei reikšmingi abu tėvai, abu juos vienodai myli.
2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove (mama), toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgus į tėvų susitarimą, tačiau situacija iš esmės yra pasikeitusi, nustačius, jog vaiko gyvenimo sąlygos pas atsakovę yra nesaugios, atsakovė netinkamai supranta vaiko poreikius ir jų neužtikrina.
Remiantis ugdymo įstaigos pateikta informacija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadomis, įvertinus įrodymų visumą, parenkant vaiko gyvenamąją vietą ir sprendžiant su kuriuo iš tėvų gyvenamojoje aplinkoje labiausiai bus užtikrinti vaiko emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą, darytina išvada, kad nurodyti poreikiai bus geriau užtikrinami tėvo aplinkoje, šiuo metu mergaitės interesus labiausiai atitinka jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, todėl ieškovo ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tenkinamas, teismo sprendimu nustatyta E. gyvenamoji vieta keistina, nustatant gyvenamą vietą su ieškovu.
Mergaitė nuo 2019 m. kovo 3 d. faktiškai gyvena ieškovo šeimoje, iki tol dalį laiko praleisdavo su ieškovu, susiformavo glaudūs ryšiai su kitais šeimos nariais (broliu, ieškovo sugyventine), ją supančia aplinka, todėl darytina išvada, kad pakeitus vaiko gyvenamą vietą, nebus pakenkta vaiko psichologinei būklei. Mergaitės ryšiai su mama bus išsaugoti užtikrinant jų bendravimą.
.
Dėl bendravimo tvarkos
Ieškovas, ieškiniu prašydamas nustatyti atsakovės bendravimo su dukra tvarką, siūlė neriboti atsakovės bendravimo su dukra ir nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovė bendrautų su dukra iš anksto suderintu laiku, atsižvelgiant į dukros užimtumą ugdymo įstaigoje, kasdienėje veikloje ir suplanuotą laisvalaikį. Apie bendravimo laiką atsakovė turėtų informuoti ieškovą prieš vieną dieną SMS žinute ar kitais jai priimtinais ir suprantamais būdais.
Teismo vertinimu siūloma bendravimo tvarka nenustatant, kaip mergaitė bendraus su skyrium gyvenančia motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką sprendžiant dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo, 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 yra nurodęs, jog CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą.
Teismo posėdžiu metu atsakovės paaiškinimais, liudytojos E. T. parodymais nustatyta, kad šalių bendravimas dėl mergaitės ir atsakovės pasimatymų nebuvo sklandus. Atsakovė išsakė priekaištus dėl trukdymo bendrauti su dukra, pretenzijos atsakovei dėl netinkamo susitarimo laikymosi buvo išsakytos ir iš ieškovo. Bylos nagrinėjimo metu šalys bendravimo tvarkos nepatikslino, išsiaiškinus, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančia mama (CPK 376 straipsnis).
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Sprendžiant laikinųjų priemonių taikymo klausimą, buvo nustatyta atsakovės siūlyta bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią atsakovė su dukra bendraudavo pirmadienį ir ketvirtadienį po 2 val., sekmadienį – 4 val. Nenustatyta, kad nuolatinis maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams, pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą atsakovę ir dukrą sieja stiprus emocinis ryšys, įvertinus ilgalaikį dukros gyvenimą su mama, nustatytoji bendravimo tvarka iš esmės nekeistina, siekiant užtikrinti atsakovės maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant dukrą, galimybę mergaitei bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu, patikslinant, jog atsakovė gali bendrauti kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį, išskyrus laiką kai mergaitė yra ugdymo įstaigoje ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, taip pat kai ieškova. atostogauja su dukra, paimdama dukrą E. iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ar iš jos gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos vakarą iki 20 val. grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą. Atsakovė apie vaiko paėmimą informuoja ieškovą SMS žinute ar kitais būdais (pav., pranešimu į elektroninį paštą) prieš vieną dieną.
Kadangi santykiai dėl bendravimo su vaikais yra tęstinio pobūdžio, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, be to, tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaikais tvarkos susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu.
Dėl išlaikymo priteisimo
Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. nustato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovė išlaikymą dukrai teikia nereguliariai, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas.
CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis LR CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą privalo įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, visas jų pajamas, turtą, būtinas išlaidas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas dirba, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 730 Eur, ieškovas nekilnojamojo turto, kito vertingo turto nėra įgijęs. Ieškovas išlaiko ir prižiūri dar vieną šalių nepilnametį sūnų K., gimusį 2015 m. lapkričio 15 d.
Atsakovė nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu gyvena nuomojamame būste, pagal byloje esančius duomenis jos pajamas per mėnesį sudaro 217,80 Eur šalpos neįgalumo pensija, pagal teismo sprendimą sūnaus K. išlaikymui privalo mokėti 60 Eur.
Lyginant ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, konstatuotina, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus yra nevienodos, ieškovo turtinė padėtis dėl nuolatinių gaunamų pajamų dydžio yra geresnė nei atsakovės, todėl dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ieškovas turėtų prisiimti ir didesnę dalį vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų.
Ieškovas prašo dukros išlaikymui priteisti iš atsakovės periodinėmis išmokomis po 60 Eur kas mėnesį, ir su tokiu išlaikymo dydžiu atsakovė nesutiko, paaiškinusi, kad jos gaunamos pajamos yra per mažos, kad galėtų teikti prašomo dydžio išlaikymą. Byloje nustatyta, kad atsakovė turi negalią, jos pajamas sudaro gaunama šalpos neįgalumo pensija, tačiau atsakovė nėra visiškai nedarbinga, todėl, siekdama pagerinti savo turtinę padėtį, turėtų ieškoti galimybių įsidarbinti pagal sveikatos būklę.
Nutraukiant santuoką, šalys susitarė, jog atsakovė sūnaus K. išlaikymui teiks periodinėmis išmokomis po 60 Eur kas mėnesį. Vaikai yra panašaus amžiaus, todėl jų poreikiai panašūs, nors ši suma tik iš dalies užtikrins vaikų būtiniausių poreikių tenkinimą, konstatavus, jog ieškovas didesne dalimi turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, analogiško dydžio išlaikymas priteistinas iš atsakovės ir dukrai E.. Išlaikymas pagal 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą iš ieškovo dukrai E. nutraukiamas (CK 6.126 straipsnio 1 dalis).
Priteisus išlaikymą, vaiko tėvas, ieškovas, skirtinas priteisto vaiko išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Išsprendus ginčą iš esmės, 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 149 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Tenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui (CPK 93 straipsnis). Ieškovas už teisinę pagalbą sumokėjo 700 Eur, iš jų 500 Eur už procesinių dokumentų paruošimą ir 200 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Išlaidos už procesinių dokumentų paruošimą ir atstovavimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija), išlaidos patvirtintos pateiktais dokumentais, teismas jas pripažįsta pagrįstomis ir iš atsakovės priteisia 700 Eur išlaidų už teisinę pagalbą ir 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 98 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovė nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo yra atleista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti 2016 m. lapkričio 3 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl E. Z. gyvenamosios vietos, išlaikymo ir nustatyti E. Z., gimusios 2014 m. balandžio 18 d., gyvenamąją vietą su M. Z.
Priteisti iš I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 60,00 Eur (šešiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant M. Z. dukrai skirtų lėšų tvarkytoju.
Nustatyti I. Z. ir nepilnametės dukros E. Z. bendravimo tvarką, pagal kurią I. Z. su dukra bendrauja kiekvieną pirmadienį, ketvirtadienį, paimdama dukrą E. iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ar iš jos gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos vakarą iki 20 val. grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą, ir kiekvieną sekmadienį nuo 13 val. iki 17 val., paimdama dukrą iš jos buvimo vietos ir grąžindama į gyvenamą vietą (išskyrus kai ieškovas atostogauja su dukra), apie vaiko paėmimą informuodama M. Z. SMS žinute ar kitais būdais prieš vieną dieną.
Priteisti iš I. Z. 775 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų M. Z.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Išlaikymo išieškojimą pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-2205-669/2016, iš M. Z. dukrai E. Z. nutraukti.
Panaikinti 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir išlaikymą iš I. Z. nepilnametei E. Z. nutraukti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.